Partizanai

Vladyslavui Nedostupui aštuonis mėnesius trukusi gimtojo miesto Chersono okupacija tapo praeitimi, kai lapkričio pabaigoje miestą paliko paskutiniai Rusijos kariai. Dabar okupacijos laikotarpis jam atrodo tolimas ir netikras, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Tačiau okupacija pakeitė šį vyrą: apkūnus ir švelnaus būdo sociologijos absolventas yra nužudęs kelis žmones – penkis rusų karius.

Lietuva minėjo 65-ąsias vieno iš partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metines. Artimieji teigia: tas pats agresorius, kuris kankino ir žudė partizanus pokariu, šiandien vykdo terorą prieš Ukrainos žmones. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad Lietuva dar skolinga savo gynėjams, mat tūkstančiai partizanų palaikų dar nėra ištirti ir atpažinti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Praėjusią savaitę neigęs ministro Anušausko žinią, kad archeologai rado vieno žymiausių partizanų palaikus, šiandien Genocido ir rezistencijos centras patvirtina – Leipalingyje tikrai rasti Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų fragmentai. Tai labiausiai pradžiugino jo giminaičius, kurie šios žinios laukė dešimtmečius. Pasirodo, ankstesnes palaikų paieškas nuo sėkmės skyrė vos keli metrai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, rasti pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, pirmadienį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. „Tarp Leipalingyje surastų palaikų yra žymaus pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, šiandien tai galima patvirtinti šimtu procentų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Vilniuje sakė LGGRTC direktorius A. Bubnys.

Sekmadienį, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengtajam skirta skulptūra. Skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ stovės Lietuvos partizanų vado vardu pavadintame skverelyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš dalies finansavusi jo įkūrimą.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus, kad Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, manoma, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) teigia negalintis to patvirtinti.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, manoma, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Rusijos okupuoto pietryčių Ukrainos miesto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas viešai pranešė, kad miesto apylinkėse aktyviai veikia pasipriešinimo prieš rusų pajėgos. Jis skelbia, kad partizanai Voznesenkos kaime padegė bažnyčią, kurioje buvo Rusijos kariuomenės būstinė. Partizanų kerštas rusams įvyko Zaporižios srityje. „Net devintą okupacijos mėnesį gyventojų pasipriešinimas toks galingas, kad rašistai tiesiogine to žodžio prasme nuo jo uždūsta. Šiandien, apie 14 val.

Eidamas 96-uosius metus antradienį mirė buvęs partizanas, Laisvės premijos laureatas Jonas Abukauskas-Siaubas, BNS antradienį informavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. J. Abukauskas gimė 1927 metais Utenos apskrityje, Norvaišių kaime.

„Miško broliai“ turi būti iškeldinti iš pastatų sostinės centre, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tokį galutinį sprendimą jis priėmė, išnagrinėjęs Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugijos kasacinį skundą ir palikęs nepakeistus žemesnių instancijų teismų sprendimus. Prieš tai civilinę bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir jo įkurta draugija turi būti iškeldinti iš sostinės centre, Totorių gatvėje, esančio pastato.

Kolumbijos vyriausybė ir kairiųjų partizanų Nacionalinės išlaisvinimo armijos (ELN) delegacija antradienį paskelbė, kad kitą mėnesį atnaujins 2019-aisiais sustabdytas taikos derybas. ELN vadas Antonio Garcia Karakase sakė, kad dialogas bus atnaujintas „po pirmosios lapkričio savaitės“ ir kad laiduotojai bus Venesuela, Kuba ir Norvegija.

Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų, pirmadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Šiuos partizanų dokumentus praėjusių metų gegužės mėnesį rado „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką.

Pirmadienį Tauragės rajone bus atkurtas partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto šuolis parašiutu, pranešė kariuomenė. Praėjus 72 metams nuo partizanų grįžimo į Lietuvą toje pačioje vietoje, ties Ringinių kaimu, bus pakartotas jų žygis. Tokiu būdu partizanai grįžo kovoti už Lietuvos laisvę po antrojo prasiveržimo į Vakarus pro geležinę uždangą.

Ukrainos sėkmė kovojant su daug didesne Rusijos kariuomene kyla iš šalies susivienijimo, tokio, kokio nebuvo kelis šimtmečius. Ir ta vienybė skatina partizaninio karo plitimą okupantų kontroliuojamose teritorijose. Apie tai, kaip kovojo partizanai Antrojo pasaulinio karo metais skirtingose šalys išleista nauja knyga. Halik Kochanski „Pasipriešinimas“ skaitomas ne kaip istorijos kūrinys, o labiau kaip istorinė kronika, rašo Project Syndicate.

Rusų partizanų grupuotė, pasivadinusi Nacionaline respublikine armija (NRA), sekmadienį, rugpjūčio 21-ąją, pareiškė palaikymą visureigio sprogimui, kurio metu žuvo Darja Dugina, Vladimiro Putino sąjungininko Aleksandro Dugino dukra. Grupuotė taip pat paviešino ir manifestą, kuriame V. Putiną pavadino uzurpatoriumi ir patikino, kad jų tikslas yra sustabdyti pačios Rusijos ir jos kaimyninių valstybių destrukciją.

Šeštadienį Alytaus rajone, Strielčių miške, bus pagerbtas Dzūkijos partizanų atminimas. Minėjimas vyks prie Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanų bunkerio. Ceremonija rengiama partizanų Vytauto Subačiaus-Klevo, Jono Juso-Pokšto, Juozo Šarkaus-Vaitkaus 75-ųjų žūties metinių proga. Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimo, renginio  metu skambės partizanų dainos, bus pasakojamos jų kovos istorijos, bus padėtą gėlių, iššautos pagarbos salves.

Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje Kasčiūnų kaime Varėnos rajone rekonstruota jo anksčiau atstatyta Dainavos apygardos partizanų vadavietė, šeštadienį vyks oficialus atidarymo renginys. Žmonių suaukotomis lėšomis partizanų vadavietę rekonstravusi J. Jakavonio-Tigro dukra, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė konservatorė Angelė Jakavonytė sakė taip išpildžiusi paskutinį tėčio norą, išsakytą prieš mirtį.

Karas Ukrainoje priminė senai žinomas tiesas – partizanų veiksmai labai erzina okupantus. Ukrainiečiai prisimindami senųjų partizanų kovas prieš sovietus Vakarų Ukrainoje ir pritaikydami naujas taktikas baugina priešą Chersone, Melutopolyje ir kituose rusų okupuotose miestuose. Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, tikrai žino, ką reiškia kovoti su okupantais, kovotojų  istorijos iki šiol gyvos ir pasakojamos, o dabar ir kaip niekada aktualios.

Per karą Ukrainoje pabudo partizaniškos prigimties žmonės. „Azovstal“ gynėjai – tarsi pusdieviai, turintys daug ką bendro su Lietuvos miško broliais. O patys rusai neteko sielos, paskutinio sąžinės grūdo ir nežinia, kas Rusiją gali „atvesti namo“. Taip mano rašytojas, dokumentinių filmų kūrėjas Vytautas V. Landsbergis. Su V. V. Landsbergiu kalbamės apie meno vaidmenį kare, ukrainiečių ir Lietuvos partizanų panašumus bei Rusijos nuosmukį.

Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Romo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir vienybėje.

Unikalus radinys – bidonas su aštuoniais šimtais įvairių Lietuvos partizanų dokumentų – pasiekė Lietuvos valstybės centrinį archyvą. Restauratorių rankose atsidūrė ir dienoraštis, trys per stebuklą išlikusios nuotraukos ir keturiasdešimt aštuntaisiais išleistas anglų kalbos vadovėlis. Po pirminės apžiūros restauratoriai sako, kad Anykščių rajone rasti dokumentai galėjo priklausyti Algirdo apygardos Šarūno rinktinei.

Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, rastas bidonas su Lietuvos partizanų dokumentais, pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. 20 litrų talpos metalinis bidonas buvo užkastas į žemę miškelyje netoli Karčių kaimo. Per pirminę bidono viduje esančių dokumentų apžiūrą nustatyta, kad jame buvo šeši įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriams pavyko išvynioti kelis geriausiai išsilaikiusius dokumentų ritinėlius.

Pirmadienį eidamas 97-uosius metus mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, Laisvės premijos laureatas Bronislovas Juospaitis-Direktorius, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. B. Juospaitis gimė 1925 metų Rimaisų kaime, Ramygalos valsčiuje, 1943 metais su broliu Jonu tapo Lietuvos laisvės armijos nariais.

Partizanų Vyčio apygardos vadui kapitonui Juozui Krikštaponiui skiriant apdovanojimus ir įamžinant jo atminimą Ukmergėje padaryta klaida, tokių klaidų gali būti padaryta ir daugiau, sako Lietuvos istorijos instituto istorikas. „Dėl J. Krikštaponio dalyvavimo žydų ir kitų civilių žudynėse istorikams nėra abejonių. Ir čia reikia dėti tašką“, – teigė instituto XX amžiaus istorijos skyriaus mokslo darbuotojas Mindaugas Pocius.

Amžinojo poilsio savo gimtinėje Dzūkijoje atgulė šalies partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Partizanas palaidotas šalia savo žmonos. Valstybinėse laidotuvėse į paskutinę kelionę partizaną išlydėjo šalies vadovai, artimieji, prisimindami kokią didelę duoklę Tigras atidavė kovoje dėl Lietuvos laisvės. Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras palydimas į paskutinę kelionę. Atsisveikinimas Vilniaus Jonų bažnyčioje.

Lietuvos kariuomenės dieną – liūdnos žinios. Santaros klinikose užgeso legendinio partizano, Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygio Juozo Jakavonio-Tigro gyvybė. Ją pasiglemžė koronavirusas, su kuriuo, anot artimųjų, Tigras grūmėsi daugiau nei dvi savaites. Rodydama paties partizano Juozo Jakavonio-Tigro parašytą knygą, jo dukra Angelė dalijasi žodžiais apie tėvą. Šiltai prisimenamas 97-uosius metus ėjęs vyras ligoninėje praleido daugiau nei dvi savaites, tačiau šiandien jo gyvybė užgeso.

Minint laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, atvertas jam skirtas skveras Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje.   „Vilniuje atveriame Juozo Lukšos-Daumanto, ryškaus laisvės kovų dalyvio, atminimui skirtą skverą.

Eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras, BNS antradienį patvirtino jo dukra Angelė Jakavonytė. „Taip, mirė tėtis. Jis buvo namuose pas mane, užsikrėtė kovidu. Galvojau, paprastas peršalimas, buvo teigiamas testas“, – BNS sakė A. Jakavonytė. Anot jos, tėtis mirė gydomas ligoninėje, gydytojai stebėjosi jo atkaklumu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) artimiausiu metu bus steigiamas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrius. Seimo valdyba šią savaitę patvirtino didesnį leidžiamą etatų skaičių šioje įstaigoje – vietoj 147 jų gali būti iki 159, tai yra papildomai numatoma įsteigti 12 naujų etatų. „Mes planuojame lapkričio mėnesį (įkurti – BNS), jeigu viskas sklandžiai vyktų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus yra „mūsų pareiga“. „Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis“, – sakė šalies vadovas, šeštadienį dalyvaudamas J. Lukšos-Daumanto žūties metinių minėjime Kauno rajone.

Mirė partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys. Jam buvo 97 metai. Apie netektį „Delfi“ patvirtino partizano giminaičiai. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Juozas Mocius 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje.

Prienų rajone, Juodbūdžio kaime, šeštadienį paminėtos partizano Juozo Lukšos-Daumanto šimtosios gimimo metinės. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad tai – vienas didžiausių renginių, skirtų šiai progai. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, J. Lukšos-Daumanto gyvenimas yra tapęs „meilės Lietuvai ir kovos už jos laisvę simboliu“. „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimą matuojame patriotiškumo ir pilietiškumo kategorijomis.

Atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus yra Lietuvos garbės reikalas, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Minint vieno žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, G. Nausėda su muziejaus vadovais ir specialistais aptarė J. Lukšos-Daumanto ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškos ir identifikavimo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Šiaulių rajone Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai, trečiadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Juos, vykdant Vokietijos karių kapaviečių paiešką, gegužės 29 dieną rado viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lietuvos kariuomenė šeštadienį rengia žygį per Pietų Lietuvą bei lankysis Lazdijuose ir Varėnoje. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, renginio metu pagrindinėmis šių miestų gatvėmis pravažiuos karinės technikos kolona, kurią sudarys beveik visas kariuomenės rūšis reprezentuojančios karinės mašinos.

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Kelios valstybės institucijos šiuo metu svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką. Jo reikia, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti. Dėl tokio banko steigimo šiuo metu tariasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmadienį pranešė, kad neseniai pavyko rasti ir atpažinti vienuolikos Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų palaikus Vilniuje ir Leipalingyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai žada aiškintis versiją, kad  legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto palaikai gali būti užkasti Kaune esančiose Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Artimiausiu metu ketinama nagrinėti kapinių dokumentus, archyvinę medžiagą. „Pirma, turės būti istorinis tyrimas.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

Apie tai, kas įkvepia, kas padeda įveikti liūdesį kalba japonų prevencinės medicinos ekspertė, grožio namų „Beža Familia“ prezidentė Erika Stankevičiūtė, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistė, dokumentinių filmų režisierė Agnė Zalanskaitė, „JCDecaux Lietuva” generalinė direktorė Žaneta Fomova, verslininkė, restorano „Amatininkų Užeiga“ savininkė Irena Marozienė.

Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Slėptuvė aptikta Papiškių kaime, buvusioje Pinkevičių sodyboje. Anot pranešimo, iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 metais.

Mirė vyriausias laisvės kovų dalyvis, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Audros būrio partizanas Jonas Svilainis–Liūtas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. J. Svilainis gimė 1920 metais Kuršiškių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1945 metais sovietams antrą kartą užėmus Lietuvą jis tapo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Žaibo būrio partizanu.

Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos didvyrius.

Paaiškėjus, kad Lietuvos partizanų memorialo atidarymo Kryžkalnyje renginio organizatoriai neregistravo dalyvių ir tokio sąrašo epidemiologams nepateikė, NVSC ragina renginio dalyvius kreiptis dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti į Karštąją koronos liniją telefonu 1808. Žmonės Karštosios linijos operatorių turėtų informuoti, jog rugsėjo 20 d., t. y. praėjusį sekmadienį, dalyvavo memorialo, skirto Lietuvos partizanams atminti, atidarymo ceremonijoje.