pacientai

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino pacientų laukimo eilių mažinimo planą. Jo nuostatų privalės laikytis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios gydymo įstaigos ir Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas. Kitos Lietuvos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos įstaigos iki balandžio 15 d. turės parengti savus pacientų laukimo eilių priemonių mažinimo planus.

Šiandien Seime Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija (STLA) susitiko su valdžios atstovais išsiaiškinti, kas kaltas, kad ankantiems pacientams neužtikrinamas reikalingas gydymas. Dabartinė valdžios pozicija pražūtinga daliai pacientų – negaudami būtino gydymo, jie rizikuoja negrįžtamai prarasti regėjimą bei jaučiasi nepelnytai diskriminuojami.

Natalija Kondrotienė Sveikatos apsaugos ministro užmojai gelbėti pacientus nuo pervargusių medikų piktina keliose darbovietėse plušančius gydytojus. Valstybė, anot jų, nemoka tinkamo atlyginimo, todėl negali riboti medikų noro užsidirbti kitur. Pavyzdžiui, savaitgalį pabudėti Londono klinikoje. „Šiaulių krašto“ atviras pokalbis – su keturiose vietose dirbančiu gydytoju.

Nustebote, jai iš žurnalo viršelio į jus žvelgia 15metų atjaunėjusi jūsų mėgiama aktorė, o jūsų kolegė į darbą atskubėjo itin gerai nusiteikusi ir nesikuklindama pareiškė, kad mokslo pažanga būtina naudotis? Šių dienų jaunystės eliksyras – botulino injekcijos. Apie šį preparatą į naujienų portalo balsas.lt klausimus sutiko atsakyti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, Estetinės chirurgijos klinikos vadovas Martynas Norkus.

Apie tai, kad Lietuvoje jau seniai neegzistuoja nemokama medicina kalbama ne vienerius metus, o ir pati tema neišsemiama todėl, kad šių paslaugų mokesčių surinkimo būdų yra net keletas ir visi labai efektyvūs. Šioms „nemokamoms“ paslaugoms surenkama iš dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų, be to, jei kartais abejojate valstybinių gydymo įstaigų darbuotojų kompetencija, jums maloniai duris atvers privačios gydymo įstaigos, kurios mielai vėliau išrašys sąskaitą už savo paslaugas.

Ugnė LIAUDANSKYTĖ   Respublikinėje Šiaulių ligoninėje daugėja pacientų dėl vasaros traumų. Žmonės susižeidžia maudydamiesi atviruose vandens telkiniuose, sportuodami gamtoje ar poilsiaudami. Traumų pavojus didelis Vakar ligoninėje spaudos konferenciją surengė ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas, Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Robertas Mikalauskas, Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danielius.

Lina ABROMAVIČIENĖ Per pirmąjį šių metų pusmetį Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje identifikuoti, išlaikyti ir paruošti du efektyvūs donorai. Už ligoninės dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese padėką Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniam direktoriui Petrui Simavičiui atsiuntė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė, kuri tikisi ir tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo birželio 1 d. įsigalioja naujovės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pagal kurias gydymo įstaigoms bus tiksliau kompensuojama už jų pacientams suteiktas stacionarinio gydymo paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1987 m. gegužės 31-ąją paskelbė Pasauline diena be tabako. Kasmet minėdama šią dieną PSO siekia atkreipti kiekvieno iš mūsų dėmesį į tabako sukeliamas ligas ir ankstyvas mirtis, o rūkantieji skatinami bent tą dieną nerūkyti. Trečiadienį organizuota Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės Almos Monkauskaitės spaudos konferencija, skirta Pasaulinei dienai be tabako paminėti. Kasdien 10 tūkst.

Loreta RIPSKYTĖ „Šiaulių krašto“ redakcija vėl sulaukė skundų, kad iškviestos greitosios medicinos pagalbos automobiliai klaidžioja, nerasdami gatvės ar namo. Žmonės sunerimę: nejaugi tarnyba neturi navigacinės sistemos? Navigacija įrengta ne visuose automobiliuose. Medikai sako, kad kartais ir ji nepadeda. Klausinėjo praeivių Laikraščio skaitytoja papasakojo ją nustebinusią situaciją.

Apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas medikus. Šeimos gydytojai vykdo daugiau kaip 2,5 mln. šalies gyventojų pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Paslaugas teikia beveik du tūkstančiai šeimos gydytojų 164 viešosiose ir 237 privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šeimos gydytojo teikiamoms ambulatorinėms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kasmet skiriama apie 600 mln. litų.

Privačių medicinos įstaigų atstovai sako pradedantys panikuoti girdėdami sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasisakymus viešumoje. Jei ministras įgyvendintų savo sumanymus, anot verslininkų, pacientai netektų teisės rinktis, mažėtų investicijų lygis, o kai kurios privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės žlugtų.

Vasario 11-tąją minėjome ligonių dieną. Gera proga apie tai pakalbėti. Juolab, kad sveikatos ministras nusprendė grąžinti sveikatos apsaugą, kaip pats neneigia, į sovietmetį. Anot jo, reikia nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų, grąžinti teritorinį gyventojų priskyrimą gydymo įstaigai ir gydytojui, panaikinti principą „pinigai seka paskui pacientą“ ir sujungti sveikatos draudimo įmoką su gyventojų pajamų mokesčiu.

Daugelis šalies gydymo įstaigų negali savo pacientams suteikti reikiamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų vietoje ir iškart – arba reikia jų laukti ilgoje eilėje, arba vykti į didesnius miestus, kur jos gerokai prieinamesnės nei žmogaus gyvenamojoje vietovėje. Nepaisant to, kad ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų šalies mastu teikiama pakankamai, žmonėms neretai dėl šių paslaugų ir dėl konsultacijų tenka vykti į kitus regionus.

Aršios kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Kaip rašė naujienų portalas balsas.lt, antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Ligonių kasos gauna klausimų, ar visada reikia mokėti už ligoninėje gaunamus kai kuriuos vaistus, medicinos pagalbos priemones, susimokėti už procedūrą ar paslaugą. Kaip teigia besikreipiantieji, pasitaiko, kad gydytojai siūlo jų įsigyti. Pavyzdžiui, prieš operacijas pacientams ar jų artimiesiems įteikia popierėlį, ant jo surašę vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kurių būtina nusipirkti, pavadinimus. Tokie paketai kainuoja ne vieną dešimtį litų.

Atsakymas į klausimą, ar važiavimas per „gulinčius policininkus“ yra skausmingas gali padėti gydytojams nustatyti, ar jus kamuoja ūminis apendicitas. Nors apie ryšį tarp „gulinčių policininkų“ sukeliamo skausmo ir apendicito priepuolių buvo kalbama jau seniai – kai kurie gydytojai netgi pasakoja su jų diagnostikos procedūra susijusį diskomfortą – įrodymų apie tai, kad idėja gali būti realizuoja iki šiol nebuvo.

Per praėjusius dvejus metus užsieniečiai pacientai Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemai įsiskolino 32 mln. svarų sterlingų, rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) statistiniai duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Skola susidarė už įvairias operacijas ir skubios medicininės pagalbos paslaugas, kurias britų medikai suteikė užsienio turistams ir šalyje gyvenančius artimuosius ar draugus lankiusiems asmenims.

Vyriausybės paviešinti duomenys atskleidė įspūdingas Britanijos medikų klaidas, padarytas 2011-2012 metų laikotarpiu, skelbia „MailOnline“. Teigiama, kad septyniasdešimčiai žmonių buvo operuotos ne tos kūno dalys, o 161 pacientui po operacijos kūno viduje liko svetimi objektai.

Ligoninių virtuvės iš kirvio sriubos dar neverda, tačiau rekordiškai kylant maisto produktų kainoms, įstaigų vadovams tenka gerai pasukti galvas, kaip išmaitinti pacientus. Brangsta ne tik maistas, bet ir visa kita: dujos, šildymas, elektra. Įstaigų vadovai tikina, jog netaupo pacientų sąskaita, maitina taip, kaip ir anksčiau. Bet vis atsiranda nepatenkintų maisto kokybe pacientų ar jų artimųjų.

