partizanai

Konstitucinis Teismas (KT) atidėjo vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio – žūtį tiriančio Panevėžio apygardos teismo prašymą nustatyti, ar Baudžiamojo kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Panevėžio apygardos teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo kodekso 99–asis straipsnis ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei.

Talibano atakos prieš NATO ir Vakarų remiamą Kabulo vyriausybę vis labiau įsisiūbuoja. Vis sunkiau patikėti, jog Vakarai įvykdys savo pažadą išvesti kariuomenę iš šalies 2014 metais, kaip buvo iškilmingai pažadėta pernai vykusioje Lisabonos konferencijoje. Talibanas imasi naujos taktikos – infiltruoti savo žmones į Afganistano kariuomenę bei policiją.

Penktadienį sukako 60 metų, kai Altoniškių kaime (Kauno r.) žuvo partizanai B. Trumpys, J. Totoraitis, M. Grybauskaitė ir V. Liktoraitė. Kovotojų už Lietuvos laisvę žūties metinių minėjimo išvakarėse Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės Zapyškio šaulių 9-os kuopos šauliai įamžino jų atminimą ir atstatė partizanų slėptuvę. Partizanų žūties paminėjime dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, šauliai, vietos moksleiviai, kiti.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje garsiojoje genocido byloje padaryta pertrauka – bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, 4 dalies ir 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Giedodami Lietuvos himno eilutes „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ galvokime ne tik apie tolimą istoriją, bet ir apie mūsų tėvų ir senelių sudėtas aukas, ragina Seimo vadovė. Šeštadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė lankosi Kretingos rajone ir Palangoje. Darbėnuose I. Degutienė dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje.

Šeštadienį ir sekmadienį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Pagrindinė šventė šiemet vyks Kaune, Santakos parke, tačiau kaip ir kasmet, šventiniai renginiai organizuojami įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas šiandien baigiantis energetikos ministras Arvydas Sekmokas neskubės grįžti atgal į Vilnių. Jis jau kraunasi lagaminus į Braziliją. Ko? To niekas negali paaiškinti. Į spalvingais karnavalais garsėjantį Brazilijos didmiestį Rio de Žaneirą A. Sekmokas ir jį lydinti Energetikos ministerijos pareigūnų delegacija šiandien turėtų patraukti tiesiai iš JAV. Tačiau ministro ir jo svitos kelionė prilygsta valstybės paslapčiai.

Lietuvos piliečiai vis dar sprendžia klausimą – ar apsimoka turėti savo valstybę – mano istorikai ir politologai. Kas kam turi duoti? „Psichologas greičiausiai pasakytų, kad kalbėjimas apie save sakant „tu“, yra atsakomybės perkėlimas, tikrovės atitolinimas. Todėl sakydami „Ar mūsų piliečiai pasiruošę sakyti: ką tu pats davei savo šaliai?", yra atsakomybės perkėlimas kitam, nes juk klausi ne savęs, o kito. Iš kito reikalauju, o pati/pats išsisuku...“, - mano politologė Morta Vidūnaitė.

Į dienos šviesą vienas po kito imti traukti prieš pusę amžiaus įvykdyti nusikaltimai – viena po kitos teismus pasiekia agentų smogikų, pokario metais naikinusių partizanus, bylos. Su genocidu ir karo nusikaltimais susijusioms veikoms pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą senatis netaikoma. Medelį užverbavo smogikai Dzūkas Juozas Karpavičius (83 m.) greičiausiai nebesitikėjo, kad tokiame amžiuje jam teks varstyti teismų duris ir aiškintis dėl to, ką padarė prieš daugiau kaip 50 metų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Afganistane sulaikytas asmuo, kuris galimai priklauso Irano Revoliucinei gvardijai, skelbia BBC. Teigiama, jog šio elitinio kariuomenės dalinio karys galėjo būti kurjeris, tiekiantis ginklus iš Irano į Afganistaną. NATO teigimu, Iranas galimai teikia karinę paramą Afganistano sukilėliams.

Vilniaus apygardos teismui perduota jau aštuntoji šiais metais byla dėl Lietuvos partizanų fizinio sunaikinimo. Šiemet tai jau aštuntoji nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamoji byla, kurią prokurorai perdavė teismams, rašoma Generalinės prokuratūros tinklapyje.

Gruodžio 15 dieną Merkinėje (Varėnos r.) vyko vienos didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje 65-ųjų metinių paminėjimo iškilmės, kuriose dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.

