paskola

Grupė JAV senatorių ragina Jungtinių Valstijų iždo sekretorių Timothy Geithneris nepritarti tam, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skirtų paskolą Baltarusijai. „TVF paskolos Baltarusijai skyrimas šiuo metu prieštarautų tiek JAV, tiek ES interesams“, - sakė jie. Laišką pasirašė senatoriai Richardas Durbinas, Benjaminas Cardinas, Markas Kirkas, Josephas Liebermanas, Johnas McCainas ir Jeanne Shaheen.

Vos prieš porą savaičių būsimieji studentai sužinojo, kur yra pakviesti studijuoti, bet neretai džiaugsmui nuslūgti „padėjo“ mintys apie tai, iš kur gauti pinigų studijoms. Šiemet valstybė studijas finansuos daugiau nei 19 tūkst. pirmakursių, kiti kviečiami studijuoti savo lėšomis. Viena iš išeičių – valstybės remiamos studijų paskolos, kurias teikia šalies bankai.

Atsigaunant būsto paskolų rinkai, centrinis bankas žada griežtai stebėti, kad augantis skolinimas vėl neišpūstų nekilnojamo turto kainų burbulo. Dar prieš metus skundęsi sunykusiu paskolų portfeliu, bankininkai vėl trina rankas – kreditų rinka atsigauna, praneša LTV „Panorama“. Nors nedaug, vos 1 proc., bet šiemet išaugo būsto paskolų skaičius. „Taip, galima konstatuot,kad įvyko virsmas.

Kreditų reitingai buvo pradėti nustatinėti 19-ajame amžiuje, kai į Jungtinių Amerikos Valstijų geležinkelių kompanijas pradėjo plūsti didžiuliai kiekiai pinigų.

SEB bankas kartu su Suomijos „Pohjola Bank Plc“ banku lygiomis dalimissuteikė 145 mln. litų (42 mln. eurų) paskolą didžiausio Lietuvoje 39,1 megavato pajėgumo vėjo jėgainių parko Šilutės rajone statyboms. Finansavimas suteiktas šį parką vystančiai bendrovei „Naujoji energija“, kurios akcininkai yra Estijos investicijų fondas „Freenergy“ ir Skandinavijos energetikos bendrovė „Vardar Eurus“. Paskolą organizavo SEB bankas.

SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad sunkumų mokėdami paskolų įmokas daugiausia turi Latvijos gyventojai – su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų. Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausia sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.

Nuo šiol studentams, gavusiems valstybės remiamas paskolas, palūkanas apmokės Valstybinis studijų fondas. Nuo rugpjūčio 1 d. fondas apmokės palūkanas už visus studentus (jų studijų metu), kuriems nuo 2009 m. rudens buvo suteiktos valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir dalinėms studijoms užsienyje. Ši lengvata studentams nuo šių metų imantiems naujas paskolas bus taikoma iš karto. Palūkanų apmokėjimui šiemet skirta 0,9 mln. litų.

Minskas ir Maskva trečiadienį susitarė dėl Rusijos paskolos Astravo atominei elektrinei (AE) Baltarusijoje statyti. Baltarusijos premjero teigimu, susitarta dėl jėgainės ir inžinerinės infrastruktūros, būtinos jos darbui, kreditavimo principų. Būsimosios elektrinės socialinės infrastruktūros objektus Baltarusija žada statyti iš savų lėšų. Dviejų blokų atominę elektrinę netoli Astravo miesto, vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusija tikisi pastatyti iki 2018 metų.

Viena iš trijų didžiausių pasaulio kredito reitingo agentūrų netikėtai rekomendavo nebeinvestuoti į Portugaliją. „Moody's“ pareiškė, kad ir jai gali prireikti antrosios gelbėjimo paskolos. Europos Sąjunga atkirto, kad Šiaurės Amerikoje įsikūrusios kredito reitingų agentūros nežino tikrosios padėties, o Vokietija stoja į karą su esą neatsakingais panikos skleidėjais, praneša LTV „Šiandien“. Portugalijai tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.

Kur ir kaip Aliaksandras Lukašenka ruošiasi išleisti paskolas ir pinigus, gautus už parduotą valstybės turtą? Baltarusiją apėmusi karšligė tęsiasi. Net skubios administracinio reguliavimo priemonės ir prekių eksporto draudimas nepadeda atkurti pasitikėjimo baltarusišku rubliu. Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. — iki 3,55 mlrd. dolerių.

