pensija

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai jau sulaukė „Sodros“ registruotų laiškų arba informacijos savo asmeninėse paskyrose. Tie, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turi galimybę pasirinkti iki birželio 30 dienos. Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji dalyviai įtraukiami kiekvienais metais, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Valdžia dalija pažadus pensininkams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vidutinė pensija su reikiamu stažu jau po trejų metų – 2024-aiaisiais – kils net iki 550 eurų. Vieni pensininkai tokia žinia nustebę ir džiaugiasi, kiti aiškina, kad infliacija per trejus metus 110 eurų kylančią sumą praris ir pusės tūkstančio eurų siekianti suma nebeatrodys tokia didelė. Į senatvės pensiją išėję žmones galbūt galės šypsotis plačiau ir leisti sau ne tik nemokamas pramogas.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai penktadienį pritarė, kad nuo liepos būtų mokama vienišo žmogaus pensija.  Toks sprendimas priimtas, apsvarsčius Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą, numatantį, kad 28,63 euro išmoką gautų visi vieniši senjorai ir neįgalieji, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Seimui pritarus, nuo liepos 1 d. Lietuvoje atsiras nauja išmokų rūšis. Vieniši mažiausių pensijų gavėjai galės pretenduoti į papildomus 28 eurus. Ar šios sumos pakaks skurdo sumažinimui? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Nuo 2022 m. pradžios senatvės, netekto darbingumo pensijos turėtų būti padidintos labiau, negu tą numato dabar galiojantis įstatymas ir tam yra planuojamos lėšos, ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Nesustosime ir jau dabar galiu 2022 m. pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau nei buvo prognozuota.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada, kad kitąmet visos pensijos augs labiau nei numatyta įstatyme. Monika Navickienė kol kas neatskleidžia konkrečių skaičių.  „Nesustosime ir 2022 metais, jau dabar galiu pasakyti, kad pensijos bus indeksuojamos sparčiau, negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau, negu buvo prognozuota.

Sukaupę reikalingą darbo stažą gyventojai gali išeiti į pensiją. Tačiau vilnietė pensininkė piktinosi, kad sukauptas 40 metų darbo stažas jai neužtikrino didelės pensijos. Ji moteriai sumažėjo dėl pasikeitusios pensijos skaičiavimo formulės ir dėl II pakopos pensijų fondų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pasikeitus pensijos skaičiavimo formulei pasikeitė ir jos pensija.

Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Jas priėmus būtų perskaičiuota dalis nuo 2018 m. paskirtų pensijų. Vyriausybės išvados reikalingos Seime parengtam įstatymo projektui, nes jam įgyvendinti prireiks papildomų lėšų.

Vienišų asmenų pensiją planuojama pradėti mokėti šių metų liepą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Artimiausiu metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiks vienišų asmenų išmokos projektą, pagal kurį visi asmenys, kurie gyvena vieni, ne tik našliai, gaus papildomą finansinę paramą jau 2021 metais nuo liepos mėnesio. Ji augs ir plėsis 2022 metais“, – antradienį LRT radijui sakė ji. Ši išmoka pakeis dabar mokamą našlio pensiją.

Pensijų reikalais daugelis gyventojų rūpinasi iš anksto. Vilnietė Kristina ėmė skaičiuoti savo sukauptą darbo stažą ir pastebėjo, kad iš jo dingo pusė metų. Tuo metu moteris augino dukrą ir anot jos, nesąžininga, kad dėl šios priežasties darbo stažas buvo sumažintas. „Sodra“ aiškino, kad tais metais, buvo kitokia darbo stažo skaičiavimo tvarka, todėl moteris jį ir prarado. Vilnietė Kristina portalui tv3.lt pasakojo, kad iš jos sukaupto darbo stažo dingo pusė metų.

Europos Komisija Lietuvai rekomendavo iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Ekspertai teigia, kad darbo rinkoje ir ekonomikoje vyksta kardinalūs pokyčiai, tad iššūkių kyla ne tik dėl darbingo amžiaus ilginimo, bet ir dėl to, kad daugiau nei pusė dabartinių darbuotojų ateityje privalės keisti profesiją.

Grupė socialdemokratų Seimui pateikė siūlymą, kad privalomai pensijas antroje pakopoje kaupiantys, bet sutarčių per pusmetį nenutraukę, asmenys galėtų lengviau atsisakyti privalomo kaupimo. Vis dėlto dalis Seimo narių įspėja, kad tokie pokyčiai gali įnešti nemažai sumaišties. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui pateikė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti lengviau nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje.

Vidutinė senatvės mėnesio pensija Baltarusijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 512,3 rublio (165,5 euro pagal dabartinį nacionalinės valiutos kursą). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, senatvės pensijos šalyje norminaliai padidėjo vidutiniškai 11,8 proc., tuo tarpu realiai (įvertinus infliaciją) – 3,3 proc., pranešė Baltarusijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija.

Nors pensinis amžius kasmet ilgėja, norintiems išeiti į pensiją nebūtina jo laukti. Gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją. Tiesa, norint ją gauti reikia atitikti keletą kriterijų, pavyzdžiui iki pensinio amžiaus žmogui turi būti likę ne mažiau nei 5 metai. Be to, tokios pensijos gavėjai turės tenkintis mažesne pensija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita. Ji klausė, kas, kada gali išeiti į išankstinę pensiją ir kokio dydžio ji bus.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendacijas ilginti darbingą amžių iki 72 metų. Visgi tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo, nes vidutinis Lietuvos vyras gyvena iki 71 metų, tad pensijos jis taip ir nesulauktų.

Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje. Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos. Tai atskleidė 2020 metų pabaigoje  bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaimyninėse šalyse planuojamų pajamų šaltinių struktūra gerokai skiriasi.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai netrukus sulauks registruotų laiškų. Gyventojai, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime turi galimybę pasirinkti iki birželio pabaigos, rašoma „Sodros“ pranešime. „Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji gyventojai įtraukiami kiekvienais metais. Darome viską, kad jie sužinotų apie įtraukimo sąlygas ir pasirinkimo galimybes.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse išmokos gyventojams yra siejamos su kai kuriomis jiems priklausančiomis pareigomis. Pavyzdžiui, nustatytais skiepais nepaskiepijus vaikų, tėvams gali būti stabdomas pinigų už vaikus mokėjimas. Ar Lietuvoje atsisakantiems skiepų nuo koronaviruso galima sustabdyti pinigų mokėjimą? Šiuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse gyventojų skiepijimas nevyksta itin sklandžiai. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone kol kas yra paskiepyta tik 7 proc.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

Nuo šiol mokslininkų bei pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas galės gauti dirbantys asmenys. Seimo priimtas įstatymas numato palankesnes valstybinių pensijų mokėjimo sąlygas mokslininkams, laisvės kovų dalyviams, aukščiausiems valstybės pareigūnams, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, valstybinę pensiją gaunantiems už nuopelnus ir kt.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

Paprastai papildomos pensijos kaupimas antrosios pakopos fonde daugiausia naudos gali atnešti ilguoju laikotarpiu. Investuojant trumpiau galima ir pralošti. Tačiau tai nestabdo bankų, uždirbančių pelną iš fondų valdymo: į kaupimą jie įtraukia ir vargiai ką nors apie jį suprantančius gyventojus, kuriems iki pensijos liko visai nedaug.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį iš principo sutarė dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir neįgaliesiems, po vyriausybės ir krizės valdymo tarybos bendro posėdžio paskelbė premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, koalicijos partijų atstovai sutarė toliau skirti vienkartines krizės išmokas. Neseniai vyriausybė nusprendė skirti vienkartines išmokas šeimoms – po 500 eurų kiekvienam vaikui, o pirmadienį koalicija iš principo sutiko panašiai paremti pensininkus ir neįgaliuosius.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monika Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje.   „Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Išmokas gauna gana nedidelė dalis bedarbių, o jų dydis yra nepakankamas. Kaip spręsti šias problemas trečiadienį, kalbėjosi šalies prezidentas Gitanas Nausėda kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Pasak prezidento patarėjo Simono Krėpštos, buvo aptarta daugybė priemonių, kurios mažintų nedarbą, kuris Lietuvoje išaugo gerokai labiau nei kitose ES šalyse.

