paskolos

Kreditorių trejeto teigimu, Graikija ūkio augimo gali tikėtis jau kitais metais, praneša BBC. Šiuo metu Graikijos valstybės skola siekia 160 proc. BVP. Tarptautinio valiutos fondo teigimu, siekiant stabilizuoti padėtį būtina šį skaičių sumažinti bent iki 120 proc. Kreditorių trejetas, įvertinęs šalies finansinę būklę ir pažangą vykdant reformas, patvirtino planus artimiausiu metu suteikti šaliai dar vieną 8,8 mlrd. eurų paramos paketą.

 Lietuvoje skandinaviškiems bankams pagal dabartinius kriterijus daugelis verslo projektų atrodo rizikingi, todėl jie neranda, kur įdarbinti pinigus, rašo „Verslo žinios“. SEB bankas Lietuvoje grąžins savo patronuojančiam bankui Švedijoje 100 mln. eurų vertės paskolą. Analitikai teigia, kad tai įrodo, jog bankas nerado, kur investuoti šiuos pinigus Lietuvoje.

Pagal audituotus duomenis UAB Medicinos bankas ir jo dukterinės įmonės (grupė*) 2012 metais uždirbo 5,17 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 4,14 mln. litų grynojo pelno. Medicinos banko valdybos pirmininko, administracijos vadovo Gintaro Treinio teigimu, 2012-ieji metai Medicinos bankui buvo įsimintini ir sėkmingi – buvo pažymėtas banko veiklos dvidešimtmetis ir pelningai baigti finansiniai metai. Per 2012 metus Medicinos bankas 32,18 mln.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė griežtą Airijos ekonominių problemų vertinimą, praneša BBC. Vertindami Airijos finansinio gelbėjimo planą, atstovai negaili kritikos „neadekvačiam“ Airijos bankų procesui. Buvo atsižvelgta į tai, kad bankai sunkiai kovoja su blogosiomis paskolomis. TVF yra susirūpinę, kad bankai praranda pinigus dar prieš padengdami blogasias paskolas.

Asta VOLKOVAITĖ Greituosius kreditus teikiančios kompanijos vilioja akcijomis ir „atrakcijomis“. Juos prižiūrintis Lietuvos bankas pernelyg nesiskubina drausti reklamos, kuri skatina žmones neatsakingai skolintis. Greitųjų kreditų reklamos jau skinasi kelią ir į vaikiškus žaidimus.  Vieni uždirba, kiti prasiskolina „Yra kelios bendrovės, kurios moka pinigus už tai, kai mano pakviesti draugai paima pirmąją paskolą.

Siekdamas skatinti atsakingąjį skolinimą ir skolinimąsi smulkiųjų kreditų rinkoje, Lietuvos bankas nustatė reikalavimus vartojimo kredito davėjams, kurie privalės atidžiau vertinti vartojimo kreditą norinčių gauti asmenų mokumą.

„Kiekviena verslo idėja prasideda nuo to, kad reikia ieškoti pinigų, kaip ją įgyvendinti. Pradžioje apėjome gimines, jie mums padėti negalėjo. Vienoje parodoje sužinojome apie ES paramą, pradėjome aiškintis, kaip ją gauti, o šiandien jau turime barą“, – savo patirtimi dalijasi „Trip“ baro vienas savininkų Algirdas Rumšas.

Aktyviausia būsto paskolų rinka – Vilnius ir toliau augs, prognozuoja didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausančio DNB banko atstovai. Jie prognozuoja, kad 2013 metais būsto paskolų Vilniuje tik daugės, tačiau kituose miestuose būsto paskolos bus stabilaus lygio. DNB banko Vilniaus regiono vadovas Edvardas Uziala sakė, kad Vilnius tyrimui pasirinktas neatsitiktinai – čia kas 9–10-as sostinės gyventojas turi būsto paskolą.

Šiaulių bankui atseikėta geroji dalis Ūkio banko turto. Kreditoriai, nesutiksiantys su Šiaulių banko pasiūlyta 4 įvairaus turto portfelių verte, galės parduoti juos rinkoje ir uždirbti iš susidariusio skirtumo. „Pagrindinis perkeliamas Ūkio banko turtas –  I, II ir III grupės paskolos, antrinės įmonės, susijusios su finansinėmis paslaugomis, Ūkio banko lizingas ir „Bonum Publicum“ gyvybės draudimas. Nebankinis turtas sudaro iki 10 proc.

