oro uostai

Po tarpinstitucinio pasitarimo šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad pastaruoju metu dažnėjančius meteorologinių balionų incidentus vertina kaip sisteminę grėsmę – ne tik kaip kontrabandą, bet ir kaip hibridinę ataką, kuri tarnauja Baltarusijos režimui. Prezidentas teigė, kad saugumo institucijos yra pasirengusios imtis kinetinių priemonių ir balionus numušti.

Lietuvos oro erdvę skrodžiant oro balionams iš Baltarusios teritorijos, Lietuvos atsakas vis dar toks pat neveiksmingas, kaip ir tada, kai ši problema iškilo dar Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais. Kodėl ši problema vis neišsprendžiama? Apie mūsų saugumo politiką ir chaosą krašto apsaugos sistemoje TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu.  Virš Lietuvos skraido balionai iš Baltarusijos, oro uosto veikla trikdoma.

Savaitgalį dėl baltarusiškų balionų Lietuvoje buvo rimtai sutrikdytas orlaivių eismas – tūkstančiai keleivių susidūrė su dideliais nepatogumais, nes negalėjo išvykti arba parvykti, lėktuvai buvo nukreipiami į kitus oro uostus ar net šalis. Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl gi tie balionai tokie pavojingi ir bijoma susidūrimo su jais? Nors balionas yra pripildytas už orą lengvesnėmis dujomis ir su savimi gabena nedidelį krovinį, gali atrodyti, kad viskas nėra ant tiek rimta.

Po ekspertų vadinamos hibridinės atakos, kai į Lietuvą plūsta kontrabandiniai balionai, sprendimų priėmime sujudo valdžia, įvairios institucijos. Tuo metu tūkstančiai piliečių susiduria su nepatogumais ir nuostoliais dėl nukeliamų, atšaukiamų ar nukreipiamų skrydžių. Vis dėlto gyventojai šiuo įtemptu metu į viską bando žvelgti per humoro prizmę.

Dėl meteorologinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai spalį patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. „Skaičiuojame bendrus nuostolius –  per visą spalio mėnesį oro uostai preliminariai patyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų nuostolių – iš jų beveik 67 tūkstančiai per praėjusią savaitę“, – Eltai raštu komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė.

Po intensyvaus savaitgalio, kai tris vakarus iš eilės bei ketvirtą kartą per savaitę kontrabandiniai balionai sutrikdė oro uostų veiklą, pirmadienį iš ryto rengiamas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis. Premjerė Inga Ruginienė po posėdžių nurodė, kad savaitgalis buvo itin darbingas. Posėdyje dalyvavo nemaža dalis ministrų, įvairių institucijų vadovų.

Pastaruoju metu vis daugėjant atvejų, kai į Lietuvos teritoriją įskrenda kontrabandinės pūslės, specialistai siunčia gyventojams itin svarbią žinią, kaip elgtis, jeigu aptikote vieną jų. Kibernetinio saugumo, informacinių technologijų (IT) specialistas Marius Pareščius atkreipia dėmesį, kad šią kontrabandą vadinti reikėtų ne balionais, o pūslėmis.  Pastaruoju metu Lietuvoje tokių incidentų padaugėjo, per šią savaitę – net keturi atvejai, ir net tris dienas iš eilės.

Dėl oro balionų trečiąkart šią savaitę sustabdžius Vilniaus oro uosto ir pasienio punktų su Baltarusija veiklą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad situacija yra nuolat stebima ir valdoma. „Norėčiau patikinti, kad situacija dėl šeštadienio vakarą užfiksuotų nežinomų objektų virš Lietuvos teritorijos yra nuolat stebima ir valdoma“, – vėlų šeštadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė ministras.