Eurazijos ekonominė bendrija Baltarusijai pervedė pirmąją 800 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. Lt) paskolos dalį, antradienį pranešė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, informuoja „RIA Novosti“. „Vakar Baltarusija įvykdė visus formalius reikalavimus, ir šiandien pinigai buvo pervesti“, - sakė A. Kudrinas. Birželio pradžioje Eurazijos ekonominė bendrija patvirtino 3 mlrd. JAV dolerių (7,3 mlrd. Lt) paskolą Baltarusijai, kurios ekonominė padėtis šiuo metu yra ypač sunki.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Euro zonos finansų ministrai nusprendė atidėti sprendimą dėl 12 mlrd. eurų paskolos Graikijai, kol ši įgyvendins taupymo priemones, praneša BBC. Ministrai teigė, kad paskutinę 110 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos dalį Graikija gaus iki liepos vidurio, tačiau tik tuomet, jei šalies parlamentas apkarpys išlaidas ir imsis ekonominių reformų, padėsiančių sutaupyti 28 mlrd. eurų.

Siekdamas išvengti mokesčių nuo beveik 300 tūkst. litų iš užsienio gautų pajamų, kaunietis įrodinėjo, kad tai skolinti pinigai, tačiau JAV mokesčių administratorius padėjo išsiaiškinti, kad JAV jis pinigų nesiskolino. Mokestinio tyrimo metu kaunietis mokesčių administratoriui pateikė 2006 m. sudarytos su JAV gyventoja paskolos sutarties kopiją ir jos notaro patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą dėl beveik 300 tūkst. litų paskolos.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos socialistinis „Saulės miestas“ griūna. Kitaip ir negalėjo būti. Buvęs tarybinio ūkio direktorius, pagarsėjęs tuo, jog traktoristus auklėjo kumščiais, bandė pritaikyti šį modelį visai valstybei. Baltarusija, kaip socialistinis tarybinis ūkis, galėjo gyvuoti tik iki tam tikros ribos. Ši riba atėjo dabar. Parduotuvės iššluotos, nacionalinė valiuta devalvuota, iždas tuščias.

Baltarusija suderino su Rusija sąlygas, kurių turės laikytis tam, kad iš Eurazijos ekonominės bendrijos (EAEB) antikrizinio fondo gautų 3-3,5 mlrd. JAV dolerių paskolą. Tai ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, praneša „Interfax“. Pasak M. Miasnikovičiaus, paskola bus išduodama per trejus metus. Baltarusija derybas dėl paskolos skyrimo pradėjo šių metų kovą.

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą - beveik 60 mlrd. eurų (207 mlrd. Lt), praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį. Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Baltarusijos valdžia uždraudė valstybinei žiniasklaidai rašyti apie ekonominę krizę šalyje. Laikraštis „Komersant“ tvirtina, kad žurnalistams draudžiama rašyti apie situaciją, susijusią su valiuta, augančiomis kainomis, nedarbu. Laikraštis tvirtina, kad Baltarusijos prezidento administracija surengė specialų ideologinį seminarą valstybinių leidinių vyriausiesiems redaktoriams. Seminare žurnalistams buvo rekomenduojama nerašyti apie valiutos kursą, jos apimtis keityklose ir augančias kainas.

Trečiadienį Rusija įspėjo Baltarusiją dėl netinkamo prašomos 3 mlrd. JAV dolerių paskolos panaudojimo, praneša „RIA Novosti“. Baltarusija paprašė Rusijos suteikti jai paskolą, kad galėtų stabilizuoti ekonomiką. Praėjusį mėnesį Baltarusija parengė planą, pagal kurį bus gelbėjama silpna šalies ekonomika. Šiame plane numatyta 2 mlrd. JAV dolerių paskola iš Eurazijos ekonominės bendrijos, kurioje dominuoja Rusija, ir 1 mlrd. JAV dolerių paskola iš Rusijos.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 procento šalies namų ūkių. Kaip svarbiausią skolinimosi priežastį didžioji dauguma respondentų nurodė nuosavo būsto poreikį. Šiek tiek mažesnę svarbą skolinimuisi darė palankios bankų skolinimo sąlygos, pajamų didėjimo perspektyvos ir kiti veiksniai.

Penktadienį ES finansų ministrai susirinko Vengrijoje aptarti multimilijardinės paskolos Portugalijai sąlygų po to, kai skolų iškamuota šalis oficialiai paprašė pagalbos.Kaip informuoja AFP, Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį iš Portugalijos gavo oficialų dešimčių milijardų eurų finansinės pagalbos prašymą.

Kaip tikėtasi, Europos centrinis bankas (ECB) padidino euro zonos palūkanų normą nuo rekordiškai žemo 1 proc. iki 1,25 proc.Palūkanų norma buvo rekordiškai žema dvejus metus dėl ekonominės krizės ir nuosmukio, todėl šio žingsnio buvo jau ilgai laukta. Europos Komisija neseniai atnaujino infliacijos euro zonoje prognozę iki 2,2 proc., tai viršija ECB nustatytą rodiklį.

„Sodra" ieško bankų, galinčių paskolinti 500 mln. Lt. Lėšas „Sodra“ naudos socialinio draudimo išmokoms. Kredito teikimo paslaugų pirkimo konkursą „Sodra“ paskelbė trečiadienį, pranešama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Kaip informavo „Sodros" atstovas Tomas Čepelevskis, kredito teikimo paslaugų pirkimas yra viešas. Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2011 m. vasario mėnesio pajamos buvo 847,4 mln. Lt, tai yra 2,9 mln. Lt arba 0,3 proc.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

57-erių metų šiaulietei V. M., mėginusiai finansiškai padėti sūnui, – administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taip įvertinta neteisėta rusiškų vaistų ir maisto papildų prekyba Šiaulių centrinėje turgavietėje, kuria užsiėmė moteris. Nelegalūs vaistai – paklausi prekė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai Šiaulių centrinės turgavietės krėtimui pasirinko šeštadienį - dieną, kai į turgavietes suplaukia daugiausia pirkėjų.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

Airijos parlamento žemieji rūmai pritarė šalies finansų įstatymo projektui, kuris būtinas šaliai priimant 85 mlrd. eurų finansinę paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES), informuoja BBC. Skelbiama, kad įstatymo projektui pritarė 81 įstatymų leidėjas, o 76 pasisakė prieš jį. Dabar įstatymo projektas keliaus į parlamento aukštuosius rūmus. Kai tik įstatymas bus priimtas, parlamentas bus paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai.

Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė. Turtingas skolų Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Kosmetinėmis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis Seimas žengė link didesnės vartotojų apsaugos. Buvo atmestas Agnės Zuokienės pasiūlymas sumažinti palūkanų kainą iki 400 procentų, nes, palikus siūlytus 250 procentų, esą, neapsimokės teikti vienos - dviejų savaičių paskolas. Trumpalaikius kreditus pakeitimo iniciatorė vadino neatsakingo skolinimosi pavyzdžiais ir dalimi socialinių problemų priežasčių.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Seimo narė Agnė Zuokienė, remiantis ES valstybių praktika, siūlo . Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui, numatantis galimybę riboti vartojimo kredito kainą. Tokį siūlymą pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, remdamasi ES valstybių praktika. „Vartojimo kreditų gavėjams šiuo metu taikomos ypač didelės palūkanos bei įvairūs mokesčiai, kurių dydžio vartojimo kreditų gavėjai tinkamai įvertinti dažnai nesugeba.

Valstybės biudžetas patvirtintas, o finansų ministrė mus pradžiugino, kad kitąmet Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šįmet – „tik“ 6,1 mlrd. Lt. Tačiau skolinimosi šaltiniai, atrodo, liks tie patys. Daugelis ekonomistų vėl stebėsis, kad Vyriausybė taip ir neišgirdo jų patarimų taupyti skolinantis ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje. Naudojasi komerciniai bankai, bet ne valstybė Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, nemažai pinigų gyventojai dar saugo namuose.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymui palengvinti dalią skolininkams ir palaikė principinę nuostatą, kad skolas reikia grąžinti. P. Gražulio pasiūlytoje Civilinio kodekso pataisoje numatoma, kad, iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą, nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu ir neteisėtu vertimusi finansine veikla įtariamas 48-erių metų mažeikiškis A. Č. Išaiškinta, kad mažeikiškis, neįsteigęs įmonės, neteisėtai vykdė finansinę veiklą. Vyriškis su Telšių krašto gyventojais sudarydavo sutartis ir jiems skolindavo įvairias pinigų sumas.

Tik vienas iš keturių Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų galės grąžinti visą paskolos už studijas sumą, skelbia „The Independent“. Anot dienraščio, valdžia numačiusi, jog įmokas už mokslą, kurios metams gali siekti 9000 svarų dydį, visiškai išsimokėti pavyks tik nedidelei daliai absolventų. Likusieji bus priversti visą gyvenimą iki pensijos kas mėnesį mokėti įmokas bei palūkanas už studijas.

Vyriausybė jau šį trečiadienį nusiteikusi atmesti Seimo nario Petro Gražulio iniciatyvą apsaugoti neužstatytą skolininkų turtą, kai įkeisto turto vertė yra smarkiai sumažėjusi. Lapkričio mėnesį Seimas buvo pritaręs P.Gražulio siūlomoms Civilinio kodekso pataisoms: jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šis neturi teisės reikalauti išieškoti kito skolininko turto.

Siūloma teisiškai sureguliuoti kredito įstaigų pareigą raštu atsakyti į kredito gavėjų prašymus per tam tikrą terminą, susietą su kredito gavėjo įmokos bankui periodo terminu. Tai numatyta darbo grupės parengtoje, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko įregistruotoje Bankų įstatymo pataisoje.

Nekilnojamojo turto specialistai vis drąsiau kalba apie daugiau nei metus merdėjusios būsto rinkos atsigavimą. Akivaizdu, kad optimizmas užkrečiamas: planuojančių pirkti būstą Lietuvos namų ūkių, nors ir labai lėtai, bet po truputį daugėja. Didelė dalis būstą perkančių gyventojų kreipiasi paskolos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas pateikia  keletą patarimų, kuriais tokiu atveju vertėtų vadovautis. 1. Sukaupkite pradinį įnašą.

SEB bankas suteikė 28,35 mln. litų (8,21 mln. eurų) paskolą  UAB „MG Valda“, priklausančiai koncernui „MG Baltic“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Antakalnio terasos“ Vilniuje statyboms. Naujasis kvartalas bus statomas vietoje buvusios „Lietuvos kino studijos“ statinių. „Aukštesnės nei vidutinės klasės naujos statybos būsto rinkoje Vilniuje matome perspektyvą, kadangi sandorių skaičius išlieka stabilus, o pasiūla mažėja.

Šeštadienį surasti sutuoktiniai Osvaldas ir Leokadija Dumbriai, kurie nuo antradienio buvo laikomi dingusiais be žinios. Tyrimas buvo pradėtas, kai į policiją kreipėsi poros sūnus Egidijus. Jam tėvai atsiuntė atsisveikinimo laišką, kuriame teigė nebegalintys pakelti paimtų  greitųjų kreditų naštos ir nusprendę pasitraukti iš gyvenimo. Didelės sostinės policijos paieškos kelias paras vykdė poros paiešką, „šukavo“ miškus apylinkes, kur galbūt galėjo būti Dumbriai.

Atsirado du liudininkai, kurie greičiausiai matė beveik prieš savaitę be žinios dingusius sutuoktinius Leokadiją ir Osvaldą Dumbrius. Poros ieškoma nuo praėjusio trečiadienio, kai į policiją kreipėsi jų sūnus Egidijus. Jis  pareigūnams apie tėvų dingimą pranešė po to, kai nuo tėvų gavo atsisveikinimo laišką, kuriame šie teigė nebepakeliantys greitųjų kreditų paskolų naštos ir nutarę atsisveikinti su šiuo pasauliu. Apskambinęs gimines jis įsitikino, kad tėvai tikrai prapuolė nežinia kur.

Airijos centrinio banko vadovas Patrickas Honohanas, kalbėdamas per valstybinę radijo stotį RTE, neatmetė galimybės, kad šalis paprašys Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai iš fondo nenumatytiems atvejams stambią paskolą, siekiančią "kelias dešimtis milijardų eurų". P. Honohanas tikisi, kad "paskola bus suteikta ir panaudota, esant būtinybei", pažymi "Bloomberg". Metinės paskolos palūkanos gali siekti maždaug 5 proc.

Krizės nualinti smulkieji verslininkai jau parengė reikalavimą Seimui ir Vyriausybei dėl nepriklausomo Lietuvą ištikusios krizės priežasčių tyrimo. Praėjusią savaitę užbėgdama už akių bet kokioms tyrimo išvadoms grupė ekonomistų rėžė iš peties: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai. Nusiplovė rankas Ekonomistas Vladimiras Trukšinas priminė, kaip ketverius metus iki krizės bankai bruko paskolas. Pasak jo, nebuvo galima pereiti Gedimino prospektu.

Eksportui augant beveik 30 proc., kai kurios įmonės skundžiasi, kad bankai, šykščiai skolindami, joms neleidžia gamybos padidinti dar labiau. Bankai pripažįsta skolinimo sąlygas netgi griežtinę, praneša LTV „Panorama“. Vienintelės Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamyklos vadovai sako, trūkstant 3 mln.litų apyvartinių lėšų, galintys atlikti tik pusę užsakymų, nors jų produkcijos laukia ne tik Rusijos, Baltarusijos, bet ir Azijos šalių, Kinijos rinkos.