paskolos

Kiekvienas iš mūsų turime įvairių planų: išvykti atostogų, suremontuoti gyvenamąjį būstą, įsigyti automobilį, studijuoti ir pan. Kadangi didesni pirkiniai ar suteikiamos paslaugos kainuoja nemažus pinigus, tenka plačiau atverti piniginę. Neturint reikiamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti paskola, kurios yra skiriamos į atskirus tipus: vartojimo, automobiliui įsigyti, medicinos ir sveikatinimo išlaidoms padengti, namų remontui, verslo paskolos ir kitos.

Norint įgyvendinti didesnius planus, esant būtinybei įsigyti brangiau kainuojančias prekes kaip išmanūs įrenginiai, baldai, buitinės technikos prietaisai, siekiant išvykti pailsėti į tolimą kelionę, tačiau neturint pakankamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti paskola. Paskolos yra skirstomos į skirtingus tipus: vartojimo, automobiliui įsigyti, medicinos ir sveikatinimo išlaidoms apmokėti, namų remontui ir pan.

Euro zonos bankai skelbėsi balandžio-birželio mėnesiais siūlę įmonėms ir namų ūkiams geresnes paskolų ir jų grąžinimo sąlygas, rodo antradienį paskelbti ketvirtinės Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos rezultatai. Apklausti 149 euro zonos bankai teigė per antrąjį šių metų ketvirtį palengvinę kreditavimo standartus – kriterijus, kuriais remiantis bankai nusprendžia, ar skolinti pinigus įmonėms bei namų ūkiams.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Išviešinta VSD medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Koncernas, kaip aiškėja, Liberalų sąjūdžiui esant valdžioje, iš valstybės įstaigų užsakymų susižėrė šimtus milijonų eurų. Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola patį VSD. Esą paviešitna VSD pažyma pakenks teisme bylai dėl Elgijijaus Masiulio vadInamosios „paskolos“ alkoholio butelyje.

Vis daugiau bendrovių planuoja plėtrą savo lėšomis, o jų stokojančios įmonės mano, kad bankai riboja kreditavimą, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Nors Lietuvoje kreditavimas jau kurį laiką yra gyvybingas, tačiau vis dar nemažai įmonių teigia, kad paskolą gauti yra sudėtinga.

 Būsto paskolų palūkanos artimiausiu metu turėtų augti, prognozuoja Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, pernai rekordiškai 10 procentų išaugo paskolos gyventojams. Daugiausiai žmonės ima paskolas būsto įsigijimui.  „Ekonominis ciklas yra pakilime, natūralu. Pajamų augimas, ta pati statistika vidutinio darbo užmokesčio rodo, kad gerokai viršija infliaciją. Natūraliai, tų pajamų yra daugiau.

Estijos vartojimo paskolų banko „Bigbank“ filialas Lietuvoje netinkamai skaičiavo klientams suteiktų kreditų palūkanas, taip pat delspinigius už pradelstą mokėti įmoką arba jos dalį. Lietuvos banko valdyba, įvertinusi Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo rezultatus, už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus „Bigbank“ filialui skyrė įspėjimą, pranešė centrinis bankas.

Praėjusiais metais didesnis skaičius šalies gyventojų rinkosi brangesnius būstus – vidutinė „Swedbank“ suteiktos būsto paskolos suma paskutinį metų ketvirtį siekė 60 tūkst. eurų ir buvo 10 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra „Swedbank“ 2017-aisiais gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė, palyginti su ankstesniais metais, išaugo ketvirtadaliu ir sudarė daugiau kaip 400 mln. eurų.

Kiekvienas žinome, jog su uždirbtais pinigais turime elgtis protingai. Kas mėnesį rekomenduojama atsidėti tam tikrą finansų kiekį santaupoms, dalį uždirbtų pinigų skirti būtinoms išlaidoms apmokėti kaip komunalinės paslaugos, maisto produktai, šeimos narių sveikatinimas, turint vaikų – tam tikrą pinigų kiekį skirti jų lankomo darželio ar mokyklos prekėms įsigyti ir pan. Tačiau ne visada gaunamų pajamų pakanka apmokėti ne tik kasdienes išlaidas, bet ir didesnius pirkinius.

Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Tiesa, tai paveiks paskolų kainą.

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto sandorio, tiek pradėta baimintis dėl nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni.

Euro zonos šalys turėtų sukurti elektroninę platformą prekiauti vadinamosiomis „neveiksniomis“ paskolomis, kurios euro zonos bankams tapo tikra našta, pirmadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). „Rinkos nepakankamumas“ stabdo prekybą paskolomis, kurios yra „blogos“ arba artėjama prie nemokumo, nustatė ECB ekonomistai. Jų teigimu, šiuo metu esantis per mažas pirkėjų skaičius smukdo kainas, o ir sandorių skaičius yra labai mažas.

Kelmės rajone prieš teismą stos devyniolikmetis, kuris įtariamas pasinaudojęs savo 31–erių metų brolio banko sąskaita ir iš greitųjų kreditų bendrovių pasiėmė paskolų už beveik 37 tūkstančius eurų bei savinęsis jo pinigus. Kaip pranešė prokuratūra, M. B. kaltinamas neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone, prisijungimu prie informacinės sistemos, mokėjimo kortelės ir jos duomenų panaudojimu, sukčiavimu, dokumento pagrobimu arba panaudojimu bei dokumento suklastojimu.

