paskolos

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio. Kodėl kinta pinigų kaina? Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti.

Sudėtinga būtų rasti verslininką, kuris negalvotų apie savo įmonės plėtrą – investicijas į naujas technologijas, naujų produktų gamybą bei rinkų paiešką, personalo kompetencijų tobulinimą.

Europos Komisija (EK) suinteresuota padėti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“ iš Norvegijos „Hoegh“ išpirkti SGD laivą-saugyklą po to, kai 2024 metų pabaigoje baigsis laivo nuomos sutartis, sako „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška. Anot jo, šiuo terminalu taip pat domisi 2-3 pasaulinio lygio dujų tiekėjai.

Kredito unijų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo daugiau nei 55 mln. Eur (8,1 %), iki 672,6 mln. Eur. Tačiau nuostolingas ketvirtasis ketvirtis lėmė neigiamus metinius rezultatus: 2015 m. sektorius patyrė 0,6 mln. Eur nuostolių. „Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.

Ką darytumėte, jei vos per pusantrų metų jūsų įmoka bankui už būsto paskolą pabrangtų tris-keturis kartus? Baisu net įsivaizduoti. Ir būtent tokiame siaube gyvena paprasti rusai, prieš kelerius metus pasiėmę paskolas užsienio valiuta, o dabar negalintys jų išmokėti dėl keliskart smukusio rublio. Ir rusai netyli – šturmuoja šalies bankus ir reikalauja keisti paskolų sąlygas. Rublio kurso smukimas daugiausia nulemtas naftos kainos kritimo, mat nafta – pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis.

Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.

Lietuvoje populiarėjant tarpusavio skolinimosi platformoms jos pritraukia ne tik vis daugiau investuotojų ir besiskolinančių, bet šių bendrovių kuriasi vis daugiau. Auganti konkurencija skatina ir greitųjų kreditų įmones atidaryti naują platformą.  Pirmosios Lietuvoje tokios skolinimo platformos „Savy“ direktorius Vytautas Zabulis sako pastebintis, kad visos kitos platformos, kurios jau veikia, transformavosi iš greitųjų kredito įmonių.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Imdami banko paskolą, finansiškai įsipareigojate keliems ar net kelioms dešimtims metų. Nors sudėtingai skambanti bankų ir paskolų sistema dažnai gąsdina besiskolinančiuosius, norint sutaupyti ir gauti jūsų pernelyg neapsunkinančią paskolą, reikėtų žinoti, ko reikalauti iš konsultanto, prašant būsto paskolos banke. Pateikiu tris svarbiausius argumentus. Suteikti paskolą su mažiausia tuo metu nustatyta marža. Bankas greičiausiai jums siūlys didesnę maržą, nei skolinimosi metu esama mažiausia.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Vairuojate BMW? Jūs – toks pats neatsakingas, pro pirštus į gyvenimą žiūrintis pilietis, kaip ir tie, kurie maitoja visuomeninio transporto stoteles ir savo gyvenimus. Problemą galime išspręsti atėmę iš kai kurių žmonių teisę vairuoti BMW. Tiesa, reikėtų tam tikrų išlygų – negalima vairuoti tik greitųjų BMW, kuriuos vairuotojai gali įsigyti už nedidelę sumą – juk banko prezidento patarėjas irgi vairuoja BMW, tačiau transporto priemonė nekelia grėsmės nei jam, nei kitiems.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Nuo lapkričio 1 d., Visų šventųjų dienos, įsigaliosiančios griežtesnės būsto paskolų išdavimo tvarkos NT vystytojai gali net nepajusti, sako NT projektus finansuojančio banko ir NT agentūros atstovai. Tačiau jei pirkėjus sugriežtinimas paveiks labiau nei tikimasi, būsto neįperkantys gyventojai tik dar labiau pagyvins naujos statybos butų nuomos rinką, prognozuoja pašnekovai.

Seimui liko vienas žingsnis įteisinti naujoves Vartojimo kredito įstatyme ir nuo kitų metų pakeisti vartojimo kreditų išdavimo tvarką, kuri turėtų užtikrinti atsakingesnį skolinimą. Paprastai pristatome dešimt svarbiausių pasiūlytų naujovių, kurios turėtų pakeisti „greituosius“ kreditus. 1. Mažesnės palūkanos. Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

Būsto kainų augimas jau nestebina žmonių, tačiau pastarąjį pusmetį yra matomas didesnis pirkėjų aktyvumas dėl to, jog nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi skolinimosi reikalavimai. Lietuvos statistiko departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 procentais. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 3,9 proc., iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 5,4 proc., daugiabučiuose namuose – 3,5 proc.

