pensijos

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos darbuotojų pensiją kaupia II pensijų kaupimo pakopoje. Jų sumokamos įmokos investuojamos į vertybinius popierius. Kadangi pernai jų kaina rinkose krito, gerokai sumažėjo ir būsimų pensininkų sukauptas turtas. Tačiau kiek tiksliai, fondų valdytojai nesako. 2022 m. pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos.

Gyventojai išėję į pensiją norėtų gyventi oriai, tačiau dažnai pensijos neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Valdžia skatina kaupti papildomai, tačiau šiemet pensijų fondai skaičiuoja nuostolius. Specialistai pažymi, kad pensiją gyventojams turėtų užtikrinti valstybė ir ji turėtų remti patikimas kaupimo sistemas.  Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

„Ar aš ramiai miegu? Nemiegu ramiai jau 3,5 metų dėl įvairiausių priežasčių. Ir dėl to, kad kartais problemos atsiranda 1 val. nakties ir tenka galvoti, kaip jas spręsti“, – taip prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į gyventojo klausimą. Penktadienį gyventojai tiesioginiame LRT radijo eteryje uždavinėjo klausimus šalies vadovui. Valandos trukmės laidoje netrūko žmonių ašarų, nevilties ir kandžių replikų.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau.

Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo – netekto darbingumo pensiją. Nuo 2023 m. pradžios didės visos šios pensijos.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvos pensijų sistema yra „sveika“ ir save išlaiko, tačiau sutinka, kad po kelerių metų ji susidurs su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms, – gali reikėti susimažinti pensijos dydžio lūkesčius, pirmadienį praneša delfi.lt.  „Pensijų draudimo įmokų surenkame šiek tiek daugiau, nei išmokame pensijų draudimo išmokų.

Iki Kalėdų liko vos kiek daugiau nei trys savaitės ir daugelis jau galvoja apie šventinį stalą, dovanas artimiesiems ir draugams. Tiems, kas vieninteles pajamas gauna iš „Sodros“, svarbu žinoti, kada jos bus išmokėtos. Trečiadienį „Sodra“ kaip tik paskelbė, kada gruodžio mėnesį mokės pensijas ir įvairias išmokas. Dėl kai kurių įstatymų niuansų, dalis išmokų gruodį bus išmokėtos du kartus, tačiau nebus mokamos sausį.

Seimui pritarus valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektams, 2023 m. augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.  „Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatoma, kiek socialinio draudimo įmokų bus surinkta ir kiek gyventojams bus išmokėta pinigų įvairiomis pensijomis ir kitomis išmokomis. Tiesa, ne visiems ir ne visos išmokos augs per 20 proc., kiek šiuo metu brangsta prekės ir paslaugos. Balsuojant už vieną svarbiausių metų dokumentų, Seime virė aštrios diskusijos. O atėjus laikui galutinai balsuoti, opozicija specialia išėmė balsavimo korteles.

Vyriausybė trečiadienį patikslino kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. „Skolintis tarp dydžio, kuris yra 2,5 proc. BVP iki 3 proc. BVP, kad būtų galima operatyviau pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui Lietuvoje“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigiama, kad tiems, kurie per gyvenimą sumokėjo daugiau įmokų, dirbo ilgiau ir tiems, kurie mokėjo mažiau ir dirbo trumpiau, pensijos bus didinamos skirtingu dydžiu.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Paprastai, norėdami gauti pensiją, Lietuvoje reikia išdirbti 32,5 metų ir sulaukti bent 63 metų. Tačiau kai kurie gyventojai gali mėgautis pensija ir anksčiau. O sulaukę pensinio amžiaus – gauti ir dvi pensijas. Tokia privilegija mėgaujasi įvairių institucijų darbuotojai, pretenduojantys į valstybines pareigūnų ir karių pensijas. Jų dydis priklauso ne nuo to, kiek įmokų buvo sumokėta, o koks atlyginimas buvo gautas.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Per praėjusią ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė valdžia sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Penktadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo.

Nuolat lankantis parduotuvėse ir kas savaitę matant vienų ar kitų produktų kainas, jų pokytis į akis gali nekristi. Tačiau kai palygini, kiek per metus pabrango įprasčiausi maisto produktai, galima griebtis už galvos, nes reto žmogaus pajamos augo taip sparčiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę atnaujina kelių dešimčių skirtingų maisto produktų kainas, kurios fiksuojamos įprastose šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Portale produktukainos.

Gyventojai, kurie yra netekę darbingumo ir neturi sukaupę reikiamo stažo, gali pretenduoti į šalpos neįgalumo pensijas. Tiems, kas yra labiausiai nedarbingi, šias pensijas siūloma pakelti du kartus. Atitinkamas įstatymo pataisas trečiadienį oficialiai registravo Seimo narės Monika Ošmianskienė ir Morgana Danielė.

Daugelis darbuotojų senatvei kaupia papildomai, nes dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Sukaupę pakankamai lėšų, jie gali tikėtis papildomų mėnesinių išmokų – anuitetų. Kitaip nei įprastinė pensija, jie nėra didinami arba indeksuojami, tad nuvertėja augant prekių ir paslaugų kainoms. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl pensijų anuitetai nėra indeksuojami dabar, kai infliacija viršija 20 proc.

Ne vienam gali atrodyti, kad sulaukus pensinio amžiaus pensija bus automatiškai pervedama į jų sąskaitą. Vis dėlto taip nėra – žmogus turi pats savarankiškai kreiptis į „Sodrą“ iki pensijos likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams, to nepadaręs – jos negaus. O pavėlavus praleista pensija bus grąžinta tik už 6 mėnesius. Anksčiau būdavo, pavėlavęs paprašyti pensijos, žmogus ją atgaudavo už 12 mėnesių ir šį terminą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada grąžinti, tačiau kada – nesako.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Išimtimis dėl mokesčių džiaugtis nereikėtų. Jeigu anksčiau buvote atleisti nuo tam tikrų „Sodros“ įmokų, vėliau turėsite bėdų. Su problemomis susidūrė vyras, ketinantis išeiti į išankstinę pensiją. Kažkada jis buvo atleistas nuo įmokų, tad dabar jam buvo sumažintas darbo stažas. Dėl to žmogus ne tik negali palankesnėmis sąlygomis į pensiją išeiti anksčiau, bet ir pinigų gaus mažiau. Vyras prašo jį perskaičiuoti, bet „Sodra“ padėti negali.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Specialistai suskaičiavo, kad į pensiją išėję gyventojai gauna tik maždaug trečdalį savo buvusio atlyginimo. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Didelė dalis į pensiją išėjusių žmonių susiduria su skurdu. Todėl specialistai siūlo, kad darbdaviai daugiau prisidėtų prie savo darbuotojų pensijų kaupimo.

Premjerė ir jos ministrai penktadienį pristato kaip didžiausią paslaptį nuo visuomenės iki paskutinės akimirkos slėptą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir su juo susijusius teisės aktus.

Konservatyviųjų turto išsaugojimo pensijų fondų grąža Lietuvoje šiemet galėjo reikšmingai mažėti dėl to, kad gyventojų santaupos buvo investuotos pernelyg rizikingai, sako pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovas. Tuo metu kitų fondų valdytojų atstovai sako, kad tai trumpalaikiai svyravimai, kurie neatspindi visos sistemos rezultato.

Keli tūkstančiai Lietuvos pensininkų, kurie išėjo į pensiją šiais metais arba dar išeis artimiausiu metu, galėjo ar netrukus gali gauti daugiau nei dešimtadaliu mažesnes pensijų išmokas. Galima to priežastis yra ta, kad pensijų fondų valdytojai galimai pasirinko pernelyg rizikingą investavimo strategiją turto išsaugojimo fonduose. Taip teigia šiemet veiklą pradėjusios pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovai.

Lietuvos pensijų fondams trečią ketvirtį iš eilės patiriant neigiamą grąžą, šalies prezidentas Gitanas Nausėda tokius rezultatus vadina trumpalaikiais svyravimais. „Tai yra trumpojo laikotarpio svyravimai ir aš labai tikiuosi, kad per ilgesnį laikotarpį iš tikrųjų mes pasieksime tą grąžą, kuri žmonėms yra būtina norint sukaupti tam tikras santaupas senatvei, nes pensijų fondai yra finansinis instrumentas, skirtas ilgam“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda. Šiemet.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje auga bene sparčiausiai iš visų ES šalių. Jų augimą labiausiai turėtų justi pensininkai, gaunantys fiksuoto dydžio išmokas ir retai turintys galimybių užsidirbti papildomai. Vis dėlto per pastaruosius metus labiausiai išaugo tų asmenų pensijos, kurie per savo karjerą dirbo trumpiau ir neturi būtinojo stažo, kuris šiemet yra 32,5 metų. Ilgiau dirbę ir mokesčius mokėję gyventojai turi tenkintis dvigubai lėčiau didėjusia pensija.

Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Iš jų matyti, kaip skirtingas pensijas planuojama didinti artimiausius trejus metus. Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m., iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurioms įsigaliojus neįgalūs ar dalies darbingumo netekę gyventojai galėtų gauti didesnes išmokas ir paramą automobiliui įsigyti ar prisitaikyti savo reikmėms. „Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Vasarą gyventojai paprastai išleidžia daugiau pinigų dėl atostogų ir kelionių. Be to, artėjant naujiems mokslo metams yra ir papildomų išlaidų, susijusių su jais. O kai taip viskas brangsta, baigiantis pinigams svarbu žinoti, kada jų vėl galima sulaukti. Trečiadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus pinigai rugsėjo mėnesį.

Gyventojai, kaupiantys II pensijų pakopoje, jaučiasi atsidūrę tarsi spąstuose, nes nutraukti kaupimo jie nebegali. Tiesa, dalis politikų bando padėti šiems žmonėms, siūlydami keisti II pakopos pensijų sistemą. Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.

Jeigu perkamų prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei alga, pensija ar kitos išmokos, tai realios žmonių pajamos mažėja. Net ir už didesnę sumą jie nusipirks mažiau tų pačių dalykų. Nuo birželio pensijos Lietuvoje padidėjo, tačiau kainos augo dar greičiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Įstatymas, kuriame neįtvirtinta pareiga kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį dėl ekonomikos krizės sumažinto atlyginimo mokėjimo, neprieštarauja Konstitucijai, pranešė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal įstatymą, darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laiko...

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebus atsisakyta. Seimas ketvirtadienį nutarė nesvarstyti socialdemokratų inicijuotos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kuria jie siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus.    Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.

Gyvenantiems iš vienodų mėnesinių pajamų kiekvieno mėnesio gale gali stigti pinigų. Tačiau jau artimiausiu metu daugeliui jų galima sulaukti iš „Sodros“. Ji skelbia, kada mokės pensijas ir kitas įvairias išmokas gegužės mėnesį. Kada gegužę mokamos įvairios išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos gegužės 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.