palūkanos

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,364 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 111 mln. eurų.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog infliacinis spaudimas kiek nusilpo, palyginti su tuo, kuris buvo stebimas pernai rudenį, bet išlieka gana stiprus, vidaus paklausai ir toliau gerokai viršijant gamybos pajėgumus.

Šiuo metu didžiausios siūlomos terminuotųjų indėlių palūkanos siekia 4,5 proc., o kaupiamųjų indėlių – 3,75 proc., kai kurios finansų institucijos jas taiko tiek 1 metams, tiek ilgesniems laikotarpiams, nurodoma Lietuvos banko (LB) skelbiamoje statistikoje. Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis pastebi, kad pikas jau buvo pasiektas, o dabartiniai dydžiai jau rodo tam tikrą kritimą. Kai kurių bankų indėlių palūkanų pikas buvo pasiektas 2023 m. gruodį.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,489 proc. Per biržą pranešta, kad 45 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 11 mėnesių. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 115,83 mln. eurų.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokamos 3,5 proc. metų palūkanos. Lakštų emisija bus platinama vasario 5-19 dienomis, o išperkama 2025 metų vasario 20 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL platinami per bankus „Swedbank“ ir SEB. Vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Pernai atnaujinus VTL platinimą, per šešias emisijas gyventojai jų įsigijo už 185,6 mln. eurų.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos formuotojai sutaria, kad kitas pokytis palūkanų srityje bus normų sumažinimas. Tai antradienį pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde. Ch. Lagarde televizijos kanalui „CNN International“ sakė, kad plačiai sutariama, jog „jei turėsime pasirinkimą arba kelti, arba mažinti“, kitas ECB žingsnis bus „sumažinimas“. „Gali būti pauzė, pauzė, pauzė ir dar kartą pauzė, bet kitas žingsnis bus žemyn“, – pridūrė ji.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,395 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 214,7 mln. eurų.

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc. „Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, kad tai įvyktų kovo mėnesį tikimybė maža. „Kuo gilyn mes einame į 2024 m., tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas. Kalbu tikimybėmis ir manau, kad tai pakankamai aišku. Tas pokytis ko gero nebus tiesinis.

Kada būsto paskolas turintys lietuviai galės pagaliau mokėti žmoniškesnes palūkanas? Ar aukštomis palūkanomis paprasti žmonės dabar sumoka už vyriausybių ekonominės politikos klaidas? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos? Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį įvyksiančiame pirmajame šių metų posėdyje pinigų politikos klausimams aptarti euro zonoje šiuo metu galiojančios rekordiškai aukštos palūkanų normos euro zonoje keisti neturėtų. Frankfurte įsikūręs centrinis bankas savo sprendimą paskelbs 14:15 val. (13.15 val. Grinvičo laiku). Ilgai trukusi ECB nulinių ir neigiamų palūkanų era baigėsi 2022 m. liepą.

Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiais metais gali sumažinti palūkanų normas keturis keturis sykius. Tam įtakos turi daug sparčiau, nei tikėtasi mažėjanti infliacija. Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc. Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,323 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 7 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 200,7 mln. eurų.

Vienas iš svarbiausių klausimų Europoje – kada nustos augti infliacija? Remiantis duomenimis, nepaisant to, kad metinė infliacija išaugo, tačiau bazinė infliacija (į kurią neįeina vartotojų kainų infliacija) krenta. Tai gali reikšti, kad palūkanų normos kris. Metinė infliacija visoje eurozonoje nuo lapkričio iki gruodžio padidėjo nuo 2,4 proc. iki 2,9 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikina, kad įstatymo projektas, kuris įpareigotų kredito institucijas siūlyti ne tik kintamas, bet ir fiksuotas palūkanų normas, Seime bus svarstomas pavasario sesijos metu. Ji pabrėžė, kad klausimas išlieka aktualus dėl vis dar dažnos bankų praktikos, kreditą imantiems klientams nesiūlant konkurencingų fiksuotų palūkanų. „Lietuvos bankas šiuo metu pateikė savo pasiūlymus.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Per pastaruosius dvejus metus didėjusios bazinės palūkanų normos leido Europos bankams smarkiai išauginti grynąsias palūkanų pajamas. Šveicarijos UBS skaičiavimais, 2023-aisiais jų gauta per 100 mlrd. daugiau nei 2021 metais, rašo „Financial Times“. Tuo tarpu skolinimo apimtys per tą patį laikotarpį padidėjo vos 2 procentais.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Vyras šokiruotas – jo žmona pranešė, kad šeimą užgriuvo siaubingos skolos. Jau kitą dieną jie visi gali atsidurti gatvėje. Negana to – gresia netekti ir mažamečių vaikų, todėl šeimai padėti suskubo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai su 3 mažamečiais vaikais gyvena mažame, bet labai jaukiame bute. Jis priklauso sutuoktinei, tačiau jau gretai antstolis skelbs buto varžytines. Kaip pasakojo moteris, bėdos prasidėjo prieš 9 metus, tada ji laukėsi pirmos dukrelės.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas 2024 metais bazines palūkanas mažins mažiausiai tris kartus, o pirmas jų apkarpymas veikiausiai įvyks birželio mėnesį, prognozuoja „Financial Times“ kalbinti analitikai.

Kinijos liaudies (centrinis) bankas rekordiškai žemame 3,45 proc. lygyje paliko galioti bazinę vienerių metų skolinimosi palūkanų normą (LPR), kuri laikoma verslo ir namų ūkių skolinimosi orientyru, skelbia agentūra „Xinhua“. Penkerių metų skolinimosi palūkanų norma taip pat liko nepakeista – 4,2 procento. Tokio sprendimo buvo tikėtasi, praėjusią savaitę reguliuotojui nusprendus palikti galioti 2,5 proc.

Europos centriniam bankui 10-tą kartą iš eilės padidinus palūkanų normas ir stipriai išaugus žmonių įmokoms už būsto paskolas, Latvijos valdžia užsimojo padėti savo gyventojams: šalies parlamentas Finansų ministerijai paskyrė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį paskolų kainoje. Lietuvos valdžia, finansų įstaigos ir ekonomistai Latvijos pavyzdį kritikuoja.

Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pradėti mažinti bazines palūkanas vėliau nei po „poros ketvirčių“, penktadienį per „Financial Times“ organizuotą renginį pareiškė reguliavimo institucijos vadovė Christine Lagarde. Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas. Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė skelbti pertrauką agresyviausiame  savo istorijoje pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės. Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Vengrijos centrinis bankas per savo pinigų politikos tarybos spalio mėnesio posėdį apkarpė bazinių palūkanų normą 0,75 procentinio punkto iki 12,25 procento. Pinigų politikos švelninimo sparta sulėtėjo, bet šįkart vis dėlto viršijo prognozes analitikų, kurių dauguma pranašavo bazinių palūkanų apkarpymą tik puse punkto, pažymi „Trading Economics“. Be to, paskolų su užstatu palūkanų norma sumažinta 250 bazinių punktų iki 13,25 proc.

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

Išaugus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai veržiasi diržus, nes maistui ir kitiems būtiniausiems dalykams išleidžia daug daugiau. Kad kainos nustotų šuoliuoti, buvo gerokai pakeltos palūkanų normos. Dėl to itin išaugo paskolas turinčių gyventojų įmokos bankams. Tačiau jie negalėtų skųstis, nes pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinius pelnus. Ketvirtadienį Lietuvos bankas kaip tik apžvelgė, kokius rezultatus šalyje veikiančios finansų įstaigos fiksavo per pirmus 6 šių metų mėnesius.

Tūkstančius eurų iš dažnos šeimos biudžeto siurbiančios išbrangusios būsto paskolos dar ilgai tuštins Lietuvos gyventojų kišenes. Europos centrinio banko (ECB) atstovai perspėja, kad nemažins palūkanų normų ištisus mėnesius. Esą tik įsibėgėjus kitiems metams, kai bus aiškios atlyginimų augimo tendencijos, taps aišku, kada palūkanos leis žmonėms kiek lengviau atsikvėpti.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys ir vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane‘as (Filipas Leinas) sako, kad būtina išlaikyti pasiektą infliacijos lygį, o palūkanų normos bus stabilizuotos, kai Bendrija priartės prie 2 proc. infliacijos tikslo. „Noriu pabrėžti, kad mes esame priklausomi nuo duomenų.

Europos centrinio banko (ECB) Vykdomosios valdybos narys Frankas Eldersonas neatmeta galimybės, kad palūkanos gali būti pakeltos dar kartą. Nebūtinai reikėtų teigti, kad naujausiame bazinių palūkanų normų didinimo etape buvo pasiektas aukščiausias taškas, trečiadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Market News International“ pareiškė F. Eldersonas. Jo teigimu, priimant sprendimus dėl palūkanų remiamasi ekonominiais duomenimis, tačiau esama neapibrėžtumo.

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Vos 5 procentai iš kelių šimtų tūkstančių būsto paskolų turėtojų Lietuvoje yra užfiksavę palūkanas.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.

Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki keturių procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Įmokoms už paskolas išaugus į aukštumas Lietuvos bankas jau siūlo prievolę komerciniams bankams klientams siūlyti ir fiksuotas palūkanas, tik ir čia jau šaukštai gali būti po pietų.

Pirmadienį baigėsi antrosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, praneša Finansų ministerija. Tai reiškia, kad nusipirkę lakštų už, pvz., už 1 tūkst. eurų, po metų gyventojai atgaus šiuos pinigus ir papildomai dar 38 eurus. Už bendrą 44,2 mln. eurų sumą lakštų nusipirkę gyventojai iš viso uždirbs 1,68 mln.

Lietuvos bankui (LB) siūlant komercinius bankus įpareigoti būsto paskolą imantiems klientams pateikti bent dvi alternatyvas – kintamas arba fiksuotas palūkanas, centrinis bankas neragina vartotojų rinktis būtent fiksuotas palūkanas, o tik nori sukurti jų rinką, sako LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.  „Tai jokiu būdu nėra raginimas vartotojams dabar rinktis bet kuriuo atveju fiksuotąsias palūkanas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė teigia, kad LB siūlymai, pagal kuriuos komerciniai bankai būsto paskolą imantiems klientams turėtų pateikti bent dvi alternatyvas – vieną kintamosiomis palūkanomis, kitą fiksuotomis – priklausomai nuo diskusijų Seime, galėtų įsigalioti po kelių mėnesių. Visgi, pasak jos, komerciniai bankai jau dabar galėtų klientams teikti daugiau informacijos apie palūkanas ir formuoti tokio tipo pasiūlymus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams, teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Jeigu palūkanų kilimas užsitęs, (...) akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Lietuvos bankas (LB) pateikė pasiūlymus ir įgyvendins priemones, kurios praplės būsto paskolų gavėjų pasirinkimo galimybes, sumažins refinansavimo ir palūkanų maržos peržiūros naštą vartotojui, gerins vartotojų informuotumą ir kels jų finansinio raštingumo lygį. Šios priemonės teikiamos po viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, informuoja LB.

Lietuvos bankas siūlys padidinti galimybes gyventojams rinktis būsto paskolų palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotas palūkanas. Centrinio banko teigimu, dėl naujų priemonių vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.