Lietuvos politikai „gerina“ istoriją. Jei nėra fakto, galima jį sukurti atgaline data ir džiaugtis. Tik vadovėlių autoriai nespėja koja kojon. Istorijos patobulinimai Rusijos antilietuviška propaganda, nors ir labai klastinga, nepastebi vienos srities, kurioje akivaizdžiai matomas lietuvių polinkis rašyti istoriją pagal politinę madą. Ne ten, kur žiūri fašistinės Rusijos vanagai. Tai ne koks nors vadovėlis, ne užrašai ant tiltų ar fasadų. Ir ne paminklai.

23 Seimo nariai parlamentaro Petro Gražulio iniciatyva kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtą įstatymą „Dėl Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso bei priedelio pakeitimo", kuriuo, anot parlamentarų, tariamai norima pagerbti kovotojus už laisvę, 1949 m. vasario 16 d. pasirašiusius Lietuvos Laisvės Kovų dalyvių Tarybos Deklaraciją.

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Algida Banienė baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl 83 m. J. K. dalyvavimo pokario metais sovietų okupacinio režimo struktūrų organizuotose ir vykdytose Lietuvos partizanų naikinimo specialiosiose operacijose. Prokurorė A. Banienė priėmė nutarimą perduoti šią bylą Kauno apygardos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. K., skelbiama Kauno apygardos prokuratūros pranešime.

Pirmadienį Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, bus iškilmingai atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas. Memorialą, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas, pašventins Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.

Konstitucinis Teismas (KT)  trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą  dėl  įstatymo  „Dėl SSRS okupacijos žalos  atlyginimo“   ir Asmenų,  represuotų  už  pasipriešinimą  okupaciniams   režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumo.

Alytiškiai, neabejingi Lietuvos pokario istorijai, susirinkę į rotušę, išvydo naują kino režisieriaus dokumentininko Algimanto Maceinos filmą „Paskutinis". Tai 55 minučių trukmės kino juosta apie vieną paskutinių šalies ir paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį.

Primename formulę: pirmasis pliusas – tai muzika ir naktinis klubas, antrasis – atlikėjai ir judėtojai, o trečiasis pliusas išryškėja tik šokių aikštelėje. Trumpai tariant, rugsėjį prisistačiusi „Partyzanų“ ir „Minimal.lt“ serija „+++“ grįžta į Vilniaus klubą „Opium“. Įsimintiną datą – rugsėjo 11-ąją – „+++“ tapo debiuto platforma. Čia pirmąjį savo EP pristatė techno kūrėjas Calli, gyvas kurio pasirodymas iššaukė ne vienos sielos puolimą.

Vakar patvirtinta, kad pernai gegužę Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje sudarytame naujausiame „žydšaudžių sąraše" apšmeižti iškilūs Lietuvos valstybės gynėjai partizanai. Lietuva dėl to nepateikė notos Izraeliui. Po beveik pusantrų metų trukusios tylos pripažinta – daugelis lietuvių apjuodinti. Šmeižto faktą žurnalistams patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė. Anot jos, partizanai įrašyti nepagrįstai.

Rugsėjo 6 d. Marijampolėje Naujosiose kapinėse buvo perlaidoti šešių per rezistencines kovas nužudytų Lietuvos partizanų palaikai. Nužudytųjų Lietuvos partizanų atminimą pagerbė Europos parlamento narys prof. Vytautas Lansbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, krašto apsaugos ministrės patarėjas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dm. gen. mjr.

Šešių partizanų palaikai pagaliau atguls amžinojo poilsio Marijampolės miesto naujosiose kapinėse esančiame žuvusiųjų už Lietuvos laisvę memoriale. Prieš 11 metų atlikus archeologinius kasinėjimus Marijampolėje prie Vytauto gatvės 26– ojo pastato pamatų buvo iškasti šešių partizanų skeletai. Po atliktos teismo medicinos ekspertizės ilgus metus Vilniuje saugoti keturių vyrų ir dviejų moterų palaikai bus palaidoti Marijampolėje rugsėjo 6 dieną.

Minint Juodojo kaspino dieną, Senosiose Kauno kapinėse sekmadienį atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai, praneša Lietuvos radijas. 5,5 m aukščio bronzos ir granito monumentas iškilo Senosiose Kauno kapinėse, Ramybės parke. Šį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sumanymą įgyvendino skulptorius Vidmantas Gylikis. Anot sąjungos valdybos narės Dalios Maciukevičienės, paminklui sukurti lėšų aukojo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Raseinių rajone, Ariogaloje, šeštadienį rengiamas jubiliejinis, dvidešimtasis, Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy". Kaip ir praėjusių metų šventėje, šiemet renginio dalyviai bus kviečiami apsilankyti ir apžiūrėti kariuomenės įrengtą partizanų stovyklą ir bunkerius, kurie tikroviškai atspindės partizanų kasdienio gyvenimo sąlygas. Prie stovyklos bus surengta teatralizuota partizanų priesaika ir apdovanojimo ceremonija.

