pensija

Nekilnojamo turto (NT)  bendrovė siūlo naujovę – daugiabutį pensinio amžiaus žmonėms, kuriame jie galėtų ne tik gyventi, bet ir gauti medicinines paslaugas ar įvairias pramogas. Nuoma tokiame daugiabutyje atsieitų 1,2 tūkst. eurų, todėl patys pensininkai naujovę vertina skeptiškai. Anot jų, gal ir būtų įdomu ten gyventi, bet nebūtų iš ko susimokėti nuomą, kai pensija siekia vos 500 eurų.

Meilė ir rūpestis sušildo net ir tamsiausią dieną. Ketvirtadienio rytą širdžiai mielą akimirką mieste užfiksavo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Saulius. Vyras pasidalino jaudinančiu vaizdo įrašu. Jame matyti, kaip gatve lėtai žingsniuoja vyresnio amžiaus vyras ir senjorė moteris. Pora neskubėdami, susikibę rankomis, eina sostinės gatve. Įvykis jaudina savo paprastumu – jiedu tiesiog lėtai vaikštinėja.

Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai turėtų suskubti pateikti prašymus ne tik „Sodros“ pensijai, bet ir antros pakopos fonduose sukauptiems pinigams gauti. To nepadarę žmonės daugelį metų kauptų pinigų negaus. Tačiau vien tik parašyti prašymą neužtenka, gyventojai turi pasirinkti pensijų anuitetą, pagal kurį bus mokami sukaupti pinigai. Kiek ir kokių prašymų reikia? Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžius.

Kai kurie kraujo aukojantys lietuviai net nesusimąsto, kad už tai senatvėje gali gauti beveik pusantro šimto eurų didesnę pensiją. Jei tą padarėte bent 40 kartų, jums priklauso valstybinė antrojo laipsnio pensija, tačiau nesikreipę jos negausite. Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus Rinkodaros ir komunikacijos grupės vyriausioji vadybininkė Alina Versekėnienė įvardijo, kad į valstybinę antrojo laipsnio pensiją gali pretenduoti visi neatlygintini kraujo donorai.

Buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Šarūnui Saukai siūloma skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmojo laipsnio valstybines pensijas šiems asmenims mokėti nuo rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Daugelis darbuotojų Lietuvoje yra II pakopos pensijų kaupimo dalyviai ir fonduose jau turi vidutiniškai po 4,6 tūkst. eurų vertės turto. Tačiau, net jei susirgs mirtina liga ar taps neįgaliais, nuosavais pinigais jie galės pasinaudoti tik sulaukę pensijos. Tokia tvarka nepatinka daugumai gyventojų, dėl to prezidentūra rudenį siūlys ją keisti. Tačiau specialistai, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokius užmojus kritikuoja.

Jauni žmonės Lietuvoje apie pensiją galvoja kur kas dažniau nei latviai ar estai. Tačiau mūsų jaunimo norai dėl jos dydžio gerokai prasilenkia su realybe, nes jie tikisi keliskart didesnė pensijos nei yra mokama iš tikrųjų. Tai rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Joje dalyvavusio Lietuvos jaunimo (18–29 m. amžiaus) teigimu, tik trečdalis jų yra pagalvoję apie pensiją (30 proc.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Rudenį Lenkijoje numatyti eiliniai parlamento rinkimai, tačiau jau dabar kaimyninės šalies politikai žeria naujienas, kurios rinkėjams patiks. Čia antrą kartą per metus padidinta minimali alga, pakelti vaiko pinigai, įvestos palūkanų kompensacijos perkantiems būstą. Galiausiai Lenkijoje buvo įteisinta ir 14-a pensija. Tai numatančius įstatymus pasirašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jie įsigaliojo nuo pirmadienio.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

Buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui bus skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija – Vyriausybė trečiadienį tam pritarė posėdyje.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Pagal projektą, valstybinė pensija G. Kirkilui turėtų būti mokama nuo rugpjūčio 1 dienos. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Augant kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti, o kaupiantys pensiją antroje pensijų pakopoje svarsto jį sustabdyti. Gyventojai skaičiuoja, kad tai padėtų sutaupyti 600 eurų per metus. Tačiau pensijų fondų atstovai pataria ne stabdyti kaupimą, bet mažiau leisti pinigų pramogoms ar restoranams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Taip pat „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Pernai gyventojų turtas, kaupiamas II pakopos pensijų fonduose mažėjo. Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad šiemet pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą. Anot jų, rinkos pakilo nuo pernykščių žemumų. Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Taip pat „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų 68 tūkst. gyventojų beveik 41 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė, teigia „Sodros“ atstovė. „Penktadienį ryte tokių buvo 40,8 tūkstančio arba kiek daugiau nei 60 procentų iš visų įtrauktų“, – BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič. Anot jos, tikslus atsisakiusiųjų dalyvauti privačiame pensijų kaupime gyventojų skaičius paaiškės liepos viduryje.