Smulkios ir vidutinės įmonės norėtų pritraukti papildomo finansavimo, tačiau reta jo paieškai pasitelktų rizikos fondų investicijas. Taip yra todėl, kad informacijos apie juos verslininkams dar trūksta, atskleidžia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos (LRKA) atlikta apklausa.

Per 6 metų mikrokreditų teikimo laikotarpį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms suteikta kreditų už daugiau kaip 62 mln. litų. Mikrokreditų pasinaudojo beveik 900 įmonių. Ūkio ministerija, verslo atstovai ir priemonės administratorius teigia, kad rezultatai pranoko lūkesčius. „Mikrokreditai suteikė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse. Ten buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų veiklai plėtoti.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Kaip teigia prokuroras Simonas Minkevičius, sumos siekia dešimtis milijonų litų, tačiau įtarimai dar niekam nepareikšti. Tyrimas pradėtas antradienį popiet gavus Lietuvos banko raštą, kuriame išdėstyta informacija apie veikas, galbūt turinčias didelės vertės turto iššvaistymo požymių.

Lietuvos bankas įspėjo kredito uniją „Vilniaus kreditas“ dėl tinkamai neįvertinamos rizikos. Kaip teigiama Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pranešime spaudai, kredito unijos „Vilniaus kreditas“ inspektavimo metu buvo nustatyta, kad ši kredito unija kreditavimo veiklą vykdo tinkamai nevertindama iš sudaromų ir sudarytų skolinimo sandorių atsirandančios rizikos. Be to, kai kuriais atvejais kredito unija nepateikė arba nepatikslino duomenų, teikiamų Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazei.

2012 m. kredito unijų priimtų indėlių suma pašoko beveik 30 % – iki 1,8 mlrd. Lt, o paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 20 % – iki 1,1 mlrd. Lt. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rizikai valdyti. Nors kredito unijos specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms pernai padidino beveik triskart, vertinant atskiras įstaigas, dar yra požymių, kad paskolų susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai.

Išperkamosios nuomos bendrovės „Snoro lizingas“ 2012 metų grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, siekė 4,3 mln. litų – tai 30 kartų daugiau nei užpernai, kai pelnas buvo lygus 124 tūkst. litų. Bendrovės vartojimo paskolų portfelis pernai sudarė 18,3 mln. litų, kuomet išperkamosios nuomos paslaugų portfelis – 37 mln. litų. 65 proc. iš visų bendrovės „Snoro lizingas“ 2012 m. su vartotojais sudarytų sutarčių priklausė lojaliems klientams, su įmone jau sudariusiems 2 ir daugiau sutarčių.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet.

Nors dauguma šalies gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3-6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. - taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę - dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn.

2012 m. smulkiajam ir vidutiniam verslui kurti ir plėtoti 42 kredito unijos iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) išdavė 214 paskolų - net 43 proc. daugiau nei 2011 m. Bendra paskolų vertė praėjusiais metais sudarė beveik 13 mln. litų, arba 40 proc. daugiau nei 2011 m. Lietuvos centrinės kredito unijos projekto "Verslumo skatinimas" koordinatorius Tomas Valauskas pažymi, jog paskolų gavimo sąlygomis daugiau domisi jaunesnio amžiaus pradedantieji verslininkai.

Lietuvos banko valdyba, siekdama sudaryti galimybę fiziniams asmenims susipažinti su Paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomais jų asmens duomenimis per interneto prieigą, pakeitė Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles. Tokią galimybę turės fiziniai asmenys, patvirtinę savo tapatybę viena iš Lietuvos bankui priimtinų elektroninių asmens autentifikavimo priemonių.

2013 metais Baltarusijai būtinai reikės pritraukti dar apie milijardą dolerių paskoloms refinansuoti, pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai praneša "Telegraf.by". Valstybės vadovas patikslino, kad 2013 metais teks sumokėti didžiausią sumą skoloms padengti - kreditoriams būtina pervesti per 3 mlrd. JAV dolerių. "Vėliau bus lengviau, per metus teks sumokėti iki 2 mlrd.", - teigė prezidentas. A. Lukašenkos nuomone, Minskui pavyks rasti būtiną milijardą dolerių.

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį nuosmukis euro zonoje, panašu, tik dar labiau gilėjo, nors naujų neigiamų sukrėtimų bendros valiutos sąjunga nepatyrė. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,2 proc. Nuosmukį iš dalies sukėlė visuotiniai mėginimai sumažinti gamybines atsargas.

