pacientai

71-erių ponia Albina Šakalienė – energinga moteris, dar visai neseniai dirbusi pilną darbo dieną savo pačios įkurtoje mokykloje „Pamatyk ir pasimokyk“. Anglistė, buvusi Žirmūnų gimnazijos mokytoja, universiteto dėstytoja šiuo metu veiklos tempus sulėtino dėl ligos – pernai rudenį jai nustatyta ūminė mieloleukemija. Liga, apie kurią moteris sako iki tol nieko nežinojusi, tačiau savo gydymą ji pati vadina tikra sėkmės istorija. „Man taip gerai viskas pasisekė!“ – pokalbį pradeda ponia Albina.

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papildomą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovų teigimu, šie teigiami pokyčiai leis gyventojams gauti daugiau įvairių paslaugų, o šeimos gydytojams – skirti daugiau laiko pacientams. Šioms naujovėms įgyvendinti šiais metais skirta beveik 10 mln.

Sukrėsto vaiko sindromas – tai trauma, kurios pasekmės sukelia ašaras net ir visko mačiusiems medikams. Nors tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko vos keletas per metus, vis dėlto jie būna itin žiaurūs ir sunkūs. Kaip laiku atpažinti šį sindromą ir koks likimas laukia tokių vaikų, kalbamės drauge su Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoju, neurochirurgu Ramūnu Raugalu.

 Naujas atradimas vėžio gydyme: gydytojai galės persodinti su liga kovojančias imunines ląsteles iš svetimų žmonių į pacientus ir taip „ateityje išgelbėti milijonus gyvybių“  „Imuniniuose bankuose“ bus laikomos imuninės ląstelės, kurios į ligonines galės būti atgabenamos per kelias valandas. Teigiama, kad šis gydymas yra sėkmingiausias būdas kovai su vėžiu išnaudoti imuninę sistemą. Šį gydymo būdą pradedama taikyti jau kitais metais, o esami rezultatai – stulbinantys, rašoma dailymail.

Medikai darbe susiduria su daug sudėtingų užduočių, tačiau viena sunkiausių šio darbo detalių yra pasakyti žmogui, kad jie neteko artimojo. Vienas medikas prisipažino, kad prieš pranešdamas apie mirtį paciento artimiesiems, pasižiūri į žmogaus „Facebook“ profilį. Louisas M. Profeta, dirbantis vienoje Indianapolio ligoninių, susidūręs su mirtimi, stengiasi sau priminti, kad tie žmonės nebuvo tik pacientai, praneša Ladbible.com. „Tai palaiko manyje žmogiškumą.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, braukiančioms iš įstatymo nuostatą, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas būtų apmokama mažesniu tarifu. Už projektą balsavo 86 Seimo nariai ir vienas susilaikė. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, dar liko du balsavimai joms priimti.

„Mutter“ muziejus Filadelfijoje yra garsus visame pasaulyje. Ten laikomi eksponatai įvarytų šiurpą net ir keistenybių nebijantiems žmonėms. Jame apstu senovinių medicinos instrumentų, anatominių anomalijų, patologinių keistenybių, kurios pritraukia turistus iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ten galima išvysti auglių, deformuotų kūdikių stiklainiuose, ligotų žmonių organų bei kūno dalių.

Susižaloti plaštaką, netekti piršto ar net kelių, susižeisti kojas ar kitas kūno vietas – tuo rizikuoja kiekvienas buityje besinaudojantis kampiniu šlifuokliu. Šis įrankis, pasak gamintojų, skirtas pjauti akmenį, metalą, betoną, plyteles, mūrą ar net asfaltą.

Farmacininkai susipainiojo medikamentų pakuotėse, ir vietoj vienų nervų sistemą veikiančių vaistų supakavo kitus. Anot vaistininkų, sumaišytus vaistus galėjo įsigyti beveik 1000 lietuvių. Specialistai perspėja, kad padėtis yra kritinė. „Atropino, kuris yra atšaukiamas iš vaistinių šiuo metu vaistinėse buvo. Ir preliminariais duomenimis, jo buvo įsigyta apie 850 pakuočių. Tiek pacientų galėjo įsigyti vaistą, kuris buvo ne jiems skirtas.

„Willard“ psichiatrinė ligoninė itin sunkiems ligoniams vien iš išorės kelia šiurpą. 1860-aisiais įrengtas narkomanų ir alkoholikų reabilitacijos centras virto tarsi įkalinimo įstaiga tiems, kuriems reikėjo psichologinės pagalbos. Vien per pirmuosius metus įstaigoje gydėsi jau 700 žmonių. Po kelių metų ligoninėje gyveno jau 4000 pacientų. Tai buvo didžiausia psichiatrinė ligoninėje visoje JAV. Joje buvo gydomi lunatikai, bepročiai, šizofrenikai, chroniškai sergantys žmonės ir kiti.

Šeimos gydytojas, psichinė sveikata, onkologinių ligų prevencija – šios sritys sulauks daugiausiai permainų, įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, žada sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. A. Veryga pirmadienį ministerijoje pristatė planuojamas reformas sveikatos sektoriuje. Didelis dėmesys šeimos gydytojams Šeimos medicina – viena sričių, kuris sulauks bene daugiausiai pokyčių įgyvendinus sveikatos reformą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose esama nemažai apleistų psichiatrinių ligoninių, kuriose pacientai išgyveno tikrų tikriausius košmarus, puslapis „Stuff you should know“ pateikia šešias baisiausias iš jų. Per visas JAV išsibarstę tušti plytų, akmenų ir cemento blokai – XX a. psichinės sveikatos apsaugos sistemos palikimas. Psichiatrinės ligoninės dabar tylios ir ramios vietos, kurių pacientai kadaise kentėjo protu nesuvokiamą fizinį ir psichologinį terorą.

Stambulo ligoninėje ketvirtadienį įsiplieskus didžiuliam gaisrui buvo skubiai evakuoti pacientai, o ugniagesiai tebekovoja su liepsnomis, pranešė turkų televizija. Apie žuvusiuosius ar smarkiai nukentėjusius asmenis nepranešama, tačiau keli žmonės apsinuodijo dūmais. Televizijos parodytuose vaizduose matyti juodi dūmai, kylantys nuo kelių aukštų pastato Stambulo Gaziosmanpašos rajone. Taksimo Ilko Yardimo (Taksimo Ilko Jardimo) ligoninės pacientai buvo lovomis išvežti į lauką.

Trečiadienio rytą kilus gaisrui Palangos reabilitacinės ligoninės katilinėje, iš gydymo įstaigos evakuota per 80 pacientų ir darbuotojų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugnis numalšinta per 15 minučių. Atvykus gelbėtojams, katilinės patalpos, kurios priblokuotos prie gydomojo korpuso, buvo stipriai uždūmintos. Iš ligoninės skubiai evakuota 40 personalo darbuotojų ir 43 pacientai. Per gaisrą supleškėjo elektros generatorius, aprūko katilinės sienos ir lubos.

Kartais net ir patys geriausi savo srities profesionalai suklysta, tačiau toli gražu ne visos klaidos gali būti pateisinamos. Užsienio žiniasklaidoje pasirodė kraupi istorija apie tai, kaip net keturi medikai atliko smegenų persodinimo operaciją ne tam pacientui, rašoma „The Mirror“. Turbūt net nereikia sakyti, kad ši klaida neturėjo jokio pasiteisinimo, ir medikai neteko savo darbo ir licencijų. Istorija nutiko dar prieš savaitę, tačiau žiniasklaidoje pasirodė tik dabar.

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sveikina kiekvieną Lietuvos žmogų ir kviečia pasižiūrėti, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai. Vasario 16-osios proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje". „Kiekvienas pilietis kūrė ir kuria Lietuvą savo kasdieniais darbais bei poelgiais.

Stengiantis optimizuoti finansus, jau šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Pagal jį, Lietuvos rajonų ligoninėse bus mažinami kai kurie skyriai. Galiausiai jose veiks tik priėmimo skyrius. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai neišvengiama dėl gyventojų provincijoje mažėjimo. Rajonų ligoninėse esantys skyriai po truputį bus uždaromi stengiantis optimizuoti finansus.

Omsko tyrėjai tikrina šaudymo iš trauminio ginklo ir konflikto tarp greitosios pagalbos brigados su pacientės artimuoju aplinkybes. Šūvius paleido „greitosios“ vairuotojas, bandęs sutramdyti agresyvų prastai pasijutusios pacientės sūnų. Konflikto metu jis pataikė į trečiąjį asmenį, pažymima Rusijos tyrimų komiteto tarnybos pranešime spaudai, rašoma „Newsru“. Anot tyrėjų, lapkričio 19-osios vakarą greitosios pagalbos brigada gavo iškvietimą į vieną iš Omsko miesto gatvių.

Po trijų valandų bevaisio laukimo ligoninėje klaipėdietis neiškentė ir nesulaukęs pagalbos nuvyko į kitą gydymo įstaigą. Ligoninė ginasi, kad priimamajame dirba vienas chirurgas, bet laukti ilgiau nei pusantros valandos netenka niekam. Klaipėdietis Viktoras G. su portalu tv3.lt pasidalino istorija, kurios nelinki patirti nė vienam. Vyras į Klaipėdos universitetinę ligoninę pirmadienį 18.30 val. atvežė pilvo skausmais besiskundusį draugą.

Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies - medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Panašu, kad pacientų eilių neišsprendžia jokios priemonės – gyventojai vis dar skundžiasi arba laukiantys ilgose eilėse, kad gautų nemokamą gydymą, arba sulaukiantys pasiūlymo gydytis mokamai. Ligoninių atstovai kaltina per didelį ir nekontroliuojamą pacientų srautą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Asta Kubilienė iškėlė klausimą, kodėl niekaip nepavyksta įveikti eilių nemokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti universiteto ligoninėse bei Nacionaliniame vėžio institute.

Pacientai iš daugelio Lietuvos ligoninių jau įprato dalintis juos šokiravusio maisto nuotraukomis. Apsilankymas ligoninėse daugeliui iškart asocijuojasi su maistu. Nors sąlygas ir aplinką gydymo įstaigose jau galima kritikuoti rečiau, tačiau maisto problema išlieka opi. Peržiūrėjus pirmojo šių meto pusmečio Lietuvos ligoninių finansines ataskaitas, paaiškėjo, kad ne viena ligoninė balansuoja ties bankroto riba.

Rugsėjo pradžioje portalas tv3.lt informavo, apie Marijampolės ligoninėje darbo metu pričiuptą girtutėlę akušerę. Panašu, jog nemalonumai šios įstaigos neaplenkė ir vėl. Į portalą tv3.lt kreipėsi mergina, kuri pasidalijo išgyvenimais patirtais šioje gydymo įstaigoje. Anot jos, daktarai reikiamos pagalbos sunegalavusiai jos motinai nesuteikė. Priešingai, dirbančios slaugės pašaipas laidė tiesiai į akis, o medikų skirtos procedūros – šokiravo.

Visi žmonės vienokiu ar kitokiu gyvenimo periodu vartoja vaistus, vitaminus ar kažkokias prevencines priemones. Tačiau, daugelis daro labai paprastas, nepastebimas, bet esmines klaidas, kurios gali kainuoti labai daug. Tad kokias gi 7 esmines su sveikata susijusias klaidas įvardino daktarai?   1. Geria pasibaigusio galiojimo vaistus.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams trūko kantrybė - žmonės teismams ketina skųsti eiles pas gydytojus Nacionaliniame vėžio institute. Laukiantys mėnesiais, kol bus priimti ir apžiūrėti, skundžiasi prarandantys gyvybiškai svarbų laiką, o kartais vėžys pakerta taip ir nesulaukus eilės. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi įstaiga atkerta, esą eilių būtų kur kas mažiau, jeigu šalies poliklinikos geriau dirbtų savo darbą, arba žmonės nustotų rinktis tik sau patinkančius medikus.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį išsakė nepritarimą siūlymui, kad pacientui žala nenustatinėjant mediko kaltės būtų kompensuojama iš specialaus fondo. Dar praėjusios kadencijos parlamentarų registruotos pataisos numato, kad būtų kuriamas fondas, kurio lėšomis būtų mokamos tokios kompensacijos. Šiam projektui nepritarimą buvo išsakiusi dar buvusi Vyriausybė.

Darbo dienos rytas sostinės Centro poliklinikoje. Koridoriuose prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės. Su vyru atėjusi pas akių gydytoją vilnietė šio vizito laukė ne vieną dieną. Eilėse tenka stovėti ir po kelis mėnesius. Tad kokių sprendimų imsis valdžia spręsdama eilių problemą? Pasak Centro poliklinikos vadovo, jų poliklinikoje yra užsiregistravę 140 tūkstančių pacientų. Kas dieną joje apsilanko apie šeši tūkstančiai sunegalavusių žmonių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar trims mėnesiams pratęsė Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus nušalinimą nuo pareigų.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa praneša nustačiusi galimą lėšų grobstymo atvejį, kai pasinaudojant psichinę negalią turinčiais pacientais buvo pasisavinami kompensuojami tvarsčiai ir lėšos už juos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl įvykio yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad apgaule galėjo būti gauta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

 Vilniuje per langą iškrito 1,5 metų mergaitė Vilnius, liepos 1 d. (BNS). Vilniuje penktadienio vakarą per langą iškrito 1,5 metų mergaitė. Mergaitės tėvai paaiškino, kad apie 21 val. vaikas iškrito iš antro aukšto per neuždarytą langą. Nelaimė įvyko jos tėvų namuose Vilniuje, Keramikų gatvėje. Įvykio aplinkybės aiškinamos, pranešė Policijos departamentas. Mergaitė dėl galvos sumušimų gydoma Vilniaus ligoninėje.

Į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijos. Prašyme teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“. Šį prašymą pasirašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klini...

Niekas nepaneigs, kad norint patekti konsultacijai pas gydytoją tenka įdėti nemažai pastangų. Begalę kantrybės reikalaujančios pacientų eilės, griežtos gydytojų darbo valandos ir dažnai ne itin sąžininga ligonių priėmimo konsultavimo sistema – dalykai, kuriuos žino net retas gydymo įstaigų svečias. Siaučiant gripui šios problemos dar labiau opėja, ligonių daugėja ir nepasitenkinimas gydytojų darbu vis labiau auga. Vis dėlto, į situaciją galima pažvelgti kitu kampu.

Susirūpinote savo sveikata ir planuojate atlikti kelis tyrimus, o gal suskaudo dantį ir reikia pas odontologą? Gali tekti ilgai laukti savo eilės, tačiau ne dėl to, kad neužtenka medikų, o dėl pacientų, kurie nepraneša apie neatvykimą.

Norint trupinti eiles poliklinikose, reikia, kad dirbtų daugiau gydytojų, kas reikalauja daugiau pinigų. Kiti pasiūlymai – nustatyti konkrečius terminus, per kiek gydymo įstaiga turi priimti pacientus ar bausti nepranešusius apie savo neatėjimą pas gydytoją – situacijos iš esmės nepakeis, tv3.lt sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kai Seimas ėmėsi prezidentės pataisų dėl eilių trumpinimo poliklinikose.

 Siekiant mažinti pacientų eiles poliklinikose, daugiau funkcijų suteikiama slaugytojams. Nuo šiol pacientams reikalingas kompensuojamas medicinos pagalbos priemones išrašyti galės bendrosios praktikos, bendruomenės, išplėstinės praktikos slaugytojos ir slaugytojos diabetologės. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, ši naujovė leis ne tik taupyti pacientų bei gydytojų laiką, bet ir didinti paslaugų prieinamumą, jų kokybę.

Lietuvos gydytojų sąjunga peikia Seimo narių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pastangas spręsti amžinąją medicinos įstaigų problemą – begalines pacientų eiles. Gydytojai savo ruožtu siūlo daug griežčiau reaguoti į pacientus, kurie nepranešę sutartu laiku neatvyksta pas gydytoją. Tokius pacientus gydytojai siūlo bausti.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalėtų pranešti, jeigu nebegali atvykti - tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį preliminariai pritarė Seimas. Už ją po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, 15 susilaikė.

Žinių radijas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams išaiškinus korupcinę schemą, kurią naudodami vienos farmacijos kompanijos atstovai gydytojams galėjo sumokėti apie pusės milijono litų vertės kyšių, Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad gydytojai gali rekomenduoti pacientams įsigyti tam tikrus farmacinius produktus. „Rekomenduoti šiai dienai įstatymas nedraudžia, tai aš nežinau, kur ir ką čia jie pažeidė.

Gerda Birbilaitė Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 2014 m. pacientai išleido 6,4 mln. eurų (22,2 mln. litų) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Tačiau skaičiai rodo, kad pasirinkę pigesnius vaistus su mažesnėmis priemokomis žmonės galėjo sumokėti gerokai mažiau negu 2013 m. „Ar tikrai žmonės tokie turtingi, kad renkasi vaistus su didesne priemoka, nors jų poveikis toks pats kaip ir tų kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos reikia primokėti vos kelis centus, – k...

 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina žmones neskubėti savo lėšomis įsigyti akių lęšiukų, skirtų kataraktai gydyti. Kaip ir iki šiol, pacientai turės galimybę juos gauti nemokamai, nes jie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Iki šiol juos pirkdavo VLK ir paskirstydavo gydymo įstaigoms, o nuo šiol šiuos gaminius turės pirkti pačios įstaigos, nes jie įskaičiuoti į bendrą gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos.

Dalis medikų nepatenkinti nuo vasario įsigaliosiančia tvarka, pagal kurią planiniai ligoniai, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba, bus nukreipiami į Kauno klinikas. Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys, vyriausiasis chirurgas Klaipėdos kraštui Artūras Razbadauskas sako, kad tai nenaudinga kitų miestų pacientams ir tokia praktika gali dažnėti. „Pati paslauga pabrangs, pacientai turės važiuoti į vieną, koncentruotą miestą.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo būdavo tokių atvejų, kad greitosios medicinos pagalbos pacientams tekdavo laukti 4 ar net 8 valandas, tačiau oficialiuose dokumentuose buvo nurodoma, kad pagalba atvyko laiku, tvirtina Tadeušas Rodz, Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius. Pasak jo, nors rezultatai dokumentuose būdavo labai gražūs, bet greitoji pagalba beveik visada vėluodavo, o darbuotojai net nebūdavo skatinami dirbti greičiau.

Žinių radijas Nuo lapkričio 1 dienos šeimos gydytojai pradėti skatinti už tuberkulino mėginio atlikimą 7 metų ir rizikos grupių vaikams, odontologai – už moksleivių dantų tvarkymą prieš mokslo metus, gydytojai psichiatrai ir slaugytojai – už vizitus į psichinę negalią turinčių pacientų namus. Tai reiškia, kad pacientams paslaugos bus labiau prieinamos, gerės jų kokybė, trumpės eilės.

Per 40 proc. pacientų papildomai prie ligoninėse gaunamo maisto, valgo ir giminių ar draugų iš namų atvežtą maistą, atskleidė maitinimo paslaugas teikiančios įmonės „Pontem“ apklausa, atlikta Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Raseinių bei Vilniaus Onkologijos, Psichiatrijos ir Greitosios pagalbos ligoninėse. „Dažnai giminaičiai ar draugai nori palepinti savo artimuosius naminiu maistu ar įvairiais produktais iš prekybos centrų.

„Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos” - duodamas Hipokrato priesaiką gydytojas pasižada padėti ligoniams ir tai neturi nieko bendro, kuriame sektoriuje – viešajame ar privačiajame jis dirba. Vis dėlto šiandien naujieji ekonominiai modeliai persmelkia visas valstybių sritis, neaplenkdami ir medicines, o čia atsiranda rimta trintis tarp šių sveikatos apsaugos sektorių ir reguliavimo reikia jau dabar.

Lietuvą pasiekus vasariškiems orams ne vienas mūsų išskubėjome lepintis saulės teikiamais malonumais, tačiau kuo gresia saulės vonios ir ką daryti norint išvengti odos vėžio? „Saulė pavojingiausia vidurdienį. Venkite jos šiuo paros metu, o likusią dienos dalį nepamirškite naudoti apsaugančių priemonių“, - įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

Siekdamas mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, taupyti pacientų ir medikų laiką bei mažinti eiles pas gydytojus ir biurokratinę naštą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino siuntimų konsultacijoms ir brangiems tyrimams tvarkos aprašo pakeitimus. Pakeitimai numato, kad šeimos gydytojas, siųsdamas pacientą konsultacijoms pas kelis specialistus į tą pačią įstaigą, gali rašyti vieną siuntimą, o ne kiekvienam specialistui atskirai, kaip buvo reikalaujama iki šiol.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta svarbios permainos – skubią pagalbą teikiančios gydymo įstaigos steigia specializuotus gydymo centrus (klasterius) – Lietuva teritoriniu principu padalinama į tris dalis — Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos klasterius. Toks sprendimas labiausiai naudingas pacientams, nes siekiama užtikrinti, kad žmogus gautų tinkamą pagalbą gydymo įstaigoje, kuri pasirengusi ją suteikti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus aktyviau naudotis suteikta galimybe ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas. Mūsų šalies pacientai, kurie gydėsi ligoninėse, vis dar neskuba sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, kurio išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Gavusių popierines ataskaitas yra vos keliasdešimt.