nuostoliai

Rekordinis kiekis didžiausio šalyje stadiono žiūrovų kėdžių – apie 250 – sulaužyta, be to, nukentėjo ir bėgimo takas, tribūnų sienos, kai kurios užtvaros. Tokie penktadienio vakarą Kaune vykusių draugiškų rungtynių tarp Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių futbolo rinktinių rezultatai.

Japonija tvirtina, kad žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotai šaliai atstatyti prireiks 25 trilijonų jenų (apie 750 mlrd. litų). Ši suma sudaro maždaug 6 proc. visos 2010 metais šalies pagamintos produkcijos vertės ir yra didžiausia iš iki šiol pateiktų nuotolių vertinimų, praneša BBC. Pasak Pasaulio banko, Japonijai po nelaimės atsigauti ir atstatyti prireiks penkerių metų. Žemės drebėjimas ir cunamis vadinami didžiausia šalies krize nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Šiemet jėgas suvieniję priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai, aplinkosaugininkai ir miškininkai būgštauja dėl artėjančio masiško žolės deginimo, kuris paprastai prasideda kovo pabaigoje ir tęsiasi visą balandžio mėnesį, bei pabrėžia, jog visi mitai apie teigiamą žolės deginimo poveikį neatitinka tikrovės, o jų sukelta žala gamtai kasmet siekia šimtus tūkstančių litų.

Japonijos valdžia paskelbė nuostolių, patirtų dėl kovo 11 d. Japoniją supurčiusio žemės drebėjimo, preliminarų įvertinimą. Japonijos finansinės biudžetinės politikos ministro Kaoro Esano vertinimu, bendri nuostoliai viršys 20 trln. jenų (250 mlrd. JAV dolerių) - daugiau nei 1995 metais po žemės drebėjimo Kobėje. Taigi kovo 11 d. žemės drebėjimas gali tapti „brangiausia“ stichine nelaime per visą Japonijos istoriją. Panašias prognozes skelbia ir ekspertai.

Bendri nuostoliai, patirti dėl kovo 11 d. Japoniją supurčiusio žemės drebėjimo, gali siekti 235 mlrd. JAV dolerių (577 mlrd. Lt), arba 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, pirmadienį praneša Pasaulio bankas (PB) savo atnaujintoje ataskaitoje „Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonomika“. PB duomenimis, privačių draudimo kompanijų nuostoliai gali siekti 33 mlrd. dolerių (81 mlrd. Lt), o šalies vyriausybei vien iš dabartinio biudžeto gali tekti skirti mažiausiai 12 mlrd. dolerių (29,5 mlrd.

Japonijos valdžios išlaidos žemės drebėjimo padariniams įveikti gali viršyti 180 mlrd. JAV dolerių, arba 3 proc. BVP. Ekspertai prognozuoja, kad trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai teks išleisti sugriautos infrastruktūros atstatymo darbams rekordinę sumą – didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.Situaciją apsunkina ir tai, kad šiuo metu Japonijos valstybės skola du kartus viršija šalies BVP dydį, vertinamą maždaug 5 trln. JAV dolerių.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pradėjo registruoti klientų, dėl audros patyrusių nuostolių, pranešimus. Per valandą dėl patirtų žalų į bendrovę jau kreipėsi 11 klientų, kurių nuostoliams padengti rezervuota 40 tūkst. litų. Audrai vis labiau įsisiautėjant, draudikai prognozuoja, kad žalų skaičius gali augti iki 70, o išmokų suma siekti 300 tūkst. litų.

Praėjus daugiau nei penkioms dienoms po to, kai penktos kategorijos ciklonas „Yasi“ nusiaubė Šiaurės Australiją, kai kurie šalies Kvinslendo valstijos miestai vis dar išlieka atkirsti nuo pasaulio, informuoja BBC. Nors žala žmonėms buvo minimali, stichija smarkiai apgadino namus, kelius, tiltus ir pasėlius. Australijos kariai bando prasibrauti pro griuvėsius ir pasiekti mažesnius miestelius bei sodybas, kurie neteko ryšio su pasauliu.