Pietų Taivane per ankstų antradienio rytą kilusį gaisrą ligoninėje žuvo 12 pacientų, sužeista mažiausiai 60, skelbia BBC. Ugnis nusiaubė slaugos namus Tainano mieste, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak ligoninės pareigūno, pacientai mirė prisikvėpavę dūmų. Sužeistieji gydomi šalia esančiose ligoninėse. Gaisro, kilusio antrame pastato aukšte, priežastis kol kas nežinoma. Pasak ugniagesių, gaisras galėjo kilti sandėlyje.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę. Ypač su didelėmis problemom susiduria slaugytojai, dirbantys su asmenimis, turinčiais psichikos problemų. Visoje šalyje nuskambėjo istorija, kaip už grotų atsidūrė keli slaugytojai, kurie buvo apkaltinti neva smurtavę prieš pacientus, nors realūs faktai bylojo, jog tie patys darbuotojai tapo agresyvių pacientų aukomis.

Kauno klinikinės ligoninės lėšomis iš pagrindų renovuotas Diagnostikos ir konsultacijų skyrius šios gydymo įstaigos padalinyje Laisvės alėjoje. Ligoninė prie Įgulos bažnyčios buvo pastatyta 1908 metais. Mūsų dienomis ji po truputį keičiasi, tačiau dar ne vienus metus šios gydymo įstaigos patalpose darbo turės remontininkai ir modernios įrangos montuotojai.

Labai gerai praleisdavau laiką pas savo odontologą, kol jis nesužinojo, kad esu žurnalistė. Kol sėdėdavau atverta burna, jis pripasakodavo įvairiausių linksmų istorijų iš savo profesinės veiklos. Kartą sekundei padėjęs man ant liežuvio kažkokią detalę perspėjo: „Tik neprarykite“. Šyptelėjau, sureagavusi kaip į humorą, o jis labai rimtai papasakojo, kad viena jau brandaus amžiaus pacientė štai taip netyčia ėmė ir prarijo šimto litų vertės kažkokią detalę.

Daugiausiai besilankančių privačiose gydymo įstaigose lietuvių (55 proc.) per praėjusius trejus metus kreipėsi šeimos gydytojo apžiūrai, 31 proc. žmonių privačiai gydėsi pas ginekologus – akušerius, 19 proc. kreipėsi dėl akių ligų. Tokius duomenis atskleidė UAB „Kardiolita“ užsakymu atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.

Išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga. Ja dažniausiai serga dvidešimtmečiai–trisdešimtmečiai. Sergantieji nelinkę atskleisti savo bėdų visuomenei, ypač tada, kai požymiai išoriškai nematomi, o liga nėra labai pažengusi. Daugelis jaunų ligonių nori dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Mūsų pašnekovė, išsėtine skleroze serganti jauna moteris, taip pat abejojo, ar pasakoti viešai apie savo gyvenimą.

Policija spėja, jog pabėgėlis gali slapstytis Lietuvoje. Šeštadienio rytą Lietuvos pilietis Rimas P. ir du bendrai per avarinį išėjimą paspruko iš Vokietijos psichiatrijos ligoninės, skirtos nusikaltėliams. Nors bėglių ieškojo gausios policijos pajėgos ir net buvo pasitelkti šunys nusikaltėliams pavyko sprukti. Policija įspėja Heseno žemės gyventojus, jog nusikaltėliai yra labai pavojingi, gali plėšti žmones, daryti kitus nusikaltimus.

Kiekvienas  šizofrenija sergantis ligonis brangiai kainuoja valstybei. Statistiškai per metus šizofrenija Lietuvoje serga 1 iš 100 gyventojų. Dažniausiai visai jauni: 15–24 metų vyrai, kiek vyresnės, 25–34 metų moterys. Kiekvienas šių pacientų esant tinkamam gydymui, gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti bei kurti pridėtinę vertę. Vis dėlto dažnai tokie ligoniai visuomenės izoliuojami, atstumiami, dienas leidžia psichiatrinėse ligoninėse.

Ketvirtadienio rytą Šiaulių psichiatrijos ligoninės Ūmių susirgimų skyriuje, kaip įtariama, pacientas užpuolė mediką. Jam lūžo šonkaulis bei diagnozuoti kiti sužalojimai. Įstaigos vadovybė prabyla, jog po to, kai belangėn už paciento sužalojimą buvo pasiųsti trys medikai, o dar trys medikai atsidūrė teisiamųjų suole, jų kolegos nuolankiai priima pacientų smūgius. „Darbuotojas bijojo gintis.

Kodėl medikai prabyla apie tai, kad pacientai manipuliuoja savo teisėmis? Ar tikrai gydytojų teisės Lietuvoje neginamos, o pacientams vieni niekai apginti savąsias? Atsakymai į šiuos klausimus iš mediko, paciento ir teisininko lūpų nuskambėjo labai nevienodi. Pacientai grasina Pacientai sau leidžia vis daugiau, tampa ne tik itin drąsūs, bet ir įžūlūs. Tokios išvados peršasi pasiklausius Plungės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Danguolės Luotienės.

Tyrimas atskleidė gyventojų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigose klestinčią korupciją. Viešai išsakyta problema – pirmas žingsnis jos sprendimo link. Išgirdę pacientų nuomonę apie save, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gal panorės išsukti iš korupcijos šešėliais dengiamo kelio. Trejus metus tyrimus vykdžiusi Valstybinė ligonių kasa su rezultatais supažindino ir panevėžiečius.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį dėl gydymo įstaigų vadovų atsakomybės už neteisėtą mokesčių rinkimą šalies poliklinikose ir ligoninėse. Politikas vadovų atsakomybės pareikalavo, kai po atlikto patikrino visose šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigose paaiškėjo, kad net 85-ose iš jų už paslaugas, apmokamas iš biudžeto, buvo nepagrįstai imami papildomi mokesčiai.

Lietuvoje sergančių onkologinėmis ligomis žmonių likimai skirtingi. O didžiausia problema, kad pagalbos į specialistus kreipiamasi gerokai per vėlai. Net 4 iš 10 pacientų nustatoma vėlyva vėžio stadija, kai vilties gyventi lieka vos 10-15 proc. ligonių. Tikslių skaičių pateikti neįmanoma, nes kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau praktika rodo, kad užleistos stadijos onkologinės ligos gydymas kainuoja bene 6 kartus brangiau nei tas, kai vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje.

Gegužės 12 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė slaugytojų diena. Ta proga, Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos krašto Lietuvos slaugos specialistų organizacija mokslinę–praktinę konferenciją „Atskirties slaugoje mažinimas: moksliniais tyrimais pagrįsta slaugos praktika“. „Daugelis mokslinių tyrimų ir praktika įrodė, kad pacientų sveikimo proceso kokybė daugiau nei 60 proc. priklauso nuo tinkamos kokybiškos slaugos.

Registruotis pas gydytojus galima internetu ar paskambinus telefonu, todėl gyventojams nebereikia stovėti eilėse ligoninės registratūroje. Tačiau tokia netiesioginė specialistų reklama klaidina pacientus ir priverčia laukti ilgose eilėse. Registruojasi pas populiaresnį specialistą Registruojantis internetu žmonės mažiau užgaišta, o ir laiką gali planuotis, kai žino, kada gydytojas bus laisvas.

Parlamentarai domisi medicinos įstaigų reikalavimais pacientams susimokėti už gydymą, tyrimus ar vaistus. Aiškėja, kad daugeliu atvejų, tokie reikalavimai yra neteisėti. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sako, kad netrukus bus priimti įstatymų pakeitimai ir tų gydymo įstaigų, kuriose taikomos nelegalios priemokos, vadovus bus galima bausti finansiškai.

Balandžio 17-ąją minima Pasaulinė hemofilijos diena. Šios iniciatyvos tikslas – šviesti visuomenę apie šią kraujo krešėjimo ligą, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą. Hemofilija – tai su X chromosoma susijusi paveldima liga, dėl kurios sutrinka kraujo krešėjimas. Hemofilija sergančiojo organizmas negamina krešėjimą lemiančio baltymo, todėl net ir nesunkiai susižeidęs žmogus gali netekti daug kraujo.

Čekijoje greitai įsigalios įstatymai, leidžiantys gydytojams atsisakyti pacientų, kurie nesilaiko jų nurodymų, rašo „telegraph.co.uk“. Nauji įstatymai, pagal kuriuos Čekijos gydytojai galės atsisakyti pacientų, kurie nevartos išrašytų vaistų, nesilaikys nurodymų vengti fizinio krūvio, arba praleidinės vizitus, įsigalios nuo balandžio mėnesio. Pagal įstatymus, medicininės pagalbos atsisakantys ligoninių pacientai galės būti išmesti iš ligoninės.

Kai nusipirkę vaistus išsitraukiame iš dėžutės kartais net keliuose puslapiuose surašytą informacinį lapelį, kuriame pateikti duomenys apie indikacijas, kontraindikacijas, galimą šalutinį poveikį, dažnai nežinome, kad tai klinikinių tyrimų išvados, gautos gydant ir stebint dideles savanorių pacientų grupes įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

„Denticija“ – patikimumą ir kokybiškas paslaugas teikianti odontologijos klinika. Prireikė nemažai laiko ir atkaklumo siekiant įgyvendinti idėją – sukurti tokias klinikas, kuriose būtų atliekamos visos odontologijos paslaugos, vienoje vietoje naudojant modernias technologijas. Beje, tai viena seniausių odontologijos klinikų Lietuvoje. Kauno „Denticija“ savo veiklą pradėjo prieš 57 metus, tai viena iš ilgiausiai veikiančių odontologijos klinikų visoje Lietuvoje.

Nyderlandų Groningeno universitete mediciną studijuojantis buvęs Didždvario gimnazijos abiturientas Romualdas Urnikas svajoja dirbti reanimacijoje — žmonių gyvybes gelbėti čia ir dabar. Vaikinas nesididžiuoja, kad jo pažymiai yra aukščiausi kurse. „Gydytojui neužtenka būti vien geru specialistu — dar svarbiau išgirsti ir suprasti savo pacientą“,— sakė būsimas medikas.

Per klaidą iš Niujorko ligoninės 44,8 mln. JAV dolerių sąskaitą už gydymą gavęs pacientas bando atsigauti nuo patirto šoko. 28 metų Alexis Rodriguezas buvo vienas iš keleto pacientų, kurie dėl kompiuterio gedimo gavo sąskaitas su astronominėmis sumomis, praneša „New York Daily News“, kuriuo remiasi BBC. Bronkso-Libano ligoninėje jis buvo gydomas nuo plaučių uždegimo, tačiau tikrieji gydymo kaštai nesiekė 300 JAV dolerių.

Kiekvienas Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos sistemos paslaugomis besinaudojantis asmuo turėtų tapti mokslinių tyrimų dalyviu, o informacija apie jų sveikatos būklę turėtų būti prieinama privačioms sveikatos priežiūros firmoms, pareiškė Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Premjero teigimu, taip Nacionalinės sveikatos sistemos pacientai Anglijoje padėtų kovoti su ligomis.

Žiniasklaida ir kai kurie politikai paviešino skandalą dėl tariamai iš donorų kraujo išgaruojančio ar net vagiamo hemoglobino. Rezultatas – smūgis donorystei. Šią vasarą Lietuvoje kilęs skandalas dėl Nacionalinio kraujo centro (NKC) tiekiamo esą nekokybiško kraujo skaudžiai kirto neatlygintinai donorystei. Politikų kišimasis į konkurencines batalijas sukėlė donorų badą ir pavojų pacientams. Burbulas sprogo „Balsas.

Penktadienį per gaisrą vienoje Indijos miesto Kalkutos ligoninėje žuvo mažiausiai 73 žmonės, kurių dauguma – pacientai, pranešė ligoninės pareigūnas. Po to, kai buvo užgesintas gaisras, pagalbos darbuotojai apieškojo pastatą. Tarp aukų buvo rasti mažiausiai dviejų vaikų kūnai, „Reuters“ sakė liudininkas. Mažiausiai 73 žmonės žuvo, visi, išskyrus tris asmenis, buvo ligoninės pacientai, žurnalistams sakė ligoninės viceprezidentas. Pasak jo, 90 ligonių buvo evakuoti.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Moteris, kuri negalėjo nusilupti priklijuotų nagų, arba kita, kuri dažais išsitepė plaukus, tėra kelios iš daugybės „pacientų“, kurie kasmet kreipiasi į Didžiosios Britanijos ligonines pagalbos. Šalyje paskelbta kampanija, siekiant įspėti žmones, kad jie važiuotų į ligoninę tik esant rimtam reikalui. Tokia kampanija paskelbta po to, kai statistiniai duomenys parodė, jog net 25 proc.

Kada pačiam žmogui prireiks pagalbos, rūpintis kitais jau bus per vėlu. Dauguma žmonių mano, jog ligos atveju jausis kitaip, jei pats gyvenime bus tapęs donoru: davęs kraujo, užsiregistravęs kaulų čiulpų donorų registre ar turintis donoro kortelę. Deja, donorų turi būti daug daugiau, nei pacientų, kuriems reikia jų pagalbos. Didžiuojamės žmonėmis, kurie daug metų yra kraujo donorai, davę kraujo... šimtą kartų.