Birželio 30 d. yra paskutinė, kai gyventojai, šiemet įtraukti į pensijos kaupimą, jo dar gali atsisakyti. To nepadarę, likusį iki pensijos laiką jie turės tenkintis mažesne alga, mat jos dalis kas mėnesį bus pervedama į II pakopos pensijų fondą – praleidus terminą, pasitraukti iš kaupimo neįmanoma.

Sotesne senatve didelė dalis gyventojų rūpinasi iš anksto – kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau sukauptų pinigų suma žmonių netenkina. Anot jų, pensijų fondai rūpinasi tik savo, o ne kaupiančių gerove. Tuo metu pensijų fondų atstovas tikina, kad gyventojai per mažai kaupia, tam reikėtų skirti bent 10 proc., o ne dabartinius 3 proc. atlyginimo. Tuo metu darbuotojų atstovė ir ekonomistas abejoja pensijų fondų patikimumu.

Artėjant kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams, Seimo opozicijos turtuoliai susirūpino senjorų gerove. Valdemaras Valkiūnas pasiūlė įvesti vaikų dešimtinę tėvams – įstatymu įpareigoti kas mėnesį dešimtadalį pajamų pervesti tėvams. Jonas Pinskus į vaikų kišenę lįsti nesiūlė, jis ragino iš biudžeto daugiau pinigų padalinti vienišiems senjorams ir 50 proc. padidinti vienišo asmens išmoką.

Seimas ketvirtadienį atmetė „darbiečio“ Valdemaro Valkiūno projektą, kad vaikai kas mėnesį tėvams mokėtų savotišką pensiją. Už tai balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 46 politikai. Seimas projektą grąžino tobulinti. Parlamentaras siūlė, kad tais atvejais, kai gyventojas turi pilnamečių vaikų, jam būtų iš kiekvieno vaiko mokama 5 proc. jo gaunamų metinių pajamų. V. Valkiūnas šį projektą ketvirtadienį vadino istoriniu Lietuvos raidos projektu.

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą.  Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Angelė. Moteris pasakojo, kad neseniai pardavė savo būstą ir nusipirko kitą. „Gyvenau dideliame trijų kambarių bute, mokėjau didžiules sąskaitas už šildymą, vos pakakdavo pensijos komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Praėjusią savaitę Seime buvo oficialiai registruotos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma paimti dalį algos iš dirbančių ir atiduoti tuos pinigus jų pensininkams tėvams. Tokią pataisą registravo prieštaringai vertinamas, bet vienas iš turtingiausių Seimo narių Valdemaras Valkiūnas. Darbo partijos frakcijos atstovas yra deklaravęs įvairaus nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, kurių vertė viršija 4 mln. eurų.

Buvusiam Lietuvos premjerui Algirdui Butkevičiui Vyriausybė trečiadienį skyrė valstybinę pensiją. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Ji šiuo metu siekia 273,16 euro. Pensiją skiria Ministrų kabinetas, gavęs Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

„Būti ar nebūti“ – vienas iš tų klausimų, kurį neretai užduoda žmogus, panašiai kaip Viljamo Šekspyro sukurtas personažas Hamletas, siekdamas išspręsti jį kamuojančią dilemą. Pastarasiais metais Lietuvoje didžioji dalis dirbančiųjų dažnai kelia hamletišką klausimą – kaupti papildomai pensijai ar ne. Ši tema ypač aktuali kiekvienų metų pradžioje. Tada „Sodra“ automatiškai įtraukia į antros pakopos pensijų kaupimą tuos, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ar kuriems mažiau nei 40 metų.

Lietuvoje dalis vyresnių žmonių gyvena skurde. Kai kuriems padeda jau suaugę vaikai. O tie, kurie pagalbos iš vaikų nesulaukia, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti išlaikymą. Advokatai pažymi, kad pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir vardija sumas, kurias pavyksta jiems prisiteisti. Tačiau vienišos mamos stengiasi vaikus apsaugoti nuo prievolės rūpintis tėvu. Kartais jos nesiteisia alimentų, kad vaikams suaugus tėvas neprisiteistų iš jų išlaikymo.

Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.  „Apklausos respondentų įvardytas reikšmingas lėšų dydis rodo, kad gyventojai senatvėje norėtų gauti didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu užtikrina valstybė. Lietuvoje vadinamoji pajamų pakeitimo norma senatvėje sudaro 43 proc.

II pakopos pensijos kaupimas Lietuvoje dažnai kelia karštas diskusijas. Laiku neatsisakę automatinio įtraukimo gyventojai esą nebegali jo nutraukti ir privalo mokėti įmokas į fondą visą gyvenimą. Vis dėlto, pasirodo, kai kuriems kaupimą pavyksta nutraukti ir po kelių metų. Vienas vaikinas pasidalino savo istorija, kaip jam pavyko atsisakyti beveik 2 metus trukusio pensijos kaupimo II pakopoje, kurio esą nutraukti neįmanoma.

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.). Vidutinė senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstines senatvės pensijas 2022 metų pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų – 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 metais.

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Kauno senjorai ieškojo tikros romantikos ir naujų pažinčių. Kelios dešimtys jų susirinko į greitųjų pasimatymų popietę. Tiesa, moterims teko nusivilti dėl romantiškų pažinčių, mat vyrų pasimatymo popietėje liko vos vienas. Roma atėjo į pirmą kartą Lietuvoje surengtą senjorų greitųjų pasimatymų popietę. „Greiti pasimatymai – mane taip suintrigavo tas pavadinimas, galvoju einu pažiūrėsiu, kas čia taip greitai vyksta“, – kalba Roma. Moteris sako norėtų susirasti sielos draugą ar draugę.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Tūkstančiams gyventojų liko mažiau nei 2 mėnesiai iki birželio pabaigos apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Jeigu neatsisakysite kaupimo, iki pensijos gausite mažesnę algą, nes dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys, rašoma komunikacijos agentūros „Idea Prima“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 50 proc.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius, rašoma banko pranešime spaudai. „Per pastaruosius metus darbingo amžiaus žmonių, kurie planuotų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, padaugėjo 4 proc. punktais iki 50 proc.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu, rašoma banko pranešime.

Gyventojams primenama, kad yra būdas, kaip galima gauti daugiau pajamų. Be to, tam nereikia atiduoti dalies savo algos kaip kaupiant pensiją fonduose. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad kiekvienas žmogus, kuris neatlygintinai aukoja savo kraują, gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją.  Taigi, sulaukus pensinio amžiaus, gyventojas, atitinkantis numatytus reikalavimus, galėtų gauti papildomą išmoką.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais.

Elektrai ir dujoms pabrangus dvigubai ar net trigubai, valdžia pareiškė, kad duos didžiules kompensacijas už šildymą. Tačiau kai kurie pensininkai šią žiemą badavo, nes kompensacijų taip ir nesulaukė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kasdienėmis maldomis Marijai, Dievui ir visiems šventiesiems vilnietė Liudvika Ravoit tikisi nors kiek palengvinti savo nelengvą dalią. 81-erių moteriai sunkiai sekasi išgyventi iš 560 eurų pensijos. „Negerai gyvenu, negerai.

Ispanija pajudėjo pirmyn su pensijų reformomis, tarp kurių yra ginčytinas pasiūlymas, pažadėtas pensininkams: priversti jaunesnius žmones mokėti daugiau, rašo „Financial Times“. Kol Prancūzija priešinasi planams pavėlinti pensinį amžių nuo 62-ejų iki 64-erių metų, Ispanijoje pensinis amžius jau ne vieną dešimtmetį yra nusistovėjęs ties 65-erių metų riba, todėl šalis ieško kitų būdų, kaip sustiprinti girgždančią pensijų sistemą, nenuskriaudžiant tiek jaunų, tiek vyresnio...

Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti opozicijos atstovų teikiamų Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, leidžiančių sustabdyti įnašų mokėjimą į antros pakopos pensijų fondus,o sukauptas lėšas pasiimti vienkartine ar periodine išmokomis arba rinktis anuitetą.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Pajūryje gyvena moteris, kuri vos keliomis dienomis jaunesnė už 1918-siais atkurtą Lietuvą. Zofija vasario 22-ąją sutiko savo 105-ąjį gimtadienį. Anot ja besirūpinančių žmonių, pati moteris yra tarsi Lietuva – praėjo sunkų, pilną negandų kelią, tačiau optimizmo ji nepraranda iki šiol. Šalia Žemaičių Naumiesčio gyvenanti Zofija yra vos šešiomis dienomis jaunesnė už atkurtą Lietuvos valstybę. Mat moters gimtadienis vasario 22-ąją ir jai šiemet sukako 105-eri.

Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.