Lietuvos bankas nusprendė nušalinti Taupkasės vadovę ir apribojo skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus. „Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

 „Kai juos auginau galvojau, kad gal į senatvę man padės, o dabar šito nėra. Tiktai ateina pas manęs šaldytuvo ištuštinti“, – „TV pagalbos“ komanda sulaukė savo trijų sūnų neveiklumu pasipiktinusios Janinos pagalbos šauksmo. Labiausiai motiną gąsdina vyriausio sūnaus, 24 metų Karolio elgesys. Pasak motinos, vaikinas namuose lankosi tik tada, kai šiam pasibaigia pinigai, o į dar didesnes skolas jį klampina pusseserė Jolita, verčianti imti paskolas.

Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę. Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo daug daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 106,2 mln. eurų. Nors augo pajamos iš skolinimo ir paslaugų, beveik pusę bankų pusmečio pelno prieaugio (24,3 mln. eurų) lėmė gerėjanti skolininkų būklė. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,4 mln. eurų pelno - 46,4 proc. (49,3 mln.

Dirbi ugniagesiu gelbėtoju – apie nuosavą būstą nė nesvajok. Taip karčiai juokauja net ne vienerius metus gaisrus gesinantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai. Jų algos tokios mažos, kad nė vienas bankas nesutinka duoti paskolos butui ar namui įsigyti. Aiškinama paprastai – ne tik alga maža, bet ir darbas pavojingas. Bankai laikosi savo: paskolos išduodamos tik įsitikinus mokūs žmonės ar ne, ir į profesijas tikrai neatsižvelgiama.

Mat svarais ir kronomis Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse atlyginimus gaunantys lietuviai dėl pasikeitusių įstatymų kreditus gali matyti kaip savo ausis. Kol norintys grįžti emigrantai piktinasi, kad negali Lietuvoje gauti paskolos būstui, Lietuvos bankas neslepia, kad griežtesnis kreditų davimas emigrantams gali atpiginti būstą Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ateityje žada grįžti į Lietuvą.

Paskolos – vienas populiariausių sprendimų, neturintiems reikiamo finansų kiekio ir norintiems pirkti automobilį, būstą ar jį remontuoti, pritrūkus pinigų kasdienėms išlaidoms bei studentams, norintiems sumokėti už mokslus ar pragyvenimą. Tačiau neatsakingas skolinimasis gali turėti neigiamų padarinių.

Vienam mažiausių Lietuvoje Medicinos bankui skirta 235,35 tūkst. eurų bauda, be to, laikinai draudžiama skolinti banką kontroliuojančiam asmeniui ir jo įmonėms  Lietuvos banko valdyba, įvertinusi UAB Medicinos banko inspektavimo ataskaitoje fiksuotus teisės aktų pažeidimus ir jų pakartotinumą, skyrė bankui 235 350 eurų baudą, kuri sudaro 1,5 proc. UAB Medicinos banko 2016 m. bendrųjų metinių pajamų.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje šiandien pristatys Lietuvos banko poziciją dėl ES mastu numatomų iniciatyvų ir siūlymų, kaip spręsti įsisenėjusią neveiksnių paskolų problemą. Posėdis rengiamas balandžio 7–8 d. Maltoje, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai. „Įsisenėjusi neveiksnių paskolų kupra – tai kur kas daugiau nei bankų ir bankininkų galvos skausmas.

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams. Tačiau vienas įdomiausių aspektų – būsto paskolos viršijo prieškrizinį lygį. „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Lietuvoje pradėjo veikti didžiausia Latvijos hipotekos paskolų įmonė „West Kredit“ - į įmonės filialą Vilniuje investuota 100 tūkst. eurų. Nebankinis hipotekinis kreditorius „West Kredit“ Latvijos rinkoje dirba jau daugiau kaip 20 metų. „Esame įsitikinę, kad „West Kredit“ veiklos modelis, leidęs mums Latvijoje užimti lyderio padėtį, turi eksporto galimybių, tad išsamiai išanalizavę kaimyninių šalių rinkas, nusprendėme pirmiausia žengti Lietuvos kryptimi.

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. „Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

„Swedbank“ pradeda teikti finansavimą studentams, turintiems teisę į valstybės remiamą paskolą Lietuvoje. Sutartis dėl paskolos jaunuoliai banke galės pasirašyti per mėnesį – nuo spalio 6 d. iki lapkričio 3 d. Praėjusiais metais Lietuvos bankai studijų reikmėms lengvatinėmis sąlygomis iš viso paskolino 11 mln. eurų. Planuojama, kad panašaus dydžio finansavimas bus suteiktas ir šiais metais.

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Gyventojų galimybes laiduoti (garantuoti) už komercinių bankų ir kredito unijų suteikiamas paskolas turės būti vertinamos reikliau - reikės įsitikinti, kad gyventojo finansinė būklė atitinka pagal laidavimo sutartį prisiimamus įsipareigojimus. Lietuvos bankas papildė kredito unijoms ir bankams taikomus Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatus reikalavimu įvertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti už kredito įstaigų suteikiamas paskolas, pranešė LB.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

  Paskolų rykliai Kinijoje rado netradicinį būdą užtikrinti, kad internete paskolinti pinigai jiems būtų grąžinti – iš jaunų skolininkių, visų pirma studenčių, jie reikalauja nuotraukų, kuriose šios yra visiškai nuogos.   Dienraštis „The Southern Metropolis Daily“ šią savaitę pranešė, jog privatūs paskolų teikėjai reikalauja, kad pasiskolinti pinigų norinčios jaunos moterys kartu su savo tapatybės kortelės kopija atsiųstų ir savo nuogas nuotraukas.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Lietuvoje veikiantys bankai įmonėms skolina gausiau ir ilgesniam laikui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu, o norintiems gauti vartojimo kreditą, sąlygos turėtų šiek tiek griežtėti, rodo Lietuvos banko atlikta bankų apklausa. „Bankai šiek tiek sušvelnino reikalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonės galėjo gauti didesnes ir ilgesnio termino paskolas.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.