oro uostai

Dėl prastų oro sąlygų Lietuvos oro uostai ketvirtadienį dirba įprastai, tačiau vėlavo du skrydžiai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad ketvirtadienį vėlavo skrydis iš Rygos į Vilnių, o Palangoje nenusileido lėktuvas iš Kopenhagos. „Iš Rygos tiesiog neatskrido lėktuvas į Vilnių, bet dabar jau skrydis yra įvykęs. O po vidurnakčio Palangos oro uoste dėl vėjo nenusileido iš Kopenhagos orlaivis, bet jis pavėlintu laiku leisis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Įvertinus situaciją ir detaliai patikrinus bendrąsias Vilniaus oro uosto erdves registracijos į skrydžius tęsiamos, keleiviai vėl leidžiami į terminalus, informacija apie galimą sprogmens pavojų nepasitvirtino. Jau anksčiau pranešta, kad po visų reikalingų patikrų ir rizikos vertinimo visos operacijos Kauno oro uoste taip pat buvo atnaujintos įprasta tvarka.

Trijuose Lietuvos oro uostuose spalį fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, tikimasi, kad jų skaičius viršys 600 tūkst., sako Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. „Šių metų spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus, tikime, kad bus viršytas 600 tūkst. keleivių srautas“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus oro uoste teigė S. Bartkus.

Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) nekomentuoja, ar aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūros Vilniaus oro uoste sustiprintos po to, kai jas patikrino Europos Komisijos (EK) inspektoriai, radę nemažai trūkumų.  „Įvairaus pobūdžio auditai ir inspekcijos oro uostuose vyksta periodiškai, šiemet jų turėjome beveik dešimt, vien šį rudenį vyko du.

Prancūzijoje dėl gautų elektroninių laiškų su grasinimais įvykdyti atakas trečiadienį buvo evakuoti šeši oro uostai, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis policijoje. Evakuacija Lilio, Liono, Nanto, Nicos, Tulūzos ir Bovė netoli Paryžiaus oro uostuose sudarys sąlygas pareigūnams „išsklaidyti bet kokias abejones“, sakė šaltinis.

Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.

Nuo spalio pradžios prie Lietuvos oro uostų prisijungė nauja personalo vadovė Natalija Andreičiuk. Prieš prisijungdama prie Lietuvos oro uostų komandos daugiau nei dešimt metų N.Andreičiuk dirbo „Sanitex“ grupėje, kur užėmė personalo vadovės Baltijos šalims poziciją. „Džiaugiuosi prisijungusi prie vienintelės tokios Lietuvoje organizacijos, kuri rūpinasi net trimis oro uostais.

Reguliariai iš Vilniaus į Tel Avivą skraidinančių bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skrydžiai kol kas vyksta, kaip suplanuota, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas. „Kol kas mes neturime informacijos apie atšauktus skrydžius. Jie vyksta taip, kaip suplanuota – iš viso penki skrydžiai per savaitę, tik iš Vilniaus ir juos vykdo tik dvi bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizz Air“, – pirmadienį BNS sakė T. Vasiliauskas.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir patikros procedūrų Vilniaus oro uoste driekiantis eilėms, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus teigia, kad neseniai atliktas oro uosto saugumo auditas nėra pagrindinė procedūrų griežtinimo priežastis.

Nuo spalio 1 dienos griežtėjant laikinų leidimų išdavimo tvarkai dirbti Lietuvos oro uostuose, Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) nerimauja, kad leidimų reikės laukti kur kas ilgiau, o aviacijos verslui pritrūks darbuotojų. Tuo metu Lietuvos oro uostai teigia, kad tvarką būtina keisti dėl Europos Komisijos įpareigojimo, tačiau atmeta nuogąstavimus, kad pokyčius kaip nors pajus keleiviai.

Rugpjūčio 16 dieną Lietuvos oro uostai pradėjo naują etapą – bendrovės vadovu tapo aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus. Naujasis oro uosto vadovas sako, kad vis dar pažindinasi su organizacija, nors aviacija jam tikrai nėra nauja sritis – S. Bartkus jau 2009-2013 metais dirbo vienoje iš bendrovės pirmtakių – Vilniaus oro uoste.

Naujasis Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus sako, kad galimos naujos Madrido ir Ženevos kryptys turėtų strateginę reikšmę Lietuvos pasiekiamumui. „Jei kalbėtume apie dažnių didinimą, pirmiausia matyčiau Miuncheną, Paryžių, Briuselį. Jei kalbėtume apie naujų krypčių atsiradimą, matyčiau Madridą, Ženevą. Jų atsiradimas galėtų turėti strateginę reikšmę Lietuvos pasiekiamumui“, – interviu BNS sakė S. Bartkus.

