pelnas

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių - 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai įmonių grupės grynieji nuostoliai buvo 3,128 mln. eurų. Įmonės teigimu, didesnius nei planuota (1,5 mln. eurų) nuostolius lėmė išaugusios išlaidos kurui, išeitinės išmokos bei didžiausiai įmonės klientei „Orlen Lietuvai“ perskaičiuoti krovinių vežimo tarifai, lėmę ir mažesnes pajamas.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos pašto grupė pirmąjį šių metų pusmetį gavo 35,402 mln. eurų konsoliduotų pajamų - 4,7 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai grupės pajamos buvo 33,812 mln. eurų. Grupės grynieji nuostoliai per metus išaugo keturiskart iki 859,2 tūkst. eurų, rašoma Lietuvos pašto pirmojo šių metų pusmečio ataskaitoje. Vien pagrindinės grupės bendrovės pajamos šiemet ūgtelėjo 3,6 proc. iki 32,431 mln. eurų, įmonės grynieji nuostoliai padidėjo 6,5 karto iki 647,1 tūkst. eurų.

Lietuvoje statybos darbų pirmąjį šių metų pusmetį atlikta už 989,2 mln. eurų, arba 6,7 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pašalinus darbo dienų įtaką, statybos darbų apimties augimas taip pat siekė 6,7 procento. Lietuvos statybos įmonės užsienyje statybos darbų šiemet atliko už 117,4 mln. eurų, arba 0,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2016-ųjų pusmetį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką - 0,3 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas.

Prekybos centrus „Kubas“ valdanti Šiaulių bendrovė „Lupra“ praėjusiais metais gavo 30,378 mln. eurų pajamų - beveik tiek pat, kaip ir 2015 metais, kai jos buvo 30,36 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 48,7 proc. iki 742,5 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Lupros“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonė pernai uždarė vieną prekybos centrą Kaune, bet atidarė prekybos centrus Šiauliuose bei Šiaulių rajone. 2016-ųjų pabaigoje įmonė valdė 29 prekybos centrus.

Transporto ir logistikos paslaugų bendrovė „Finėjas“ praėjusiais metais uždirbo 4,417 mln. eurų grynojo pelno - 6,4 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jis buvo 4,717 mln. eurų. Bendrovės apyvarta per metus padidėjo 7,1 proc. iki 59,383 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Finėjo“ 2016 metų ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad įmonė pernai vienintelei savo akcininkei bendrovei „Liustra“ išmokėjo 1,8 mln. eurų dividendų (2015 metais - 1,38 mln.

Atlikus auditą, prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta išaugo, tačiau pelnas smuko. Visose grupės rinkose, išskyrus Lietuvą, jos apyvarta pernai augo. „Pelno sumažėjimą daugiausiai lėmė vienkartinės – turto nuvertėjimo sąnaudos (22 mln. eurų), Konkurencijos tarybos skirta bauda (15 mln. eurų), išmokos nukentėjusiųjų dėl Zolitūdės tragedijos šeimoms Latvijoje (5 mln.

Smunkant pelnui, didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ planuoja atleisti 1,2 tūkst. darbuotojų. Atleidžiami darbuotojai sudaro maždaug 1 proc. „Sprite“ ir „Fanta“ gamintojos darbo jėgos. „Coca-Cola“ taip pat pareiškė ketinanti išplėsti savo išlaidų mažinimo programą, kad iki 2019 metų kasmet galėtų sutaupyti 800 mln. JAV dolerių.

Nemažai šalies verslininkų savo įkurtos įmonės pavadinime deklaravę patikimumą, solidumą, garantijas ar net pelną, šiandien, matyt, mielai šūktelėtų „Apgavau! Su balandžio pirmąja!“ Apie žadėjusias, bet neištęsėjusias įmones kalba verslo rizikingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

„Teo“ ir „Omnitel“ pirmuosius bendros veiklos metus užbaigė pelningai – palyginti su 2015-aisiais, metinės konsoliduotosios „Teo“ grupės pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. iki 345,9 mln. eurų. Metinis EBITDA rezultatas, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, sudarė 117,1 mln. eurų ir buvo 5,9 proc. didesnis nei 2015-aisiais. Paskutinį metų ketvirtąjį „Teo“ grupė gavo 92,4 mln. eurų pajamų (0,8 proc.

Dažnas pirkėjas piktinasi, kad prekybininkai esą užsidedami  didelius antkainius pelnosi paprastų žmonių sąskaita. Maisto produktų kaina ir antkainiai itin jautrus klausimas. Mat prekybininkai antkainių neviešina ir dažnai šiuos slepia po devyniais užraktais. Tačiau „Norfos“ prekybos tinklo įkūrėjas Dainius Dundulis tikina, kad jų prekybos tinkle antkainis vidutiniškai siekia keliolika procentų.   „Visumoje mūsų antkainis grubiai imant yra apie 19 procentų.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Prancūzija praėjusiais metais šalyje vykusio Europos futbolo čempionato organizavimui išleido mažiau nei 200 mln. eurų, tačiau užsidirbo maždaug 1,22 mlrd. eurų, antradienį paskelbė šalies Sporto ministerija. Prie čempionatą šalies gyventojai buvo nepatenkinti didelėmis išlaidomis: dėl išaugusios teroro grėsmės teko iki 24 mln. eurų dvigubinti planuotas išlaidas saugumui užtikrinti. Dar 160 mln. eurų šalis išleido naujų objektų statybai ir senų renovavimui.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Karbauskių šeimos valdoma kooperatinė bendrovė Grūdų centras praėjusiais finansiniais metais gavo 36,505 mln. eurų pajamų - 52,2 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, kai centro pajamos buvo 23,984 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus sumenko 2,9 karto iki 202,7 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje Grūdų centro 2015-2016 finansinių metų ataskaitoje. Grūdų centro grūdų pardavimo pajamos per metus išaugo 88,4 proc. iki 23,7 mln.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 106,175 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šiemet sumenko 2,8 proc., arba 3,053 mln. eurų. Pelningai dirbo 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolius patyrė 3 rinkos dalyviai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 46,008 mln. eurų konsoliduoto pelno (43,3 proc. bendro bankų pelno) - 27 proc.

Beprotiškai išpopuliarėjęs papildytos realybės žaidimas „Pokemon Go“ per pirmųjų 30 dienų nuo jo išleidimo uždirbo 200 mln. JAV dolerių, skelbiama „SensorTower“ ataskaitoje. Tokiu būdu „Pokemon Go“ pagerino ankstesnį rekordą, kurį pasiekė žaidimas „Clash Royal“, pajamos iš kurios per pirmąsias 30 dienų sudarė 120 mln. JAV dolerių. „SensorTower“ taip pat palygino „Pokemon Go“ ir „Candy Crush Soda Saga“ – vieno iš komerciškai sėkmingiausio mobiliojo žaidimo pasaulyje – rezultatus.