 74 proc. gyventojų teigia žinantys, kokią dalį savo pajamų per mėnesį gali skirti paskolai grąžinti. Tai – 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Visgi, nors teigia žinantys, paprašyti įvardinti, 20 proc. gyventojų tą sumą nurodo klaidingai. Tokius duomenis parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir praėjusiais metais. Tyrimas atskleidė, kad 70 proc.

 Dažnas lietuvis įsitikinęs, kad geriau jau mokėti palūkanas bankui už būsto paskolą nei nuomostis butą iš kitų žmonių. Tačiau neretai žmonės prieš imdami paskolas užduoda sau ir banko darbuotojams ne tuos klausimus, kuriuos derėtų. Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra.

Trečiadienį veiklą pradeda tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“. Bendrovės atstovų teigimu, platforma siūlys vartojimo paskolas bei paprastą būdą investuoti savo pinigus. Tarpusavio skolinimas (angl. p2p lending) yra pasaulyje sparčiai populiarėjantis skolinimo ir investavimo būdas, kuomet skolintojai ir besiskolinantys yra fiziniai asmenys, o tarpusavio skolinimo platforma yra tik tarpininkė tarp jų.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

 Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali, praneša naujienų agentūra BNS. Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.

Avialinijų bendrovei „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną sustabdžius veiklą po truputėlį į viešumą kyla jos paini finansinė schema. Aiškėja, kad įmonė buvo dotuojama ne tik iš Vilniaus savivaldybės, tačiau ir iš jai priklausančių įmonių, tokių kaip: AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Grinda“ ir pagrindinės „Air Lituanica“ akcininkės „Start Vilnius“. Vilniaus šilumos tinklų paskolos ir laidavimai tv3.lt gautais duomenimis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo verčiami UAB „Air Lituanica“ suteikti ke...

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

2014 metais sumokėti paskolos įmokas 60 ir daugiau dienų vėlavo maždaug dešimtadalis paskolas turinčių namų ūkių, o labiausiai vartojimo paskolų turėtojai. Šie duomenys skelbiami Lietuvos banko paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalgoje. 2014 metais iš visų vartojimo paskolų turėtojų vėluojančių mokėti įmokas dalis sudarė 14,8 proc. arba 1,2 proc. p. daugiau nei užpernai. Išperkamosios nuomos įsipareigojimus vykdyti vėlavo mokėti apie 10,5 proc. (2013 m. – 11 proc.) namų ūkių.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

 Mažėjant jaunam verslui lengvatų ir skirtingų programų įrankių, mažėja ir norinčių kurti ir plėtoti verslą. Per pirmą šių metų ketvirtį su jaunais verslininkais buvo sudaryta VSF paskolų sutarčių už 691 tūkst. eurų, tai yra du kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laiku (1,47 mln. eurų). Šias paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) Lietuvoje teikia 56 LKU grupės kredito unijos, o 95 proc. sumokėtų palūkanų yra kompensuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Praėjusių metų viduryje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kilęs sujudimas, nulemtas nuogąstavimų, kad įvedus eurą būsto kainos sparčiai kils, išgaravo. Tačiau, SEB banko ir nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ duomenimis, naujo impulso ir būsto paskolų, ir NT rinkoms suteikia augančios gyventojų pajamos, gerėjantys lūkesčiai dėl ateities, mažos palūkanos ir didėjanti būsto pasiūla.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų rinka pasižymėjo aktyvumu. Per pirmuosius tris metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams iš viso suteikė 49 mln. eurų būsto paskolų arba 5,5 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Swedbank“ ekspertų, dėl euro įvedimo prognozuoto sąstingio būsto finansavimo rinkoje fiksuota nebuvo.

Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2015 m. pirmą ketvirtį pasiekė 38,7 mln. EUR ir, lyginant su 2014 metų atitinkamu ketvirčiu, augo 15 proc. Grynasis banko pelnas šių metų pirmą ketvirtį sudarė 108,8 tūkst. EUR. „Banko paskolų portfelis išlaikė spartų augimą tiek 2014 pabaigoje, tiek 2015 metų pirmą ketvirtį.

 Lietuvos bankas (LB) siekia sugriežtinti paskolų išdavimo tvarką. Norima trumpinti paskolos laiką, mažinti jos maksimalų dydį. Taip siekiama apsaugoti vartotojus nuo palūkanų augimo šoko, nes šiuo metu jos yra rekordiškai žemos, todėl kai kurie gyventojai nepakankamai įvertina savo galimybes mokėti įmokas bankui, kai palūkanos išaugs. Ekspertai sako, kad palūkanos ateityje vis tiek augs, todėl pasiskolinusieji gali susidurti su problemomis, grąžinant kreditus.

