pelnas

Amerikiečių „Alphabet“ – „Google“ patronuojamoji įmonė – antradienį paskelbė apie iki 18,9 mlrd. JAV dolerių trečiąjį ketvirtį išaugusį pelną, nepaisant to, kad interneto milžinė susiduria su padidėjusiu reguliavimo institucijų spaudimu. Tuo metu 65,1 mlrd. JAV dolerių siekusios pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį aplenkė to paties praėjusių metų laikotarpio rodiklį maždaug 41 proc., o pajamų augimą skatino internetinių reklamų paklausa ir debesijos paslaugos.

Lietuva pagal mokesčių konkurencingumą užima šeštą vietą, kai tuo metu Estija išlieka pirma, o Latvija  – antra, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas.  Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga. Įmonė sustabdė jau tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė patvirtino, kad į prastovas išleidžiama trečdalis darbuotojų, arba apie 400 žmonių. „Achema“ ženkliai mažina gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kur dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdoma mažmeninės prekybos tinklų valdytoja „Maxima grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 2,18 mlrd. eurų pajamų – 6,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Konsoliduotas grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausio-birželio mėnesiais buvo 175 mln. eurų – 7,4 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Nida pasitinka rudenį. Ištuštėjęs paplūdimys ir gatvelės, košti jau mėginantis vėjas. Vis tik, daliai poilsiautojų to ir tereikia – mažiau šurmulio ir paskutinių saulės spindulių. O verslininkai jau skaičiuoja vasaros pelną. Nors užsieniečiai Nidą šį sezoną aplenkė, lietuviai išlaidavo kur kas labiau nei ankstesniais metais.  Nors šviečia saulė, oro temperatūra 19 laipsnių, tačiau prie jūros Nidoje vėjuota. Vaikštinėja vos keletas šiltai apsirengusių poilsiautojų.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo 346 mln. eurų bendro grynojo pelno – beveik 1,5 karto daugiau nei 2019 metais (235 mln. eurų). Labiausiai – net tris kartus – augo energetikos įmonių pelnas, tuo metu pandemijos itin paveiktų susisiekimo įmonių pelningumas mažėjo, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.  „2020 metais grynasis pelnas augo bemaž 47 proc., arba 110 mln. eurų.

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ 2020 metais uždirbo 22,1 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 5,3 proc. daugiau nei užpernai (beveik 21 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 13,4 proc. iki 68,6 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Light Conversion“ nurodo, kad nepaisant pandemijos sukeltų pasekmių, įmonės pajamos šiemet išsilaikys panašios, kaip pernai.

Lietuva palaiko siekį peržiūrėti tarptautinius pelno apmokestinimo principus, konstruktyviai dalyvauja procese ir tikisi, jog šį rudenį pavyks pasiekti detalų susitarimą, susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 74,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15,3 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai jis buvo 65 mln. eurų. Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 bankai, kurie bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį. Šie rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję 2019 arba 2020 metais, o jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės per šių metų tris mėnesius uždirbo 12,2 mln. eurų grynojo pelno – 69,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-kovo mėnesiais mėnesiais, kai jis buvo 7,2 mln. eurų. Didžiausią pelno dalį draudimo įmonės uždirbo iš pagrindinės veiklos, nuostolingai dirbo tik viena bendrovė, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Ne gyvybės draudimo įmonės šiemet uždirbo 8 mln. eurų pelno, gyvybės draudimo įmonės – 4,2 mln. eurų pelno, arba atitinkamai 60 proc.

Keletas Lietuvos įmonių valstybės paramą išleido automobiliams, o ne išdalijo savo darbuotojams. Darbdaviai ir įprastomis sąlygomis nėra linkę dalytis pelnu, teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Kodėl taip yra, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“, praėjusiais metais uždirbusi 13,3 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams dividendais išmokės 7,884 mln. eurų, arba 0,12 euro už vieną akciją. Šiam siūlymui bendrovės akcininkai pritarė per penktadienį vykusį eilinį visuotinį susirinkimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Išmokėjus dividendus, „Grigeo“ liks 31,1 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Dar 36,3 tūkst.