Pastarosiomis dienomis absurdiškai padaugėjo incidentų su kontrabandiniais balionais, dėl kurių trikdoma oro uostų veikla, tūkstančiai žmonių susiduria su nepatogumais, uždaromi pasienio su Baltarusija punktai. Kritikos valdantiesiems pažėrė ir Saulius Skvernelis. Tiek penktadienio, tiek šeštadienio naktį buvo sutrikdyta oro uostų veikla. Per šią savaitę – tai jau trečias toks įvykis.

Štai taip tūkstančiai keleivių praėjusią naktį glaudėsi Vilniaus oro uoste po to, kai naktį jame nei kilo, nei leidosi lėktuvai. Nuo pusės devintos valandos vakaro iki trečios valandos nakties sustabdžius orlaivių eismą Vilniaus ir Kauno oro uostuose, du lėktuvai leidosi Palangos oro uoste, kiti Rygos ir net Lenkijos oro uostuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Turėjom vakar išvykti į Turkiją, Antaliją, bet skrydį atidėjo 13 val., šiandien vėl atidėtas 4 val.

Nelaimė Šilutės rajone. Bežvejodami upėje du vyrai iškrito iš katerio. Vienam jų išsigelbėti pavyko, tačiau kitas – 51 metų vyras – nuskendo. Iš Baltarusios į Lietuvą įskrieję kontrabandininkų balionai sustabdė Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą. Praėjusią naktį sutriko ar buvo atšaukti 40 lėktuvų skrydžių, kuriais keliones planavo daugiau kaip 6 tūkst. keleivių.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, laikinai dėl oro balionų sustabdžius oro uostų veiklą, padaryta bent 17 tūkst. eurų siekiantys nuostoliai. „Bent jau šios nakties nuostoliai, kiek mes girdėjom iš Lietuvos oro uostų, tai yra apie 17 tūkst. (eurų – BNS). Bet tai čia tik dalis tų nuostolių, turbūt reikėtų svarbiausia atsižvelgt, kokius nuostolius patiria pačios kompanijos avialinijų“, – šeštadienį žurnalistams sakė NKVC vadovas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad penktadienio vakarą buvo paleistas mažesnis cigarečių kontrabandai iš Baltarusijos naudojamų meteorologinių balionų skaičius nei per incidentą savaitės pradžioje, tačiau nerimą kelią jų kryptys.

Pirmadienį sutrikus „Amazon Web Services“ sutriko dalies interneto svetainių veikla, paveiktos ir oro linijų svetainės, skelbia „CNBS“. Kai kurie keleiviai negali pasiekti skrydžių rezervacijų ar registracijų. Įvyko didelis interneto gedimas, dėl kurio pasaulyje sutriko dalies interneto svetainių veikla. Sutriko tokių svetainių ir programėlių kaip „Amazon“, „Snapchat“, „Vodafone“, „Canva“ ir kt. veikla. Pranešama, kad neveikia ir kai kurių bankų interneto svetainės.

Snieguota žiemos pasaka Suomijoje ar šilta saulė ir palmės Dubajuje? Šį klausimą gali spręsti žmonės, iš anksto planuojantys žiemos atostogas, nes Lietuvos oro uostai skelbia aviacijos žiemos sezono kryptis.

Lietuvos oro uostams (LTOU) baigus teisinį ginčą dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektuotojo konkurso su jo nelaimėjusia Lietuvos projektavimo bendrove „Aplan“, LTOU vadovas Simonas Bartkus sako, kad naujo terminalo projektavimo sutartį su konkurso laimėtoja „Zaha HadidArchitects“ ketinama pasirašyti dar rudenį. „Esame derybų etape su konkurso laimėtoju. Tačiau planas yra pasirašyti šį rudenį“, – portalui lrt.lt sakė S. Bartkus.

Dronams zujant danguje, daugelis oro uostų sustiprino saugumo priemones, kad apsaugotų oro eismą, tačiau sparti technologijų plėtra apsunkina darbą, o pastaruoju metu Rusijos įvykdyti įsibrovimai į oro erdvę kelia didelį nerimą.  Šią savaitę dronai skraidė virš kelių Danijos oro uostų, tai privertė juos uždaryti ir pakurstė baimę dėl saugumo.