 Beveik pusė tautiečių, paėmę vartojimo kreditą ir vėluodami jį grąžinti, labiausiai baimintųsi, jog paskola pabrangs, parodė visuomenės nuomonės apklausa. Tuo tarpu beveik penktadalis teigė manantys, jog vėluodami gražinti kreditą jokių baimių nejaustų.

Diana Janušaitė Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.

 Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.

„Žiūrint į naujų paskolų tendencijas, matėme mažėjantį naujų paskolų išdavimo tempą. Praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad atsigauna paskolų portfelio augimas, bet tai yra tik tam tikra iliuzija, nes didžioji dalis naujai išduotų paskolų portfelio augimo buvo didesnės paskolos valstybės valdomoms įmonėms energetikos sektoriuje, o tai neturi nieko bendra su privataus sektoriaus investicijomis“, – sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norėdama išlaikyti Bendrijos finansavimą svarbiems strateginiams projektams, Lietuva turi labai aiškiai suformuluoti savo prioritetus ir laikytis lankstesnės pozicijos – pataria ambasadorius Raimundas Karoblis, pramonininkams pristatęs naujosios Europos Komisijos prioritetus, tarp jų ir naująjį daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų planą.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

 Negavusi nė vieno pasiūlymo, skolų kamuojama Vilniaus valdžia nutraukė dar keturis iki 51,119 mln. eurų (176,5 mln. litų) paskolų konkursus. Savivaldybė gruodžio 16 dieną nutraukė iki 22,361 mln. eurų (77,208 mln. litų) paskolos konkursą - ja ketinta refinansuoti SEB vadovaujamo bankų sindikato 2008 metais suteiktą paskolą. Taip pat nutrauktas iki 15,447 mln. eurų (53,36 mln. litų) paskolos, kuria ketinta padengti DNB 2012 metais suteikta paskolą, konkursas.

 Smulkiųjų vartojimo kreditų trečiąjį šių metų ketvirtį išduota beveik dešimtadaliu mažiau nei praėjusį ketvirtį, o nuo metų pradžios tokių kreditų suteikta beveik 4 proc. mažiau. Kreditų iki tūkstančio litų bendros kainos metinė norma nuosekliai mažėja ir nuo metų pradžios sumenko dar 6 proc. Lietuvos banko duomenimis, III šių metų ketvirtį buvo suteikti beveik 169 tūkstančiai iki 1000 litų siekiančių smulkiųjų vartojimo kreditų.

Gyventojų būsto paskolų portfelis po truputį didėja nuo pavasario pradžios, o naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį buvo beveik trečdaliu didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Bankas prognozuoja, kad artimiausiu metu skolinimosi būstui mastas daugiausiai priklausys nuo sezoniškumo. Lietuvos banko duomenimis, antrą ketvirtį paskolų portfelio vertė ūgtelėjo 133 mln. litų, arba 0,5 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 96,1 mln. litų padidėjusi būsto paskolų vertė.

Ieškodami paskolos, žmonės retai atsižvelgia į kreditorių siūlomas galimybes, nes svarbiausia yra tai, jog paskola būtų suteikiama kuo greičiau. Čia ir pasirodo didžiausios besiskolinančiųjų klaidos, kurių tikrai reikėtų vengti imant kreditą. Manote, jog nėra skirtumo iš ko paskola bus imama? Galvojate, kad kiekvienas kreditorius ją suteikia tokiomis pačiomis sąlygomis? Klystate. Kiekvienas paskolos teikėjas yra skirtingas ir jo siūlomų paslaugų sąrašas taip pat.

Paskola turi padėti spręsti problemas, o ne tapti dar vienu finansiniu sunkumu – toks smulkių kreditų bendrovės paskolostau.lt credo. Nuo 2008 metų stabiliai veiklą vykdančios įmonės prekės ženklą ir interneto puslapį valdo UAB „Finverta“, priklausanti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai ir akcentuojanti finansinės įmonės atsakomybę suteikiant paskolą, būtinybę dirbti skaidriai, būti ne tik patikimu, bet ir atsakingu paskolos gavėjo partneriu.

 Artėjant rugsėjui pagrindinis rūpestis mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams –pasiruošimas mokyklai. Kiek bus išleista priklauso ne tik nuo bazinio mokyklinių prekių krepšelio turinio, bet ir nuo vaiko norų. Bet kokiu atveju, pasirengimas mokyklai kainuoja. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa rodo, kad tik kas dešimtas skolintųsi pasirengimui mokyklai.