Finansų ministerija siūlo 1020 metais dėl pandemijos patirtus įmonių nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius. Ministerija siūlo atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Ją priėmus įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai iš tos pačios veiklos patyrusios nuostolių, jų suma galės sumažinti 2019 metų pelno mokestį, patikslinant metinę deklaraciją.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ šiemet gavo 99,7 mln. eurų pajamų arba 8,2 proc. daugiau negu 2020 metų sausį-kovą, kai pardavimai siekė 92,1 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,4 proc. – nuo 12,5 mln. eurų iki 13,1 mln. eurų. Šiemet EBITDA, palyginti su 2020 metų sausiu-kovo rodikliu, padidėjo 6,1 proc., – iki 34,8 mln. eurų.

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos negyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pernai uždirbo 25,732 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 19,6 proc. daugiau nei 2019 metais, kai jis buvo 21,511 mln. eurų. Bendrovės draudimo pajamos pernai siekė 246,193 mln. eurų ir buvo 1,4 proc. mažesnės nei 2019-aisiais (249,690 mln. eurų), teigiama „Lietuvos draudimo“ 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti valstybės valdomos bendrovė „Toksika“, pernai uždirbusi 1,64 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 880,4 tūkst. eurų dividendų. Dėl dividendų mokėjimo bus sprendžiama balandžio 27 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime, pranešė „Toksika“. Praėjusiais metais „Toksika“ dividendų nemokėjo. „Toksikos“ grynasis pelnas pernai buvo 5,8 karto didesnis nei 2019 metais, kai jis siekė 280,7 tūkst. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 75 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas remia prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti individualios veiklos mokesčių progresyvumą, tačiau nepritaria pelno mokesčio lengvatai sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms.

JAV mokėjimų sistemos „PayPal“ operatorė paskutinį praėjusių metų ketvirtį užfiksavo grynojo pelno patrigubėjimą, pandemijos sąlygomis smarkiai išaugus elektroninių atsiskaitymų paklausai. „PayPal Holdings“ skelbia spalį-gruodį uždirbusi 1,57 mlrd. JAV dolerių, arba 1,32 dolerio akcijai, grynojo pelno, palyginti su 507 mln. dolerių, arba 0,43 dolerio akcijai, prieš metus. Suderintas pelnas paaugo nuo 0,83 iki 1,08 dolerio akcijai, o pajamos – 23 proc. iki 6,12 mlrd. dolerių.

„Swedbank“ Lietuvoje pernai  uždirbo 96,8 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 118,8 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėję atidėjiniai, pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė sako, jog pandemijos metu bankas pasiūlė pagalbą nuo jos nukentėjusiems klientams.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas praėjusiais metais uždirbo 93,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 20,7 proc. mažiau nei 2019 metais (117,7 mln. eurų). SEB banko grupės pelnas mažėjo 20,8 proc. iki 93,1 mln. eurų. Grupės pajamos 2020 metais buvo 209,7 mln. eurų – 5,5 proc. mažesnės nei prieš metus (221,9 mln. eurų), pranešė SEB.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų. Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad šiemet dėl koronaviruso krizės gerokai mažiau pajamų gaunanti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai būtų atleista nuo 9,7 mln. eurų pelno įmokos. Kitu atveju ji gali tapti nemoki.  Susisiekimo ministerija teigia, kad sumokėjus pelno įmoką už 2019 metus, įmonė privalėtų iš karto grąžinti Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolos dalį – daugiau ne 13 mln. eurų, be to, ji netektų  galimybės iš ŠIB pasiskolinti dar 70 mln.

Pelno mokesčio deklaracijų laiku nepateikė apie trečdalis (46 tūkst.) įmonių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki birželio 15 dienos 109 tūkst. įmonių (70 proc.) deklaravo 2,278 mlrd. eurų pelno mokesčio. Praėjusiais metais 136 tūkst. įmonių deklaravo 2,077 mlrd. eurų mokesčio.  Deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos.

Bankų pelno apmokestinimas buvo laikomas kompromisiniu variantu, už kurį Seimas galėtų balsuoti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis, pernai inicijavęs finansinės naštos bankams didinimą.      „Mums buvo pasakyta, kad lyg tai toks kompromisinis variantas, už kurį Seime bus galima balsuoti.

SGD ir naftos terminalų valdytojos „Klaipėdos naftos“ smulkioji akcininkė „Achemos grupė“ reiškia pretenzijas, kad Klaipėdos įmonė dividendams numato išmokėti visą pernai uždirbtą pelną. Anot jos, „Klaipėdos nafta“ nesilaiko jos patvirtintos dividendų politikos ir nesugeba pateikti aiškių atsakymų į „Achemos grupės“ klausimus.

Airijos greitosios mados tinklo „Primark“ pardavimai 2019 m. ženkliai išaugo. Vienas pagrindinių veiksnių – aktyviai atidaromos naujos parduotuvės. Skelbiama, kad „Primark“ ir toliau plės savo tinklą. 2020 m. planuojama atidaryti 18 naujų parduotuvių – dvi iš jų bus atidarytos kaimyninėje Lenkijoje. Pranešama, kad „Primark“ į Lenkijos rinką žengs 2020 m. pavasarį. Pirmoji parduotuvė bus atidaryta šalies sostinėje Varšuvoje, vėliau ir Poznanėje, rašo malls.com.

Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto naujų įstatymų projektus. Jiems įsigaliojus, atsirastų nauji mokesčiai. Šių būtinumą valdantieji grindžia papildomų valstybės biudžeto pajamų poreikiu. Posėdžio išvakarėse buvo pasiūlyta apmokestinti ne bankų turtą, kaip numatyta pradiniame Finansų rinkų dalyvių mokesčio projekte, o nustatyti didesnį pelno mokestį Lietuvos bankams. Pelnas gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas.

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.  Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.   Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Džiugios žinios iš startuolių pasaulio – Lietuva turi savo pirmąjį vienaragį. Taip vadinamas startuolis, kurio vertė – virš vieno milijardo eurų. Juo tapo dešimtmetį rinkoje skaičiuojantis „Vinted“ –  dviejų lietuvių studentų sukurta virtuali drabužių spinta. Platforma žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje, o šiais metais sulaukė 128 milijonų eurų investicijos iš užsienio rizikos fondų.

Lietuvoje prasidėjo diskusijos, reikia ar ne apmokestinti Lietuvoje komercinių bankų turtą. Naujausi bankų veiklos rodikliai rodo, kad būtent mūsų šalyje veikiantys bankai yra pelningumo lyderiai visoje ES. Akcininkams jie gali girtis ir didžiausiu efektyvumu. Tačiau mums, paprastiems klientams, tai nebūtinai reiškia vis gerėjančias paslaugas. Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd.

Šiuolaikinėje darbo rinkoje dėl talentų dėmesio kovojama įvairias būdais – darbuotojams siūlomi įvairūs priedai, papildomos socialinės garantijos, nuotolinio darbo galimybės ir daugelis kitų motyvacinių priemonių. Specialistai tikina, jog nereikėtų užmiršti komandinio darbo svarbos – šį įgūdį svarbu ugdyti dėl darbuotojų motyvacijos, o tuo pačiu – ir verslo sėkmės.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Lietuvoje prostitucija – nelegalu. Prieš naktines plaštakes ir sutenerius kovojama policijos reidais. Bet šioms paslaugoms persikėlus į internetą – teisėsaugai lieka tik bejėgiškai skėsčioti rankomis. Nors pareigūnai tikina, kad sekso paslaugas interneto skelbimuose siūlančios merginos yra gaudomos, bet tai labiau primena kovą su vėjo malūnais. Tokių skelbimų internete tūkstančiai. Skelbimų įvairovė Situacija tokia, kad sekso paslaugas internete pradėta siūlyti visiškai atvirai.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius norėtų panaikinti vadinamąsias papildomas antstolių išlaidas. „Tokia praktika leidžia beveik nevaržomai piktnaudžiauti antstoliams, ir, mano nuomone, daugelis jų tuo naudojasi“, – interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė ministras. Jis taip pat užsiminė, kad laikas pradėti diskutuoti ir dėl notarų pelno. Pernai jau buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sumažintos antstolių išskaitos, sudarytos sąlygos mažinti antstolių ir notarų atlyginimus.

Visai neseniai kino teatruose pasirodęs filmas „Taip gimė žvaigždė“ užkariavo daugelio širdis. Tiesa, vienos pagrindinių aktorių vaidmenį įkūnijo ir gerai žinoma muzikos žvaigždė Lady Gaga, sužibėjusi dar nematytame amplua. Vos tik kino ekranuose sublizgėjo Lady Gaga, atsirado tų, kurie pradėjo skaičiuoti moters turtus. Ekstravagantiškoji atlikėja iš tiesų sužibėjo savo neeiliniais pasirodymais ir unikaliomis dainomis, atnešusiomis jai milžiniškus turtus.

Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 88,735 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis buvo 85,457 mln. eurų. „Per tris šių metų ketvirčius stebėjome stabilų gyventojų finansavimo paklausos augimą, ypač paskolų būstui srityje. Verslo finansavimo srityje taip pat jaučiame išaugusį įmonių poreikį verslo paskoloms ir lizingo finansavimui.

Šią vasarą Rusijoje vykęs 2018 metų pasaulio futbolo čempionatas turnyro organizatoriams atnešė didelę naudą. Tai paaiškėjo po pirmenybių organizacinio komiteto pateiktų galutinių išvadų. Paskaičiuota, jog Rusijos ekonomiką papildė 14,5 milijardo JAV dolerių, nors surengti šią futbolo šventę organizatoriams prireikė maždaug 10,5 milijardo JAV dolerių.

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią ikimokestinį pelną 2017 metais uždirbo Karalienės Mortos mokykla, šiemet ji planuoja pajamas kilsiant 25 proc., o gerus finansinius rodiklius aiškina kasmet didėjančiu vaikų skaičiumi, rašo „Verslo žinios“. Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo beveik 19 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – maždaug 38 kartus daugiau nei 2017-ųjų sausio–birželio mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 0,5 mln. eurų. Grupės pajamos per šešis mėnesius siekė 223 mln. eurų ir buvo 7 proc. didesnės nei pirmąjį 2017 metų pusmetį (208 mln. eurų), pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. „Pradėti įgyvendinti strateginiai pokyčiai leido pasiekti įspūdingą efektą.

Apie seniausios pasaulyje profesijos - prostitucijos - užkulisius dažnai kalbama bendrais aspektais. Vieni siūlo legalizuoti, kiti - grūmoja kumščiu taip mąstantiems. Kol problemos paraštės verda beprasmės diskusijos, prostitucija veši visu savo „gražumu“. Ši 2004-siais kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ aprašyta istorija privers pažvelgti į prostitucijos problemą kiek kitu kampu. Bet apie viską nuo pradžių.

Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papildyti tą vieno procento klubą? Didieji toliau auga Didžiausios Lietuvos transporto sektoriaus bendrovės naudojasi ekonomikos augimu ir didina apsukas.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 120 tūkst. eurų grynojo pelno – 8,4 karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (1,04 mln. eurų). Bendrovės pajamos šių metų sausį–kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, mažėjo 25 proc. iki 21 mln. eurų, ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius pirmojo ketvirčio rezultatus pranešė Vilkyškių pieninė.

Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų pelno mažėjimą 2017 metais, ekspertų manymu, galėjo lemti į Lietuvą prieš dvejus metus atėjęs Vokietijos tinklas „Lidl“ bei sumenkę alkoholio pardavimai, rašo portalas vz.lt. „Reikėjo imtis veiksmų, nes, atėjus rimtam naujam žaidėjui, vyko rinkos persiskirstymas, teko veikti, kad išlaikytum savo rinkos dalį. Keitėsi žaidimo taisyklės. „Lidl“ agresyviai žaidė su kainomis, kitiems irgi reikėjo neatsilikti.

Kylančios maisto kainos įgriso net belgams. Tad čia atidaryta pirmoji pelno nesiekianti maisto prekių parduotuvė, kurioje nėra antkainių, o lentynose tik ypatingos kokybės prekės. Tiesa, norintys čia apsipirkti žmonės privalo patys padirbėti sandėlyje ar už prekystalio. Iš pirmo žvilgsnio tai tik eilinis prekybos centras Belgijoje. Tačiau ilgiau pasivaikščioję pastebėtumėte, jog čia nėra įprastų darbuotojų.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.