Protestai ir socialinis nestabilumas Egipto ekonomikai gali kainuoti labai brangiai. Prancūzijos banko „Credit Agricole“ ekspertų teigimu, kasdien šalis praranda per 310 mln. dolerių. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir užsitęsusią politinę krizę, banko analitikai nusprendė sumažinti Egipto BVP prieaugio prognozę šiems metams iškart 1,6 proc. punkto – nuo 5,3 iki 3,7 proc., praneša AP.

Lietuvoje pernai užregistruota daugiau naujų ir naudotų automobilių. Ši pirmą kartą Lietuvoje registruotų transporto priemonių statistika leidžia teigti, kad automobilių rinka keliasi po krizės. Tačiau į naujus ir naudotus automobilius ėmė vis dažniau žvilgčioti vagys.

Jau keletą savaičių pasaulis nenutyla aptarinėdamas neramumus vienose pagrindinių turizmo šalių Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje šią savaitę atšaukti visi skrydžiai, gabenantys turistus į Tunisą ir Egiptą. Manoma, kad neramumams nesiliaunant, skrydžiai nebus atnaujinti ir kitą savaitę.Visi kelionių organizatoriai ir agentūros vienu balsu teigia, kad svarbiausia – klientų saugumas, tačiau daugelis taip pat pripažįsta, kad nuostolių bus.

Šiemet bedarbių skaičius neaugo tik Tauragės, Panevėžio ir Klaipėdos teritorinėse darbo biržose, tačiau uostamiestyje nedarbo lygis vis dar išlieka aukštas – per 13 proc., rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdos profsąjungų, darbdavių organizacijų atstovų bei Seimo narių susitikime aptarti nedarbo problemoms bei prevencijai nemažai priekaištų skriejo į darbdavių daržą.

Į Lietuvą įsiveržusi gripo epidemija kelia įmonių, ypač nedidelių, susirūpinimą. Mat susirgus keliems darbuotojams, nėra, kam dirbti, randasi nuostolių. Yra buvę atvejų, kai vienu metu susirgus visam kolektyvui, laikinai teko uždaryti visą įmonę. Įpusėjus žiemai gripas ir viršutinių kvėpavimų takų susirgimai pakerta vis daugiau žmonių. Miestuose skelbiamos gripo epidemijos. Dėl to neramiai šiuo metu gyvena ir verslininkai.

Didžiosios Britanijos bankas „Barclay's" uždaro savo finansinių konsultacijų skyrių, todėl gali atsisakyti net tūkstančio darbo vietų, praneša BBC. Kompanija teigia, kad finansinių konsultacijų paslauga nebėra tokia komerciškai perspektyvi kaip anksčiau. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos finansų rinkos priežiūros tarnyba (FSA) įpareigojo britų banką „Barclay's„ išmokėti valstybei 7,7 mln. svarų sterlingų (31 mln. Lt) baudą ir kompensuoti 59 mln. svarų (238 mln.

Vežėjams, norintiems atsiimti po gaisro kelte „Lisco Gloria“ nenukentėjusį savo turtą, teks padengti gelbėjimo darbų kaštus, nes kitu atveju savo išlikusio turto jie atgauti tiesiog nebegali. Praėjusių metų spalį bendrovės „DFDS Lisco“ kelte siautėjusi ugnis pridarė nemažų nuostolių Vakarų Lietuvos vežėjų parkui –  sudegė apie 80 vilkikų ir 150 puspriekabių bei šaldytuvų, tačiau paaiškėjo, jog dalies žemutiniame denyje buvusių transporto priemonių ir jose buvusių krovinių ugnis nepalietė.

Per gaisrą kelte „Lisco Gloria“ nukentėjusios vežėjų bendrovės piktinasi pernelyg ilgai trunkančiu gaisro priežasčių tyrimu. Kol nėra ekspertų išvadų, nežinia, kas turės atsakyti už prarastus krovinius, o jų siuntėjai bent dalį nuostolių bando užkrauti ant vežėjų pečių, praneša LTV „Panorama“. Spalį sudegusio kelto dūmai vis dar nuodija per gaisrą nukentėjusių vežėjų gyvenimą.

Gerą mėnesį tūnoję užkrosnyje, Vilniuje ir jo apylinkėse siaučiantys vagys vėl davė apie save žinią. Šįkart jų grobis rekordinis – apie 700 tūkst. litų. Grobis – milžiniškas Vakar 0.42 val. vilnietis verslininkas P.R. (gim. 1958 m.) policijai pranešė, kad grįžęs namo rado apvogtą butą. Į dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą statytą vieno aukšto name esantį butą T.Ševčenkos gatvėje nusikaltėliai pateko atidarę langą, prieš tai išdaužę stiklą.

Užtvindytos Kvinslendo valstijos premjerė Anna Blay įvertino nuostolius, kuriuos padarė potvynis Australijoje. Valstybei jis kainuos 5 milijardus dolerių, praneša The Guardian. AFR duomenimis, A. Blay jau kreipėsi į federalinę valdžią su prašymu išskirti šias lėšas. Vien kelių ir tiltų atstatymui prireiks vieno milijardo. Šiuo metu potvynio aukomis yra laikomi 15 žuvusiųjų ir 90 dingusių be žinios.

Europos aukščiausių lygų klubai 2009 metais kartu sudėjus patyrė 1,2 milijardo eurų siekiančių nuostolių, skelbia UEFA. UEFA generalinio sekretoriaus Gianni Infantino teigimu, 733 Senojo žemyno komandų pajamos lyginant su 2008 metais išaugo 4,8 procento ir siekė 11,7 milijardo, tačiau išlaidos padidėjo kone dešimtadaliu - iki 12,9 milijardo eurų.

Automobilius, būstus ir gyventojų sveikatą apdraudusios kompanijos net neįpusėjus žiemai skaičiuoja milijonines žalos atlyginimo sumas. Šįmet per šalčiausią sezoną buvo užregistruota tūkstančiai automobilius apgadinusių avarijų, įlūžo nemažai pastatų stogų, daug gyventojų, parkritę slidžiose gatvėse, patyrė traumų. „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas pranešė, kad gruodį buvo užregistruoti 6139 eismo įvykiai, jų padaryta žala įvertinta 12,3 milijono litų.

Vieniems verslininkams sniegas nešą pelną, kitiems nuostolį. Kaimo turizmo sodybos dėl žiemos praranda klientus ir patiria papildomų išlaidų. Esą mažiau ir užsienio turistų, nes jiems sunkiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, per daug nenusimenama, daugėja stambių užsakymų, o vasarą tikimasi ir dešimtadaliu didesnio klientų srauto. Verslininkai tikina, kad 2010-ieji vienoms sodyboms buvo blogesni, kitoms geresni, tačiau neprastesni už 2009-uosius.

Nuo pat didžiųjų žiemos švenčių pradžios nagučius parodžiusi žiema draudikus verčia stvertis už galvų. Ypač tuos, kurie su vairuotojais yra sudarę transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei kasko sutartis. Draudikų duomenimis, smarkiai pasnigus ir siaučiant pūgoms, smulkių avarijų šalyje padaugėjo apie du kartus.

Naujus metus Lietuva pradėjo skendėdama sniego pusnyse. Įprasti žiemos malonumai nutolo – sniegas užpustė kelius, vaikus ir pensininkus įkalino namuose, pridarė rūpesčių kelininkams, medikams, ugniagesiams, paštininkams, seniūnams... Sniego storis – iki metro Įvertindami storus sniego patalus, nesutaria net sinoptikai, fiksuojantys įvairius gamtos išdaigų rekordus.

Visoje Lietuvoje pirmadienio popietę elektros dar neturėjo apie 2 tūkst. vartotojų, praneša Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorius LESTO. LESTO duomenimis, Rokiškio rajone be elektros dar yra 650 vartotojų, Ignalinos rajone – 353, Anykščių rajone – 216, Zarasų – 204, Kelmės rajone – 116, Akmenės rajone – 120. Pasak LESTO Dispečerinio valdymo depart amento skyriaus vadovo Ervino Pareigio, šiuose regionuose dirba beveik 150 brigadų, kurios šalina gedimus.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ šiandien sulaukė dvigubai didesnio negu įprastai skambučių srauto dėl slidžių kelių ir sniego nuostolių vairuotojams ir gyventojams. Iki pavakarės užregistruotiems įvykiams bendrovė jau rezervavo 350 tūkst. litų. Daugiausiai draudžiamųjų įvykių užfiksuota miestų gatvėse, užmiesčio keliuose ir dėl krintančio nuo stogų sniego bei varveklių žalų kiemuose ir gatvėse automobiliams. Vidutinė transporto žala per Kalėdas siekė 3000 litų.

Pas garbaus amžiaus Šiaulių apskrities gyventojus įjunko lankytis geradarėmis prisistatančios ir paramą žadančios apsimetėlės, po kurių apsilankymo šeimininkams belieka skaičiuoti tūkstantinius nuostolius. Ketvirtadienio pavakarę trys nekviestos viešnios pasibeldė į Šiaulių rajono Kuršėnų mieste gyvenančios pensininkų poros namus.

Spus­te­lė­jus šal­čiams, gy­ven­to­jai daž­niau šau­kia­si ava­ri­nių tar­ny­bų pa­gal­bos. Nuo įša­lo ju­dan­tys že­mės sluoks­niai lau­žo van­den­tie­kio vamz­džius, o ne­kū­re­na­mos kros­nys tam­pa ava­ri­jų bu­tuo­se prie­žas­ti­mi. Trū­ki­nė­jan­čius cen­tra­li­zuo­to van­den­tie­kio vamz­džius UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas va­di­na žie­mos pro­ble­ma. Va­sa­rai ši bė­da nė­ra bū­din­ga.

Gausus sniegas bando ne tik vairuotojų, bet ir nekilnojamojo turto savininkų kantrybę bei pasiruošimą žiemai, o draudikai skaičiuoja patirtas žalas. Iki 13 val. „Lietuvos draudimo“ Žalų centras užregistravo kiek mažiau nei 400 žalų. Bendrovė planuoja klientams kompensuoti beveik 1 mln. litų nuostolių. „Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai buvo pagrindinės šio pusdienio eismo įvykių priežastys.

Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms. Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais.

Šiauliuose ir regione vykusių 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių rengėjai nusėdo ant dugno – atjungtas internetas, užblokuoti mobilieji telefonai. Neatsiskaityta su 140 paslaugų teikėjų. Aiškėja, kad skoloms dengti pinigų nepakaks. Dabar bandoma griebtis audito ir ieškoti kaltų, bet skolos gali užgulti mokesčių mokėtojus.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Nuotraukos, kurias padarė Pentagono palydovai-šnipai, parodo, kad Pietų Korėjos artilerijos ugnis sunaikino Šiaurės Korėjos kareivines, informuoja naujienų agentūra „Yonhap“. Papasakojęs apie nuotraukas neįvardintas Pietų Korėjos parlamento atstovas, pareiškė, kad Pietų Korėjos smūgis padarė Šiaurės Korėjai didelių nuostolių, aukų tarp kareivių turėtų būti labai daug. Balsas.

AB „Lietuvos elektrinė“ finansinės ataskaitos duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė 6,02 mln. litų vertės grynąjį nuostolį. Pernai tuo pačiu laikotarpiu įmonė uždirbo 44,96 mln. litų pelno. Iki šių metų spalio bendrovės „Lietuvos elektrinė“ neaudituotasis nuostolis prieš apmokestinimą buvo 2,13 mln. litų. Prieš metus įmonė dirbo pelningai ir pelnas prieš apmokestinimą siekė 55,33 mln. litų.

Graikija biudžeto skyles kamšys parduodama keturis „Airbus“ lėktuvus ir valstybės valdomų įmonių akcijas, pranešė šalies finansų ministerija. Įmonių, kurias ketinama parduoti, sąraše – valstybės valdomi 49 proc. akcijų viename geriausių Graikijos kazino ir neskelbiamos akcijų dalys valstybinėse gynybos, geležinkelių ir kalnų pramonės įmonėse, pranešė finansų ministerija. Kitąmet taip pat ketinama atnaujinti Atėnų tarptautinio oro uosto valdymo koncesiją. Oro uosto, kurio 55 proc.

Nors nuo gaisro, kilusio kelte „Lisco Gloria“, praėjo daugiau kaip mėnuo, nežinomųjų, kas ir kam atlygins patirtą žalą, nemažėja. Patirta žala – 80 mln. litų Pasak vežėjų asociacijos „Linava“ atstovo spaudai Gyčio Vinsevičius, Lietuvos ekspertai tik visai neseniai pagaliau gavo leidimą apžiūrėti keltą, todėl prasidėjęs tyrimas ne tik, kad dar nė neįpusėjo, bet, galima sakyti, tik atsispyrė nuo pradžios taško.

Varėnos rajono Sarapiniškių kaime praėjusį savaitgalį baigti uždengti dviejų namų, labiausiai nukentėjusių nuo rugpjūčio 8-osios naktį praūžusios vėtros, stogai. „Šiandien jau šypsausi. Padėjus geriems žmonėms galiu ramiai laukti žiemos. Bet tos baisios dienos niekada nepamiršiu. Atrodė, kad pasaulio pabaiga su siaubingu šėlsmu nusileido į Sarapiniškes“, – išlydėdama „Varėnos statybos“ darbininkus kalbėjo 68 metų Monika Degutienė.

Vyriausybei paskyrus 174,8 tūkst. litų Kauno gyventojams, kurių turtas buvo suniokotas rugpjūčio mėnesį dėl miestą užgriuvusio škvalo, lėšos netrukus turėtų pasiekti nukentėjusius. Iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto,  škvalo padariniams likviduoti buvo skirta beveik 1,4 mln. litų. Tie pinigai atitenka pagal poreikius: miesto viešų erdvių sutvarkymui (600 tūkst. litų), gyventojų patirtai žalai kompensuoti (187,2 tūkst.

Eilinis parduotuvių vagišius Lietuvoje – inteligentiškas užuomarša, su pilnu krepšiu brangių prekių ir mobiliuoju telefonu prie ausies. Pagautas už rankos mandagiai atsiprašinėja, esą kalbėjosi labai svarbiu reikalu ir netyčia praėjo pro kasą nesusimokėjęs. Tokie “išsiblaškėliai" Baltijos šalių prekybininkams šiemet pridarė daugiau nei 0,5 mlrd. litų nuostolių. Nuostoliai mažėja Pernai parduotuvių apsaugos darbuotojai visame pasaulyje sulaikė per 6 mln. vagišių.

Kauno rajone tebedirba sustiprintos miškininkų pajėgos – per kelis mėnesius pavyko likviduoti daugiau kaip pusę vėjovartų. O baigiamieji miško tvarkymo darbai užtruks iki pavasario. Kauno rajono Dubravos miškų urėdija – viena iš labiausiai nukentėjusių nuo rugpjūtį siautusio škvalo. Skaičiuojama, kad čia suniokota beveik 70 tūkst. kietmetrių medienos. Į pagalbą atskubėjus aplinkinių ir tolimesnių urėdijų miškininkams per kelis mėnesius pavyko sutvarkyti du trečdalius suniokotos teritorijos.

Vagysčių iš parduotuvių mastais Baltijos šalis pralenkė tik Rusija. Prekybos tinklų apsaugos specialistai sako, kad didysis vagysčių bumas jau praėjo, tačiau vis tiek dėl to patirta 611 mln. lt nuostolių, praneša LTV laida „Šiandien“. Prekybininkų nedžiugina ir pastarųjų metų tendencijos – vagiliaujantys darbuotojai ir prasiplėtęs vagiamų prekių asortimentas.

Prancūzijos chemijos pramonės asociacijos generalinis direktorius Žanas Pelenas (Jean Pelin) pareiškė per interviu laikraščiui „The Daily Telegraph“, kad nuostoliai, kurių patyrė šalies chemijos pramonė dėl protesto akcijų prieš pensijų reformą, jau siekia apie milijardą eurų, o kiekviena nauja diena kainuoja dar mažiausiai 100 milijonų. Pusė visų nuostolių tenka užblokuotam naftos terminalui Marselio uoste, kur negali būti iškrauta dešimtys tanklaivių.

Pasaulinės mažmeninės prekybos nuostoliai dėl vagysčių iš parduotuvių 2010 metais sumažėjo 5,6 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir siekė 107,3 mlrd. dolerių. Apie tai teigiama tyrime „Global Retail Theft Barometer“, kurį atliko britų Prekybos tyrimų centras (CRR). 2010 m. buvo apklausti 1 tūkst. 103 mažmenininkai, praneša BBC. Dažniausiai vagiamos garsių firminių ženklų prekės, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, smulki elektronika, kosmetika ir parfumerija, vaikiški drabužiai.

Keturi jauni kėdainiečiai, tyčia suardę ir sugadinę šimtus kapaviečių ir jų antkapinių paminklų, netrukus bus teisiami – šią nusikaltimų mirusiųjų atminimui baudžiamąją bylą Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Jakštas perdavė nagrinėti rajono apylinkės teismui.

Vežėjai teigia, kad per kelto „Lisco Gloria" nelaimę patirti nuostoliai bus labai dideli. Asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius Lietuvos radijui sakė, kad žala gali siekti mažiausiai dešimtis milijonų litų. „Sunaikintos 144 puspriekabės ir 77 vilkikai. Tai gana rimti skaičiai. Tradiciškai iš Vokietijos beveik visada važiuoja pilnos transporto priemonės su kroviniais. Daugiausiai tai šaldytuvų ūkis, kuris veža greitai gendančius produktus - vaisius, daržoves, mėsą.

Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė savivaldybėms 3 mln. 441 tūkst. litų škvalo ir potvynio nuostoliams iš dalies kompensuoti, didžioji dalis lėšų atiteks gyventojų būstų remontui. Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą, kompensuos pačios savivaldybės. Iš Vyriausybės rezervo fondo nėra kompensuojami gyventojų patirti nuostoliai dėl potvynio sugadintų asmeninių daiktų, buities apyvokos reikmenų ar prabangos prekių.

Vilniaus policija ieško vyriškio, šeštadienio vakarą apiplėšusio kava, arbata ir prieskoniais prekiaujančią parduotuvę sostinės centre. Pasak Policijos departamento pranešimo, šeštadienio vakarą, apie 17.30 val., į A.Vienuolio gatvėje esančią parduotuvę užėjo vyriškis, kuris sudavė kumščiu pardavėjai S.S. (gimusi 1987 m.) į veidą ir iš kasos aparato pagrobė pinigus, o nuo lentynos paėmė kavos pakuotes. Materialinis nuostolis siekia apie 3 000 litų.

Praėjusį antradienį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius susitiko su Savivaldybei priklausančių įmonių atstovais aptarti pirmojo pusmečio pelnus ir nuostolius. Didžiausią nerimą Savivaldybės atstovams kelia Šiaulių oro uosto ir UAB „Šiaulių turgus“ rezultatai. Gerokai sumažėjo abiejų įmonių pajamos, o savikaina išaugo. Savivaldybės administracija šių dviejų įmonių pareikalavo pateikti papildomos informacijos dėl „išgyvenimo plano“ vykdymo.

Būkite malonus su mašinos nuomos agentūros atstovais, kitaip jums gali nutikti kaip Hankui Jeffries, kuris vietoj lauktos 325 JAV dolerių sumos, kurią patvirtino kelionių agentūra jam tik atvykus į Cancuno kurortą, atvykęs pasiimti mašinos jis išgirdo, jog už ją teks mokėti 900 JAV dolerių. Kainą pavyko sumažinti derantis, tačiau vyras buvo priverstas sumokėti draudimo mokestį, tad nepavyko išsisukti su mažiau nei 700 dolerių.

Nepalankios makroekonominės ir rinkos tendencijos, vis dar neišspręsti produktų logistikos klausimai bei gamyklos sustabdymas remontui turėjo esminės įtakos bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklos ir finansiniams rezultatams. Konsoliduotiems šių metų šešių mėnesių bendrovės rezultatams lemiamos įtakos turėjo nepalankios makroekonominės, rinkos ir logistikos sąlygos. Dėl to bendrovė per pirmąjį pusmetį patyrė 42 mln. JAV dolerių konsoliduoto grynojo nuostolio.