Šeštadienį, Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Bikiškio (Daukšėnų) kaimo kapinaitėse, Žaliosios Girioje rengiamas 1944 – 1954 metais šiose apylinkėse žuvusių ir čia palaidotų  partizanų  pagerbimas. Kaip ir kasmet, pagerbimo ceremonija prasidės šv. Mišiomis, kurias laikys Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios klebonas kunigas Egidijus Vijeikis ir Lietuvos kariuomenės karo kapelionas majoras Virginijus Veilentas. Po šv.

Rašome jums reaguodami į jūsų internetiniame portale www.balsas.lt, 2010 m. liepos 23 d. pasirodžiusį p. Arnoldo Aleksandravičiaus straipsnį „Ar Izraelio kariai atiduos pagarbą lietuvių partizanų vadams?“ Šiame straipsnyje pateikti faktai visiškai prasilenkia su tikrove, o pateikta informacija akivaizdžiai rodo antiizraelietišką ir antižydišką nusisitatymą. Tokia publikacija užtraukia gėdą internetiniam portalui ir straipsnio autoriui.

Šiuolaikinės žydų valstybės kariai nedalyvauja karinėse pratybose mūsų šalyje, Izraelio instruktoriai neapmoko mūsų ginkluotųjų pajėgų, tačiau ginkluoti izraelitai jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį įžengs į Lietuvos teritoriją nepatikrinti nei valstybės sienos apsaugos tarnybos, nei muitinės postuose, neatlikę paprasčiausių pasienio formalumų, kurie privalomi net civiliams užsieniečiams iš trečiųjų šalių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) kartu su Radviliškio savivaldybe pradėjo vykdyti 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vietos įamžinimo projektą.

Sekmadienį Vilniuje, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus visame pasaulyje Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakeitimo ceremonija, karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.

Šiaulių rajone vandalai išniekino Lietuvos laisvės kovotojų paminklą. Kad Uosupio kaime esantis paminklas apipurkštas juodais dažais, gyventojai pastebėjo trečiadienio popietę. Padarytas nuostolis nustatinėjamas. Įvykį tiria policija.

Vienu iš paskutiniųjų Lietuvos partizanų laikomas Antanas Kraujelis ne tik partizanavo, bet ir plėšė bei žudė nekaltus žmones. Tokiomis prielaidomis pirmadienį Panevėžio apygardos teisme pasidalino į kaltinamųjų suolą už A.Kraujelio persekiojimą patekusių 86 metų Sergejaus Tichomirovo, 76 metų Rimanto Kublicko, 78 metų Petro Lagucko ir pirmojo atkurtos Lietuvos vidaus reikalų ministro 79 metų Marijono Misiukonio, kaltinamų genocidu, advokatai, rašo "Panevėžio rytas". Teismas nutarė aiškintis, ar...

Po vienuolika metų trukusio ikiteisminio tyrimo pradėti genocido bylą teisėjams vis nesiseka - vienas iš kaltinamųjų teisme nepasirodo jau antrą kartą. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Panevėžio apygardos teismas užsiminė, kad kaltinamajam dar neatvykus, jis bus atvesdintas. Procesą žadama pradėti po mėnesio.

Sekmadienį Papiškių kaime, Utenos rajone, bus pagerbtas paskutinio veiklaus Lietuvos partizano Antano Kraujelio atminimas. Jo žūties 45-ųjų metinių minėjime dalyvaus krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, viceministras Vytautas Umbrasas, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius. Minėjimas prasidės šv. Mišiomis Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje.

Minint Antano Kraujelio 45-ąsias žūties metines, jo artimieji apgailestauja, kad iki šiol nežinoma, kur paslėpti jo palaikai. A. Kraujelio sesuo Janina Šyvokienė sako, kad tokio atsakymo kol kas neduoda ir partizano žūties aplinkybių tyrimas. „Atsakymo apie Antano Kraujelio palikus nerasta. Atmintį praranda Sergejus Tichomirovas, Marijonas Misiukonis ir kiti. Juk nieko daugiau žuvusiojo artimieji neprašo.

Po ilgų įkalbinėjimų "Partyzanų" draugai - duetas "Soy Farm" (buvę "Soya Modified") - pagaliau išleidžia savo debiutinį albumą "Obsession". Tai gana reikšmingas įvykis Lietuvos klubinės muzikos padangėje, kurioje vinilinės plokštelės iki šiol leistos tik ypatingomis progomis, o negausiame jų kataloge - ilgai grojantis "LP" albumas pasitinkamas bene pirmąjį kartą.

