oro uostai

Pasaulyje vis daugiau chaoso kyla keliaujantiems lėktuvais – vien Briuselio oro uoste neįvyko 232 numatyti skrydžiai. Atšaukiama ar atidedama vis daugiau skrydžių Europoje, mat streikuoja kelių oro linijų darbuotojai. Kelionių organizatoriai praneša, kad birželio 21 ir 28 dienomis į Madeirą nepavyks išskristi ir lietuviams. O daugiau nei 4 milijonai amerikiečių nuo penktadienio iki šiandien strigo oro uostuose ar išvis neišskrido ten, kur planavo.

Vilniaus bei Kauno oro uostuose kitąmet bus pradėti statyti nauji verslo pastatai – jie bus nuomojami su aviacija susijusiems verslams.  Valstybės valdomi Lietuvos oro uostai pasirašė 224 tūkst. eurų (be PVM) bendros vertės sutartis su Lietuvos įmone „Maspro“ ir Latvijos „Nams“ dėl dviejų verslo kompleksų projektavimo, pranešė bendrovė.

Paskutinį kovo sekmadienį prasidedant aviacijos vasaros sezonui, Lietuvos oro uostuose suplanuota 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu keleivių ir skrydžių skaičius toliau turėtų augti. „Lietuvos oro uostuose stebime kas savaitę augančius skrydžių ir keleivių srautus. Kartu su vasaros sezono pradžia tikimės dar spartesnio atsigavimo.

Trijuose Lietuvos oro uostuose vasarį aptarnauta daugiau nei 250 tūkst. keleivių – 6,6 karto daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 38 tūkst. Keleivių srautas vasarį siekė daugiau nei 60 proc. 2019 metų vasario srauto, pranešė Lietuvos oro uostai. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Rusijos karas Ukrainoje didžiausios  įtakos turėjo toms bendrovėms, skraidinusioms į Ukrainą ir iš jos arba ten laikiusioms savo orlaivius.

Nuo pirmadienio atvykstantys į Lietuvą neskiepyti ir koronavirusu nepersirgę asmenys COVID-19 testą turės pasidaryti savo lėšomis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Paveiktų šalių sąrašas tuo tarpu lieka nepakitęs, t. y. visos šalys priklauso raudonai arba pilkai zonai.

Kai kuriomis skryptimis dalis oro kompanijų atšaukia skrydžius, praneša nacionalinis transliuotojas LRT.  Laikinai stabdomi skrydžiai į Tel Avivą, Lvovą, Birmingemą ir kitus Europos miestus, o taip pat į Londoną iš Palangos oro uosto. Apie skrydžių stabdymą pranešantys vežėjai nurodo, kad dauguma skrydžių atšaukiami vienam ar dviems mėnesiams.

2021 metais išliko sudėtingi aviacijos sektoriui dėl vis dar vyraujančios pandeminės situacijos, tačiau Lietuvos oro uostai pastebi, kad šių metų antroje pusėje užsakomųjų skrydžių rinka pasiekė priešpandeminius rodiklius. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad užsakomųjų skrydžių ir keleivių srautai Lietuvos oro uostuose savo piką pasiekia atostogų metu – nuo balandžio iki vėlyvo spalio.

Dėl rimto padėties paaštrėjimo Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje šiandien telefonu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė stiprinti ES sankcijas Baltarusijos režimui ir į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus, kurie režimo toliau naudojami neteisėtai migracijai organizuoti. „Europa nebegali daugiau delsti.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl valstybės įmonės Lietuvos oro uostų atleidimo nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimo. „Susisiekimo ministerija pateiks papildomą informaciją, kurios reikia Konkurencijos tarybai apie šito sprendimo pagrįstumą“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasiūlymą teikusios Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc.

Lietuvos oro vartuose sparčiai atsigaunant keleivių srautui ir išliekant papildomų dokumentų tikrinimo procedūroms, žmonės raginami kelionėms ruoštis iš anksto tam, kad būtų galima išvengti eilių registracijoje į skrydį ir aviacijos saugumo patikroje.

Trys Lietuvos oro uostai antrąjį ketvirtį aptarnavo 332 tūkst. keleivių – palyginti su pirmuoju ketvirčiu, rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai. Didžiausia dalis keleivių – 275 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, Kauno oro uoste per ketvirtį aptarnauta 47 tūkst., Palangos – 10 tūkst. žmonių, skelbia Lietuvos oro uostai.  Per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, keleivių skaičius mažėjo 58 proc. iki 479,2 tūkst.

Įsibėgėjant vakcinacijai ir imuniteto pasų projektui, kelionių organizatoriai jau trykšta optimizmu. Oro uostai ruošiasi priimti pusę prieš pandeminio keleivių srauto. Tuo metu kelionių organizatoriai perspėja mažų kainų nebelaukti – vežėjai ir viešbučiai sieks atsigriebti už juodus pernykščius metus. Šiuo metu Vilniaus oro uostas dar pustuštis, per dieną iš jo pakyla apie 10 keleivinių lėktuvų.

Aviacijos sektorius koronaviruso pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Pernai Lietuvoje skrydžių oro uostuose sumažėjo trečdaliu. Šiemet Lietuvos oro uostai kartu su partneriais telkia investicijas aviacijos srautų atstatymui. Investicijos sudarys daugiau nei 10 mln. eurų. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, kad situacija aviacijos sektoriuje vis dar įtempta. Šiuo metu Europoje vykdoma tik 20 proc.

Lietuvos oro uostuose uždrausta kiniška skenavimo įranga beveik 15 metų naudojama šalies muitinėje. Pasak lrt, iš viso „Nuctech“ gamybos rentgeno aparatų muitinėje yra 6, pirmosios sistemos iš kinų atstovės Lietuvos įmonės „Inta“ įsigytos dar 2007-aisiais, o naujausias beveik 2 mln. eurų „Nuctech“ rentgenas nupirktas 2018 m. pabaigoje ir darbą turėtų pradėti šį kovą.

Įvairioms šalims dėl koronaviruso pandemijos keliant papildomus reikalavimus keliautojams, Lietuvos oro uostai ruošiasi sudaryti galimybę keleiviams atlikti koronaviruso testus prieš arba po kelionės dar oro uostuose. Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, poreikį testavimo galimybėms oro uostuose išsakė ne tik keleiviai, bet ir oro bendrovės, todėl būdų, kaip tai daryti, ieškota nuo praėjusio rudens.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija patvirtino gruodžio 28-ąją organizuojanti vieną humanitarinį skrydį 48 lietuviams iš Jungtinės Karalystės pargabenti. Skrydžio detalės dar bus patikslintos, praneša ministerija. Visgi, dalis Didžioje Britanijoje įstrigusių tautiečių valstybės užsakyto skrydžio nelaukia ir savarankiškai ieško būdų grįžti.  Nuo gruodžio 21 dienos, 4 val. ryto, iki gruodžio 31 d. 24 val.

Keliauti koronaviruso pandemijos metu sudėtinga, ypač lėktuvais. Kiekviena šalis ar oro linijų bendrovė taiko skirtingas taisykles. Todėl kartais keleiviai patiria nepatogumų. Lietuvos oro uostai ir oro linijų bendrovės tikina, kad vienoda tvarka, pavyzdžiui, skiepų pasai, atneštų daugiau tvarkos ir aiškumo.

Trys šalies oro uostai rugsėjį aptarnavo per 100 tūkst. keleivių – perpus mažiau nei rugpjūtį (212 tūkst.). Nuosmukis rudens pradžioje fiksuotas po palyginti sėkmingo vasaros sezono, skelbia Lietuvos oro uostai.  Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, jog pildosi dar vasaros vidurio prognozės – jos rodė, kad dėl griežtėjančių ir labai nevienodų keliavimo sąlygų keleivių srautas rudenį ir žiemą turėtų vėl nustoti augti arba mažėti.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad šiemet dėl koronaviruso krizės gerokai mažiau pajamų gaunanti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai būtų atleista nuo 9,7 mln. eurų pelno įmokos. Kitu atveju ji gali tapti nemoki.  Susisiekimo ministerija teigia, kad sumokėjus pelno įmoką už 2019 metus, įmonė privalėtų iš karto grąžinti Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolos dalį – daugiau ne 13 mln. eurų, be to, ji netektų  galimybės iš ŠIB pasiskolinti dar 70 mln.

Dėl koronaviruso pavasarį apribojus oro susisiekimą, Lietuvos oro uostams po kelių mėnesių pertraukos liepą atnaujinus apie 70 skrydžių krypčių, stebimos teigiamos atsigavimo tendencijos. Vis dėlto situacijai dėl viruso blogėjant, visiško atsigavimo gali tekti laukti ilgiau, nei planuota. „Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais ir rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje.

Nuo šeštadienio, rugpjūčio 1 d., šalies oro uostuose keleiviams ir darbuotojams bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, praneša Susisiekimo ministerija. Atsižvelgiant į kintančią epidemiologinę situaciją, šis reikalavimas nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.   Nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones reikės dėvėti viso buvimo oro uosto patalpose metu.

Kinijos sostinės Pekino oro uostai antradienį atšaukė beveik tūkstantį skrydžių, mieste atsiradus naujam koronaviruso protrūkio židiniui, pranešė šalies žiniasklaida. Norintieji išvykti iš Pekino privalo turėti pažymą pažymimą, patvirtinančią, jog per pastarąsias kelias dienas jiems COVID-19 nebuvo nustatytas.

Į Vilniaus oro uostą trečiadienio vakarą po daugiau kaip pusantro mėnesio pertraukos grįžo reguliarūs keleiviniai skrydžiai. Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvu iš Frankfurto į Vilnių 17 valandą parskrido daugiau kaip pusantro šimto keleivių. Po papildomų saugumo patikrų keleiviai oro uostą paliko po maždaug 40 minučių. Jie džiaugėsi sėkmingai grįžę namo, tačiau dalis neslėpė nerimo, kad pilnas lėktuvas sukėlė papildomų rizikų koronavirusui plisti.

Siekiant sušvelninti itin dideles aviacijos krizės pasekmes trims šalies oro uostams, Susisiekimo ministerija svarsto galimybę palikti jų veiklai 9,7 mln. eurų, kuriuos planuota išmokėti kaip dividendus į valstybės biudžetą.    Tai BNS patvirtino susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.  „Balandį Lietuvos oro uostai pajamų negavo, 6 mln. eurų nuostolis yra, ir pusę kovo nebuvo, gegužę irgi bus panašiai.

Lietuvos oro uostams prognozuojant, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti gegužės viduryje, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad kol kas sprendimai nepriimti, tačiau pabrėžia, kad pirmieji skrydžiai vyktų ten, kur nėra aktyvių viruso židinių.

Dėl Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje siautusios audros žuvusių žmonių skaičius šeštadienį padidėjo iki aštuonių, meteorologams regione prognozuojant tolesnį stiprų vėją ir liūtis. Šeštadienį mirė 32 metų moteris iš Pietų Korėjos, kurią penktadienį į galvą sužeidė nuo pastato Madrido centre kritusios nuolaužos, pranešė pareigūnai.

Nors kelionės dažniausiai yra laukiamos ir atidžiai planuojamos, mažiau patyrusiems keliautojams, skrendantiems į užsienį pirmą kartą, gali būti neramu, ypač jei tenka keliauti savarankiškai ar su mažamečiais vaikais. Specialistai atkreipia dėmesį, kokiais dalykais svarbiausia pasirūpinti iš anksto ir kaip elgtis oro uoste, kad kelionė vyktų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių.

Jau šį sekmadienį, kovo 31 d., Lietuvos oro uostuose prasideda aviacinis vasaros sezonas. Šiemet trys šalies oro uostai keliautojams siūlo dar platesnį krypčių pasirinkimą: nuo verslui svarbių ryšių su Londonu iki egzotiškų atostogų Madagaskare. Itin aktyvus vasaros sezonas bus Kauno oro uoste, kur pirmąkart pradedami vykdyti užsakomieji skrydžiai, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2028 metų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtrą bus investuota apie 700 mln. eurų. Šalyje planuojama ir toliau išlaikyti 3 tarptautinių oro uostų tinklą. „Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms“, – Vyriausybės pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Belgijos oro eismo valdymo centras ketvirtadienį pranešė, kad dėl techninių kliūčių jos duomenų bazėje šalyje laikinai nutraukiamas lėktuvų išvykimas ir atvykimas. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ bendrovė „Belgocontrol“ nurodė, jog skelbiamas „tuščio dangaus“ režimas, kol bus išspręsta problema. Ji pridūrė, kad „iškilo problema su skrydžių duomenų įkėlimu“, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Pranešime sakoma, kad lėktuvams skraidyti virš šalies teritorijos uždrausta nuo 16 val.

Rusijos sostinėse oro uostuose sustabdyta apie 150 skrydžių, sinoptikams prognozuojant, jog gausus snygis tęsis ir gūsingas vėjas nerims iki vidurnakčio. „Maskvos oro uostai dirba padidintos apkrovos režimu, panaudoti visi rezerviniai pajėgumai, taip pat ir juos aptarnaujančių tarnybų. Sninga labai gausiai, todėl nespėjama sniego valyti. Skrydžiai leidžiami tiek, kiek įmanoma jų saugumui užtikrinti. Sustabdytų skrydžių daugėja“, – pareiškė Maskvos aviacinės zonos dispečerinių tarnybų atstovas.

Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių patikros, įrengta nauja grindų danga ir nauji liftai, atnaujintas patalpų apšvietimas ir inžineriniai tinklai. Dar apie 3,8 mln. eurų į parduotuvių patalpų interjerą, baldus bei prekybinę įrangą investuos pats „Duty free“ parduotuvių nuomininkas.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai šiemet tikisi aptarnauti beveik 6 mln. keleivių – 13,6 proc. daugiau nei pernai, o skrydžių skaičius turėtų augti daugiau nei 8 procentais. „2018 metais tikimės perlipti 60 tūkst. skrydžių iš visų trijų oro uostų ir, manome, kad skrydžių skaičius turėtų augti daugiau nei 8 proc. Tai atitinka visos Europos aviacijos tendencijas. 2018 metais dar tikimės visiškai priartėti prie 6 mln. keleivių ir pasiekti 5,9 mln.

 Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas skiriamas priklausomu įmonės valdybos nariu ir palieka vadovo pareigas. Naujojo vadovo atranką vykdys Lietuvos oro uostų savininkė Susisiekimo ministerija. Paskutinė G. Almanto, kaip oro vartų generalinio direktoriaus, darbo diena numatyta kitų metų kovo 1-oji. „Lietuvos oro uostų vadovu dirbau nuo pat šios įmonės atsiradimo pradžios prieš trejus su puse metų.

Gerokai išaugusios darbuotojų pajėgos, papildomos automobilių stovėjimo vietos, daugiau atvykimo galimybių, rekonstruotas esamas bei pastatyti laikini terminalai. Taip Kauno oro uostas pasiruošė šiandien, liepos 14 d., įvykusiam estafetės perėmimui iš Vilniaus oro uosto, kuriame 35 vasaros dienas bus vykdoma kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Pirmasis lėktuvas iš Kauno oro uosto pakilo šiandien 5 val.

Šiame interaktyvumo ir globalizacijos pilname pasaulyje, visada gerai žinoti, kad galime susisiekti vieni su kitais iš bet kurios pasaulio vietos, bet kuriuo metu, indy100.com. Išmaniųjų telefonų revoliucija pakeitė žmonių įpročius bendrauti, dalintis naujienomis ir informacija. Visgi, sutikite, smagumo mažai, jeigu negalite naudotis visomis funkcijomis, nežinodami kaip prisijungti. Laimei, populiaraus kelionių blogo savininkas Anilas Polatas sukaupė viso pasaulio oro uostų WiFi kodus.

Nuo šiol išskristi besiruošiantys keleiviai rankiniame bagaže nebegalės gabenti medicininio termometro, kuriame yra gyvsidabrio. Šis reikalavimas, įvestas vadovaujantis pasikeitusiomis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Pavojingų krovinių taisyklėmis, pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, oro uostuose įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. „Nors gyvsidabrio termometrų nebegalima pardavinėti jau keletą metų, tačiau iki šiol jų nebuvo draudžiama saugiai įpakavus gabenti rankiniu bagažu.

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.

Lietuvos padangėje praėjusiais metais pasiektas visų laikų skrydžių skaičiaus rekordas šiemet gali ir neišsilaikyti, nes per pirmąjį 2016-ųjų pusmetį Lietuvos oro erdve pasinaudojo 110 558 lėktuvų įgulos - 1,5 proc.

Seimas leido koncesininkui plėtoti tris šalies oro uostus - Vilniaus, Kauno ir Palangos. Kiekvieno jų valdymas ir plėtra bus reguliuojama atskirai, o koncesijos pabaigoje valstybė perims turtą. 66 Seimo narių balsavo už, 6 - prieš, o susilaikė 31. „Pats rimčiausias sprendimas, gerinant Lietuvos pasiekiamumą oro transportu“, - pareiškė socialdemokratas Artūras Skardžius. „Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas pasigedo savivaldybių, kuriose bus oro uostai, dalyvavimo koncesininko parinkimo procese.

Artėjant atostogų sezonui daugeliui itin aktualia problema tampa ne tik kelionės maršruto pasirinkimas, bet ir oro avialinijų paieška. Agentūra Skytrax sureitingavo geriausius Europos oro uostus. Šie rezultatai gauti pasitelkus net 13 milijonų žmonių vertinimais iš 106 skirtingų pasaulio miestų.

 2015-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai metai – per 12 mėnesių aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 milijono. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 proc., o skrydžių sulaukta 5,7 proc. daugiau. Augimo tendencijos stebimos visuose trijuose oro uostuose. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas pirmą kartą savo veiklos istorijoje viršijo 3 mln. keleivių per metus skaičių.

 Per pirmuosius bendros veiklos metus Lietuvos oro uostų efektyvumas, palyginti pirmus penkis 2014 ir 2015 metų mėnesius, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus, EBITDA* ir grynąjį įmonės pelną. Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmus penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc.

Siekiant gerinti trijų tarptautinių Lietuvos oro uostų valdymą ir didinti skrydžių skaičių, jų valdymas gali būti patikėtas privačiai bendrovei, su kuria būtų pasirašyta koncesijos sutartis. Susisiekimo ministerija tokią idėją pateikė Vyriausybės Strateginiam komitetui. „Yra tam tikri siūlymai, kuriuos dar reikia įvertinti Strateginiame komitete.

Šiandien, 2014 m. liepos 1 d., veiklą pradeda valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) su trimis – Vilniaus, Kauno ir Palangos – filialais. LTOU generalinio direktoriaus pareigas eis iki šiol VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui vadovavęs Gediminas Almantas. Keleiviai, skrendantys iš ir į Vilnių, Kauną bei Palangą jokių pasikeitimų nepajus, lėktuvai kils ir leisis, kaip ir anksčiau, visos oro uostų operacijos vyks įprastai.

Įsibėgėjantis šalies oro uostų sujungimo procesas skatina diskutuoti ir apie skrydžių į Lietuvą situaciją bei potencialą. Vieningai sutariama, kad spartesnis atvykstamojo turizmo augimas nėra įmanomas be naujų skrydžių krypčių atsiradimo. Visgi, oro linijų bendrovės dažnai neskuba prisiimti rizikos ar, per sezoną nesulaukusios norimų srautų, skrydžius atšaukia. Būtent dėl šios priežasties daugelis valstybių kuria maršrutų rėmimo fondus.

Rekordiniai šalčiai Jungtinėms Valstijoms pateiks ir nemažą sąskaitą, rašo CNBC. Dėl arktinio šalčio milijonai JAV gyventojų negalėjo vykti į darbus, verslo susikimus ar tiesiog apsipirkti. Sušalę žmonės priversti tūnoti namie ir laukti, kol termometro stulpelis pakils bent kiek aukščiau. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalčio banga mums kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų), – CNBC pasakojo analitinės bendrovės „Planalytics“ vadovas Evanas Goldas.

 Sniegas nesukėlė problemų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostams – jie dirba normaliai, teigia Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla. Tačiau Vilniaus oro uosto tinklalapyje nurodoma, kad šiuo metu vėluoja atvykti lėktuvai iš Oslo ir Maskvos bei išskristi į Oslą. Kauno oro uoste pirmadienio rytą atšauktas skrydis į Rygą, o Palangos oro uoste vėlavimų nėra.