Šiąnakt virš keturių Danijos oro uostų buvo pastebėti neatpažinti dronai. Pastaruoju metu vis daugėja incidentų, kada dėl kibernetinių atakų ar dronų įskridimo į įvairių šalių teritorijas, tenka sustabdyti daugybę skrydžių. Prieš porą savaičių vienam lietuviui Lenkijoje teko laukti savo skrydžio, nes ore buvo pastebėti priešiškų šalių dronai. Jis pasidalijo savo liudijimu, kas vyko tuo metu oro uoste ir kiek įvairių nesusipratimų bei nepatogumų teko patirti.

Liepos mėnesį Lietuvos oro uostai (LTOU) aptarnavo beveik 689 tūkst. keleivių – 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Anot LTOU, tai buvo aktyviausias mėnuo pagal keleivių skaičių šiais metais. Skelbiama, kad Vilniaus oro uostas liepą aptarnavo 493 tūkst. keleivių – 6,5 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą. Tuo metu Kauno oro uoste keleivių srautas augo 4 proc. ir pasiekė 154 tūkst., o Palangos oro uoste fiksuota 42 tūkst. keleivių – 14 proc.

Milijonams europiečių leidžiantis į vasaros keliones, nauji duomenys atskleidžia, kurie oro uostai užtikrins sklandžią kelionę, o kurie gali tapti tikru kantrybės išbandymu. Nors didieji oro uostai, tokie kaip Paryžiaus (Prancūzija) Šarlio de Golio ar Londono (Jungtinė Karalystė) Getviko, nepasižymėjo įspūdingais rezultatais, keletas mažesnių Europos oro uostų išsiskyrė patikimumu ir aukštu klientų aptarnavimo lygiu.

Antradienį vakare iš Norvegijos Palangoje turėjo nusileisti „Norwegian Air Shuttle“ lėktuvas, tačiau galiausiai jis buvo nukreiptas į Vilniaus oro uostą. Lietuvos oro uostų atstovė aiškino, jog taip nutiko dėl prastų oro sąlygų.  Antradienį vakare iš Oslo į Palangą išskrido lėktuvas, kuris 21 val. 45 min. turėjo nusileisti Lietuvos pajūrio miesto oro uoste.  Visgi, kaip skelbia portalas „15min“, galiausiai jis buvo nukreiptas į Vilniaus oro uostą.

Rusijos oro uostų darbą paralyžiavo grėsmė iš oro – vien Maskvoje atšauktas 171 skrydis, o dar penkių miestų oro uostus teko laikinai uždaryti, praneša „Euromaidan“. Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ pranešė, kad oro uostų veiklą sutrikdė „įsikišimas iš išorės“. Valdžios institucijos nurodė, kad oro eismas buvo sustabdytas saugumo sumetimais.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį keturiuose Rusijos oro uostuose buvo įvesti laikini apribojimai, rašo „Ukrainska Pravda“. Kaip praneša įvairūs rusų „Telegram“ kanalai, apribojimai įvesti Kazanės, Žemutinio Naugardo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose. Pranešama, kad sprogimai griaudėjo Čeboksaruose, Čiuvašijos Respublikoje. Virš miesto pakilo tirštas juodas dūmas. Mieste yra įmonių, kurios vykdo Rusijos gynybos ministerijos užsakymus.

Naktį iš pirmadienio į antradienį kai kurie Rusijos oro uostai turėjo stabdyti darbą, rašo „Ukrainska Pravda“. Skrydžių apribojimai įvesti Žemutinio Naugardo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose, pranešė Rosaviacija. Dar kiek anksčiau apribojimai buvo įvesti Kalugos oro uoste. Rusija skelbia apie dronų ataką Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad nuo gegužės 26 d. vakaro iki gegužės 27 d. ryto buvo perimti ir sunaikinti 99 dronai virš septynių Rusijos regionų.

Maskvos Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose įstrigo šimtai žmonių, rašo „Moscow Times“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusiją atakavo dronai. Per pastarąją parą Šeremetjevo oro uoste buvo sulaikytas 81 skrydis, 30 buvo nukreipti į kitus oro uostus, septyni atšaukti. Panaši situacija Domodedovo oro uoste. Ten buvo sulaikyti 70 skrydžių, 36 nukreipti ir 10 atšaukti. Yra keleivių, kuriems kelionės laukti reikia beveik visą parą.

Ukraina yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronto linijoje. Tai savo kasdieniame kreipimesi ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos oro uostuose tęsiasi trečiadienį prasidėjęs chaosas, rašo „Moscow Times“. Vėluoja daugybė skrydžių, oro uostuose įstrigo tūkstančiai žmonių. Rusijos transporto institucijos pranešė, kad keturi didžiausi Maskvos oro uostai ketvirtadienį sunkiai grįžta į įprastą darbą. Įstrigo tūkstančiai keliautojų Dieną prieš Ukrainos dronai sukėlė didelius kelionių sutrikimus.

Prieš Kinijos prezidentui Xi Jinpingui atvykstant į Maskvą, Rusijos oro uostai buvo paralyžiuoti dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakų, rašo „The Moscow Times“. Antradienio vakarą, dieną prieš oficialaus Xi Jinpino vizito pradžią, Rusijos gynybos ministerija pranešė apie antrą per parą Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos regionus. Dėl to buvo sustabdytas kai kurių oro uostų darbas.

Sustiprintas saugumo tikrinimas tiek Europos oro uoste prieš skrydį, tiek atvykus į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) – įskaitant socialinių tinklų peržiūrą, sugadino vienai porai medaus mėnesio kelionę ir išgąsdino. Anoniminis autorius dalijasi įspėjimu su kitais keliautojais, ir ką jiems teko patirti. Vyras papasakojo, kaip prasidėjo jo kelionė. Praeitą savaitę jis, kartu su savo žmona, skrido į JAV iš vieno Europoje esančio oro uosto, kurio pavadinimo nenorėjo atskleisti.

Lenkija nori daugiau civilinių oro uostų pritaikyti ir kariniam naudojimui, sako gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Polskie Radio“. Praėjusią savaitę Lenkijos infrastruktūros viceministras, Vyriausybės įgaliotasis atstovas Centrinio susisiekimo uosto statybai Maciej Lasek paskelbė, kad su Krašto apsaugos ministerija vyksta derybos dėl „dvejopo Lenkijos oro uostų naudojimo tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais“. Nori daugiau oro uostų, pritaikytų karinėms reikmėms Ant...

2024-aisiais Europos oro uostai sulaukė pirmąkart daugiau keleivių nei ikipandeminiais 2019 metais, skelbia Tarptautinė oro uostų taryba (Airports Council International, ACI), atstovaujanti daugiau kaip 600 oro uostų 55 šalyse nuo Vakarų Europos iki Izraelio ir Vidurio Azijos. Jos išankstiniais duomenimis, pernai Europos oro uostai aptarnavo apytikriai 2,5 mlrd. keleivių – 7,4 proc. daugiau nei užpernai ir 1,8 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

Ketvirtadienį virš Lietuvos ratus suko britų žvalgybinis lėktuvas. Orlaivių stebėjimo programėlėje ir internetiniame puslapyje „Flightradar24“ pastebėtas įspūdingas britų lėktuvas „Boeing RC-135 Rivet Joint“. Kaip galima matyti iš užfiksuotos skrydžio trajektorijos, šis lėktuvas suko ratus virš Šiaulių, Telšių ir Palangos miestų.

Lietuvos oro uostai (LTOU) 2024 metais aptarnavo rekordinį keleivių skaičių – 6,6 mln. keleivių, tai yra beveik 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Šis rezultatas ne tik viršijo praėjusių metų rodiklius, bet ir pranoko iki šiol rekordiniais laikytus 2019 m., kai buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių, teigiama pranešime. „2024 metų rezultatai įrodo, kad Lietuvos oro uostai lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrina tvarų augimą, net ir reikšmingai pasikeitus skrydžių geografijai.

 Vilniaus oro uosto dviejų terminalų pertvarkai įgyvendinti paskelbtas viešasis pirkimas. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU), suradus rangovą, 1993 ir 2007 metų statybos terminalus tikimasi atnaujinti per pusantrų metų. „Šiame etape keliame tikslą gerinti senųjų pastatų energijos efektyvumą, įgyvendinti platesnę pažangių technologijų integraciją į kasdienes Vilniaus oro uosto veiklas.

Spalio pabaigoje prasidėsiantis aviacijos žiemos sezonas į skrydžių tvarkaraščius ne tik sugražins kryptis į Tenerifę, Dubajų ir Gran Kanariją, bet ir pasiūlys naujas kryptis į Diuseldorfą, Oslą ir Belfastą. Lietuvos oro uostų duomenimis, šią žiemą iš Vilniaus oro uosto numatytos 45 reguliarios skrydžių kryptys, iš Kauno – 19, o iš Palangos – 6. Viso žiemos skrydžių sezone bus vykdoma 70 reguliarių krypčių.

Išsisklaidžius dideliam rūkui ir pagerėjus matomumui, Kauno oro uostas antradienį prieš vidurdienį atnaujino veiklą, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas.  „Matomumas yra pagerėjęs, tačiau įtaka būsimiems dienos skrydžiams dėl rūko dar gali būti fiksuojama. (...) Informaciją apie kitus skrydžius kviečiame sekti oro uosto svetainėje, o keleiviai dėl visos reikalingos informacijos turėtų bendrauti tiesiogiai su oro bendrovėmis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) rugpjūtį aptarnavo rekordinį skaičių keleivių – 664 tūkst., arba 10 proc. daugiau nei prieš metus ir 7 proc. daugiau nei 2019-ųjų rugpjūtį. „Tai jau trečias šių metų vasaros sezono mėnuo, kai gerinamas per mėnesį aptarnautų keleivių visų laikų rekordas tinkle“, – ketvirtadieni pranešė LTOU. Per Vilniaus oro uostą rugpjūtį keliavo 478 tūkst. keleivių (7 proc. daugiau nei prieš metus), Kauno – 145 tūkst. (16 proc.

Visame pasaulyje penktadienį sutrikus informacinėms sistemoms, Lietuvos oro uostai sako, kad skrydžiai kol kas vyksta įprastai, keleiviai įtakos neturėtų jausti. „Kol kas didesni, globalūs sutrikimai, mūsų žiniomis, yra labiau oro bendrovių sistemose, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. – Pagal informaciją, kurią gauname iš oro bendroves aptarnaujančių antžeminių paslaugų bendrovių, įtaka minimali. Keleiviai kol kas jos neturėtų jausti.

Skirtingose pasaulio valstybėse fiksuojami dideli ryšio sutrikimai, kurie paveikė bankų, oro linijų bendrovių ir kitų institucijų veiklą. Lietuvos oro uostų atstovai skelbia, ką daryti gyventojams, jeigu keliaujate užsienyje ir susidūrėte su trikdžiais. Naujienų portalas tv3.lt jau skelbė, kad liepos 19-ąją keliautojai susidūrė su netikėtais oro linijų „Wizzair“ ir „Ryanair“ trikdžiais savitarnos tinklapyje.