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.

Ūkio bankas, pasirašęs Atviros kredito linijos sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atliekančia INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, teiks paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas. Į AKF kreditus pretenduoti gali smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė spalį padidėjo iki naujo rekordo, praneša "Dow Jones". Remiantis pirminiais duomenimis, blogų paskolų vertė padidėjo 7 mlrd. eurų, iki 189,6 mlrd. eurų, arba 11,2 proc. visų paskolų. Rugsėjį rodiklis siekė 10,7 proc. Blogų paskolų vertė augo kiekvieną šių metų mėnesį, tačiau bendrų paskolų vertė mažėjo lėtesniu tempu, nes po metų metus trukusių lengvų skolinimo sąlygų bankai įdiegė griežtesnę kontrolę. Bendrų paskolų vertė sumažėjo nuo 1,7 trln.

Jau rašėmė apie bankų klientų galimybes derėtis su bankais: pasiūlyti jiems palankesnes kredito sutarties sąlygas, tinkamai pasirinkti banko teikiamas galimybes ir taip sutaupyti kad ir dešimtadalį paskolų vertės. Pasirodo, kaip tik dabar bankai turėtų būti lankstesni ir linkę išklausyti klientus. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad neretai požiūris į bankus, kaip į patronuojančią ir sąlygas diktuojančią finansų instituciją yra kontroversiškas.

Kaip iš milijonierių netapti milijonieriais su minuso ženklu, laiku ir be sunkumų išmokėti paskolą, gauti naudą ir dar sutaupyti? Specialistai pataria: su banku derėtis ne tik galima, bet ir reikia. Esą tinkamai įvertinus banko siūlomas sąlygas, ir, dar geriau, siūlant savąsias, galima sutaupyti bent 10 ar 20 proc. paskolų vertės, bent puse procento sumažinti banko maržą.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Vilniaus miesto savivaldybė, skelbusi viešą konkursą esamų paskolų perfinansavimui, sudarė sutartį su konkursą laimėjusiu DNB banku, pasiūliusiu mažesnes palūkanas. Savivaldybė taip sumažins paskolos kaštus ir per 5 metus sumokės per 11 mln. litų mažiau palūkanų nei mokėtų, jei DNB bankas neperfinansuotų kitų bankų išduotų paskolų. DNB bankas perfinansuoja šių metų pirmoje pusėje dviejų šalies komercinių bankų penkeriems metams savivaldybei išduotas 58 ir 22 mln. litų paskolas.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba apribojo Nacionalinės kredito unijos (NKU) veiklą. Ji uždraudė priimti naujus terminuotus indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių. „Tai yra tokių sutarčių, kuriose būtų nustatyta kredito unijos pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui.

Šalies bankų ir pramonės vadovų susitikime aptarti kreditavimo sąlygų ir kreditavimo teisinės aplinkos kaita bei finansų sektoriaus vystymas Lietuvoje. Kas pusę metų daromoje apklausoje apie kreditavimo rinką dalyvavo apie 500 įmonių. Pagal surinktus duomenis, mažėjęs paskolų portfelis vasario-spalio mėnesiais augo apie 400 mln. litų. 2011 metais buvo matomas 0,5 mlrd. Paskolų portfelio susitraukimas.

Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės. Retas skolinasi iš bado Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Per spalį bankrutuojančių įmonių padaugėjo beveik pusantro karto – iki 150. Vidutiniškai per vieną  šių metų mėnesį buvo registruojama po 105 bankrotus. Tokiam bankrotų skaičiaus augimui įtakos turėjo sezoniniai veiksniai ir galbūt numatomi bankroto administratorių skyrimo tvarkos pakeitimai. Taip mano įmonių rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ ekspertai, atlikę Registrų centro teikiamų duomenų analizę.

Kaip paskatinti bankus skolinti pinigus savo šalies vyriausybei, kai jie to daryti nenori? Šiandien dalis euro zonos išgyvena sudėtingą situaciją: valstybei reikia skolintis, tačiau rinkos ja nepasitiki, todėl jos leidžiamų skolos vertybinių popierių palūkanos šoka į rekordines aukštumas ir niekas jų nenori pirkti, o šalies bankai verčiau renkasi saugesnius užsienio valstybių skolos popierius. Nuo to šiandien kenčia periferinės euro zonos valstybės.

Trečiąjį ketvirtį didėjo šalies bankų sistemos paskolų portfelis, augo indėlių apimtis, gerėjo pelningumo rodikliai. Pirmus du ketvirčius mažėjęs, trečiąjį ketvirtį bankų turtas padidėjo 0,4 mlrd. Litų, arba 0,5 proc., ir 2012 m. spalio 1 d. sudarė 76,9 mlrd. litų, praneša Lietuvos bankas (LB). Bankų turtą labiausiai augino suteiktos naujos paskolos. „Bendras bankų paskolų portfelis auga jau antrą ketvirtį iš eilės.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kasmėnesiniame komentare teigia, kad „blogos“ paskolos trukdo bankams perskirstyti resursus naujoms paskoloms.

Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius patyrė 47,8 mln. litų grynųjų nuostolių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu banko nuostoliai siekė 4,95 mln. litų. Prieš specialiuosius atidėjinius ir mokesčius siekė 10,6 mln. litų. Banko grupės nuostoliai per pirmus devynis šių metų mėnesius siekė 44,1 mln. litų (pernai – 131 tūkst.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ atstovai paskelbė, kad kompanija nori pasiskolinti 750 mln. eurų, kad galėtų grąžinti senas skolas ir padidinti sparčiai senkančias lėšų atsargas, informuoja YLE. 2014 metais „Nokia“ turi grąžinti daugiau nei 1 mlrd. eurų už paskolas, kurias gavo 2009 m. Kompanijos lėšų atsargos per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 1,5 mlrd. eurų. Dabar „Nokia“ atsargos siekia maždaug 3,6 mlrd. eurų.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009–ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

„Google“ pirmą kartą žengia į paskolų verslą. Pirmadienį ji Jungtinėje Karalystėje pradėjo programą, kuri finansuos reklamos „Google“ paieškos tinklalapyje įsigijimą, skelbia „Financial Times“. Šis žingsnis žymi naują kovos lauką tarp didžiausių interneto įmonių. „Amazon“ praeitą savaitę sakė, kad ji pradėjo siūlyti paskolas nepriklausomiems pardavėjams, kurie siūlo savo produktos „Amazon“ tinklalapyje.

Finansavimo funkciją galima apibrėžti kaip reikalingo pinigų kiekio suteikimą konkrečiu laiku ir priimtinomis išlaidomis. Užtikrinti, kad gaunamų pajamų visada pakaks bet kurio laikotarpio išlaidoms padengti, gana sudėtinga, nes įsigyjant brangią įrangą arba išparduodant sezonines prekes prireikia daugiau nei įprasta lėšų. Kasdienėms, t.y. einamosioms darbo išlaidoms, pvz., darbuotojų algoms, biuro nuomai, prekių atsargoms apmokėti, bendrovei reikia grynųjų pinigų.

Blogos paskolos Graikijoje pasiekė naują rekordą – jos dabar siekia 57 mlrd. eurų. Tokį padidėjimą lėmė augantis nedarbas, viršijantis 25 procentus. Manoma, kad nedarbas didės dar labiau, jeigu pasitvirtins kelių ateinančių metų prognozės dėl recesijos, praneša BBC. Bankų sistema labai spaudžiama, nes kas ketvirtą paskolą vėluojama grąžinti ilgiau nei tris mėnesius. Bankai patiria didelį kapitalo poreikį, o dėl to Graikijos valstybės skola gali dar labiau išaugti.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

„American Airlines“ išsiuntė perspėjimus apie galimus atleidimus 11 tūkst. darbuotojų, iš kurių galiausiai gali būti atleista mažiau nei 40 proc. Apie tai pranešė aviacijos bendrovės spaudos atstovas Bruce Hicksas. Pasak jo, perspėjimai apie galimus atleidimus pagal federaliniais įstatymus, kuriais reikalaujama informuoti visus, kurių darbo vietos gali būti naikinamos. Šių metų vasarį bendrovė skelbė planuojanti atleisti 14 tūkst. darbuotojų.

Atėnų metro ir tramvajų linijų darbuotojai ketvirtadienį rengia 24 valandų streiką, pranešė streikuotojų profsąjungos. Darbuotojai protestuoja prieš atlyginimų karpymus. Profsąjungos tvirtina, kad valstybinių transporto kompanijų išlaidos atlyginimams per sunkmetį sumažėjo jau du kartus. Be to, profsąjungos nėra patenkintos siūlymais didinti visuomeninio transporto bilietų kainą, kuri dabar siekia 1,40 euro.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.