Klaipėdos logistikos bendrovė „Vlantana“ praėjusiais metais gavo 112,42 mln. eurų pajamų - 27,6 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonės apyvarta buvo 88,105 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus išaugo 3,2 karto iki 9,223 mln. eurų, teigiam Registrų centrui pateiktoje „Vlantanos“ 2015 metų ataskaitoje. Įmonė nurodo pernai įsigijusi transporto priemonių už 36,2 mln.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąjį pusmetį išgavo 196,1 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 9 mlrd. kubų, arba 4,5 proc., mažiau nei prieš metus, pranešė Rusijos dujų monopolijos atstovas. „Gazprom“ tikisi per visus šiuos metus išgauti 409,3 mlrd. kubų dujų. Tačiau, įvertinus tai, jog gamybos apimtys pirmąjį pusmetį būna kiek didesnės nei antrąjį, o visus šių metų mėnesius fiksuojamas nuosmukis tęsis, šią prognozę galima laikyti pernelyg optimistine – per metus bus išgauta apie 400 mlrd.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ (buvęs „Senukų“ prekybos centras) praėjusiais metais uždirbo 15,382 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno - 12 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonių grupės pelnas buvo 13,74 mln. eurų. Bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus ūgtelėjo 0,4 proc. iki 438,808 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Kesko Senukai Lithuania“ 2015 metų ataskaitoje.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas tik padėtų gamintojams ir prekybininkams uždirbti daugiau pelno, o vartotojai iš to neturėtų daug naudos. „Kalbame apie didėjančias kainas ir apie tai, kad dalis mūsų visuomenės negeba įpirkti pagrindinių produktų. Taip tada ir spręskime šį klausimą. Jau yra daug tyrimų padaryta, kad PVM mažinimas dažniausiai patenka į gamintojų ir prekybos tinklų kišenes, gyventojams ir vartotojams atitenka tarp 15 ir 30 proc.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

 Nuo balandžio pirmosios du prekybos tinklai smarkiai padidino plastikinių pirkinių maišelių kainas. „Maxima“ maišelių kainas kilstelėjo 4 centais –  iki 8 ir 13 atitinkamai už mažą ir didelį maišelius. „Rimi“ maišeliai pabrango 6 centais ir dabar kainuoja 10 ir 15 centų. Savo ruožtu IKI ir „Norfa" tinklai maišelių nutarė nebranginti.

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. „Apklausa atskleidė, kad įmonės finansiškai stiprėja – daugiau įmonių didina pajamas ir dirba pelningai, jų lūkesčiai yra optimistiški – tikimasi tiek eksporto, tiek ir vidaus paklausos didėjimo.

Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė ir naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ dividendams mokėti ketina skirti 50 proc. metinio grynojo pelno, tačiau Vyriausybė ir toliau turės galimybę koreguoti jų dydį. Tai numatyta bendrovės antradienį pristatytoje 2016-2020 metų veiklos strategijoje ir dividendų politikoje.

Augant pardavimams, Švedijos baldų milžinė „Ikea“ rugpjūčio 31 dieną pasibaigusiais 2014–2015 finansiniais metais padidino grynąjį pelną 5 proc. iki 3,5 mlrd. eurų (3,8 mlrd. JAV dolerių). Pardavimai išaugo 11,2 proc. iki 31,9 mlrd. eurų. Tačiau pardavimų prieaugis, apskaičiuotas neatsižvelgiant į valiutų kursų svyravimų poveikį, buvo kiek mažesnis ir sudarė 8,9 procento. Įskaitant pajamas iš nuomos, bendros įplaukos padidėjo 11,5 proc. iki 32,7 mlrd. eurų.

Iš dešimties 2014 metais pelningiausių žiniasklaidos įmonių, kurios tiesiogiai valdo Baltijos šalyse populiariausius laikraščius, žurnalus, radijo ir TV kanalus bei interneto portalus, daugiau kaip pusė veiklą vykdo Lietuvoje. Tokius duomenis pateikia UAB „Creditreform Lietuva“, kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos surinkusi ir išanalizavusi duomenis apie visų trijų Baltijos šalių žiniasklaidos rinkos dalyvius.

Klaipėdos jūrų uostas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 18,987 mln. eurų grynojo pelno - 9,2 proc. daugiau nei 2014 metų sausį-rugsėjį, kai jis buvo 17,389 mln. eurų. Uosto pajamos per metus išaugo 11,6 proc. iki 40,654 mln. eurų, teigiama veiklos ataskaitoje. Uosto rinkliavos per metus ūgtelėjo 12,7 proc. iki 34,955 mln. eurų, žemės nuomos pajamos - 5,2 proc. iki 5,451 mln. eurų, veiklos sąnaudos ūgtelėjo 13,5 proc. iki 19,8 mln. eurų.

Dujų skirstomojo tinklo operatorė „Lietuvos dujos“ šiemet per devynis mėnesius iš tęsiamos dujų skirstymo veiklos uždirbo 6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 73 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai įmonė iš šios veiklos buvo uždirbusi 3,5 mln. eurų pelno. Įmonės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2014-ųjų mėnesiais, padidėjo 4 proc. iki 36,8 mln.

Prieš ketverius metus priimta įstatymo nuostata draudžianti prekybą alkoholiu degalinėse turėtų įsigalioti vos už 8 savaičių. Turėtų. Šio draudimo veiksmingumas, mažinant su alkoholiu susijusias eismo nelaimes ir mirtis, nekelia abejonių mokslininkams ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 50,6 mln. eurų grynojo pelno - 19,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pelnas siekė 62,7 mln. eurų. Bankas pranešė, kad grupės pelnas siekė 46,8 mln. eurų - 26,4 proc. mažiau nei pernai, kai pelnas siekė 63,6 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos šiemet sumažėjo 11 proc. iki 115,4 mln. eurų. Pasak banko vadovo, labiausiai jos mažėjo dėl euro įvedimo.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

 2015 m. antrąjį ketvirtį visoje bankų paskolų rinkoje vyko pagyvėjimas: daugiau suteikta paskolų ir namų ūkiams, ir įmonėms. Būsto paskolų rinkoje kreditavimas per ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 m. pabaigos. Bankuose laikomų indėlių suma nuosaikiai augo. Žemų palūkanų aplinka ir mažėjančios pajamos iš paslaugų ir komisinių lėmė bankų pelno mažėjimą. „Kredito rinkos pagyvėjimas sietinas su augančia paklausa.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

 Per pirmuosius bendros veiklos metus Lietuvos oro uostų efektyvumas, palyginti pirmus penkis 2014 ir 2015 metų mėnesius, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus, EBITDA* ir grynąjį įmonės pelną. Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmus penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc.

 Vilniaus miesto savivaldybės administracija sustabdė buvusių UAB „Start Vilnius“ vadovų vykdytus turto pardavimus - buvę įmonės vadovai miesto nekilnojamąjį turtą savavališkai parduodavo pusvelčiui. Šis vertingas savivaldybės turtas buvo naudojamas „Air Lituanica“ kapitalui formuoti.

Birželio 13-14 dienomis Kaune įvykęs Europos moterų regbio-7 čempionatas dar kartą įrodė, kad tarptautinių šios sporto šakos renginių organizavimas yra pelningas. Kaune 12 Europos šalių komandų varžėsi dėl 13-24 vietų Europoje ir dėl kelialapio į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Varžybose triumfavo Belgijos komanda, o Lietuvos ekipa liko paskutinė.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išmokės 187 tūkst. eurų dividendų iš paskirstytojo pelno. Praėjusiais metais Lietuvos paštas uždirbo 233 tūkst. eurų grynojo pelno. „Viena iš pagrindinių kelių užduočių valstybės valdomoms įmonėms – dirbti efektyviai ir duoti naudą akcininkui, t. y. valstybei. Šio tikslo siekia ir Lietuvos paštas. Bendrovės finansiniams rezultatams gerėjant, jau pastaruosius kelerius metus akcininkui išmokame dividendus.

2014-ieji Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ nebuvo patys geriausi. Kompanija paskelbė, kad jos grynasis pelnas, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė net septynis kartus. „Gazprom“ 2014-iais uždirbo tik 2,8 mlrd. eurų, kai, pavyzdžiui, 2013 metais ši suma buvo 20 mlrd. eurų.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Prekės ženklo žinomumas apibūdina vertę, kurią gali gauti jo valdytojas turėdamas gerai atpažįstamą ir žinomą prekės ženklą. Tokiais prekės ženklais pažymėti produktai generuoja daugiau pelno, nei niekam nežinomi, neretai vartotojas žinomą prekės ženklą susieja su pasitikėjimu, tam tikru pažadu.