Daugėjant labai svarbių asmenų vizitų į Lietuvą ir Lietuvos oro uostams tampant akcine bendrove, Susisiekimo ministerija siūlo iš valstybės biudžeto finansuoti visas tokių asmenų aptarnavimo šalies oro uostuose išlaidas, o ne mažą dalį, kaip yra dabar.  Lėšos tam būtų numatytos ministerijos asignavimuose. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė, o jei jis būtų teigiamas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2024 metų sausio.

Oro uoste visada netrūksta veiksmo, čia šurmuliuoja smagūs poilsiautojai, tačiau ne visi į oro uostą atvyksta savo noru – taip gali būti išgabenamos ir prekybos žmonėmis aukos. Tad oro uoste pastebėję tai nedelskite ir nelikite abejingi. Vilniaus oro uostas socialiniuose tinkluose pasidalino kreipimusi į keliautojus su prašymu pastebėjus kelis dalykus nelikti abejingais.

Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi paskirtas aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus, iki šiol vadovavęs „Girtekos“ grupės marketingui ir komunikacijai. Atrankoje jis įveikė aštuonis kandidatus. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančiai bendrovei S. Bartkus pradės vadovauti rugpjūčio 16 dieną, pranešė Susisiekimo ministerija. „Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie ambicingos ir ryžtingos Lietuvos oro uostų komandos.

Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu iki 2,8 mln., o trijuose oro uostuos  įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių – 2,5 proc. daugiau. Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.  Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst.

Nuo intensyviausių paskutinių poros savaičių iki įstabiausių lėktuvų bei sutiktų atstovų – tokiais įspūdžiais apie neseniai pirmą kartą Lietuvoje vykusį NATO suvažiavimą dalinasi antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės darbuotojai, rašoma pranešime spaudai. Jų teigimu, nors nemažai delegacijų stebėjosi, kad Lietuvoje labai maži oro uostai ir gali talpinti ribotą orlaivių skaičių, tačiau skrydžiai ir visi procesai pavyko labai sklandžiai.

Dėl oro uostų ir oro bendrovių darbuotojų streikų Europoje šeštadienį atšaukta šimtai skrydžių, per vasaros turizmo piką įstrigo tūkstančiai keliautojų. Italijoje dėl lėktuvus ant žemės aptarnaujančių darbuotojų streiko atšaukta maždaug 1 tūkst. vidaus ir tarptautinių skrydžių, pranešė oro uostų ir oro bendrovių vadovai. Tuo metu Belgijos Šarlerua oro uoste atšaukta 120 šeštadienio ir sekmadienio skrydžių, nes dėl darbo sąlygų streikuoja pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pilotai.

Vilniuje šią savaitę vykusio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip pusšimtį specialių orlaivių. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai, orlaivių judėjimo piko metu komerciniai ir delegacijų lėktuvai Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3-4 minutes.  Nusileidus NATO viršūnių susitikimo delegacijų lėktuvams, skrydžiai Vilniuje buvo ribojami nuo liepos 11-osios vidurdienio iki liepos 12-osios 16 valandos.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo birželio 24 d. VĮ Lietuvos oro uostams laikinai vadovaus Vidas Kšanas, šioje įmonėje einantis Saugos ir saugumo departamento direktoriaus pareigas. Jis pakeis iki šiol laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Aurimą Stikliūną.

Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško Kauno oro uosto plėtros rangovų – šią savaitę bendrovė paskelbė keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros konkursus, kurių preliminari vertė siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Dokumentuose nurodoma, kad dabartinis terminalas nebeužtikrina keleivių pralaidumo, todėl pirmame pastato aukšte bus išplečiama bagažo atsiėmimo zona, rengiami nauji komerciniai plotai, didinama ne Šengeno atvykimo zona, o eskalatoriai bus keičiami į važiuojančius takelius.

Lietuvos oro uostai praneša, kad visiems, mėgstantiems stebėti ar fotografuoti lėktuvus, tokia galimybė išliks ir per didžiausią bei svarbiausią renginį Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimą. Atvykstančių ir išvykstančių delegacijų lėktuvų nusileidimą ir pakilimą Vilniaus oro uoste bus galima stebėti iš tam specialiai pritaikytos lėktuvų stebėjimo aikštelės. Kitose Vilniaus oro uosto vietose (greta oro uosto teritorijos) to daryti nebus galima.