Dėl neplanuotų streikų Paryžiuje „Ryanair“ šiandien (birželio 6 d.) buvo priversta atšaukti beveik 100 skrydžių iš Jungtinės Karalystės oro uostų. Skrydžių bendrovė atšaukia skrydžius iš Birmingemo, Mančesterio, Lydso, Edinburgo ir Belfasto, o tai gali paveikti tūkstančius Didžiosios Britanijos poilsiautojų.

Siekiant tęsti skrydžių tarp Vilniaus bei Kauno ir kitų svarbių pasaulio miestų plėtrą Vyriausybė trečiadienį leido 5 mln. eurų padidinti valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) įstatinį kapitalą. Papildomos lėšos skiriamos iš Susisiekimo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Nekaltas telefono įkrovimas oro uoste gali pasibaigti nutekintais asmens duomenimis – kibernetiniai nusikaltėliai nusitaikė ir į keliautojus, kuriuos jau perspėjo JAV žvalgybos ir saugumo tarnyba (FBI). Prisijungus prie bendro naudojimo įkrovimo stotelių, sukčiai gali įsilaužti į jūsų telefoną ar įdiegti jame kenkėjiškų programų.

Nemokamo geriamojo vandens stoteles įrengę Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia, kad jos  pasiteisino. „Geriamojo vandens stotelės pasiteisino, keleiviai noriai naudojasi galimybe nemokamai prisipilti geriamojo vandens, o mes nuolat ieškome tvarių sprendimų, kad būtų ir patogu keleiviams, ir saugu mūsų visų aplinkai“, – BNS teigė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU) kovo pradžioje pasirašius investicinio modelio sutartį su Latvijos bendrove „Air Baltic“, laimėjusia reguliarių skrydžių iš Vilniaus į Hamburgą ir Lisaboną operatoriaus atranką, Vyriausybei siūloma 5 mln. eurų padidinti LTOU įstatinį kapitalą.

Lietuvos oro uostų (LTOU) naujai paskirtos valdybos pirmininku tapo Gediminas Almantas. „Naujos kadencijos valdyba išsiskiria tarptautinės plėtros, aviacijos, infrastruktūros projektų valdymo ir skaitmenizavimo kompetencijomis. Šių kompetencijų derinys tiksliai atliepia šios kadencijos strateginius uždavinius“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Almantas.

Nuo kovo 23 d. darbą pradės nauja AB Lietuvos oro uostai valdyba. Ją sudarys 4 nepriklausomi valdybos nariai ir vienas - Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aviacijos sektorius šiuo metu išgyvena permainų laikotarpį – statomi nauji oro uostų terminalai, atveriamos naujos skrydžių kryptys.

Šią savaitę Lietuvos oro uostams (LOU) pristačius ilgalaikį tinklo plėtros planą iki 2052 m., bendrovės generalinis direktorius Simonas Bartkus tvirtina, kad pagrindiniai prioritetai yra sukoncentruoti iki 2030 m., ypač kalbant apie Vilniaus oro uostą. Pasak jo, per artimiausius kelerius metus numatoma sostinėje pradėti atvykimo terminalo statybą. „Yra numatyta pradėti vidurinės dalies rekonstrukciją, dabartinės registracijos salės, kuri turės visai kitą funkciją po 2025-ų metų.

Rusijos sostinės Maskvos oro uostuose Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskij įvestas specialus planas „Kovior“, skelbiama vietos informavimo priemonių pranešimuose. Visi lėktuvai nukreipiami į vienintelį likusį dirbantį Šeremetjevo oro uostą. „Baza“ skelbiama, kad jau sustabdyti keli skrydžiai: tiek besileidžiančių lėktuvų, tiek ir kylančių.

Lietuvos oro uostams (LTOU) tikintis, kad kitų metų pavasarį ir vasarą keleivių srautai sugrįš į priešpandeminį lygį, įmonė ieško dar beveik 40 darbuotojų – 35 keleivių patikros, oro uosto saugumo specialistų ir trijų terminalo asistentų. Didžioji jų dalis bus įdarbinta Vilniuje, pranešė LTOU. „35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra.