nvsc

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.

Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50–55 metų gyventojai.  „Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai.

Nuo rugsėjo 1-osios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50–55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai“, – sako NVSC atstovė.

Už lango pavasariui vis dar kovojant su žiema savo vietos neužleidžia ir įvairūs virusai. Vienas tokių, aktyviau būtent plintančių žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje yra parvovirusas. Kai kurie tėveliai pastebi, kad Vilniaus ugdymo įstaigose kaip tik fiksuojama daugiau tokių atvejų. Specialistai įspėja, kad šis tymus galintis imituoti virusas pavojingiausias ne vaikams, o nėščiosioms ar silpno imuniteto žmonėms.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko panašus ir siekė 937,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai praėjusią savaitę buvo 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad penktadalio šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Primename, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 8–14 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias –Vilniaus apskrityje.

Regionų administracinis teismas atmetė buvusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio skundą grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas. Antradienį teismas paskelbė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų, Eltai pranešė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė. Šis teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kovo 25–31 d. (13-ąją savaitę) jis siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau mažėjo sergamumas gripu ir koronavirusu, tačiau daugiau žmonių serga peršalimo ligomis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Prieš prasidedant aktyviam sodų ir sodybų lankymo sezonui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad po žiemos pravėrus sodų ir sodybų pastatų duris pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti patalpas. Mat jose per žiemą galėjo lankytis neprašyti svečiai – graužikai, platinantys pavojingas užkrečiamąsias ligas. Kokios tai ligos, kas padeda nuo jų apsisaugoti bei kaip sumažinti graužikų atsiradimo tikimybę – išsamiai šiame pranešime.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilniaus mieste kietųjų dalelių koncentracijos ženkliai sumažėjo ir nebekelia pavojaus gyventojų sveikatai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad gaisro metu susidarę teršalai kartu su dūmais nusėdo teritorijose, pro kurias sklido gaisro dūmai. Todėl nusėdusius teršalus reikia pašalinti. Tai galima padaryti drėgnu būdu nuvalant paviršius, pvz. lauko terasas, patalpų grindis, sienas.

Kilus gaisrui Vilniuje, Panerių gatvėje, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rekomenduoja šalia esančioms ugdymo įstaigoms procesą tęsti nuotoliu. „Žinoma, kad gaisro metu kylantys dūmai ypač toksiški, todėl ugdymo įstaigoms, esančioms netoli kilusio gaisro, dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai NVSC rekomenduoja tęsti ugdymo procesą nuotoliu“, – trečiadienio vakarą nurodė centras.

Praėjusią savaitę fiksuotas sumenkęs sergamumas gripu, koronavirusu, tačiau ūgtelėjo sergamumas peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Medikai kaip reikiant sunerimę – į šalį grįžta jau pamirštomis laikytos ligos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami  gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mažėja penkta savaitė iš eilės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Kovo 11–17 d. (11-ąją savaitę) sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (kovo 4–10 d. jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Lietuvoje kovo 4–10 d. (10-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis, palyginus su ankstesne savaite, dar sumažėjo ir siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) jis siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pernai Lietuvoje fiksuotas įgimto sifilio atvejis, o per dešimtmetį gimė 10 tokių vaikų. Nors sifilis skamba kaip jau iš praėjusių amžių atėjusi liga, gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu kaip tik stebimas šios infekcijos „atgimimas“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienam pernai gimusiam vaikui buvo nustatytas įgimtas sifilis. Per pastarąjį dešimties metų (2013–2023 m.) laikotarpį Lietuvoje buvo užregistruoti aštuoni įgimto sifilio atvejai.

Lietuvoje vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Lietuvoje vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per savaitę gripas nusinešė dar 3 žmonių gyvybes. Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nuo gripo mirė dar 4 žmonės, arti 130 paguldyta į ligonines. Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Tarp naujovių – nemokami skiepai nuo erkinio encefalito 50–55 m. amžiaus gyventojams ir gripo skiepai 2–7 m. vaikams.

Lietuvoje vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sausio 29 d.–vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) jis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Per pastarąsias kelias savaites Latvijoje užfiksavus daugiau, nei įprasta, hepatito A atvejų, Lietuvos specialistai ramina, kad pas mus neįprasto susirgimų infekcija padidėjimo nepastebima. Tiesa, keliaujant į tam tikras užsienio šalis, rizikuojama šią „nešvarių rankų ligą“ išplatinti parsivežus.

Šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Keturi iš susirgusiųjų yra suaugusieji, 2 – vaikai. NVSC duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai Klaipėdos ir Kauno apskrityse. 4 susirgusieji priklauso 40–50 m. amžiaus grupei, 2 yra 0–17 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis, t. y. užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visur, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Todėl norėdami pasirūpinti efektyviausia apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti.

Lietuvoje sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis –1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius didėjo, o COVID-19 liga – mažėjo.

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotas 71 legioneliozės atvejis, 4 iš jų pasibaigė mirtimis. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra pastatų viduje palaikoma tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Vis dėlto pastebima, kad dalis gyventojų į šias prevencijos taisykles yra linkę numoti ranka, todėl rizikuoja savo sveikata.

Per pastarąsias savaites (palyginus 3-osios ir 4-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičiai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, taip pat daugiau asmenų dėl gripo patenka į ligonines, tačiau toks sergamumo pakilimas yra įprastas šiam metų laikui. Situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Lietuvoje sausio 22–28 d. (4-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sausio 15–21 d. (3-iąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Europoje stipriai išaugus tymų atvejų skaičiams specialistai skambina pavojaus varpais – sąlygos plisti šiai ligai darosi ypač palankios. Įspėdami, kad šis virusas ypač lakus, jie duria pirštu į drastiškai mažėjančias vaikų vakcinacijos nuo tymų apimtis. Nerimą didina ir jau šiais metais fiksuotas įvežtinis tymų atvejis. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europoje pernai labai padaugėjo tymų atvejų – užregistruota 30 tūkst.

Gripas, COVID-19 ar kiti vadinamąjį peršalimą sukeliantys virusai įgauna pagreitį. Ypač kylant sergamumui gripu dar nesiryžtama prognozuoti, ar pikas jau pasiektas. Tiesa, specialistai skuba raminti, kad sergamumas iš esmės yra sugrįžęs į priešpandeminį ir kol epidemijos skelbti nemato reikalo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėjo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų gyventojus maistui nevartoti užlietų šulinių vandens. Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir vandens lygiui jose artėjant prie stichinio lygio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Reaguodamas į šią situaciją, NVSC penktadienį paragino gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais.

Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų.

Šiemet Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dengės karštligės atvejų dar nefiksuota. Pernai registruota daugiausia – dešimt – įvežtinės maliarijos atvejų per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse. Lietuvoje per dešimtmetį, 2013–2023 metais, užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat skelbiama ir apie mirtį nuo gripo.

Teismas atnaujino į pareigas vis dar grįžti siekiančio buvusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio bylos nagrinėjimą. Regionų apygardos administracinis teismas sprendimą turėjo skelbti dar pernai gruodį, tačiau paskelbimas tada buvo atidėtas sausio 2 dienai. Tačiau tądien teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė verdikto taip pat nepaskelbė – ji bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės.

Pagal susirgimų erkiniu encefalitu mastą Lietuva jau ne vienus metus pirmauja Europoje. Vis tik nors skiepai nuo šios infekcijos gydytojų yra primygtinai rekomenduojami, valstybės nėra kompensuojami. Gera žinia kitiems metams – dalis žmonių nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų.

Gruodžio 18–24 d. (51-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek sumažėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumas siekė 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje kone dvigubai padaugėjo ŽIV atvejų. Beveik visas šis padidėjimas siejamas su mūsų šalyje apsigyvenusiais užsieniečiais. Vienas ŽIV atvejis nustatytas ir Kėdainiuose. Kaip rodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC)  duomenys, Lietuvoje 2022 metais buvo užregistruoti 252 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai. Iš viso iki 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 3 835 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių didžioji dalis nustatyta vyrams – beveik 3 tūkst.

Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC) sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičiai reikšmingai auga, šiuo metu „Eurovaistinėse“ fiksuojamas kone identiškas besiskiepijančių skaičius kaip ir pernai. Kad šventinės nuotaikos ir planų nesujauktų ligos, vaistininkė Jovita Aleknienė siūlo apsvarstyti, ar skiepas galėtų būti vertinga dovana.

Penktadienį pradeda veikti specialus tinklalapis, skirtas gyventojus informuoti apie legioneliozės keliamas rizikas bei veiksmus norint apsisaugoti nuo šios ūminės infekcinės ligos.   Interaktyvus legioneliozės prevencijos puslapis „Legionas prieš legioneles“, kurį sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, pasiekiamas adresu legionas.nvsc.lt.

Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius per savaitę dar padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pajutę negalavimus žmonės raginami likti namuose, jei įmanoma, rinktis darbą nuotoliu. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 4–10 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad daugeliui infekcinių ligų, tarp jų – ir meningokokinei infekcijai, yra būdingas sezoniškumas, t. y. šios ligos atvejų kur kas dažniau užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, kadangi daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur kontaktai glaudesni. Kita priežastis – dažnesnės virusinės infekcijos, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms.