nvsc

Gripas, COVID-19 ar kiti vadinamąjį peršalimą sukeliantys virusai įgauna pagreitį. Ypač kylant sergamumui gripu dar nesiryžtama prognozuoti, ar pikas jau pasiektas. Tiesa, specialistai skuba raminti, kad sergamumas iš esmės yra sugrįžęs į priešpandeminį ir kol epidemijos skelbti nemato reikalo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėjo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų gyventojus maistui nevartoti užlietų šulinių vandens. Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir vandens lygiui jose artėjant prie stichinio lygio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Reaguodamas į šią situaciją, NVSC penktadienį paragino gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais.

Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų.

Šiemet Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dengės karštligės atvejų dar nefiksuota. Pernai registruota daugiausia – dešimt – įvežtinės maliarijos atvejų per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse. Lietuvoje per dešimtmetį, 2013–2023 metais, užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat skelbiama ir apie mirtį nuo gripo.

Teismas atnaujino į pareigas vis dar grįžti siekiančio buvusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio bylos nagrinėjimą. Regionų apygardos administracinis teismas sprendimą turėjo skelbti dar pernai gruodį, tačiau paskelbimas tada buvo atidėtas sausio 2 dienai. Tačiau tądien teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė verdikto taip pat nepaskelbė – ji bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės.

Pagal susirgimų erkiniu encefalitu mastą Lietuva jau ne vienus metus pirmauja Europoje. Vis tik nors skiepai nuo šios infekcijos gydytojų yra primygtinai rekomenduojami, valstybės nėra kompensuojami. Gera žinia kitiems metams – dalis žmonių nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų.

Gruodžio 18–24 d. (51-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek sumažėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumas siekė 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje kone dvigubai padaugėjo ŽIV atvejų. Beveik visas šis padidėjimas siejamas su mūsų šalyje apsigyvenusiais užsieniečiais. Vienas ŽIV atvejis nustatytas ir Kėdainiuose. Kaip rodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC)  duomenys, Lietuvoje 2022 metais buvo užregistruoti 252 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai. Iš viso iki 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 3 835 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių didžioji dalis nustatyta vyrams – beveik 3 tūkst.

Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC) sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičiai reikšmingai auga, šiuo metu „Eurovaistinėse“ fiksuojamas kone identiškas besiskiepijančių skaičius kaip ir pernai. Kad šventinės nuotaikos ir planų nesujauktų ligos, vaistininkė Jovita Aleknienė siūlo apsvarstyti, ar skiepas galėtų būti vertinga dovana.

Penktadienį pradeda veikti specialus tinklalapis, skirtas gyventojus informuoti apie legioneliozės keliamas rizikas bei veiksmus norint apsisaugoti nuo šios ūminės infekcinės ligos.   Interaktyvus legioneliozės prevencijos puslapis „Legionas prieš legioneles“, kurį sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, pasiekiamas adresu legionas.nvsc.lt.

Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius per savaitę dar padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pajutę negalavimus žmonės raginami likti namuose, jei įmanoma, rinktis darbą nuotoliu. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 4–10 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad daugeliui infekcinių ligų, tarp jų – ir meningokokinei infekcijai, yra būdingas sezoniškumas, t. y. šios ligos atvejų kur kas dažniau užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, kadangi daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur kontaktai glaudesni. Kita priežastis – dažnesnės virusinės infekcijos, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis,  šiais metais yra užfiksuota daugiau vėjaraupių atvejų nei praėjusiais metais. Pernai tokiu pačiu metu buvo fiksuoti 11735 atvejai, o šiais metais ligos atvejų skaičius išaugo iki 15883. Gerovės klinikos vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė papasakojo, kad vėjaraupiai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Taip pat virusas plinta kontakto būdu – nuo vėjaraupių bėrimų tiesiogiai juos liečiant ar jų turiniui likus ant paviršių.

Toliau kopiant susirgimams koronavirusu, gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis, epideminis sergamumas jau fiksuotas 22 šalies savivaldybėse, į reanimacijos skyrių pateko 2 metų neturintis vaikas. Vis tik sveikatos specialistai ramina, kad skelbti epidemiją reikalo dar nėra. Tačiau kai kurie gyventojai raginami ypač pasisaugoti, mat jiems virusų pavojus niekur nedingo.

Atlikus gyvsidabrio taršos matavimus, nustatyta, kad daugiabučio namo Naugarduko gatvėje, Vilniuje, rūsyje ir viename bute, kur pirmadienį rasta apie 5 kg gyvsidabrio, jo koncentracija nuo 33 iki 140 kartų viršija leistiną normą gyvenamosios aplinkos orui. Apie tai pirmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Tik viename bute gyvsidabrio  koncentracija neviršijo leistinos, o kituose ją viršijo 6–30 kartų“, – rašoma centro pranešime.

Sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 22 savivaldybėse, į ligonines pateko 18 asmenų. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 27 d.–gruodžio 3 d.) bendras sergamumo rodiklis siekė 1603,0 atvejo 100 tūkst.

Praktiškai kasdien fiksuojamos viena ar net kelios mirtys nuo COVID-19 ir augantys bendri sergamumo ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičiai, specialistų teigimu, turėtų būti rimtas įspėjimas saugotis aktyviai plintančių virusų. Nors nemažai žmonių jais perserga lengvai, kai kam net kelių virusų „kokteilis“ gali tapti pražūtingas.

Augantis sergamumas virusinėmis ligomis ligonines vis dažniau verčia imtis ribojimų dėl pacientų lankymo. Štai VUL Santaros klinikos trečiadienį pranešė apie pasikeitimus Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriuje. Įstaiga informavo, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriuje laikinai stabdomas pacientų lankymas.

Augant sergamumui virusinėmis ligomis ligoninėse toliau griežtėja pacientų lankymo tvarkos. Apie pasikeitimus nuo šio antradienio paskelbė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Ji pranešė, kad, siekdama apsaugoti pacientus, jų artimuosius ir personalą, imasi dar didesnių saugumo priemonių. Pranešta, kad nuo lapkričio 28 d. griežtinama lankymosi ligoninėje tvarka.

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 20–26 d. (47-ąją savaitę) siekė 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus.

„Gulėjau lovoje, bandžiau užmigti, tačiau mane kamavo niežėjimas. Tada jis nebuvo intensyvus, niežėdavo tai koją, tai ranką, tai pilvą. Nesupratau, kodėl taip yra, tačiau pernelyg didelio dėmesio į tai nekreipiau, galvojau gal alergiją sukėlė skalbimo priemonės, kurias naudojau arba netinkama apranga, tačiau su laiku niežėjimas pasidarė vis intensyvesnis“, – taip savo ligos pradžią apibūdina 23 metų kaunietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomas). Vėliau Tadas sužinojo, kad jam n...

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip praneša NVSC, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Minint Europos testavimo savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ragina gyventojus įvertinti ŽIV, virusinių hepatitų B ir C bei lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką ir pasitikrinti profilaktiškai. NVSC, prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl.

Šiemet Lietuvoje užregistruota daugiau niežų atvejų nei per pernai metus. Niežais užsikrečiama glaudaus kontakto metu, o ligai užsitęsus didėja psichologinių problemų ir antrinių odos infekcijų rizika.

Šiemet Lietuvoje, Klaipėdoje, užregistruoti 3 tymų atvejai. Visi susirgusieji buvo 4–12, m. amžiaus vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šiemet Lietuvoje užregistruota daugiau niežų atvejų nei pernai per visus metus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Jo duomenimis, šiemet sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje registruotas 591 susirgimas šia liga, 2022 metais tokių atveju buvo 575. „Daugiausia atvejų užregistruojama rudens ir žiemos mėnesiais.

Praėjusią savaitę šalyje buvo užregistruotas pirmas šį gripo sezoną mirties nuo gripo atvejis, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Apie tai centras pranešė antradienį. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovo konkursą planuojama skelbti kitų metų pradžioje, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Konkursą planuojame skelbti kitų metų pradžioje“, – BNS šią savaitę informavo NVSC atstovas Zigmantas Nagys. NVSPL nuolatinio vadovo neturi nuo 2021 metų spalio, kai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš šių pareigų konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleido Daną Bakšą.

Š. m. lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujinta apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka, kuri leis nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, patiems užsakyti individualiai išgaunamo ir maistui naudojamo vandens ištyrimą be šeimos gydytojo paskyrimo. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje.

Per savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu nežymiai ūgtelėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė beveik 1200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje – 868 atvejai 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 1406,3 atvejo 100 tūkst.

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta.

Minint Pasaulinę poliomielito dieną, spalio 24-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad vienas pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos siekiamų rezultatų – išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo, šalies statusą. Šiam tikslui pasiekti svarbiausia priemonė yra vaikų skiepijimas nuo poliomielito.

Per pastarąją savaitę šalyje padaugėjo sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Lietuvoje spalio 16–22 d. (42 savaitė) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, spalio 9–15 d. (41 savaitė) jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje spalio 9–15 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 988,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Prasidėjus gripo sezonui, kai išauga pneumokoko sukeliamų ligų, t. y. sinusito, plaučių, gerklės ir viduriniosios ausies uždegimų tikimybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad daugumos jų galima išvengti pasiskiepijus. Tai itin aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems pneumokokinė infekcija gali būti grėsminga gyvybei.

Praėjusią savaitę Lietuvoje prasidėjus šių metų gripo sezonui, šios ligos atvejų, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, praėjusią savaitę fiksuoti 32 gripo atvejai, kai savaite anksčiau – 49. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis 100 tūkst. gyventojų siekė 988,5, o savaite anksčiau – 1083,1 atvejo.

Po infekcijos protrūkio Vilkaviškio lopšelyje-darželyje „Buratinas“ vertintos maisto tvarkymo sąlygos dėl įtariamo žarnyno infekcijos protrūkio. Specialistai nurodė pirminių pažeidimų nenustatę, tačiau paėmę naujus ėminius tyrimą tęs.

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pranešus apie pirmąjį šį sezoną taip anksti nustatytą „piktesnio“ gripo A(H3) tipo viruso atvejį, sveikatos specialistai ramina, kad tai – tik pirma kregždė. Be to, priduria, kad tai, koks laukia gripo ir kitų peršalimo ligų sezonas, nemažai priklauso ir nuo pačių gyventojų elgesio.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako pasigendantis šalies gydymo įstaigų aktyvumo užsakant vakcinas nuo koronaviruso. Apie tai NVSC perspėjo nuo ketvirtadienio sudarant galimybę sveikatos įstaigose vienu metu pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo. „Pasigendame aktyvesnio Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų užsakymo šios (COVID-19) vakcinos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Startavus virusinių ligų sezonui – pranešimas apie galimą klastingo viruso protrūkį Vilkaviškio ikimokyklinio ugdymo įstaigoje „Buratinas“. Pranešama apie bent 7 ligoninėje atsidūrusius vaikus. Medikų rankose atsidūrę vaikai pajuto pykinimo ir vėmimo simptomus – įtariami žarnyno infekcijos atvejai.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Vilda Bajoriūnienė portalui tv3.lt patvirtino, kad apie šį įvykį iš darželio yra gautas pranešimas.

Rugsėjo 25 dieną Santaros klinikose nustatytas pirmasis A gripo atvejis. Ištyrusi mėginį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) patvirtino, jog tai – A(H3) tipo virusas. Primenama, kad gripo virusai skirstomi į tris gentis: A, B ir C. Pirmojo, A tipo, virusai yra patogeniškiausi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir joms vėl būtina pasimaitinti. Todėl grožintis rudenėjančia gamta ar miško paklotėje ieškant kepurėtųjų, svarbu žinoti, kaip saugotis, kad šie pavojingas ligas platinantys voragyviai nesukeltų pavojaus sveikatai.

Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.  „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai.

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.