nuostoliai

Vis dar likviduojant praūžusio škvalo padarinius, jau ryškėja jos padarytos žalos mastai, įvairios tarnybos vardina išmoktas pamokas ir siūlymus tobulinti tam tikrus įstatymus. Vėtra Lietuvoje prasiautė prieš daugiau nei pusantros savaitės, rugpjūčio 8 dieną. Nors įvairios institucijos dar labai nedrąsiai vardina skaičius, jau aiškėja preliminarūs jos padaryti nuostoliai.

Ministrą Pirmininką pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad Vyriausybė parems nuo škvalo nukentėjusius gyventojus, tačiau pabrėžia, kad pagalbos gali tikėtis ne visi. Pasak jos, su škvalo padariniais kovojančios ir dėl to gerokai savo biudžetus patuštinusios savivaldybės pagrįstai tikisi sulaukti šių išlaidų kompensacijos. Pasak jos, jei nukentėjo „sodybos ar kažkoks panašus turtas“ – išlaidas turėtų atlyginti draudikai, ne Vyriausybė.

Vietoj vėtros nudraskytų stogų Sarapiniškėse jau kyla nauji. Tačiau kartu su jais auga ir skolos stogdengiams. Vieni nukentėjėliai buvo neapsidraudę, kitiems nepakanka draudimo išmokų, praneša „Lietuvos rytas“. Be to, Varėnos rajone esančių Sarapiniškių gyventojai turi dar vieną galvos skausmą: ką daryti su sveikatai pavojingu asbesto turinčiu šiferiu? Jį priima toli gražu ne kiekvienas sąvartynas. Šia danga dengta dauguma kaimo pastatų.

Vos prieš savaitę Lietuvoje praūžusi vėtra pridarė daug nuostolių ir pareikalavo žmonių aukų, bet, panašu, tuo gamtos išdaigos nesibaigė, mat trečiadienio popietę spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad netoli Rusnės užfiksuotas itin didelis debesis su besiformuojančiu viesulo „piltuvu“. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių skyriaus vadovė Vida Ralienė, komentuodama šį reiškinį sakė: „Normalu, kad rugpjūtį virš vandens pasirodo viesulai, kasmet gauname keletą pranešimų su nuotra...

Skandinavijos oro linijų grupės SAS nuostoliai per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo, tačiau, pasak kompanijos, jei ne Islandijos ugnikalnio išsiveržimas, dėl kurio buvo uždaryta oro erdvė, SAS vietoj nuostolių būtų pasiekusi pelną, praneša CNBC.Antrojo ketvirčio SAS grynasis nuostolis sudarė 502 mln. kronų, o atitinkamu laikotarpiu pernai kompanijos nuostolis siekė 1,05 mlrd. kronų.

Škvalo pasekmės Kaunui kainuos jau daugiau nei 1 mln. litų. Preliminarūs škvalo padaryti nuostoliai (tiesioginė žala bei audros padarinius šalinusių tarnybų papildomos išlaidos) susumuoti Kauno miesto savivaldybėje antradienį vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Daugiausia nuostolių padaryta stipriai vėtrai visame mieste išvarčius per tūkstantį medžių.

Rusijos šiaurės vakaruose siautė uraganai, kurie paliko be elektros 90 000 žmonių. Nulaužti medžiai padarė  kelius sunkiai pravažiuojamais. Apie šį stichijos šėlsmą buvo pranešę meteorologai, tačiau Rusija ir toliau nepasiruošusi atremti gamtos smūgius. Specialistai perspėja, kad karštį ir sausrą gali pakeisti potvyniai. Vanduo jau užtvindė didelius Amūro srities plotus. Ciklono sukelta vėtra  jau nusiaubė  šiaurės vakarų ir šalies centrinės dalies teritorijas.

Atokioje Sodų gatvelėje su šeima gyvenanti Edita Vidžiūnienė tąnakt namie, laimė, nenakvojo. Grįžusi su mažais vaikais kitądien ant nuosavo medinio namelio išvydo užvirtusią šimtametę akaciją. Storos jos šakos buvo įsmigusios į šiferio stogą, nuvertusios kaminą ir pakibusios ant elektros laidų. Pasistatę kopėčias Editos artimieji šakas, kurias pasiekė, patys nusipjaustė. O kamieną sijomis apramstė, kad stogo nesutraiškytų. Ir kreipėsi pagalbos į specialias tarnybas.

Rugpjūčio pradžioje po Lietuvą siautėjusios audros rauti ir laužyti medžiai fantastiškų formų barikadomis užtvėrė ne vieną grybautojų pamėgtą miško taką, tačiau supirkėjai grybų stygiaus sako nepajutę. Sinoptikai perspėjo, kad vėtros Lietuvai grėsė ir šį savaitgalį. Žmonės raginti pasvarstyti, ar laiką leisti miške.

Daudikai teigia, jog po nemenkų nuostolių pridariusių stichinių nelaimių turto draudimo įmokų nedidins. Tačiau finansų ekspertai sako, kad nors Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės yra finansiškai stiprios ir stabilios, o išmokų suma praėjusį savaitgalį gamtos stichijų padarytai žalai atlyginti nėra didelė, jeigu tokio stiprumo gamtos reiškiniai kartosis, kaip prognozuoja klimatologai, draudikai vis tik savo paslaugas turės branginti.

Rugpjūčio 8-osios paryčiais pirmieji škvalo smūgiai teko Varėnos apylinkėms. Tankių miškų apsuptą pietinę Lietuvos dalį nevaldoma stichija per keliolika miničių tiesiog priplojo prie žemės. Storakamieniai medžiai, lyg trapūs degtukai lūžo, skilo į kelias dalis, ir bejėgiškai krito ant miestelių, kaimų ir šimtais kilometrų išraižytų Dzūkijos kelių.

Tendencijos Klaipėdos uoste nėra itin džiuginančios, nes smarkiai mažėja naftos ir maisto produktų krovos apyvarta. Uosto direkcijos atstovai ketina susitikti su krovos terminalų vadovais ir aptarti susidariusią padėtį. Liepa - vos ne blogiausias šių metų mėnuo krovos atžvilgiu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Latviją įspėjo, kad finansiškai remiant nuo audrų nukentėjusias savivaldybės nebūtų padidintas biudžeto deficitas.Kaip praneša Lietuvos radijas, Latvijos finansų ministerija jau pažadėjo nuo vėtros nukentėjusioms savivaldybėms išdalinti nenumatytiems atvejams skirtus beveik pusantro milijono litų iš specialaus vyriausybės fondo.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.

Rusijos ekspertai nuostolius dėl nepaprastų karščių įvertino 15 mlrd. dolerių Preliminariais analitikų vertinimais, Rusijos ekonominiai nuostoliai dėl anomalių karščių ir miško gaisrų per mėnesį siekė apie 15 mlrd. dolerių, rašo "Komersant". HSBC ir "Uralsib" analitikai prognozuoja, kad nuostoliai dėl gaisrų ir karščių per mėnesį gali siekti 450 mlrd. rublių, arba 15 mlrd. dolerių.

K. Starkevičius apie škvalo padarinius: prie valstybės pagalbos kviečiu prisidėti ir verslą Žemės ūkio ministras pirmadienio popietę lankėsi Kauno rajone. Pavaduojantis šiuo metu atostogaujantį aplinkos ministrą, Kazys Starkevičius domėjosi, kaip sekasi likviduoti Pakaunės kaimuose ir miškuose savaitgalyje praūžusio škvalo padarinius. „Dėkoju supratingiems Kauno rajono gyventojams, kurie matydami žalos mąstą savo iniciatyva prisideda prie viešųjų erdvių nuo išlaužytų medžių ir šakų tvarkymo.

Po savaitgalį praūžusios audros draudimo bendroves užplūdo nuo jos nukentėję klientai. Pasak draudikų, tai daugiausiai žalos šiemet pridariusi stichija.  Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius itin sparčiai auga. „Jau per pirmąsias darbo valandas priėmėme rekordinį skambučių skaičių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Kauno rajono gyventojai, iš šių vietovių gauta 50 proc. visų pranešimų.

Lietuvoje sekmadienį praūžęs škvalas padarė nemažai nuostolių miškininkams. Preliminariai skaičiuojama apie 150 tūkst. kietmetrių išlaužytos ir suniokotos medienos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, labiausiai nukentėjo Prienų miškų urėdijos administruojami miškai, čia pažeista apie 30 tūkst. kietmetrių, Varėnos, Kaišiadorių – po 25 tūkst., Dubravos – 20 tūkst., Kauno – 15 tūkst., Trakų – 5 tūkst. kietmetrių medienos. Nuostoliai vertinami apie 10 mln. litų.

Savaitgalį per Lietuvą praūžęs škvalas ne tik vartė medžius ir griovė pastatus, bet ir nusinešė keturių žmonių gyvybes. Keli tūkstančiai žmonių Varėnos, Kėdainių, Trakų, Šalčininkų ir Druskininkų rajonuose liko be elektros. Kelininkai bei ugniagesiai dirba valydami medžių užverstus kelius, o elektrikams teks dar nemažai pavargti, kol sutvarkys išvartytus elektros stulpus bei nutrauktus laidus. Naujienų portalą Balsas.lt pasiekia vis nauji škvalo atgarsiai.

„Ponemon Institute“ organizacijos atliktas naujas tyrimas atskleidė, kad 45 jame dalyvavusių JAV bendrovių vidutiniai nuostoliai dėl kibernetinių nusikaltėlių siekė 3,8 milijono per metus. Vidutiniškai kas savaitę bendrovėms tenka viena sėkminga ataka. Tyrime dalyvavo valstybinės ir privačios bendrovės, turinčios nuo 500 iki 105 000 darbuotojų. Tyrimo metu buvo apklausiami tinklų administratoriai, praėjusius įvykius analizuojantys ir informacijos apsauga užsiimantys darbuotojai.

Dar penktadienį Kaune praūžusi vėtra miestui pridarė nuostolių - įvairiose miesto dalyse buvo išversta medžių. Labiausiai nukentėjo centrinė miesto dalis ir Vilijampolė. Pirmadienį nuo ankstyvo ryto bendrovė „Irgita“ savivaldybės užsakymu tvarko Ramybės parką, Muzikinio teatro skverelį, Neries krantinę ties „Undine“, kitas miesto vietas. „Audra išvartė ne supuvusius ar laiku nenupjautus, o visiškai sveikus medžius.

Islandijos ugnikalnio pelenų sukeltas chaosas danguje skaudžiai atsirūgo pigių skrydžių kompanijai „Ryanair“: ji šiandien pranešė per tris mėnesius praradusi 50 mln. JAV dolerių. Atsiskaitydama už pirmąjį mokestinį ketvirtį, bendrovė pranešė, kad jos pelnas krito 22%. Teigiama, kad „Ryanair“ balandžio ir gegužės mėnesiais buvo priversta atšaukti per 10 000 skrydžių. Koją bendrovės pelnui kišo ir išaugusios aviacinio benzino kainos.

„British Petroleum“ Plc atstovai praneša, kad siekiant sustabdyti naftos nuotėkį ir naftos gręžinio avarijos padariniams spręsti bei kompensacijoms jau išleista 3,12 mlrd. JAV dolerių. CNBC praneša, kad BP duomenimis, ši bendrovė jau išleido 147 mln. JAV dolerių patenkindama 47.000 reikalavimų. Naftos nuotėkis prasidėjo balandžio 20 d., sprogus naftos gręžiniui ir kilus gaisrui naftos platformoje, kurių metu žuvo 11 darbininkų.

Europos oro uostų operatoriai pareiškė, jog Islandijos ugnikalnio išsiveržimas jiems atnešė 300 mln. eurų nuostolius  bei 17 mln. keleivių netektį. Europos oro uostų taryba pareiškė, jog vulkaninių pelenų krizė „smarkiai paveikė atsigavimo procesą“, sumažindama keleivių srautus, kurie per pirmąjį metų ketvirtį paaugo 5,2 proc. Teigiama, jog vasarai rezervuota nemažai bilietų, tačiau baiminamasi, jog ugnikalnis gali vėl išsiveržti.

Ar tikrai Pasaulio taurė atneša ją rengiančiai šaliai ilgalaikės naudos? Priklauso nuo požiūrio. 2002-ųjų žaidynės Japonijoje, nors ir rengtos padedant Pietų Korėjai, virto ilgalaike našta vietinėms bendruomenėms. Kodėl? Jos liko atsakingos už žaidynėms pastatytų stadionų priežiūrą. Aštuoni iš dešimties specialiai čempionatui skirtų stadionų per metus atneša nuo 2 iki 6 mln. JAV dolerių nuostolius, kuriuos dengia japonų mokesčių mokėtojai.

Grupės "AC/DC" vyrukai Rumunijoje turėjo nemalonų incidentą. Išvykstant iš šalies kolektyvas turėjo sumokėti 2500 €. Pasirodo, "AC/DC" keliaudami pamiršo susimokėti kelių mokestį. Todėl prie šio mokesčio dar buvo priskaičiuota ir bauda. Ar muzikantai jau susimokėjo mokesčius ir baudas, nėra žinoma.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" Žalų skambučių centro specialistai registruoja pranešimus apie ketvirtadienį per Lietuvą praūžusios audros žalas. Šiuo metu bendrovė jau prognozuoja, jog klientų patirti nuostoliai dėl audros ir liūties sieks beveik 1,5 mln. litų. "Šiais metais gamta kaip niekada negailestinga - žvarbi bei slidininkų ir vaikų džiaugsmui sniego kupina žiema, pavasarinis potvynis, o štai vasara prasidėjo karščiais bei audra.

Europos Sąjunga Lietuvos gamintojams, nukentėjusiems nuo krizės pieno sektoriuje, skyrė 10,7 mln. litų. Šiuo metu pieno gamintojus jau pasiekė 10,5 mln. litų išmokų. Gegužės 19 dieną pradėtos mokėti išmokos privalo būti išmokėtos ne vėliau kaip iki birželio 30-osios, praneša Žemės ūkio ministerija. Pirminiais duomenimis, išmokas (7,42 Lt už parduoto pieno toną) iš viso turėtų gauti 53 tūkst. 248 šalies pieno gamintojai. Primenama, kad pieno gamintojai dar gali kreiptis dėl paramos gavimo.

Per pavasario potvynį valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį, jiems nuostoliai bus grąžinti pirmiausia. Gyventojai, pagal pateiktas kompensavimo paraiškas, galimai patyrė 2,57 mln. litų nuostolių, tačiau deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos. Be to, vidaus reikalų ministras įsitikinęs, kad jie turėjo būti apsidraudę.

Vakar Panevėžyje, Šiaučiūno g., iš A. Š. (gimęs 1975 m.) namo, išlaužus langą ir rūbinėje buvusį seifą, pavogtas lygiavamzdis šautuvas "IŽ 27M", graižtvinis šautuvas "Mauzer 98", 5 dėžutės šovinių, 5000 eurų, auksinė grandinėlė, nardymo įranga ir povandeninės žūklės šautuvas. Nuostolis - 37855 litai.

Generalinio Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovo Giovanni Bisignani teigimu, per pastarąsias dienas Europos oro linijos prarado apie 1,7 mlrd. JAV dolerių. Nuo pat balandžio 15-osios buvo atšaukti 95 tūkst. skrydžių o 10 mln. keleivių negalėjo pasiekti numatyto kelionių taško laiku. Tai sudavė lemiamą smūgį industrijai, 2009-aisiais jau netekusiai 9,4 mlrd. JAV dolerių. Pareigūno teigimu, šiuo metu penkios Europos oro linijos yra ant bankroto ribos.

Atšiauri žiema ir drėgnas pavasaris sunaikino didžiulius plotus žieminių rapsų ir kviečių. Kai kur iššalo beveik visi pasėliai. Ne vienas augintojas žiemkenčiais buvo apsėjęs beveik visas dirbamas žemes, tad juos užguls dvigubos išlaidos sėjai. Pražuvo visi rapsai „Tokių gamtos padarytų nuostolių per savo ūkininkavimo patirtį dar neturėjome“,– VL tvirtino ne vienas kalbintas grūdų ir rapsų augintojas. Kone visus žiemkenčių pasėlius teks atsėti Kauno rajono ūkininkui Jonui Žatkevičiui.

Europą užklojęs vulkaninių dulkių debesis sudavė sunkiai pakeliamą smūgį ne tik kelionių industrijai, bet ir visai atsigaunančiai žemyno ekonomikai. Praėjo penkios dienos, kai pakriko susisiekimas oru. Skaičiuojama, kad per tą laiką iš viso buvo atšaukta daugiau nei 70 000 skrydžių. Vien pirmadienį vietoj planuotų 28 000, „Eurocontrol“ duomenimis, įvyko vos 8,000-9,000. Kiekvieną dieną oro linijos negauna bemaž 200 mln.

Dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio užsidariusi Lietuvos oro erdvė sujaukė ir poilsiautojų bei kelionių organizatorių planus. Šimtai žmonių į planuotas atostogas šiltuose kraštuose taip ir neišskrido, kiti negali grįžti į Lietuvą. Kelionių agentūros žada patirtas išlaidas atlyginti, praneša LTV „Panorama“. Jau penktadienį saule lepintis ketinusiems poilsiautojams kol kas tenka rymoti ant lagaminų Lietuvoje. Kelionių agentūrose netyla skambučiai, klientai aiškinasi, ką jiems daryti.

Pagramančiu praėjusi potvynio banga vietos gyventojus sugrąžino į įprastą gyvenimo ritmą. Šoko ištikti gyventojai mielai dalijasi įspūdžiais, kuriuos temdo didžiuliai nuostoliai ir patirtas stresas. Upei grįžus į savo vagą, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai nesitraukia ir teikia gyventojams pagalbą.

Daugelyje Lietuvos upių vanduo jau slūgsta, tačiau dėl gausių kritulių ėmė kilti vanduo Vakarų Lietuvos upėse. Savo ruožtu draudikai ėmė perskaičiuoti potvynio žalą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) tinklalapyje skelbiama, jog Nemune ties Smalininkais vandens lygis nuo penktadienio, suirus sangrūdai, pažemėjo 3 metrais. Hidrologai užfiksavo, jog Jūroje ties Taurage vandens lygis pakilo 136 cm.

Savaitę besitęsiantis potvynis gerokai pakoregavo didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ prognozuotus skaičius. Iki šiandien pietų jau užregistruoti 386 įvykiai, bendra jų žala siekia 1,7 mln. Lt. „Įpusėjus savaitei pamatėme, kad mūsų prognozuoti skaičiai buvo labai optimistiški, jau vien per pirmadienį užregistravome žalų už 440 tūkst. Lt, o potvynis vis dar tęsiasi.

7,8 mln. pamestų arba sugadintų bagažų pasaulio oro linijoms praėjusiais metais atsiėjo net 2,5 mlrd. dolerių. „Tai yra suma, kuris oro susisiekimo pramonė negali leisti sau prarasti esant tokiam ekonominiam klimatai. Tarptautinė oro transporto agentūra prognozuoja, kad oro linijų nuostoliai 2009 metais siekė 9,4 mlrd. dolerių“ - savo naujausioje ataskaitoje teigia kompanija SITA. Tiesa, praėjusiais metais pamestų ar sugadintų bagažų skaičius sumažėjo 24 proc. lyginant su 2008 metais.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų skambučių centro specialistai šiandien registruoja pranešimus apie pakilusio vandens padarytas žalas. Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius sparčiai auga. Šiuo metu bendrovė jau prognozuoja, jog klientų patirti nuostoliai dėl potvynio sieks 750 tūkst. Lt. „Skęstanti“ Lietuva - taip pavadinčiau dabartinę situaciją. Sulaukiam skambučių iš didžiosios dalies šalies - patvinusi Neris, Nevėžis ir kiti vandens telkiniai.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Dar neseniai išsinuomoti butą, namą ar jo dalį Gargžduose buvo didelė problema. Ieškantieji nuomojamo būsto „Bangos“ redakcijos duris varstė kasdien. Dabar viskas atvirkščiai: siūlydami butus, namus per galvą verčiasi jų savininkai, tačiau pasiūla gerokai viršija paklausą. Kaip neapsigauti renkantis nuomininką, kaip išnuomoti būstą, kad nuomininkas ir sumokėtų nuomą, ir būsto nepaverstų landyne, galbūt padės dviejų gargždiškių patarimai ir karti patirtis.

SEB (ISIN SE0000120784) banko grupė Lietuvoje uždirbo 191,3 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, atidėjinius paskoloms ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas, tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per 2009 m. SEB banko grupė patyrė 1427,5 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB bankas per 2009 m. patyrė 1546,2 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio.

Draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ prognozuoja, kad dėl pastarosiomis dienomis Lietuvoje kritusio sniego ir siaučiančios pūgos vairuotojams išmokės apie 1 milijoną litų, o nekilnojamo turto savininkams – 400 tūkst. litų. Į bendrovę dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi 375 klientai. Prognozuojama, kad žalų skaičius viršys 500. Nerijus Giedraitis, UADB „ERGO LIETUVA“ Žalų administravimo skyriaus vadovas, teigia, kad daugiausia žalų automobiliams užregistruota Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Ką tik prasidėję tigro metai, jau parodė, kad šiemet kiekvieno norinčio išlikti valdžioje nagai bus itin aštrūs. Tai įrodė iš patikimų šaltinių, kurių dėl savaime suvokiamų priežasčių, negaliu atskleisti, gauta medžiaga. Imtasi net juodųjų viešųjų ryšių technologijų, tikriausiai tam, kad ateityje nepopuliarų žingsnį, turintį didelį socialinį poveikį, žengsiantys žmonės galėtų savo veiksmus pateisinti.

Vilniaus ir Kaišiadorių gatvėse Kūčių dieną užpulti vyras ir moteris buvo sumušti ir neteko asmeninių daiktų ir pinigų. 62-ejų metų moteris Kaišiadoryse buvo užpulta rytą, apie 7.30 val. Paukštininkų gatvėje moteris iš už nugaros pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Atsigavusi pasigedo rankinės, kurioje buvo asmens dokumentai, akiniai, mobiliojo ryšio telefonas, laikrodis ir 110 litų. Nukentėjusioji dėl galvos sumušimo paguldyta į ligoninę. Materialinis nuostolis - 1 100 litų.

Šiaulių rajono Meškuičių miestelyje ketvirtadienį apiplėštas namas. Jo savininkas patyrė daugiau kaip 22 tūkst. litų nuostolių. Pasak Šiaulių rajono policijos komisariato, namas apiplėštas tarp 16.00 ir 19.50 val. Į Meškuičių miestelio Dapkūnų gatvėje esantį gyvenamąjį namą įsibrauta per balkoną. Iš namo pavogti fotoaparatas, nešiojamasis muzikos grotuvas, pinigai, auksiniai papuošalai. Šeimininkas patyrė 22 tūkst. 330 litų nuostolį.

Dėl savaitgalio šalčių ir iškritusio gausaus sniego pranešimų skaičius apie eismo įvykių skaičius išaugo dvigubai. Draudimo bendrovės "PZU Lietuva" duomenimis, dėl sniego ir slidžių kelių labiausiai nukentėjo Vilniaus ir Kauno regionų vairuotojai. Remiantis preliminariais duomenimis, "PZU Lietuva" vairuotojams atlygins nuostolių už 600 tūkst. litų. "Pagrindinė eismo įvykių priežastis - slidi kelio danga tiek didžiųjų miestų gatvėse, tiek regioniniuose keliuose.

Per naktį dar pailgėjus eilėms Latvijos–Rusijos pasienyje, Lietuvos vežėjai sako galintys patirti didelių nuostolių. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ duomenimis, sekmadienio rytą Terechovo pasienio poste laukė apie 1300 vilkikų, dar maždaug 600 vilkikų stovi Grebnevo pasienio poste. Asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius sako, kad dėl vėluojančių krovinių jau ėmė piktintis ir jų gavėjai.