Lietuvos oro uostuose šiemet sulaikius kelis į Rusiją skridusius privačius orlaivius, taip galbūt siekusius apeiti tarptautines sankcijas, nuo šiol nereguliarūs skrydžiai derinami iš anksto, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai. Nauja tvarka netaikoma reguliariems arba dėl gedimų turintiems skubiai leistis Lietuvoje lėktuvams.

Ketvirtadienį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, bus apriboti skrydžiai virš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau kitur jų tvarka nesikeis, sako susisiekimo ministro Marius Skuodis.   „Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia.

Ženevos oro uoste ant kilimo ir tūpimo tako susirinkę žmonės antradienį buvo sutrikdę skrydžius, pranešė oro uosto administracija. Be to, dešimtys klimato aktyvistų blokavo netoliese vykstantį Europos verslo aviacijos suvažiavimą ir parodą (EBACE2023). „Ženevos oro uoste dėl žmonių įsiveržimo ant tako oro eismas buvo laikinai sutrikdytas. Jis bus palaipsniui atnaujintas nuo 12 val. 40 min. (vietos, 13 val. 40 min. Lietuvos laiku)“, – skelbiama oro uosto oficialioje tviterio paskyroje.

LRT radijui trečiadienį paskelbus, kad Vilniaus ir Palangos oro uostuose kuro bazių operatoriaus veiklą vykdanti įmonė „Baltjet“ yra kontroliuojama bendrovės, kurios vienas akcininkų yra susijęs su Kremliumi ir artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba sako, kad Lietuvos oro uostai turi peržiūrėti visas sudarytas sutartis.

Lietuvos oro uostai trečiadienį pranešė kreipęsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydami patikrinti ir įvertinti kuro bazių operatoriaus Vilniaus ir Palangos oro uostuose atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Tarp planuojamų maršrutų – tiek verslo keleiviams patrauklios kryptys, tiek poilsiautojų pamėgti Europos miestai, tinkami poilsinėms ir pažintinėms kelionėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Pirmaisiais metų mėnesiais stebėjome išskirtinius aviacijos atsigavimo tempus.

Ketvirtadienio buvo gauti anoniminiai pranešimai, kad Lietuvoje užminuoti visi oro uostai, teismai, savivaldybių administracijos ir policijos skyriai. Pranešimą taip pat gavo „15min“ redakcija. Grasinantys pranešimai buvo gauti elektroniniu paštu, BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, Generalinei prokuratūrai atsiųstame laiške rašoma, kad sprogmenys padėti Vilniaus ir Kauno savivaldybėse.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ trečiadienį pranešė, kad dėl galimai didelio masto su kompiuterinėmis sistemomis susijusių problemų priversta atšaukti ar atidėti įvairių oro linijų skrydžius. Bendrovė iš karto nepatikslino, kurie oro uostai paveikti, tačiau Frankfurto oro uoste esančiuose ekranuose, kuriuose skelbiama išvykimų informaciją, buvo regėti daugybė atšaukimų. „Šiuo metu grupės „Lufthansa“ oro linijų bendrovių veiklą paveikė IT gedimas“, – tviteryje parašė vežėja.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.

Latvijos oro erdvėje per pirmąjį metų mėnesį aptarnauta 12,95 tūkst. skrydžių – 28,9 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 11,8 proc. iki 4,33 tūkst., tuo tarpu tranzitinių skrydžių sumažėjo 39,8 proc. iki 8,62 tūkstančio. 2022-aisiais LGS aptarnavo 194,55 tūkst. skrydžių – 15,3 proc.

Lietuvos oro uostų nuomone, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundas dėl padidintų rinkliavų yra nepagrįstas, rašoma pranešime spaudai. Anot oro uostų, tokią pačią poziciją Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra išdėsčiusi ir Lietuvos transporto saugos administracija, patvirtinusi Lietuvos oro uostų rinkliavų teisėtumą. „Tikime, kad pareiškėjų skundas bus kaip įmanoma operatyviau išnagrinėtas ir atmestas.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keleivių terminaluose įdiegta papildomai 15 naujų automatizuotų defibriliatorių, antradienį pranešė Lietuvos oro uostai. Išmanūs pagalbos teikimo įrenginiai sumontuoti ir prieinami oro uosto vietose, kuriose susirenka didžiausias kiekis žmonių. Šiuo metu Lietuvos oro uostų keleivių terminaluose yra 23 automatiniai defibriliatoriai.

Maskvos oro uostuose įvestas aukščiausias, trečiasis, saugumo lygis, remdamasis rusų žiniasklaida, rašo „The Insider“. Trečiasis saugumo lygis reiškia galimą tiesioginę grėsmę objektui. Anot leidinio, informaciją apie saugumo lygio pasikeitimą patvirtino Domodedovo oro uosto spaudos tarnyba, o Šeremetjevo ir Vnukovo oro uostuose nuo lapkričio 10 d. taip pat įvestas maksimalus „teroristinių išpuolių grėsmės“ lygis.

Lietuvos išvykstamojo turizmo sektorius rudenį stebėjo skrydžių ir keleivių srauto atsigavimą, teigia Lietuvos oro uostų atstovai. Anot jų, aviacinės prognozės ir išankstiniai žiemos sezono kelionių pardavimai rodo, kad atsigavimo tempas išsilaikys ir metų pabaigoje. Lietuvos oro uostų duomenimis, rugsėjo ir spalio mėnesiais pavyko atstatyti apie 90 proc. keleivių srauto ir daugiau nei 80 proc.

Vilniaus ir Kauno oro uostuose lėktuvai skrydžiams bus paruošiami greičiau. Kaip rašoma pranešime spaudai, „Litcargus“ įsigijo naujas nuledinimo mašinas „Elephant“. Dvi nuledinimo mašinos bus skirtos darbui Vilniaus oro uoste, dar viena – Kauno oro uoste. Investicijos į naujas nuledinimo mašinas siekia beveik milijoną eurų. „Daugelis nežino, kaip lėktuvai yra paruošiami skrydžiui – lėktuvas negali tiesiog atvažiuoti iš angaro ir pakilti.

Neatsakingas ir viešą tvarką pažeidžiantis elgesys oro uostuose ar lėktuve gali baigtis policijos komisariate. Lietuvos oro uostų ir Policijos departamento atstovai keliaujantiems lėktuvais primena – oro uostai ir orlaiviai yra vietos, kuriose galioja ir ypatingai griežtai vertinamos viešosios tvarkos taisyklės bei kitos galimos grėsmės aviacijos procesų saugumui.

Latvijos oro erdvėje per tris metų ketvirčius aptarnauta 150,85 tūkst. skrydžių – 36 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 62,7 proc. iki 40,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 28,3 proc. iki 110,22 tūkstančio. Tuo tarpu praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, skrydžių iš viso sumažėjo 3,2 proc. iki 18,19 tūkst.

Bendra Lietuvos oro uostuose veikiančių prekybos ir maitinimo paslaugų verslų apyvarta šiemet sausį-rugpjūtį siekė beveik 32 mln. eurų – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais, šiemet apyvartos buvo beveik 4,5 mln. eurų didesnės, pranešė Lietuvos oro uostai.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Ne vienam keliautojui šią vasarą teko patirti nepatogumų dideliuose oro uostuose, nuo atšauktų skrydžių iki milžiniškų patikros eilių. Mat visur trūksta darbuotojų. Tačiau Kauno oro uoste to pavyko išvengti. Vadovai atvirauja, kad per pandemiją stengėsi išsaugoti darbuotojus ir dabar planuoja oro uosto plėtrą. Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo.

„Lufthansa“ klientai trečiadienį susidūrė su didžiuliais kelionių trikdžiais, kai dėl darbuotojų streiko Vokietijos oro linijų grupė atšaukė beveik visus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose. „Lufthansa“ atšaukė daugiau nei 1 tūkst. skrydžių, kai kiek anksčiau šią savaitę įtakinga profsąjunga „Verdi“ pranešė organizuojanti vieną dieną truksiantį antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiką. „Lufthansa“ šią vasarą jau atšaukė apie 6 tūkst. skrydžių.

Tūkstančiai keliautojų, svajojusių apie atostogų malonumus, pateko į tikrą chaosą Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose. Oro linijos „Lufthansa“ atšaukė per tūkstantį skrydžių po to, kai darbuotojai nusprendė surengti masinį streiką. Jie reikalauja didesnių atlyginimų ir tikina, kad nepatenkinus jų reikalavimo, oro linijos gali streikuoti ir vėl. Skaičiuojama, kad dėl streikų laiku išskristi negalėjo per 130 tūkstančių keliautojų. „Problema ta, kad aš negaliu keliauti.

Keleiviai piktinasi, kad skrydžių bendrovės griauna jų atostogų planus, atšaukia jau nebe po vieną o po du skrydžius iš eilės. Pasak keleivių, oro linijų bendrovės naudojasi susidariusia padėtimi, o žmonės patiria nuostolius, nes tenka atšaukti viešbučius, keisti atostogų planus. Specialistai pažymi, kad gyventojai gali pildyti prašymus kompensacijai gauti, tačiau ji priklauso ne visiems.

Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako laikinasis Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje.