paskola

Nuo to laiko, kai studentų paskolas valstybė iš savo rankų perdavė bankams, šių paskolų portfelis tik augo, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet kaip įprasta augo tiek studentų pasirašytų paskolų sutarčių skaičius, tiek jų vertė. 2015 metais pasirašyta 5219 sutarčių už daugiau kaip 7,9 mln. eurų, o pernai kreditų sutarčių skaičius siekė 4980, jų vertė – per 7,3 mln. eurų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ suteikta beveik 3 mln. eurų paskola ant bankroto ribos balansuojančiai „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) suteikta teisėtai, nutarė Generalinė prokuratūra.

Verslą kuriantys lietuviai vis dar nedrįsta skolintis iš bankų ar kredito unijų ir verslą pradeda savo santaupomis. Apklausus daugiau nei tris šimtus labai mažų, mažų ir vidutinių lietuviškų įmonių vadovų, paaiškėjo, kad dauguma verslininkų verslo pradžią finansavo iš asmeninių lėšų arba padedant draugams ar giminaičiams. Asmeninėmis santaupomis verslo pradžią finansavo du trečdaliai apklaustųjų, lėšomis iš giminaičių ar draugų – kiek mažiau nei trečdalis. Apie 13 proc.

29-erių metų Catherine Byrne mokslą iškeitė į erotinio modelio karjerą. Moteris, kaip teigia universitetas, apgaule pasiėmė mokslui skirtą paskolą ir už šią sumą pasididino krūtinę. Universitetas teigia, kad ji apgavo aukštąją mokymo įstaigą, ji juos įtikino, jog nori studijuoti psichologiją – tačiau iš tikrųjų norėjo tik pasiimti paskolą, rašo metro.co.uk. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti istorijos herojė Londono universitete praleido tik porą savaičių. Moteris pasiėmė 14 tūkst.

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis DNB bankas Kaunui skolina 8,1 mln. eurų. Bankas laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbtą ilgalaikės paskolos konkursą, tačiau sutartis su banku dar nepasirašyta, skelbia „Valstybės žinios“. Bankui už 10 metų trukmės paskolą bus sumokėta 444,5 tūkst. eurų. Kiti konkurso dalyviai nenurodomi - dar nėra užpildyta viešojo pirkimo ataskaita. Kauno taryba liepos pabaigoje nusprendė skolintis 8,1 mln. eurų.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.

 Šiandien į valstybės iždą įplaukė pirmoji 1,3 mlrd. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolos dalis – 300 mln. eurų. Už ją bus mokamos 1,51 proc. metinės palūkanos, ši norma yra fiksuota visai paskolos trukmei – 25-eriems metams. Lietuva ir EIB sutartį dėl 1,3 mlrd. eurų paskolos 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos ir 2014–2020 m. Kaimo plėtros veiksmų programos bendrajam finansavimui užtikrinti pasirašė šių metų gegužę.

 Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ suteiks 3 mln. eurų paskolą ant bankroto slenksčio atsidūrusiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, bendrovės pasiekė preliminarų susitarimą, o pati sutartis turėtų būti pasirašyta ir pinigai pervesti antradienį arba trečiadienį. „Preliminarus žodinis susitarimas yra pasiektas. Dabar dar deramasi dėl sutarties punktų.

Paskola būstui neabejotinai yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų žmonių gyvenime. Retas, kuris galvoja, kad nesugebės laiku mokėti įmokų už svajonių būstą, tačiau net netikėtu atveju jis galėtų atsisakyti savo turto. Vis dėlto į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris kredito sutartyje įskaitė, kad nemokumo atveju turės atiduoti ne tik paskolą, bet ir pusę jos vertės. Pasirodo, tokia tvarka jau įtvirtinta įstatymais.

Prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, dažniausiai tai būna būsto paskola, reikia įvertinti ar sugebėsiu gražinti skolą. Reikia įvertinti ar galėsiu mokėti įmokas ateinančius gal net 30 metų, būtent toks terminas populiarus tarp jaunų ką tik pradėjusių uždirbti šeimų, kurios optimistiškai žvelgia į ateitį. Pirkti būstą pasinaudojant paskola yra normalu, tačiau šiuo metu aktualu (labiau nei bet kada anksčiau) įvertinti galimus palūkanų pasikeitimus.

 Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai svarstant, kaip skubiai padėti žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) ir keturiems užsienio uostuose sulaikytiems jos laivams, nė vienas jų kol kas negali pajudėti ir išplaukti iš JAV, Senegalo, Portugalijos ir Italijos uostų. Pasak LJL laikinojo vadovo Valerijaus Adamonio, kol negautas papildomas 3 mln. eurų finansavimas, įmonė negali iš uostų išleisti laivų. Anot jo, padėtis sudėtinga, nes laivų skolos auga.

Kad nereiktų imti greitojo kredito jau paimtai paskolai grąžinti, reikia turėti omenyje kelias taisykles – pirmiausia, atiduodant kreditą, liekančių pinigų turi užtekti pragyvenimui, „Žinių radijui“ antradienį sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Jeigu mes skolinamės būstui, tai yra ilgalaikis kreditas, tad paskolos įmokos neturėtų būti didesnės kaip trečdalis pajamų, daugiausiai – 40 proc.

Papildoma 3 mln. eurų SEB banko paskola daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ yra tik laikinas sprendimas, pripažįsta susisiekimo viceministras. Saulius Girdauskas sako, pinigai įmonę, kuriai prieš savaitę tas pats bankas paskolino 650 tūkst. eurų, turėtų pasiekti jau pirmadienį. „Iš tikrųjų tai yra trumpalaikis, bet visi žinome, kad tai yra ne Susisiekimo ministerijos funkcija - užsiiminėti krovinių pervežimu.

 Kauno miestas netrukus skelbs 8,1 mln. eurų paskolos konkursą. Lėšos bus skirtos Laisvės alėjos rekonstrukcijai, Panemunės tilto statybai ir kitiems projektams. Savivaldybė penktadienį centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė būsimo konkurso technines specifikacijas. Jose nurodoma, kad paskola bus imama 10 metų, ji bus pradėta grąžint 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį. Kauno taryba praėjusią savaitę nusprendė skolintis 8,1 mln. eurų, iš jų 2,5 mln.

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti. Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.

Iš krizės neišbrendančius graikus kausto nerimas. Kadangi bankai šalyje bus uždaryti mažiausiai iki pirmadienio, spėjama, kad šalyje gali pradėti trūkti būtiniausių produktų. Nuostolius skaičiuoja ir kurortuose gyvenantys graikai, mat gerokai sumažėjo turistų srautai. Tuo metu Europa nekantriai laukia, ar Graikijos vyriausybė iki vidurnakčio pateiks rimtus reformų pasiūlymus paskolai gelbėjimo paketui gauti.

 Seime įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma apriboti metinę kredito palūkanų normą, delspinigių skaičiavimą, sugriežtinti mokumo vertinimą, nustatyti posutartinį „nusiraminimo“ laikotarpį ir uždrausti teikti kreditus naktimis bei neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims.

Europos centrinio banko (ECB) valdyba trečiadienį nusprendė nedidinti finansavimo pinigų pristigusiems Graikijos bankams, kad būtų užtikrintas jų likvidumas, pranešė vienas graikų bankininkystės šaltinis. Bankas „pasiruošęs įsikišti kai ir kuomet reikės“, sakė šaltinis, pridūręs, kad „joks kitas sprendimas nebuvo priimtas“ per ECB posėdį.

Atėjęs pavasaris ir nuo pečių nusiritusi šildymo sezono mokesčių našta gyventojus vilioja naujiems pirkiniams, kuriems nuosavų lėšų neretai pritrūksta, o vartojimo paskolos ar lizingo paslaugos kartais atrodo bauginančios dėl nuolat eskaluojamų gyventojų įsiskolinimų. Ne veltui sakoma, kad žmogus – pats savo laimės kalvis, tad ir prieš imant paskolą rekomenduojama tinkamai įvertinti savo galimybes.

 Absolventai, siekiantys įgyti magistro laipsnį užsienyje, jau gali naudotis paskolomis pagal programos „Erasmus+“ paskolų garantijų sistemą. Programos „Erasmus+“ magistrantūros paskolų garantijų sistemą šiais metais ėmėsi įgyvendinti Europos Komisija ir EIF (Europos investicijų fondas), paskelbę konkursą norintiems dalyvauti bankams. Šiai iniciatyvai iš programos „Erasmus+“ biudžeto bus skirta per 500 mln. EUR, kurie padės sutelkti iki 3 mlrd.

Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, DNB bankas gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę apsidrausti nuo galimo jų augimo ateityje ir fiksuoti savo būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nuo pirmadienio banko klientai jau gali fiksuoti palūkanas ne tik 2 ar 5, bet ir 10 metų laikotarpiui, teigiama banko pranešime. Pasak banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis.

 Aprimus pirmosioms aistroms, vieniems tapus šauktiniais, kitiems – verktiniais, vis tiek niekur nedingo tie, kurie dėl sveikatos, šeimos, esamų įsipareigojimų, religinių ar pacifistinių priežasčių iš tiesų negali eiti į kariuomenę. Pasak advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos, jis sulaukia nemažai klientų, kurie kreipiasi teisininko konsultacijos baimindamiesi dėl gerai apmokamų darbų praradimo ir norėdami sužinoti paskolos įmokų atidėjimo galimybės.

Teisme pasirodžiusiems jau bankrutavusio Ūkio banko Panevėžio padalinio vadovams - 61-erių Kazimierui Antanynui ir 43-ejų jo pavaduotojui Žydrūnui Buinevičiui neramios dienos. Dėl milijonų plovimo kaltinamiems eksbankininkams gali tekti sėsti už grotų, jei teismas įrodys, kad prisidėjo prie banko bankroto ir padarė žalą jo klientams. Nuo jų veiksmų nukentėjo ne tik įmonės, bet ir gyventojai. Žmonės pasakojo, kaip jų vardu buvo imamos paskolos.

 Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali paskatinti dalį ketinančių skolintis vartotojų rinktis mažesnius būstus, taip pat aktyviau taupyti bei ieškoti galimybių sumažinti kredito įmokas, teigia NT ir finansų rinkos ekspertai.   Maksimalus būsto kredito terminas trumpėja. Daliai ketinančių skolintis vartotojų tai reiškia didesnes mėnesio įmokas už tas, kurios būtų pagal ankstesnę tvarką. Tačiau įmokos dydį lemia daugiau kriterijų nei sutarties terminas.

Vartojimo paskolas lietuviai dažniausiai ima prekėms ir paslaugoms įsigyti bei būsto ir kito nekilnojamojo turto remontui finansuoti – atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta apklausa. Tokias paskolos priežastis nurodė atitinkamai 46 proc. ir 23 proc. apklausos dalyvių. Taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai šalies gyventojai ima 291–1014 eurų siekiančias paskolas vienerių metų laikotarpiui. Po 12 proc.

Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) šeštadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų apseiti be naujos „paskolos“, jeigu jos skolos būtų restruktūrizuotos, Atėnams laukiant žinių, ar pavyko užsitikrinti kritiškai reikalingą išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Paklaustas, ar šalis galėtų apseiti be tų lėšų, J.Varufakis sakė dienraščiui „Efimerida ton Sindakton“: „Aišku, kad gali. Tačiau viena sąlygų, kad tai įvyktų – svarbus skolų restruktūrizavimas.

Jei turėtų daugiau pinigų, trečdalis lietuvių juos skirtų būsto remontui, 16 proc. – įsigytų naują automobilį, o 15 proc. – buitinės technikos. Tuo metu 41 proc. gyventojų teigia, kad šiuo metu buityje jiems nieko nestinga. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu kovo pradžioje atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Nors daugiausiai žmonių nurodė, kad norėtų atsinaujinti būstą ar įsigyti automobilį, taip pat nemažai gyventojų (12 proc.

Europos Komisijos prašymu, Europos investicijų fondas (EIF) paskelbė kvietimą teikti paraiškas ir dalyvauti konkurse finansų įstaigoms, kurios gali būti suinteresuotos teikti paskolas studentams II pakopos (magistro) studijoms užsienyje pagal Erasmus+ Magistro paskolų schemos sąlygas.

Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ frakcija, kuriai vadovauja Marine Le Pen gavo pinigų iš Maskvos už prorusiškos politikos palaikymą. Pavyzdžiui, Kremlius ją apdovanojo už Krymo pusiasalio aneksiją. Apie tai rašo prancūzų „Le Monde“, kurie remiasi savaitgalį paviešintais dviejų Kremliaus valdininkų SMS susirašinėjimo žinutėmis, kuriuos publikavo „Anonymous International“ programišiai.

  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus tikslinamas 2015 metų biudžetas – didinamas 14,7 mln. eurų, nes Vilniaus miesto savivaldybei iš Valstybės biudžeto skirtos tikslinės lėšos, kurios bus nukreiptos dviem prioritetinėm sritim – švietimui ir miesto gatvių tvarkymui. Iš jų – 11,7 mln. eurų bus panaudoti keliams, gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Daugiau kaip 3 mln.

 Artėjantis euro įvedimas kelia vis daugiau nerimo turintiems ar norintiems pasiimti paskolą. SEB banko verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius patarė paskolą imti ta valiuta, kuria planuojate atsiskaityti pirkdami būstą. Tačiau norintieji padėti indėlį, valiutos pasikeitimui neturėtų suteikti didelės reikšmės.

Skolų kamuojama Vilniaus valdžia sulaukė vieno banko pasiūlymo paskolinti iki 22,154 mln. eurų (76,491 mln. litų) - šiais pinigais būtų refinansuojamos dvi 2011 metais Šiaulių banko suteiktos paskolos. Savivaldybės atstovė spaudai Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė BNS informavo, kad pateiktas vienas pasiūlymas, kuris jau pradėtas nagrinėti. Ji negalėjo atskleisti, koks bankas pateikė pasiūlymą. Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad vokai su pasiūlymais atplėšti antradienį.

Žinių radijas Imančių būsto paskolas laukia naujovės, kurios turėtų priversti skolintis atsakingiau, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Pirmiausia turės būti vienoda forma pateikiama prieškontraktinė informacija. Praktiškai visuose bankuose klientai gales paprašyti ir gauti tą informaciją dėl jam suteikiamos paskolos. Numatytas apsisprendimo laikotarpis – nuo savaitės iki dviejų savaičių.

Remiantis neaudituotais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius specializuoto estiško kapitalo vartojimo paskolų banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo paskolų portfelis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, paaugo 8,5 proc. ir pasiekė 119,95 mln. Lt. Per devynis šių metų mėnesius filialas uždirbo 4,84 mln. Lt pelno – 3 kartus daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai pelnas siekė 1,62 mln. Lt.

Nutarėte save palepinti ir įsigyti naują automobilį, o gal susigundėte nuosavu butu? Savų pinigų tam nepakanka, tad tenka kreiptis į banką. Tačiau jame sužinote, kad prašomą paskolą gautumėte itin nepalankiomis sąlygomis. Viena iš priežasčių – prasta asmeninė kredito istorija. Kodėl ji tokia, deja, nežinote, o ir apskritai, kad toks dalykas yra, pirmą kartą sužinojote tik atvykęs į banką. Pasirodo, dažnas su ja susipažįsta truputį per vėlai.

Valstybinis studijų fondas šiandien skelbia studentų, kuriems paskirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus. Apie tai, ar jiems yra paskirta paskola, studentai sužinos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt prisijungę prie savo prašymo-anketos. Fondo direktoriaus įsakymu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms. „Šiemet buvo pateiktos 7287 paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau sutartis pasirašyti pakviesti ne visi“ - sakė Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė.

2014 m. spalio 14 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino įstaigų administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančią bendrovę, kurios vadovas per paskolas „išgrynino“ nuostolingai dirbančios įmonės sąskaitą, vos tik jas papildė milijoninė suma, gauta kaip „sėkmės mokestis“ už verslo projektų dokumentacijos rengimą. „Sėkmės“ pardavimus nuslėpti ketinusi įmonė po patikrinimo deklaravo per 200 tūkst. litų mokėtino PVM.

 Skolų kamuojama Vilniaus valdžia pratęsė 104,588 mln. eurų (361,121 mln. litų) vertės paskolų konkursus ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Savivaldybės atstovas BNS teigė, kad paskolų konkursai pratęsti, nes nesulaukta bankų pasiūlymų. „Mes pratęsėm, kadangi nėra susidomėjimo, žiūrim, kas bus toliau“, - BNS sakė savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.

Ieškote greito kredito, bet nežinote, ar jis bus jums suteiktas? Būtina atkreipti į elementariausius dalykus, kad suprastumėte, kam yra suteikiamos paskolos, o kam ne. Norint gauti paskolą, jūs turite būti mokus asmuo, kuris anksčiau nėra pažeidinėjęs kitų kredito sutarčių, laiku vykdydavo finansinius įsipareigojimus. Taip pat norintis pasiskolinti asmuo negali turėti jokių uždelstų įsisikolinimų kitoms kredito bendrovėms.

Patikslinta dalies palūkanų, sumokėtų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus, kompensavimo tvarka ir garantinio užmokesčio, kurį subjektai, imantys kreditus su garantija moka UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, nustatymo tvarka.

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. Visi Lietuvoje veikiantys bankai atitinka įsigaliojusius griežtesnius europinius veiklos riziką ribojančius reikalavimus. 2014 m. liepos 1 d. bankų sektoriaus valdomas turtas sudarė 78,5 mlrd. Lt, jis per pusmetį padidėjo 1,2 %. Tiek pat didėjo ir didžiausią bankų turto dalį sudarantis paskolų portfelis, jo suma pasiekė 51 mlrd. Lt.

Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, estiško kapitalo banko „Bigbank” grupės paskolų portfelis išaugo 0,6 proc., arba 1,8 mln. eurų. Banko pelnas, neskaitant atidėjinių, lyginant su praėjusiais metais, ūgtelėjo apie 30 proc. ir pasiekė 8,2 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį banko grynasis pelnas buvo 0,6 mln. eurų mažesnis nei prieš metus ir sudarė 1,8 mln. eurų. Birželio 30 d. banko turtas sudarė 315 mln. eurų.

Pagal dabar galiojančią tvarką kaimo vietovėse veikiantys subjektai gali kreiptis į savivaldybes dėl dalies kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus kompensavimo.

Ieškodami paskolos, žmonės retai atsižvelgia į kreditorių siūlomas galimybes, nes svarbiausia yra tai, jog paskola būtų suteikiama kuo greičiau. Čia ir pasirodo didžiausios besiskolinančiųjų klaidos, kurių tikrai reikėtų vengti imant kreditą. Manote, jog nėra skirtumo iš ko paskola bus imama? Galvojate, kad kiekvienas kreditorius ją suteikia tokiomis pačiomis sąlygomis? Klystate. Kiekvienas paskolos teikėjas yra skirtingas ir jo siūlomų paslaugų sąrašas taip pat.

Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ būsto paskolų sandorių vertė siekė beveik 330 mln. litų, tai sudarė 19 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka.

 Vilniaus valdžia paskelbė iki 104,588 mln. eurų (361,121 mln. litų) paskolų konkursus. Iš viso 7 naujomis paskolomis sostinės valdžia ketina grąžinti bankų anksčiau suteiktas paskolas. Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad iki 15,447 mln. eurų (53,36 mln. litų) nauja paskola bus padengta banko DNB 2012 metais suteikta paskola, kuria buvo perskolintos Ūkio ir Šiaulių bankų paskolos, iki 22,154 mln. eurų (76,491 mln.

Kylančius finansinius rūpesčius visi sprendžia individualiai. Vieni kreipiasi pagalbos į šeimos narius, artimuosius ar net draugus. Kiti, bijodami susigadinti santykius su brangiais žmonėmis, nusprendžia kreiptis į vartojamuosius kreditus išduodančias bendroves. Visgi priėmus pastarąjį sprendimą verta žinoti keletą taisyklių. Priešingu atveju paskola gali sukelti daugiau rūpesčių nei tapti problemų sprendimu.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba už netinkamą reklamą vartojimo kreditų davėjai UAB „Bobutės paskola“ skyrė 10 tūkst. litų baudą. Šių metų balandžio mėnesį UAB „Bobutės paskola“ per televiziją skleidžiamoje vartojimo kreditų reklamoje buvo aiškiai ir pastebimai nurodomas tik įmokos dydis („Velykinis bobutės pasiūlymas – 99 Lt mėnesinė įmoka“), o kita standartinė informacija apie vartojimo kredito sutartį buvo rodoma ekrano apačioje, gerokai mažesniu šriftu nei informacija apie mėnesio įmokos d...