Kaip ir kasmet, šiemet buvo indeksuotos senatvės pensijos ir kitos išmokos. Vis dėlto, jei pirmą šių metų mėnesį daugelis džiaugėsi gavę didesnes sumas, vasarį jos kai kam netikėtai sumažėjo. Portalas tv3.lt jau rašė, kad vasario mėnesį nemažai žmonių gavo mažesnes išmokas nei sausį. Šis straipsnis sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir daugybės komentarų. Skaitytoja Angelė pasakojo taip ir nesupratusi, kodėl jai buvo nurėžti pinigai. „Pasakykite, kodėl šį mėnesį gavau mažesnę pensiją.

Pačių mažiausių pensijų gavėjai nemaloniai nustebo, kai šį mėnesį gavo mažesnes išmokas nei jiems buvo išmokėta sausį. „Sodra“ ramina, kad tai nėra pensijų mažinimas, o tiesiog mažesnis nei kai kurie tikėjosi, jų didinimas. Plačiai skelbta, kad nuo metų pradžios pensijos buvo indeksuotos. Taigi, gyventojai sunerimę, kodėl didesnę sumą gavo sausį ir mažesnę – vasarį.

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Įprasta girdėti, kad kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau sumoki mokesčių, tuo didesnę pensiją gauni senatvėje. Ir niekas neturi teisės atimti nė cento iš išmokų, kurias uždirbai per daugelį darbo metų. Tačiau būti sąžiningiems gyventojus raginanti „Sodra“ pati lyg niekur nieko pasisavina jų pinigus. Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumoka per visą darbinę karjerą.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.  Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslepia, greitu metu gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė nutarė nepritarti vadinamajai tryliktai pensijai – vienkartinei 200 eurų išmokai ir teikia tokią išvadą Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia pritarianti siekiui gerinti socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų finansinę padėtį, tačiau nepritaria įstatymo projektui, kurį inicijavo buvę Seimo nariai Vanda Kravčionok ir Zbignevas Jedinskis.

Jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai? Pasitikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą – galite būti vienas iš 34 tūkstančių gyventojų, kurie metų pradžioje įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia naujus gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 proc.

Jeigu šiemet pirmą kartą įsidarbinote ar pradėjote savarankišką veiklą, 2021 metų pradžioje galite sulaukti pranešimo iš „Sodros“ apie dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. Tai reiškia, kad kitąmet jūsų laukia svarbus pasirinkimas. Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę, rašoma „Sodros“ pranešime.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

2021 metais pensijos turėtų didėti vidutiniškai 34 eurais.  Seimas antradienį pakeitė dar 2016 metais įtvirtintą automatinio pensijų indeksavimo tvarką ir dėl to pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais. Tam 2021 metų valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų.  Dar vidutiniškai septyniais eurais pensijos augs, prezidentui Gitanui Nausėdai pernai pasiūlius ir Seimui 2019-ųjų pabaigoje priėmus pataisą dar labiau – 1,91 proc. didinti pensijas. Tačiau tam būtinų 67 mln.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nesvarstyti siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja naują Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda. „Siūloma nesvarstyti šiandien“, – posėdyje sakė kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis.

Trečiadienį laikinai ministrų pareigas einančių ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo konservatorei, buvusiai Seimo pirmininkei ir ministrei Irenai Degutienei buvo skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija. Spalio pabaigoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo pateikė tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Jis prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti praėjusios kadencijos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-ą pensiją, tačiau siūlo ją  diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst.