Partizanai

Kol po keliasdešimt tūkstančių lietuvių kasmet emigruoja, kažkur Sibiro platybėse yra tokių, kurių vienintelė svajonė – lietuviškos klumpės ir tautinis kostiumas. Prie Irkutsko gyvenantis garsaus partizano sūnus sako, kad dabar jo tikslas – aplankyti Lietuvą ir atrasti čia dvi jaunystės simpatijas bei įsigyti lietuviškos atributikos, kurią galėtų demonstruoti Sibiro gyventojams. Kaunietis Arnoldas Fokas kompiuteryje laiko prisimimus iš paskutinės kelionės į Sibirą.

Raseinių rajono valdžiai ieškant, kaip pabaigti kone dešimtmetį partizanams atminti Kryžkalnyje statomą koplyčią, čia inicijuojamos ir naujo paminklo – didžiulio obelisko – statybos. Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst.

Jungtinės Tautos išplėtė tyrimą dėl savo stebėtojų dalyvavimo Naujų metų sutikimo šventėje, kurioje dalyvavo ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) partizanai, šeštadienį sakė šaltinis JT. Kad tyrimas apima daugiau JT stebėtojų, paskelbta vos dvi dienos po keturių Kolumbijos taikos proceso stebėjimo misijos narių atleidimo už šokius su FARC partizanais per Naujųjų metų sutiktuves.

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai, antradienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Kaip nurodo archyvas, tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Kodėl neseniai prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs puolėjas Andrija Kaludjerovičius meksikietiškus buritos valgė Serbijoje, kokie garsūs futbolininkai buvo jo kaimynai Olimpiniame kaimelyje, kas jį sieja su Vytautu Lukša ir kodėl lyg iš patrankos krentantys įvarčiai dar nėra geriausias jo pasirodymas – visą tai serbas papasakojo išskirtiniame interviu. Šią vasarą prie Lietuvos čempionų prisijungęs A. Kaludjerovičius per savo karjerą yra apkeliavęs ne vieną šalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė sprendimą Lietuvos istorijai jautrioje byloje, kurioje Stanislovas Drėlingas yra nuteistas dėl dalyvavimo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikyme. Teismas nutarė, jog buvęs sovietų saugumietis už padėjimą vykdyti genocidą nuteistas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė trečią pertrauką buvusio KGB darbuotojo 82 metų Iljos Vorobjovo byloje, kurioje jis kaltinamas genocidu, nes dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinės sesijos nutarties kito buvusio sovietų saugumo pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje.

Alytaus miesto centrinėje aikštėje prie savivaldybės siūloma pastatyti paminklą Dainavos apygardos partizanams. Rotušės aikštę miesto valdžiai pasiūlė laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių atstovai. Apžiūrėję kelias savivaldybės siūlomas vietas, Rotušės aikštę paminklui pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovai.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad mirė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago byloje teista Jadvyga Kuprėnienė. Apie tai informuoti bylos dalyviai, vėliau teismas priims sprendimą dėl bylos nutraukimo teisiamajai mirus, BNS sakė teismo atstovė Gintarė Veželytė. J.Kuprėnienė iš pradžių teista kartu su buvusiu KGB darbuotoju Ilja Vorobjovu. Bylos duomenimis, jie dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio - Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė siekia, kad buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras, buvęs KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis būtų nuteistas genocido byloje, susijusioje su jos brolio žūtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo moters kasacinį skundą dėl M.Misiukoniui palankių Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo verdiktų, kuriais kaltinamasis buvo išteisintas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl partizano, kario savanorio, laisvės kovų liudininko Antano Lukšos mirties. „Antano Lukšos gyvenimas ir tragiška visos jo šeimos istorija šiandien mums yra gyvas nepalaužiamos dvasios ir stiprybės pavyzdys, meilės ir kilnaus pasiaukojimo savo Tėvynei simbolis, įkvepiantis mylėti Lietuvą ir saugoti už gyvybę brangesnę jos laisvę“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepripažinti sovietų okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų žudymo genocidu atspindi Europoje vyraujančią nuomonę, bet Vakarams geriau pažįstant sovietų nusikaltimus pozicija ilgainiui gali keistis, sako filosofas Kęstutis Girnius.

Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis Strasbūro teismo sprendimas gali tapti svarbiu teisiniu precedentu vertinant sovietų nusikaltimus. Teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Kitais metais koordinuoti tremties ir rezistencijos muziejų veiklą pradedantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRC) kelia sau tikslą didinti regionuose esančių nedidelių muziejų ir šalią jų esančių partizanų slėptuvių - bunkerių žinomumą. „Sieksime plačiau informuoti žmones apie tuos nedidukus muziejus ir aplink juos esamus bunkerius.

 Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 81 m. amžiaus vyrui (I. V.), kaltintam prieš daugiau kaip 50 metų padėjus vykdyti genocidą. I. V. kaltintas tuo, kad 1956 metais, sovietinės okupacijos Lietuvoje metu, būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto leitenantas, Kalniečių gatvėje buvusiame poste, stebėjo namą, kuriame tuo metu buvo partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas bei jo žmona B. Mažeikaitė.

Ukrainos politologas Vladimiras Fesenka gavo laišką su pareiškimu iš nežinomos organizacijos, pasivadinusios „Ukrainos sukilėlių armija“, kuri prisiėmė atsakomybę už buvusio „Regionų partijos“ nario Olego Kalašnikovo ir žurnalisto Olesios Buzino nužudymą, praneša „nr2.ru“. „Į savo elektroninį paštą gavau laišką su kažkokios „Ukrainos sukilėlių armijos“ pareiškimu, kuriame šie prisiima atsakomybę už „antiukrainietiškų niekšų: Čečėtovo, Peklušenkos, Melniko, Kalašnikovo ir Buzinos“ nužudymą“, – ra...

Ketvirtadienį, 12.31 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad Kaune, Partizanų g., atviroje vietovėje, iš šaunamojo ginklo į koją sužalotas vyriškis (gimęs 1968 m.). Netoliese automobiliu partrenktas kitas vyras (gimęs 1979 m.). Abu jie pristatyti į gydymo įstaigą.

XX amžiaus pirmosios pusės istorija, to laikmečio drabužiais, apranga, uniformomis, aksesuarais, atributika ir ginklais besidomintis dizaineris Giedrius Paulauskas savo aistrai suteikė materialią formą. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga jis rengia ekspoziciją, kurioje – paties dizainerio atkurtas pokario Lietuvos partizanų švarkas. Kartu su juo eksponuojama ir unikali tarpukario Lietuvos karininko uniforma bei ekipuotė, kurią naudojo pokario partizanai.

„Donecko liaudies respublikos“ separatistai kartu su Rusijos kariais šeštadienį apšaudė Mariupolį. Pranešama, kad 30 žmonių žuvo, 95 sužeisti. Prorusiškų separatistų Ukrainoje lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad pradėtas Azovo jūros uosto Mariupolio puolimas. 21:37 val. Rusija ruošia naują provokaciją Ukrainos rytuose, kad turėtų „patikimą pretekstą“ įvesti savo karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos Antiteroristinės operacijos (ATO) štabas.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagramančio regioniniame parke atkurta partizanų žeminė, kurioje buvo įsikūrus Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę. Dažniausiai žemines partizanai, po antrojo pasaulinio karo, įsirengdavo miško glūdumoje, arčiau pelkių ar upelių. Vandeny dingdavo kovotojų pėdsakai, kuriais sekdavo kagėbistų šunys.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Partizaninio judėjimo metais dešimtys tūkstančių lietuvių kovojo už šalies laisvę iš po žeme įrengtų slėptuvių miškuose, tačiau šiandien griūvančių partizanų bunkerių likimas mažai kam rūpi: įvairios valstybės institucijos kratosi raginimų prisiimti už juos atsakomybę.

 Estijoje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atidavė pagarbą su sovietų okupantais pokariu kovojusiems Baltijos šalių partizanams, 1989 metų Baltijos keliui ir Sausio 13-ajai. „Laisvės svajonė ištvėrė okupacijos ir priespaudos šimtmečius (...), ji ištvėrė masinius trėmimus, kurie atplėšė tėvus nuo savo vaikų. Ją gynė miško broliai pasipriešinime, saugojo poetai ir rašytojai“, - Taline sakė B.Obama.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje Katedros aikštėje paminėtas vienas reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6–12 d. vykęs Žuvinto-Palių mūšis. Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

 Šią vasarą minint 70 metų sukaktį nuo partizaninio karo pradžios, tūkstančiai lietuvių riešus apsirišo žaliomis juostelėmis, pagerbdami su sovietų okupantais kovojusių „miško brolių“ palikimą.

Ačiū jums, Miško broliai! Ačiū už tai, kad visada buvote ir esate pasipriešinimo priespaudai simbolis. Ačiū už tai, kad pamiršę mirties baimę, kovojote už savo žemę, jos žmones ir laisvę – pagrindinę vertybę pasaulyje. Tokiais žodžiais žinomi šalies žmonės išreiškė palaikymą partizanų judėjimo atminimui, ant rankos užsirišdami žalią juostelę ir paskelbdami savo nuotrauką socialiniuose tinkluose.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienį į paskutinę kelionę bus palydėtas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. 11 val. A. Svarinsko palaikai iš Šv. Ignoto bažnyčios bus palydėti į Vilniaus arkikatedrą baziliką. Lygiai vidudienį joje bus aukojamos šventosios mišios. Prieš 14 val. laidotuvių ceremonija išvyks į Ukmergę, kur monsinjoras A. Svarinskas, jo paties prašymu, bus palaidotas Ukmergės partizanų kapinėse.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas bus palaidotas pirmadienį, netoli Ukmergės esančiose Dukstynos partizanų kapinėse, pranešė Vilniaus arkivyskupijos kurija. Su A.Svarinsku bus galima atsisveikinti iki pirmadienio Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį vyks nuo 11 iki 22 valandos, sekmadienį - nuo 9 iki 13 valandos kriptoje, nuo 13 iki 22 val. - pačioje Šv. Ignoto bažnyčioje. Pirmadienį 11 val.

kaunas.kasvyksta.lt Šią savaitę kelininkai darbuojasi Partizanų ir Verkių gatvėse, kur tvarkomos avarinės duobės. Taip pat tęsiami Draugystės gatvės atkarpos kapitalinio remonto darbai. Šioje gatvėje bus paklota nauja asfalto danga, įrengti nauji šaligatviai, sutvarkytos įvažos, praneša miesto savivaldybė. Kelininkai įspėja, kad dėl remonto darbų tvarkomose gatvėse gali susidaryti spūstys. Vairuotojams patariama esant galimybei pasirinkti alternatyvias trasas.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė Vytauto Vasiliausko skundą dėl neteisingo nuosprendžio genocido byloje ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Sovietų buvęs saugumietis Vytautas Vasiliauskas apkaltintas, kad prisidėjo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką iš Lietuvos į SSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai jį įkalino lageryje.

„Daugiau kaip dešimt tūkstančių, parašai dar plaukia vėluodami iš Lietuvos. Bet buvo aišku, kad pagrindinio tikslo nepasieksime, todėl žmonių ir neskubinome“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) sakė signataro Rolando Paulausko atstovas Kazimieras Juraitis. „Elektroninėje erdvėje žmonės pasirašinėjo ne taip aktyviai, kaip mes tikėjomės. Manau, kad mūsų visi rezultatai yra susiję su tuo, kad nebuvo jokio finansavimo ir reklamos, – kalbėjo K. Juraitis, užkluptas žurnalistų.

Dvi Rusijos pankgrupės „Pussy Riot“ narės, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo paleistos iš pataisos kolonijų, sakė, kad antradienį abi buvo areštuotos Sočio, kur vyksta žiemos olimpiada, centre. Tai pirmas kartas, kai Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina yra sulaikomos policijos nuo tada, kai išėjo į laisvę gruodžio mėnesį pagal joms pritaikytą amnestiją. Kalėti jos buvo nuteistos už protesto prieš prezidentą Vladimirą Putiną dainą Maskvos katedroje.

Jau artimiausiu metu visas Lietuvos valdžios institucijas bei Vilniaus miesto savivaldybę turėtų pasiekti rezoliucija, kuria reikalaujama atsisakyti sostinės Žaliojo tilto skulptūrų. Pasak rezoliucijos autorių, bandymai saugoti vadinamąjį sovietinį paveldą yra įžeidžiantys ir niekuo nepagrįsti veiksmai. Meno „šedevrai“ Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas Kasparas Genzbigelis tvirtina, kad nebegalima toleruoti tokių dalykų, kurie vyksta šiandien.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai iš Klaipėdos persikėlė į Paberžę (Kėdainių r.). Renginio metu pasirodė šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė ir vyko istorinių 1863-ųjų metų sukilimo pradžios inscenizavimas, taip pat buvo atidengtas 150-osioms sukilimo metinėms skirtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu. Renginys prasidėjo Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurioje buvo laikomos mišios už visus kovotojus už Lietuvos laisvę.

Gegužės 17 d. Perlojoje (Varėnos r.) vyks iškilminga keturių Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.

Neabejinga Lietuvos sostinės veidui visuomenė, architektai, skulptoriai, užsienio svečiai iš visų pusių jau beveik du dešimtmečius apžiūrinėja reprezentacine paskelbtą Lukiškių aikštę, laukia nesulaukia valstybę reprezentuojančio akcento, o ten – tik aikštės kamputyje akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas.

Saulius JUŠKEVIČIUS Nesutariama, kaip sutvarkyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas). Atsakingos institucijos nevengia kaltinimų istorijos neišmanymu ir klastojimu, lėšų švaistymu, įvairių skandalingų pareiškimų. Sensacingas pareiškimas Tai paaiškėjo Radviliškyje surengtame pasitarime dėl Balandiškio kaime (Grinkiškio seniūnija) esančios Sajų sodybos išsaugojimo.

„Mano gyvenimas yra amžinas grįžimas į Lietuvą, bet ir negrįžimas, ir vėl reikia grįžti, ir reikia grįžti kitaip, ir šįkart grįžtu su romanu „Pogrindis“, – sako lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų. Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę.

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti genocido bylą, kurioje buvęs KGB leitenantas Ilja Vorobjovas kaltinamas 1956 metais dalyvavęs suimant Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir jo žmoną. Tačiau nagrinėjimas gali užstrigti, nes I. Vorobjovo advokatas pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl genocido sąvokos išaiškinimo. Partizano dukra neatmeta, kad taip gynėjas vilkina bylą, praneša LTR televizijos naujienų tarnyba.

Policija aiškinasi, kas nusiaubė kapavietes. Sekmadienį apie 17 val.  pro šalį važiavę žmonės pastebėjo, kad Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime esančiuose kapinėse sugadinti keli kryžiai. Nuostolis siekia penkis šimtus litų.

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės-Vandos paminėjimas Kaune. Spalio 12 d., penktadienį,  Kaune vyks renginiai, skirti  Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės-Vandos atminimui įamžinti. 10 val.

Per parą Lietuvoje rasti du - vyro ir moters - lavonai. Pirmadienį Kaune, Partizanų gatvėje, šalia namo prie balkono rastas 73-ejų metų vyro lavonas. Pirminiais duomenimis, vyras iškrito iš buto, esančio devintame aukšte. Antradienio naktį Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, savo namuose rastas 44-ejų metų moters kūnas su žaizda pakaušyje. Mirties priežastis ir aplinkybės nustatinėjamos.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį išteisino „liaudies gynėją“ Ignacą Laucių, kaltintą tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų nužudymu. „I. Laucių Šiaulių apygardos teismas nusprendė išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme“, – naujienų agentūrai ELTA sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Radviliškio rajone surengta jaunimo stovykla seminaras, kurios metu jaunimas tyrinėja partizanų rėmėjų palikimą. Paskutinis Lietuvos istorijai reikšmingos Balandiškio kaime esančios sodybos gyventojas mirė kone prieš dvi dešimtis metų. Pradėjęs griūti namas būtų visai sunykęs.

Varėnos rajone atlikdami kasinėjimus greta buvusio Lietuvos laisvės kovotojų bunkerio archeologai aptiko MGB smogikų 1952 m. susprogdintų partizanų palaikus.

Iki 2013 metų Venesuelos valdžia ketina išmokyti savo kariškius partizaninių kovos metodų. Tai interviu šalies leidiniui „Universal“ pareiškė Venesuelos parlamento deputatė Maria Corina Machado. Pasak jos, šis planas parengtas tam atvejui, jeigu į Venesuelą įsiveržtų JAV kariuomenė. Jame numatoma galimybė greitai suformuoti šalyje gerai parengtus partizanų būrius, kuriuos sudarytų apie milijoną žmonių.

Rugpjūčio 10 d. prieš 65 metus sovietinis saugumas sunaikino Dainavos apygardos partizanų štabo vadavietę Punios šile. „Saugumiečiai išvakarėse gavo agento slapyvardžiu Vitkus pranešimą su apytikriai nurodyta bunkerio vieta, kurioje slėpėsi Dainavos apygardos partizanų vadas Dominykas Jėčys - Ąžuolis,“ – bunkerio sunaikinimo istoriją pasakojo šaulių sąjungos narys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas.

Šimtai laisvės gynėjų slėptuvių, išsibarsčiusių Lietuvos miškuose, netrukus turėtų būti prieinamos visiems. Apie svarbiausias pasipriešinimo kovų akimirkas liudijančias slėptuves norima atstatyti, kitose tik bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai apie šioje vietoje buvusius įvykius ir asmenis. Tokiu būdu tikimasi atkurti partizaninio karo laikų infrastruktūrą, kuri pamažu grimzta į užmarštį.