Partizanai

Pirmadienį aptikta, kad Plungės rajone nupjautas prie kelio stovėjęs medinis kryžius, skirtas partizanams atminti. Vietoj jo pastatyta Žemaitijos vėliava. Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad nupjauta Šiemulių kaime, prie Čiuželių ir Šiemulių kelio gatvių sankryžos, stovėjęs kryžius Lietuvos partizanams jų ryšininkams ir rėmėjams, politiniams kaliniams, tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems sovietmečio okupacijos laikotarpiu už Dievą ir Tėvynę.

Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo – jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą, žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo.

Panevėžyje sekmadienį palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras. Laisvės kovotojo palaikai anksčiau rasti sostinėje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse. Istorikai pasakoja, kad Juozapas Streikus-Stumbras išsiskiria ne tik ypatinga drąsa. Esą jis vienas iš nedaugelio partizanų, kuris sugebėjo okupantams priešintis labai ilgai – net penkiolika metų miškuose kovojo už Lietuvos laisvę.

Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo pasidalino savo darbo vaisiais. Pastangų rezultatas – partizanų uniformos paroda, kuri padeda suvokti kaip atrodė už Lietuvos laisvę kovoję miško broliai. „1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos egzempliorių. Kaip penktadienio rytą pranešė archyvas, rastas deklaracijos egzempliorius spausdintas mašinėle per kalkę o tekstas identiškas kito Lietuvos ypatingajame archyve saugomo deklaracijos originalo tekstui – skiriasi tik išdėstymas.

Šį trečiadienio vakarą sostinėje įsikūrusiame kino teatre įvyko iškilminga režisierės Agnės Zalanskaitės istorinio dokumentinio filmo „Partizanas“ premjera. Renginio nepraleido ir žinomi žmonės. Premjeroje apsilankė Saugirdas Vaitulionis, Benediktas Vanagas, Andrius Pauliukevičius, Ieva Stasiulevičiūtė bei daugelis kitų.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtame bloke – du paštai ženklai, kuriuose pavaizduoti keturi iš aštuonių partizanų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją: partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanai Juozas Šibaila-Merainis, Vytautas Gužas-Kardas ir Aleksandras Grybinas-Faustas, pranešė Lietuvos paštas. Viso bloko tiražas – 6500 vienetų.

Eidamas 95-uosius metus trečiadienį mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai.

Raudonas lūpdažis ir blizgantys akių šešėliai – neįprasti, tačiau svarbūs ginklai olandų rezistencijos kovoje prieš nacių okupantus. Nyderlandų partizanams padėjo kelios patrauklios paauglės, kurios įviliodavo į miškus vokiečių karius. Jų ten laukdavo mirtis.  Freddie ir Truus Oversteegen, dvi sesės, kartu su savo geriausia drauge Hannie Schaft, apsirengusios dailiausiais savo drabužiais ir pasipuošusios dailiu makiažu, eidavo į barus, medžiodamos nieko neįtariančių aukų.

Šiomis dienomis baigiamas įrengti garsusis Kėdainių paplūdimys, kuriam nuėjusioji valdžia nepagailėjo ir ištėškė apie 700 tūkstančius eurų. Tačiau blogiausia net ne tai, kad paplūdimys pavasarį gali būti nuplautas čia kone kasmet ištvinstančio potvynio. Kur kas baisiau tai, kad šiomis dienomis čia dirbantys archeologai patvirtino mokslininkų ir istorikų spėjimus, kad šioje vietoje palaidoti žmonės, tikriausiai – partizanai.

Lietuvos ypatingasis archyvas ketvirtadienį paviešino partizano Juozapo Streikaus-Strumbro ranka rašytą „paskutinį žodį“ sovietiniame teisme.  Kaip rašoma archyvo pranešime, nepasirašytas rankraštis saugomas J. Streikaus, Izidoriaus Streikaus ir Vlado Krasausko baudžiamoje byloje. J. Streikus buvo suimtas 1961 metų spalio 6 dieną, o kitų metų birželį nuteistas mirties bausme. Jis buvo sušaudytas 1962 metų rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.

Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras neteko mylimo žmogaus. Mirė jo žmona Zosė Jakavonienė. Trečiadienio vakarą šią žinią pranešė dukra Angelė Jakavonytė. Feisbuke moteris pranešė liūdną žinią. „Žiūriu į šią gražią nuotrauką ir sunku patikėti, kad mūsų mylimos Mamytės jau nebėra. Jiedu su tėveliu nugyveno labai gražų gyvenimą, manau tėveliui dabar yra sunkiausia.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus, rašoma pranešime spaudai. Birželio sukilimo dalyvis, partizanas, karys savanoris Juozapas Streikus-Stumbras gimė 1923 m., jo mirties metai – 1962-ieji.

Saulėtą rugpjūčio popietę į Dainavos apygardos partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą Merkinėje rinkosi iniciatyvūs Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų nariai, moksleiviai bei patriotiškai nusiteikę savanoriai. Į spontanišką talką juos pakvietė pilietinės iniciatyvos „Vanago kelias“ organizatoriai. Renginio metu buvo tvarkoma sodybos teritorija, išgenėti brūzgynai, užstoję vaizdą į Merkio upės vingį, kuris, pasak Juozo Jakavonio, jam yra labai brangus.

Vincentas Bučinskas – jauniausias iš Bučinskų šeimynos, kurių sodyboje Aukštupiuose slapstėsi Algimantas Mieliulis-Neptūnas. Bunkeryje po avide buvo leidžiamas „Laisvės varpas“, o V. Bučinsko, tuomet vos dešimties bernioko, akimis matytas prie šulinio besiprausiančių partizanų paveikslas gyvas ligi šiolei. Šie prisiminimai praėjus daugiau nei pusei amžiaus atvedė dabar jau 83-erių senolį į gimtinę ieškoti praeities pėdsakų.

Šią savaitę pradedamos vienų žymiausių Lietuvos partizanų, Dainavos apygardos vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko palaikų paieškos. „Iki šiol nebuvo pakankamai medžiagos, kuri kažkiek nukreiptų į tam tikrą vietą, bet pamažu atsiranda medžiagos, iš kurios atsiranda tas vektorius, į kurią pusę mums eiti“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.   1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti.

Partizanai Lietuvoje ne tik kovojo, bet ir gyveno, mylėjo ir mylėjosi. Merginos ir meilės romanai jauniems miškuose karo įkalintiems jaunuoliams praskaidrindavo niūrias mintis, suteikdavo vilties gyventi. Istorikai tikina, kad mes nežinome, o gal ir nenorime žinoti, kad Lietuvos laisvę gynę kovotojai visų pirma buvo žmonės – su savo norais, poreikiais ir ydomis. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Skulptorius Andrius Labašauskas sako baigęs rengti sostinės Lukiškių aikštėje turinčio atsirasti partizanų bunkerį primenančio memorialo „Laisvės kalva“ skulptūrinį maketą, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad maketą birželio pradžioje vertins ekspertų komisija. Tačiau jis abejoja, ar dėl skulptūros verta ardyti sutvarkytą Lukiškių aikštę, ir svarsto diskutuoti su „Laisvės kalvos“ autoriumi, kaip galėtų keistis skulptūros vaizdinys.

JAV karinių analitikų korporacija „Rand“ prieš kelias dienas išleido ataskaitą, kurioje kalbama apie Baltijos šalis ir jų galimybės atgrasyti potencialius priešus. Vienas iš rekomenduojamų būdų – prisiminti pilietinio pasipriešinimo laikus, atgaivinti partizanų patirtį ir burti teritorinio pasipriešinimo būrius. Ataskaitoje svarstoma, kad apie 15 tūkst. žmonių turėtų priklausyti šiems būriams, pasak „Rand“ analitikų, tai kainuotų apie 125 milijonus dolerių.

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas. V. Balsys-Uosis gimė 1923 metais Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje. 1944 metais gavęs šaukimą į sovietinę armiją, būdamas 21-erių, susiruošė partizanauti, 1945 metų žiemą jau praleido bunkeriuose. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būryje.

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėję pėsčiųjų žygiai įgauna ne tik sportinę, tačiau ir kultūrinę-istorinę prasmę – vis daugiau žygių rengiama svarbiems Lietuvos įvykiams ar asmenims atminti. Nors 2019-ieji paskelbti Neriklausomybės kovų metais, tačiau įvairūs partizanų ir kovotojų už laisvę pagerbimo žygiai, skatinantys patriotiškumą ir pilietiškumą, siekiantys išsaugoti gyvąją valstybės istoriją, organizuojami jau ne vienerius metus.

78-erių vilnietė Ada vis dar kupina energijos, noro kurti, bendrauti. Ji lankosi ne vienoje neįgaliųjų bendrijoje, kur randa širdžiai mielos veiklos. Ilgą gyvenimo kelią nuėjusi moteris mielai dalijasi prisiminimais. Ypač jos atmintyje įstrigęs pokario partizaninis judėjimas. Vaikystės prisiminimai Ada gimė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Dzūkijos ūkininko šeimoje. Tėvas buvęs darbštus, šeima gyveno gerai, bet viską pakeitė sovietų valdžia.

 Raseiniuose planuojama pastatyti paminklus partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui bei partizanui Petrui Bartkui-Žadgailai, skelbia „Lietuvos žinios“. Laisvės kovotojai bus pagerbti tęsiant 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarų įamžinimą. Paminklus partizanams Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) drauge su Raseinių rajono savivaldybe ketina pastatyti Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

 Laisvės premiją siūloma skirti septynių buvusių partizanų grupei, nusprendė komisija. „Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuva šeštadienį valstybinėmis laidotuvėmis pagerbė su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą. Šią vasarą atrasti ir identifikuoti pokario kovų didvyrio palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai eilinių žmonių.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės yra džiaugsmo ir teisingumo diena. „Laidotuvės retai būna džiaugsmo diena, bet šiandien ji tokia yra. Džiaugsmo, kad atstatomas teisingumas ir grąžinama skola. Džiaugsmo, kad esame laisvi ir orūs atiduoti pagarbą savo didvyriams. Džiaugsmo, kad mūsų tautos medžio šaknys liko gyvos ir leidžia atžalas“, – per šv. Mišias Vilniaus katedroje sakė G. Grušas.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė kreiptis į teismą dėl melagingai apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską -Vanagą pasisakiusio Lietuvos rusų sąjungos atstovo taryboje Viačeslavo Titovo apkaltos. „24 tarybos nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra, sprendimui pritarta“, – paskelbė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad valstybė gins su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų atminimą. Šalies vadovė tai sakė Varėnos rajone ketvirtadienį susitikusi su partizanu Juozu Jakavoniu – Tigru ir apžiūrėjusi jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadavietę. „Šiandien čia esu todėl, kad noriu pasakyti – remiu tuos žmones ir palaikau, kurie atidavė savo gyvenimus, kovojo už mūsų laisvę“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas tvirtina, esą vienas Lietuvos didvyrių, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kaltas dėl tūkstančių civilių mirties. Pasirodo jis remiasi sovietinių teismų dokumentais, kurie buvo klastojami šmeižiant Lietuvos partizanus. Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui dėl pasisakymo apie Lietuvos partizanų vadą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Archyvarams pavyko identifikuoti Kauno rajone praėjusią savaitę rastus partizanų dokumentus – be aptiktų laikraščio „Partizanas“ egzempliorių, rasta įvairių raportų, karo lauko teismo nuosprendžių. Lietuvos ypatingasis archyvas informavo, kad didžiąją radinio dalį sudaro 1951 metų balandžio 24 dieną išleisto laikraščio „Partizanas“ nr. 4 (18) tiražas. Bidone iš viso aptikti aštuoni įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai.

Antradienį Kauno rajone rasti, kaip spėjama, partizanų rankraščiai. Pasak paveldosaugininkės Astos Naureckaitės, vandens pilname bidone su granata slėpti dokumentai yra labai prastos būklės, tačiau tikimasi, kad juos pavyks restauruoti ir iš išlikusių fragmentų sužinoti daugiau apie netoliese besislapsčiusių partizanų gyvenimą.

Teisininkai turi grįžti prie partizanų naikinimo bylų, kad daugiau dėl sofistinių išvedžiojimų netriumfuotų „nuteistieji už Lietuvos žmonių komunistinį genocidą“, sako pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Per iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sekmadienį transliuotas V. Landsbergio, šiuo metu esančio ligoninėje, vaizdo įrašas. Savo kalboje jis priminė Strasbūro teismo sprendimą, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai pripažino genocidu.

Turime būti pasirengę naujiems bandymams apjuodinti Lietuvos laisvės kovų istoriją, minint Kovo 11-ąją ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines sako jo dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Sekmadienį Lietuvoje iškilmingai minimos 28-osios Nepriklausomybės atkūrimo metinės ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. „Kovo 11-ąją – kaip ir prieš šimtą metų – buvo vėl atkurta mūsų valstybė. Dar kartą sau ir visam pasauliui Lietuva įrodė nepalaužiamą galią atgimti. Vėl tapti savarankiška ir stipri, pripažinta ir verta pasididžiavimo.

Tęsiame tv3.lt projektą „Lietuvos įtakingiausių šimtmečio vyrų moterys“ ir pristatome jums dar vieną istoriją. Kiekviena mūsų pasakojama porų istorija išsiskiria iš kitų. Taip ir ši – nėra išimtis. Daugelis Joną Žemaitį – Vytautą atpažįsta kaip garsųjį partizanų vadą. Tačiau mažai kam žinomas yra jo asmeninis gyvenimas. Partizanų vadas Jonas Žemaitis buvo vedęs savo mylimąją Eleną Valionytę-Žemaitienę. Tačiau pagrindinėje šios publikacijos nuotraukoje Jonas Žemaitis yra vienas neatsitiktinai.

Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) pareigūnai šiąnakt, sausio 22 d., apie 1.45 val. sulaukė pranešimo, jog Kaune, P. Lukšio g., nepažįstamas vyras pastumdamas moterį, gimusią 1985 m., nuo jos kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę. Taip pat jis pagrobė kuprinę, kurioje buvo mobilusis telefonas, piniginė su banko kortele ir asmens dokumentu. Nedelsiant į įvykį reagavę Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnai neužtruko nei valandos sulaikyti įtariamąjį.

Vilniaus apylinkės teismas antradienį panaikino Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl Rūtos Vanagaitės pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Panaikinus R.Vanagaitei palankų prokuroro Dariaus Čapliko nutarimą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) pareiškimas prokuratūroje turės būti svarstomas iš naujo, rašo portalas lrytas.lt.

 Vienuolyne Pavilnyje gyvenanti Nijolė Sadūnaitė naujienas sužino itin retai, nes nesinaudoja internetu, nežiūri televizoriaus ir beveik neklauso radijo, o apie Seimo sprendimą skirti jai Laisvės premiją išgirdo tik po pusdienio. Sovietmečiu leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoja vis gūžčioja pečiais, abejodama, ar iš tikrųjų yra verta tokio praėjusią savaitę jai paskirto apdovanojimo.

Seimo narys Dainius Kepenis socialiniame tinkle pasidalino žinute, sukėlusia skaitytojų audras. Šie pasipiktino, neva politikas partizanus vadina stribais ir banditais. Anot komentatorių, Seimo narys, valstietis, įstojo į Rūtos Vanagaitės būrį ir naudoja okupantų žodyną. Važiuodamas iš savo bičiulio Jurgio mirties metinių, Seimo narys vaizdo įraše pasidalino girdėta istorija. Neva miškiniai, iššaudė bičiulio Jurgio šeimą. Išniekino ir nužudė besilaukiančia motiną, nušovė tėvą, dėdę, senelius.

Skandalingų faktų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pabėrusi rašytoja Rūta Vanagaitė taip elgiasi tik dėl to, nes siekia pasireklamuoti ir taip pasipelnyti iš knygos pardavimų. Tuo įsitikinęs publicistas Vitalijus Balkus, kuris laidai „Prieš srovę“ atskleidė ir daugiau intriguojančių detalių ir pastebėjimų apie R. Vanagaitės kūrybą. "Tai yra labai ciniškas marketingas. Tai yra dėl knygos pardavimų, naujų knygų.

 Trečiadienį Kelmės rajone esančiame Liolių kaime išvartytos žvakės ir gėlės prie Lietuvos partizanams skirto paminklo. Kaip pranešė Telšių apskrities policija, apie 17.15 val. nenustatyti asmenys prie Lietuvos partizanų garbei pastatyto paminklo išdaužė ir išmėtė uždegtas žvakes, suniokojo vazoną su gėlėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A. Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, - rašoma pranešime.

Ispanijos ekspertų teigimu, Rusijos propagandos „botai“ susirado naują taikinį – „kremliabotai“ bando kištis į situaciją Katalonijoje, kur sekmadienį yra numatytas Ispanijos valdžios draudžiamas referendumas dėl regiono nepriklausomybės.

Šiaulių rajone grybautojai pelkėje rado dvylika ąžuolinių partizanų biustų. Vyrai išsigando, kad tai gali būti vagystė ar dar blogiau partizanų atminimo išniekinimas. Biustų neapsigedo nei seniūnija, nei regioninis parkas, apie tokią vagystę nieko negirdėjo ir policija. Tą gą gi reiškia partizanų skulptūros miško pelkėje, atomazga – reportaže. Du vaikinai, grybavę Šiaulių rajono miške, atklydę į pelkėtą laukymę savo akimis negalėjo patikėti. Iš maurų ir dumblo kyšojo medinė galva.

Lietuvoje dirbę Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai Šalčininkų rajono Pabradės seniūnijoje rado žuvusių dviejų lenkų Armijos Krajovos partizanų palaikus. Dar vieno asmens palaikai bus tiriami, manant, kad tai taip pat gali būti lenkų partizanas. Kaip BNS pasakojo jiems talkinusi lietuvė archeologė, Lietuvos edukologijos universiteto prof.

Baltarusijos kelių inspekcija oficialiai nerekomenduoja automobilių savininkams savo transporto priemonių ženklinti taip vadinamomis „Georgijaus juostelėmis“. Priešingu atveju, jų automobiliai gali tapti išpuolių taikiniu, praneša „Radio Svoboda“. Patarimą vengti automobiliuose demonstruoti abejotiną politinę simboliką bendraudamas su žurnalistais išsakė Gomelio srities Svetlogoro rajono kelių inspekcijos vadas Vasilijus Gaponenka.

 NATO dokumentinį filmą apie Baltijos šalių partizanus pamatę Kremliaus propagandistai bandė smogti Lietuvai, tačiau gavo tūkstančių lietuvių atkirtį. Istorikai rusų istorijos interpretacijas vadina absurdu ir primena, kiek tautiečių žuvo nuo sovietų rankos. Visgi Maskvos ruporai šiomis dienomis nenustoja stebinę alternatyvios istorijos šedevrais. Rusai pasiskelbė laimėję Žalgirio mūšį.

Sostinės savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.