pilietybė

Seimas po pateikimo pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Remigijaus Šimašiaus siūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios talentams atvers daugiau galimybių lengviau ir paprasčiau suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė skaičiavo laiką iki Detroite išauš 8 val. ryto. „Skambinsiu Deividui Stangiūnui ir Izabellai Tobias, pranešiu džiugią naujieną. Anksčiau nenorėjau jų blaškyti“, – balsas.lt kalbėjo L. Vanagienė. Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietei Izabellai Tobias išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietei Izabellai Tobias išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Šia žinia labiausiai džiaugėsi ką tik lietuve tapusi šokėja. „Valio!!! Mums pavyko!” – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė I. Tobias ir D. Stagniūnas. 2009 metais D.Grybauskaitė taip pat nusprendė nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometinei D.Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely.

 Sporto bendruomenės atstovai kreipiasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami suteikti Lietuvos pilietybę čiuožėjai ant ledo Isabellai Tobias. Tai leistų amerikietei su čiuožimo partneriu lietuviu Deividu Stagniūnu atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse Rusijoje.

Netrukus pasirengimą Kenijoje naujam sezonui pradėsiantis pajėgiausias Lietuvos tenisininkas 23 metų Ričardas Berankis seka sporto įvykius Lietuvoje ir turi tvirtą nuomonę dėl pilietybės suteikimo amerikietei Isabellai Tobias, kuri tik gavusi lietuvišką pasą su Deividu Stagniūnu galėtų dalyvauti Sočio olimpiadoje.

Toliau verdant kovai dėl vienintelės Lietuvos dailiojo čiuožimo poros Deivido Stagniūno ir Isabellos Tobias galimybės pasirodyti Sočio olimpiadoje visi svertai atitenka Pilietybės reikalų komisijai ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Šansai 2014 metų Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse matyti Lietuvai atstovaujančią dailiojo čiuožimo porą Deividą Stagniūną ir Isabellą Tobias mažėja, tačiau tiek sportininkai, tiek juos palaikantieji rankų nenuleidžia. Remigijaus Šimašiaus inicijuotos pilietybės įstatymo pataisos, kurios palengvintų prezidentei Daliai Grybauskaitei galimybę priimti sprendimą, pirmadienį Seimo teisės departamento išvadose buvo įvertintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai.

Bilietą į 2014 metų Sočio olimpines žaidynes turintys, tačiau Lietuvai atstovauti negalintys čiuožėjai Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias nenuleidžia rankų. Sportininkai socialiniame tinkle išplatino kreipimąsi, kuriame prašo palaikyti juos per antradienį Seime svarstomą įstatymo projektą. Seime svarstomas įstatymų projektas gali leisti prezidentei Daliai Grybauskaitei suteikti pilietybę amerikietei Isabellai Tobias.

Raimonda Miglinaitė, specialiai Ekonomika.lt iš Tbilisio / Ekonomika.lt „Buvau ten 5 valandą ryto, ir gavau 337 numerį. Atstovėti tą eilę yra sunkiausia, visa kita – paprasta, tereikia išsiversti savo pasą į gruzinų kalbą, ir parašyti prašymą, taip pat gruziniškai, bet už mane tą padarė draugai“, – sako Vladislavas, 29 metų amžiaus Kharkovo (Ukrainoje) gyventojas, pasakodamas man apie savo pastangas gauti Gruzijos pilietybę.

Maltos parlamentas pažadėjo pardavinėti šalies pilietybę už 650 tūkst. eurų, suteikiant pirkėjams pasą, atveriantį vartus į 28 valstybių Europos Sąjungą (ES). Planas, kuriam buvo pritarta trečiadienį, turėtų įsigalioti po kelių savaičių. Premjeras Josephas Muscatas (Džozefas Maskatas) prognozuoja, kad naujoji priemonė padės sumažinti šalies deficitą ir pritrauks „didelės vertės“ žmones, kurie čia investuos. J.Muscatas apskaičiavo, kad maždaug 45 nauji piliečiai atneš maždaug 30 mln. eurų kasmet.

Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos pilietybės neteko 206 asmenys, rodo Migracijos departamento surinkta statistika. Anot jos, 22 žmonės patys atsisakė Lietuvos pilietybėms, 184 jos neteko įgiję kitos valstybės pasą. Pernai Lietuvos pilietybės neteko 445 asmenys, užpernai - 614, 2010 metais - 579. Tuo metu praėjusiais metais Lietuvos pilietybę įgijo 35 tūkst. 853 žmonės. Daugiausia jų - 34 tūkst. 252 - ją gavo gimę.

Vos tik šį rytą lietuvišką padangę perskrodė žinia, kad krepšininko karjerą baigęs Žydrūnas Ilgauskas tapo JAV piliečiu – internete pasipylė įvairiaspalvė komentarų lavina. Tiesa, pats krepšininkas, kurio artimųjų aplinka negalėjo patvirtini šio fakto, liko interneto komentatorių taikiklių pakraščiuose.

Jei viskas vyktų taip, kaip nori valdančioji Kimų šeima, visas pasaulis tikriausiai manytų, jog Šiaurės Korėja yra tikras rojus, o jos vadovai – palaiminimas, atsiųstas iš dangaus. Nereikia nė sakyti, kad šalies žiniasklaida yra linkusi pagražinti situaciją, o dėl ypatingai griežtos turizmo politikos sudėtinga gauti tikslios informacijos apie tai, kas vyksta šioje uždaroje, totalitarinėje valstybėje.

 Pasaulio lietuviai nenorėtų, kad dėl dvigubos pilietybės būtų rengiamas referendumas, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė. Pirmadienį Kaune prasidėjusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkų suvažiavime ji tikino, kad dvigubą pilietybę galima bandyti įteisinti įstatymais. „Mums labai svarbus pilietybės klausimas. Labai žmonės bijo to referendumo, kuris užbaigs visas viltis.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritaria, kad rentas turėtų gauti ne tik tie Europos ar pasaulio čempionai arba olimpiadų prizininkai, kurie Lietuvos piliečiais tapo iki 1996 metų vasario, kaip numato dabar galiojantis įstatymas. Komisijos nariai ketina registruoti pataisas, kad į rentą taip pat galėtų pretenduoti pilietybę iki 2009-ųjų sausio įgiję asmenys.

Jeigu būtų galimybė pasirinkti, turėti ne tik Lietuvos, bet ir dar kurios nors šalies pilietybę, ja pasinaudoti norėtų 41 proc., o nenorėtų 40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Tokius tyrimo dėl dvigubos pilietybės rezultatus Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje trečiadienį pristatė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos ,,Baltijos tyrimai“ atstovai.

Kristina Jackūnaitė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitę posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija kreipėsi į Seimą prašydama nerengti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šią savaitę planuotas politinių partijų sutarimo pasirašymas šiuo klausimu atidėtas neribotam laikui.

Arūnas Vaikutis, LRT.lt Latvijos parlamentas įteisino dvigubą pilietybę. Pilietybės įstatymo pataisų projektas rengtas dvejus metus, o ketvirtadienį patvirtintas parlamente po keletą valandų trukusių ginčų. Naujosios pataisos įsigalios spalio 1-ąją. Į dvigubą pilietybę galės pretenduoti buvę tremtiniai ir jų palikuonys, šiuo metu gyvenantys kitose šalyse. Taip pat ir latviai, turintys NATO, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos sutarčiai priklausančių šalių pilietybę.

Lietuvoje gimusiems asmenims, neturintiems pilietybės, bus palengvintos Lietuvos pilietybės įgijimo sąlygos. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pilietybės įstatymo pataisas bei ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo.

Įgydami kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietybės per metus netenka apie pusę tūkstančio žmonių. Tokią statistiką trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje pateikė Migracijos departamento Vidaus reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė. Ji teigė, kad kai kurie piliečiai pilietybės atsisako patys, bet didžiajai daliai Lietuvos pilietybė panaikinama gavus duomenų, kad jie tapo kitos valstybės piliečiais.

Jau 17 metų esu aktyvus Lietuvos politinio gyvenimo dalyvis, turiu pakankamai patirties padaryti išvadą – Lietuvos politinis elitas sugalvojo pažaisti dvigubos pilietybės klausimu, visiškai nesijaudinant dėl tokio žaidimo pasekmių. Sumanymas dvigubos pilietybės klausimu rengti tautos referendumą, reiškia, jog valdančiosios partijos neturi politinės valios ir neieško būdų kaip priimti sprendimą dėl dvigubos pilietybės.

 Premjeras Algirdas Butkevičius sako palaikąs dvigubos pilietybės įteisinimą, tačiau esąs už tai, kad būtų nustatyti aiškūs kriterijai, kas ją galėtų turėti. "Manau, galutinį atsakymą turėtų duoti teisininkai. Aš nematau didelių grėsmių, aš ir praėjusį kartą balsavau už tai, kad būtų galima turėti dvigubą pilietybę, bet savaime suprantama gal reikalingi kai kurie reikalavimai suteikiant dvigubą pilietybę", - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Seimui antradienį planuojama pateikti siūlymą kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Jei po pateikimo nutarimo projektui referendumo klausimu bus pritarta, jis toliau bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose. Projektą įregistravo Darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Paulauskas, savo parašais jį iš viso parėmė 36 valdančiosioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Formuluotė dėl dvigubos pilietybės yra visiškai netinkama ir diskredituojanti dvigubos pilietybės perspektyvą Lietuvoje, mano Seimo opozicijos lyderis, konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius. Įgyvendinus tokią nuostatą, esą gali atsirasti nemažai asmenų, kurie turėtų ir Lietuvos Respublikos pilietybę, ir Rusijos arba ir Lietuvos, ir Lenkijos Respublikos pilietybę.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) sekmadienį pareiškė, kad bankų sąskaitų jo šalyje turintiems užsieniečiams, kurie prarado bent 3 mln. eurų (10,4 mln. litų) įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) suteikto finansinio gelbėjimo paketo sąlygas, bus išduoti Kipro pasai. Saloje "negyvenantys investuotojai, kurie turėjo indėlių prieš" tarptautiniams skolintojams suteikiant finansinės pagalbos paketą, ir praradę "bent 3 mln.

Seimui kitą savaitę planuojama pateikti siūlymą kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Grupės parlamentarų įregistruotas nutarimo projektas referendumo klausimu įtrauktas į antradienio posėdžio darbotvarkę. Jei parlamentas po pateikimo pritars projektui, jis toliau bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose.

Reda Gilytė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2014 m. gegužės mėn. kartu su prezidento rinkimais gali vykti ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. Konstituciniam teismui (KT) paskelbus, kad dviguba pilietybė turi būti išimtimi, bet ne paplitęs reiškinys, parlamentarai nusiteikę skelbti referendumą ir taip pakeisti Konstituciją. Ir valdančiosios, ir opozicinės partijos teigia, kad jis gali būti sėkmingas.

Arūnas Vaikutis, LRT.lt Latvijos parlamento komisijose šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma gerokai išplėsti dvigubos pilietybės gavėjų gretas. Parlamentarai tikisi šias įstatymo pataisas priimti iki Joninių. Latvija kelią dvigubos pilietybės link pradėjo vos atkūrus Nepriklausomybę.

Su Deividu Stagniūnu kelialapį į olimpiadą iškovojusios amerikietės ledo šokėjos mamos dėdė tvirtina, jog jo senelis gimė ir augo Alytaus apylinkėse. Sportas.info redakcijos žiniomis, šalies institucijas pasiekė čiuožėjos Isabellos Tobias mamos dėdės Richardo Tobiaso Kendallo, gyvenančio Hiustone (Teksasas, Jungtinės Amerikos Valstijos) laiškas.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Net pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą, jo nekeičiant, prezidentė Dalia Grybauskaitė galėjo suteikti Lietuvos pilietybę amerikietei čiuožėjai Isabellai Tobias, mano parlamentaras Paulius Saudargas. Jis atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas paskutiniame išaiškinime pakartojo, jog būtent Seimas gali nustatyti išimties tvarką ir kad Prezidento teisė yra spręsti dėl nuopelnų, už kuriuos pilietybė galėtų būti suteikiama.

Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis teigia, kad sprendžiant Lietuvos pilietybės suteikimo klausimą iniciatyvos turi imtis Seimo nariai. ,,Aš manyčiau, kad yra galimybės padaryti tam tikras konstitucines pataisas, nors kai ką būtų galima spręsti, kaip nurodė konstitucinis teismas, ir per įstatymų pataisas. Tačiau Konstitucijos pataisų iniciatyvos teisės Vyriausybė neturi.

Čiuožėjų Deivido Stagniūno ir Isabelos Tobias viltims atstovauti Lietuvai kitų metų Sočio olimpinėse žaidynėse dar mažiau galimybių išsipildyti. Lietuvos pilietybė negali būti suteikta kitais nei Konstitucijoje numatyta atvejais, o dvigubos pilietybės atvejai turėtų likti tik išimtis.

Trečiadienį Bulgarijos parlamentas pataisė naują įstatymą, kuriuo sumažinami reikalavimai norintiems įsigyti Bulgarijos pilietybę. Bulgarijos pilietybė atveria duris į Vakarų Europą. Apie tai praneša „EUbusiness“. Šis įstatymas parlamente buvo priimtas praėjusių metų lapkritį. Juo buvo siūloma Bulgarijos pilietybė bet kuriam užsienio piliečiui, kuris investuotų į šalies ekonomiką 1 mln. levų (510 tūkst. eurų). Bulgarija patiria tiesioginių užsienio investicijų nuosmukį.

Britų valdžia paskelbė ketinanti rengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Naujausi apklausų rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė piliečių pasisako už tai, kad Britanija išstotų iš ES. Kas tada? Šis klausimas ne vienam čia gyvenančiam lietuviui jau šiandien neduoda ramybės. Ir dvigubos pilietybės klausimas tampa kaip niekad aktualus.

Kaip dideli Lietuvos krepšinio gerbėjai pagarsėję broliai Normundas ir Nauris Maciai penktadienį Lietuvos Vidaus reikalų ministerijoje gavo mūsų šalies pilietybę. Latvijos pasų atsisakę broliai žiniasklaidai puikiai pažįstami iš savo gausios tatuiruočių kolekcijos, puošiančios jų kūnus. Lietuviško kraujo turintys vyrai turi įvairiausių tatuiruočių - nuo paprastų Lietuvos krepšinio simbolių ir krepšinio žvaigždžių parašų iki jų portretų.

Nuo šių metų kovo mėnesio norintieji tapti Jungtinės Karalystės piliečiais turės išlaikyti naują pilietybės egzaminą, kuriame „daugiausia dėmesio skiriama vertybėms ir principams, kurie reiškia būvimą britu,“ informuoja BBC naujienų tarnyba. Pakoreguotame egzamine „Life in the UK“ („Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje“) bus klausimų apie sportą, muziką ir istoriją. Taip pat atsisakyta „žemiškų“ klausimų apie vandens skaitiklius, darbo pokalbius ir kaip naudotis internetu.

 Šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2013 m. sausio 14 d. dekrete Nr. 1K-1333 išdėstytą prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

  Premjeras Algirdas Butkevičius sako besilaikantis nuomonės, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti tik retos išimtys, yra per griežtas. „Aš manau, kad per griežtas. Aš būčiau liberalesnis šitoje srityje“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams, paklaustas, ar Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl dvigubos pilietybės, jo nuomone, yra per griežtas, sakė Ministras Pirmininkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos ir įstatymų suteikta teise, kreipiasi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių. Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.

Seimo narys, buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, jog Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl JAV pilietės dailiojo čiuožimo atstovės Izabelos Tobias (Isabella Tobias) pilietybės yra kiek per griežtas, nes išimtinių atvejų gali būti ir daugiau nei numatyta. Tokią poziciją parlamentaras išsakė antradienį Lietuvos radijo laidoje "Aktualijų studija". "Jei klaustumėte, ar visgi Konstitucinis Teismas protingai padarė, aš turėčiau kiek kitokią nuomonę.

Daugiau kaip 40 pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės, informuoja „Lietuvos žinios“. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nesuteikti išimties tvarka Lietuvos pilietybės čiuožėjo Deivido Stagniūno porininkei, amerikietei Isabellai Tobias, atgaivino senas diskusijas apie Lietuvos pilietybės suteikimo galvosūkius. Kol beveik visas pasaulis (įskaitant ir Europą) sėkmingai suteikinėja pilietybes jų šalis garsinantiems sportininkams, Lietuvos įstatymai to daryti neleidžia.

Antradienio popietę Elektrėnų ledo rūmuose atvirą treniruotę surengę stipriausi Lietuvos žiemos sporto atstovai – Isabella Tobias ir Deivydas Stagniūnas – ne tik aktyviai „šlifuoja“ naują programą būsimiems Europos ir pasaulio čempionatams, bet ir atkakliai kaunasi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo amerikietei. „Dėl pilietybės ketvirtadienį vyksime į susitikimą į prezidentūrą. Ką sakysime? Būkite tokie malonūs ir išpildykite lietuvio svajonę pasirodyti olimpiadoje. Ta svajonė yra ir Isabellos.

Vienas iš garsiausių prancūzų kino aktorių Žeraras Depardjė (Gerard Depardieu) pareiškė atsisakąs Prancūzijos paso ir socialinės apsaugos, kai premjeras jo sprendimą dėl didelių mokesčių persikelti į Belgiją pavadino apgailėtinu, informuoja "Dow Jones". Ž. Depardjė šį mėnesį paskelbė, kad, norėdamas išvengti mokesčių Prancūzijoje, įsigijo namą nedideliame Nešano miestelyje (Heno provincija, Belgija). Sekmadienį Prancūzijos savaitraštis "Le Journal du Dimanche" išspausdino Ž. Depardjė laišką prem...

Bulgarija siūlo suteikti pilietybę užsieniečiams, kurie yra pasiryžę į silpną šalies ekonomiką investuoti mažiausiai pusę milijono eurų, praneša AP. Pagal patvirtintas pataisas, kandidatai turėtų investuoti į vieną iš Bulgarijos kompanijų, dalyvaujančių investicijų projekte pramonės, infrastruktūros, transporto ar turizmo sektoriuose. Investuotojai taip pat privalės mažiausiai metus šalyje turėti nuolatinės gyvenamosios vietos statusą.

Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose gyvena šimtai vaikų, kurie neturi jokios šalies pilietybės, skelbia BBC naujienų tarnyba. Laidos „Inside Out London“ rengėjai išsiaiškino, kad šalyje gyvena daugybė vaikų, kurie, remiantis oficialiais duomenimis, neegzistuoja. Kai kurie jų priversti parsidavinėti, kad turėtų ką pavalgyti. BBC skelbia, kad tai yra visos šalies problema.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareikštas nepasitenkinimas Latvijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimu nerengti pasiruošimo referendumui dėl automatinio pilietybės suteikimo "nepiliečiams” antrojo etapo - tai mėginimas kištis į Latvijos vidaus reikalus, mano šios Baltijos šalies užsienio politikos žinyba.

Sociologinių tyrimų agentūros SKDS direktorius Arnis Kaktinas per interviu sakė, kad Latvijos centrinės rinkimų komisijos sprendimas blokuoti referendumą dėl automatinio pilietybės suteikimo „nepiliečiams“ gali duoti Latvijai nepalankų rezultatą ateityje, kai reikės spręsti kitus svarbius klausimus.