Vyriausybė suteikė leidimą perlaidoti dviejų Lietuvos laisvės kovotojų, partizanų palaikus, kurie pagal turimą medžiagą, yra palaidoti Kruopių seniūnijos Apušoto kaimo senosiose kapinėse. Tokį leidimą Vyriausybė suteikė Akmenės rajono savivaldybės Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir perlaidojimo vietų įamžinimo komisijai.

Prieš teismą antrą kartą stos kaltinamasis genocido vykdymu pokario metais. Lietuvos Respublikos pilietis V. V. anksčiau buvo teistas už šią veiką. Tai jau antroji šiais metais Marijampolės prokurorų Kauno apygardos teismui perduota byla dėl šių senaties termino neturinčių nusikaltimų žmoniškumui.

Lapkričio 12 d. 14 val. Seimo parodų galerijoje bus pristatyta Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atsiminimų knyga „Partizanai“ (Forest Brothers: The Account Of An Anti-soviet Lithuanian Freedom Fighter, 1944-1948) anglų kalba.

Kalniškės miškas prasideda už kilometro į pietryčius nuo Krosnos ir stūkso beveik iki pat Verstaminų, iš šiaurės į pietus nusitęsia 7 kilometrus. Miško plotas -1380 ha. Labai įdomus ir išraiškingas šio miško reljefas: banguotas, vietomis primenantis kalnuotą vietovę. Įvairaus dydžio ir formų kalvos kai kur labai stačios - ne veltui miškas vadinamas Kalniške. Jis stebina ir didele augimviečių įvairove: kiekviena kalva, slėnis, raguva ar pelkutė skirtingi.

Buvusi grupės „Sheezzanova“ dainininkė šį šeštadienį, liepos 11 d., „Ramybės“ klube pirmąkart pristatys savo solinę programą. Peno nestigs ne tik ausims, pasiilgusioms nuoširdaus, gyvo skambesio, – į veiksmą bus įpintas ir D.Paukštytės kolekcijų pristatymas. Nors temperatūra lauke kyla, roges verta ruošti jau vasarą.

Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją - švedų žurnalistas, vertėjas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas Šiaurės ministrų tarybos biure Vilniuje lygins Lietuvos ir Šiaurės šalių okupaciją. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pranešė, kad jo organizuojamame renginyje „Antras antradienis“ viešėsiantis J. Ohmanas antradienį kalbės abipus Baltijos jūros jautriomis temomis - apie okupaciją, pasipriešinimą ir kolaboravimą Antrojo pasaulinio karo metais bei po jo.

Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją - švedų žurnalistas, vertėjas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas Šiaurės ministrų tarybos biure Vilniuje lygins Lietuvos ir Šiaurės šalių okupaciją. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pranešė, kad jo organizuojamame renginyje „Antras antradienis“ viešėsiantis J. Ohmanas antradienį kalbės abipus Baltijos jūros jautriomis temomis - apie okupaciją, pasipriešinimą ir kolaboravimą Antrojo pasaulinio karo metais bei po jo.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje ketinama paminėti brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 90-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, ministerijos sekretoriai, kariuomenės vadovybė, brigados generolo artimieji,  kiti svečiai. Šv. Ignoto bažnyčioje bus laikomos mišios, prie paminklo brigados generolui Adolfui Ramanauskui Kovinio rengimo centre Nemenčinėje bus padedamos gėlės.

Prezidentas Valdas Adamkus „už nuopelnus Lietuvai“ valstybiniais žymenimis šiais metais apdovanojo dvi išraiškingas asmenybes: Holivudo Šlovės alėjoje grindinio žvaigždute įamžintą lietuvių kilmės aktorę Rūtą Lee Kilmonytę ir kuklią gydytoją, jokių pėdsakų „amerikietiškame grindinyje“ neįspaudusią, tačiau lietuviškojo sąmoningumo dirvonus kantriai ir ištvermingai jau dešimtmečius purenančią visuomenininkę Nijolę Bražėnaitę Paronetto.

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Jo Ekscelencijai p. Valdui Adamkui Nijolė Bražėnaitė – gydytoja, visuomenininkė, lietuviško sąmoningumo išeivijoje ugdytoja, įsipareigojimo nepriklausomai Lietuvos valstybei tradicijų puoselėtoja, jaunimo globėja ir jo prasmingos veiklos savosios šalies labui skatintoja. N. Bražėnaite gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Utenoje.