paskola

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ apyvartinio kapitalo finansavimui ir dividendams išmokėti skolinsis 58 mln. eurų. Paskolos techninės specifikacijos projektas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS)....

Juokaujama, kad pasiskolinus išleidžiame svetimus pinigus, o grąžinti reikia savus. Vis dėlto skolinimosi nereikėtų priskirti finansiniam nusikaltimui. Kaip skolintis teisingai, įvertinant atsakomybę, pasitelkiant žinias ir planavimą, komentuoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius. Kaip pasirinkti skolinimosi būdą? Vargu, ar rasime žmogų, kuris tiesiog nori pasiskolinti pinigų. Dažniausiai žmogus nusprendžia skolintis, nes turi konkretų tikslą.

Grigiškėse netrukus pradės veikti nauja akcinės bendrovės „Grigiškės“ gofruoto kartono pakuočių gamykla. Investicijos į vieną moderniausių tokio pobūdžio gamyklų Lietuvoje siekė 20,5 mln. litų, iš jų 15,35 mln. litų buvo SEB banko suteiktos ilgalaikės paskolos lėšos. Gamykloje per metus planuojama pagaminti iki 80 mln. kvadratinių metrų gofruoto kartono pakuotės gaminių iš perdirbamo popieriaus. Apie 35 proc. šios produkcijos planuojama eksportuoti.

Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kelionės – tai dalykai, kuriuos apdraudęs žmogus gali daug ramiau žvelgti į ateitį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį sprendžiant draudimo klausimus, pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Koks turtas yra draudžiamas? Sprendimą draustis kiekvienas priima individualiai arba tardamasis su šeima, įvertinęs įvairius argumentus.

Žmonių naivumas kartais tikrai pribloškia. Vytautas, tvarkingas pusamžis vyras, paskolino bendrabučio kaimynei Oksanai 1000 litų. Gražus gestas, tik bėda, kad pats pinigų neturėjo, tad savo ruožtu pasiskolino tą tūkstantį iš kredito unijos. Sutarė, kad mėnesines palūkanas – 108 litus, mokės pati Oksana, be abejo, ir skolą ji pati grąžins. Tačiau bėga mėnesiai, o nei palūkanų, nei skolos Oksana nemoka.

Sunkmetis lietuvius paskatino atsisakyti butų, išmokė pigiai statyti, tačiau pažangių architektų vizija apie skandinavų ar Vakarų Europos pavyzdžio stilingas gyvenvietes išsisklaidė tarsi miražas. Suaktyvėjusi žemės sklypų rinka atskleidė: užuot pirkę butus ir namus profesionalų suprojektuotose šiuolaikiškose stilingose gyvenvietėse, lietuviai ruošiasi pigių individualių namų statyboms ūkio būdu.

Daugiau nei prieš 30 metų pastatytą būstą Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose finansiškai naudingiau nuomotis, o naują, 2007 m. ar vėlesnės statybos, – įsigyti. Tuo tarpu Kaune senos statybos būstą labiau verta įsigyti, o naujesnės – nuomotis. Tokias įžvalgas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs didžiausių Lietuvos miestų vidutines būsto pardavimo ir nuomos kainas bei atsižvelgęs į paskolos dydį ir grąžinimo trukmę.

Kinija bendriems projektams Baltarusijoje skyrė 16 mlrd. dolerių paskolas. Apie tai pranešė Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Anatolijus Rubinovas. Jis patikslino, kad lėšos bus skirtos vykdyti projektus energetikos, būsto, statybos ir kitose srityse. A. Rubinovas paskelbė, kad šalys jau baigia suderėti dėl bendro techninio parko sukūrimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išduos Portugalijai naują paskolos dalį - 5,17 mlrd. eurų. Lėšos bus skiriamos šalies biudžeto deficitui padengti. TVF savo pareiškime pastebi, kad Lisabona padarė nemažą pažangą vykdydama mokesčių reformas ir pertvarkas šalies valstybiniame sektoriuje. Balandžio 4 d. buvo skelbta, kad Portugalijai pavyko parduoti 18 mėnesių trukmės obligacijas - tai pirmas Lisabonos skolinių įsipareigojimų pardavimas po 2011 m. kovo.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų... Tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ir klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Šiame, paskutiniame Anglija.lt šio ciklo straipsnyje apie būsto pirkimą – viduramžių laikus menanti rinkliava, paskutiniai reikalai prieš pasirašant sutartis bei naudingi patarimai keliantis į naujus (nebūtinai nuosavus) namus.

Rašytojas, filosofas Vytautas Rubavičius mano, kad Visagino atominės elektrinės projektu Lietuvai neriama didžiulė kilpa – paskolos ir klaikios technologijos kilpa. „Šiaip ar taip, tos technologijos atėjusios iš karinės pramonės, jos kurtos žmonėms naikinti, bet pasinaudota tam tikromis jų savybėmis gaminti energiją. Fizikai patys ne iki galo žino procesus, kurie vyksta atominiame reaktoriuje“, - „Vakaro žinioms“ sakė V. Rubavičius.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Tai, kaip vyksta būsto pirkimo procesas, žinoma tikrai ne kiekvienam pirkėjui. Vieni per daug nesidomi – atiduoda viską tvarkyti specialistams, o kiti bando klausinėti, ieškoti informacijos ir suprasti. Mes priklausome pastarajai grupei, stengiamės kaip įmanoma daugiau sužinoti apie šio proceso eigą. Šiame straipsnyje – apie pagrindinius būsto pirkimo etapus ir ką verta žinoti kiekvienam gyvenamojo būsto pirkėjui.

Lietuva svarsto galimybę vyriausybės obligacijas platinti ne tik eurais ar JAV doleriais, bet ir Lenkijos zlotais, rašo įtakingas dienraštis „Rzeczpospolita“. „Pastaraisiais metais leidome obligacijų eurais, JAV doleriais, litais ir estų kronomis emisijas. Esant palankioms sąlygoms, neatmetame galimybės emituoti zlotais denominuotų obligacijų“, – dienraštis cituoja Lietuvos finansų ministeriją.

Vilniuje tampa vis sunkiau įpirkti būstą, o Rygoje ir Taline būsto įperkamumas didėja, skelbia „Swedbanko“ ekonomistai. „Pagrindinė priežastis, kodėl būsto įperkamumas per ketvirtį Vilniuje sumažėjo, yra ta, kad Vilniuje sparčiausiai augo butų kainos. Rygoje butų kainos mažėjo, o Taline sparčiausiai kilo atlyginimai ir tai galėjo kompensuoti būstų kainų didėjimą“, – aiškino „Swedbanko“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Paprastai žmogus lengvai nusprendžia, ar jam reikalingas automobilis – tai diktuoja jo poreikiai. Naujo automobilio pirkimas yra ne spontaniškas, o gerai apgalvotas pasirinkimas.  Todėl atsakingai verta rinktis ir būdą, kaip įsigysite automobilį. Kaip teisingai skolintis automobiliui, pataria „Danske lizingas“ vadovė Dalia Uždovinienė. Kaip išsirinkti tinkamiausią paskolos rūšį? Galima pasirinkti iš kelių lizingo ir vartojamosios paskolos rūšių.

Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas.

Graikija pasiekė susitarimą su privačiais kreditoriais. Graikijos obligacijų mainų sandoriui pritarė daugiau nei 75 proc. kreditorių, ir tai leis šaliai išvengti bankroto, pranešė Graikijos vyriausybės atstovai. Preliminariais duomenimis, sandoriui pritarė 85 proc. privačių obligacijų turėtojų, nors Atėnai tikėjosi išmainyti 90 proc. obligacijų. Oficialaus pranešimo apie pasiektus susitarimus laukiama vėliau penktadienį, kovo 9 dieną.

Praėjus itin svarbų etapą buto pirkimo procese, dar laukia kelios savaitės paruošiamųjų darbų iki sutarčių pasirašymo. Beje, susiruošus imti paskolą ir pirkti namą ar butą, reikia sutaupyti ne tik užstatui, bet ir turėti nemažą sumą įvairiausiems mokesčiams. Šiame Anglija.lt straipsnyje – būtent apie tai, kiek, kam ir už ką reikia mokėti.

Ar bus išduota nauja Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskola Baltarusijai, priklauso nuo šalies valdžios pasirengimo reformoms ir fondo narių pozicijos. Tai žurnalistams pareiškė TVF misijos vadovas Baltarusijai Krisas Džarvis (Chris Jarvis) po fondo misijos darbo šalyje. „Deryboms dėl paskolos prireiks visų valdžios struktūrų atstovų sutikimo, taip pat ir aukščiausiajame lygmenyje.

Graikijai gali prireikti naujo finansinės paramos paketo – 50 mlrd. eurų iki 2015 metų, rašo Vokietijos žurnalas „Spiegel Online“. Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pritarė jau dviem paskolų paketams, siekdami išgelbėti Graikiją nuo bankroto. 2010 m. gegužę euro zonos šalys ir TVF skyrė Graikijai 110 mlrd. eurų, iš kurių per 70 mlrd. eurų buvo išmokėta. O 2012 m. vasarį buvo skirtas antrasis paramos paketas  – 130 mlrd. eurų.

Šiau­lių re­gio­ni­nio at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (ŠRATC) pro­jek­tų trau­ki­nys rie­da be cen­to. Mi­li­jo­ni­nė eu­ro­pi­nė pa­ra­ma įša­lo SNO­RE. Jei­gu at­lie­kų tvar­ky­to­jas im­tų pa­sko­lą, jos įkai­tais ga­li tap­ti rink­lia­vos mo­kė­to­jai Įša­las dėl „Sno­ro“ ir EK ŠRATC-o pro­jek­tams, su­si­ju­siems su re­gio­no at­lie­kų to­les­niu tvar­ky­mu, yra skir­ta 46,8 mi­li­jo­no li­tų eu­ro­pi­nės pa­ra­mos.

Valstybės parama pradedantiesiems verslininkams susiviliojusiam studentui verslo pradžia kainavo apie 140 tūkst. litų, įskaitant ir per vargus gautąją 86 tūkst. litų paskolą. Be to, jaunuolis gyvena nebe savo, o bankui užstatytame name, įsigyta įmonės veiklai būtina technika irgi užstatyta, o nesėkmės atveju kišenes teks papurtyti dar ir tėvams. Reklama prasilenkė su realybe. Kantrus ir užsispyręs studentas griauna stereotipus, kad verslą pradėti tinka tik baigus studijas.

Ilgai džiaugtis dėl to, kad pardavėjas sutiko parduoti butą už mūsų pasiūlytą kainą, neteko – tą laimę greit užtemdė rūpesčiai dėl advokatų ir paskolos galutinio patvirtinimo. O dėl dar vieno dalyko negalėsime būti ramūs iki apsikeitimo sutartimis – pasirodo, pardavėjas turi neribotą teisę bet kada nutraukti susitarimą... Iki galutinio patvirtinimo – kelios savaitės Tą pačią dieną, kai gavome teigiamą atsakymą iš pardavėjo, kreipėmės į savo finansų konsultantą.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – pradėjus būsto pirkimo ir paskolos gavimo procesą, ši liaudies išmintis pasitvirtino su kaupu. Tokiose situacijose, kai klausimų daugiau negu atsakymų, labiausiai pravertė internetas – sužinoti apie įvairiausias naujas sąvokas bei dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirmąją dalį apie būsto įsigijimą Anglijoje galima rasti čia. Namas tavo, bet ne tavo? Pradėjus ieškoti informacijos apie nuosavą būstą, iškilo nemažai klaustukų.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai susitarė dėl antrojo finansinės paramos paketo Graikijai skyrimo. Kaip skelbia šaltiniai, artimai susiję su derybomis, tam, kad Graikijai būtų skirta antrasis finansinės paramos paketas, šalis turi įsipareigoti, kad jos skola iki 2012 m. neviršys 121 proc. BVP. Graikijai bus skirta 130 mlrd. eurų parama. Galutinis sutarties tekstas dar rengiamas, pastebima pranešime.

Pirmadienį susirinkę Europos lyderiai vėl sugrįžo prie paskolos skyrimo Graikijai klausimo. Sprendžiama, ar skirti antrąją  paskolos paketo dalį (130 mlrd. eurų), be kurio kovo viduryje šaliai grėstų bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos teigia, kad šalis patenkino visas paskolos paketui gauti būtinas sąlygas ir tikisi gauti kreditorių pritarimą, tačiau derybos dėl paskolos tęsis iki paskutinės akimirkos, informuoja AFP.

Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas teigia, kad pasiekti visi būtini susitarimai dėl Graikijos paskolos, todėl pirmadienį vyksiančio euro zonos finansų ministrų susitikimo metu jos skyrimas turėtų būti patvirtintas. „Pasiekti visi susitarimai, tiek su bankininkais, privačiojo sektoriaus kreditoriais, tiek su viešojo sektoriaus kreditoriais, valstybėmis ir centriniais bankais. Manau, kad turėtume atsižvelgti į visas pastarųjų savaičių Graikijos vyriausybės pastangas.

Euro zonos finansų ministrai atidėjo sprendimą dėl naujų paskolų skyrimo Graikijai, nes šalis neįvykdė tarptautinių kreditorių iškeltų sąlygų, būtinų gauti naują paskolų paketą, informuoja AFP. Euro zona reikalavo, kad Graikijos finansų ministras trečiadienį atvyktų į Briuselį ir išdėstytų, kaip ketina sutaupyti papildomus 325 mlrd. eurų, bei pateiktų raštiškus politikų pasižadėjimus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) nurodytas taupymo priemones.

Graikijos vyriausybė šeštadienį patvirtino naujas taupymo priemones, kurių mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. Įstatymo projektą dar turi patvirtinti Graikijos parlamentas ir Europos finansų ministrai. Nepritardami dar griežtesniam taupymui iš vyriausybės atsistatydino penki ministrai, o profesinės sąjungos penktadienį pradėjo 48 valandų visuotinį streiką, kurio metu protestuotojai susirėmė su policija.

Graikijoje derybos tarp koalicijos partijų dėl taupymo priemonių atidėtos vienai dienai ir bus pratęstos antradienį, praneša BBC. Kad išvengtų bankroto, Graikijai būtinas 130 mlrd. eurų paskolų paketas iš privačių skolintojų. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį paragino Graikiją kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl skolos ir įgyvendinti reikiamas reformas.

Draudikai skaičiuoja, kad kas antras besiskolinantis būstui draudžia ir gyvybę, draudimo suma siekia būsto paskolos dydį. Bankai, suteikdami paskolas būstui pirkti, kartu su paskola reikalauja būstą apdrausti. Tačiau vis dažniau rekomenduoja ir patiems imantiems kreditus pasirūpinti savimi. Būsto paskolos draudimas žmogui dengia pagrindines rizikas, tokias kaip gyvybės netekimo ar darbingumo netekimo.

Rusijos bankas „Vnešekonombank“ ir Baltarusijos „Belvnešekonombank“ trečiadienį Maskvoje pasirašė sutartį dėl 10 mlrd. JAV dolerių paskolos Astravo atominei elektrinei statyti. Ši sutartis papildo vyriausybių susitarimą dėl paskolos, kurį šalys pasirašė 2011 m. lapkritį. „Belvnešekonombank“ pranešė, kad paskola suteikiama 25 metų laikotarpiui. Paskolos lėšomis bus finansuojama 90 proc. kiekvienos sutarties, kurią pasirašys Rusijos bendrovė „Atomstrojeksport“ ir Astravo AE statybos direkcija.

Itin palankiomis sąlygomis paskolos siekęs vyras liko it musę kandęs. Londone įsikūrę sukčiai sugebėjo iš 56-erių Jono (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) išvilioti apvalią pinigų sumą. Kaip Balsui.lt pasakojo policijos pareigūnai, sukčiai neskubėjo įgyvendinti savo plano lyg akis išdegę. Todėl kartais buvo prašoma pervesti tik 350 litų, o kitais atvejais 1 ar 2 tūkst. litų siekiančias sumas.

Praėjusių metų gruodį pinigų finansinių institucijų (PFI) grynojo išorės turto likutis sumažėjo 2,1 mlrd. litų, tačiau jau ilgiau kaip metai yra teigiamas. Pinigų P3 metinis augimo tempas gruodžio pabaigoje buvo 14,2 proc. Jo likutis per mėnesį dėl sandorių padidėjo 4,3 mlrd. litų, o dėl kitų pokyčių, kurių didžiąją dalį sudarė „Snoro“ banko, kuriam atšaukta licencija, perklasifikavimas į nefinansinių korporacijų sektorių, sumažėjo 4,5 mlrd. litų.

Naują 17–20 mlrd. eurų paskolą iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Vengrija tikisi gauti iki balandžio mėnesio. Sunkiai besiverčiančiai šaliai ši paskola reikalinga norint išvengti nemokumo. „Viktoratoriumi“ praminto Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybei sunkiai sekasi pataisyti pašlijusius santykius su ES.

Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, reaguodamas į pasirodžiusią informaciją esą po „Snoro“ bankroto nelegaliai panaudotą indėlį paskolai padengti, sako, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių užskaitymų banke „Snore“ nebuvo. Tokį patikinimą centrinio šalies banko vadovas sako gavęs iš „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos teigia, kad vyriausybė iki savaitės pabaigos gali pasiekti susitarimą su privačiais investuotojais, informuoja BBC. Trečiadienį Atėnuose tęsėsi derybos su bankais ir kitais investuotojais. Praėjusį penktadienį derybos atsidūrė aklavietėje, nes dvi pusės nesugebėjo susitarti dėl maždaug 50 proc. skolų nurašymo. Graikijai šis susitarimas būtinas, kad ji gautų kitą paskolų paketą ir išvengtų bankroto.

Lemiamos derybos tarp Graikijos vyriausybės ir privačių investuotojų dėl skolos nurašymo penktadienį atsidūrė aklavietėje, praneša AP. Privačių investuotojų atstovai teigia, kad jiems reikia laiko tinkamai apgalvoti ir įvertinti situaciją.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Susitarimas su Graikijos obligacijų savininkais turi būti pasiektas skubiai, kad Graikija kuo greičiau gautų gyvybiškai svarbų antrąjį paskolų paketą, teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, informuoja BBC. „Dėl antrojo finansinės pagalbos Graikijai paketo, įskaitant skolos restruktūrizavimą, reikia susitarti skubiai. Priešingu atveju bus neįmanoma suteikti naujų paskolų Graikijai“, - sakė ji spaudos konferencijos metu.

Nedidelė Vokietijos gyventojų dauguma mano, kad į skandalą įsivėlęs prezidentas Christianas Wulffas turėtų likti poste. AP praneša, kad jį palaiko ir kanclerė Angela Merkel. Vokietijos kanclerė A. Merkel 2010 metais palaikė C. Wulffo kandidatūrą į prezidentus. Dabar jis patiria didėjantį spaudimą dėl paskolos, kurią pasiėmė iš turtingo verslininko žmonos, ir pikto skambučio laikraščio redaktoriui prieš išleidžiant straipsnį apie paskolą.

Klausimas dėl skubios paskolos suteikimo Vengrijai įtrauktas į sausio 18 d. numatyto Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiosios tarybos posėdžio darbotvarkę. Apie tai penktadienį praneša Londono Sičio verslo atstovai. Jų duomenimis, TVF parengė reikalavimų paketą Viktoro Orbano vyriausybei, būtent nuo to, kaip bus vykdomi šie reikalavimai, priklausys, ar bus suteikta šaliai finansinė parama. Svarbiausias iš jų – šalies centrinio banko nepriklausomybės sugrąžinimas.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo verslininką Laimutį Pinkevičių sumokėti paimtą paskolą, kurios dydis su delspinigiais ir palūkanomis siekia beveik 9 milijonus litų. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sostinės Pirmosios apylinkės teismo hipotekos skyriaus sprendimą, kuriuo nutarta išieškoti iš bendrovės „Ranga IV“ 8,4 milijonų litų skolą ir 133 litus žyminį mokestį.

Vokietijos prezidentas Christian Wulff per interviu televizijoje prisipažino padaręs klaidą, kai bandė sutrukdyti laikraščiui spausdinti straipsnį apie kontraversiškai vertinamą paskolą, bet teigė, kad neketina atsistatydinti. Skandalas kilo kai pirmadienį paaiškėjo, kad prezidentas dienraščio „Bild“ redaktoriaus atsakiklyje paliko žinutę ir grasino ieškiniu, jei šis išspausdins straipsnį apie paskolą, kurią prezidentas pasiėmė neįprastai mažomis palūkanomis.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį pritarė, kad savivaldybė taptų garantu jos įsteigtai troleibusų bendrovei „Autrolis“, imančiai 3 mln. litų paskolą Aleksoto funikulieriaus rekonstrukcijai. Bendra projekto vertė – beveik 3,3 mln. litų. Paskolą grąžinti „Autrolis“ įsipareigoja per penkerius metus. Tai, kad savivaldybei nereikės už troleibusų bendrovę bankui skolos atidavinėti, garantavo tarybai klausimą pristatęs miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Kipras gavo iš Rusijos pirmąją 590 mln. eurų paskolos dalį, remdamasi Kipro vyriausybės pranešimu informuoja „RIA Novosti“. Rusija Kiprui yra pažadėjusi 2,5 mlrd. eurų paskolą. Praėjusią savaitę Kipro finansų ministras Kikis Kazamias ir Rusijos finansų viceministras Sergejus Storčakas pasirašė sutartį dėl paskolos. Spalio pradžioje Kipro vyriausybės atstovas spaudai Stefanos Stefanou sakė, kad 4,5 metų trukmės paskola gali būti suteikta su 4,5 proc. palūkanų norma.