nuoma

Koronaviruso epidemija ir dėl jo paskelbtas karantinas lemia pokyčius biurų rinkoje, verčia nuomininkus bei nuomotojus ieškoti lankstumo tariantis, trumpinti sudaromų sutarčių terminus, remdamasis ekspertais. Tai pranešęs portalas delfi.lt taip pat skelbia, kad netolimoje ateityje galima laukti, jog biurai bus suplanuoti kitaip – gali atsirasti daugiau uždarų erdvių, taip pat iš dalies gali keistis kainodara, atsirasti papildomų mokesčių.

Siaučiantis koronovirusas koreguoja ir paplūdimių gelbėtojų darbą. Štai Palangos pliažai šią vasarą poilsiautojus pasitiks naujove. Bus matuojamos gulinčių žmonių temperatūros ir tą darys bepilotės skraidyklės. Jei ji bus kur kas aukštesnė nei įprasta, per drone įmontuotą garsiakalbį gelbėtojas paprašys poilsiautojo iš pliažo išeiti. Vis dėlto, skęstančius gelbėti reikės savomis rankomis. Tad po kiekvieno gelbėjimo tam tikros patikros prireiks ir pačiam gelbėtojui.

Besitęsiantis karantinas ir neprognozuojama vasara varo į neviltį pajūrio kurortuose nakvynę siūlančius verslininkus. Vienas per kitą jie vardina, kokių turistų srautų jau neteko ir prognozuoja dar liūdnesnius mėnesius ateityje. Smūgį viešbučiams sudavė užsieniečiai, kurie Lietuvos pajūrio šiai vasarai visai atsisakė. Tad verslininkai prašo lietuvius gelbėti jų verslą, o kokias žada kainas? Pajūrio kurortinių miestų ir miestelių verslininkai su nerimu laukia vasaros.

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Palangos verslininkai ir poilsiautojai kurorto valdžios prašo kuo greičiau leisti teikti laikinos nakvynės paslaugas. Žmonės stebisi, kodėl šis draudimas dar galioja, o verslininkai su nostalgija prisimena praėjusių metų balandžio pabaigą. Vis dėlto, kurorto valdžia draudimo panaikinti neskuba, o policijos pareigūnai sučiumpa vis daugiau nakvynę nelegaliai siūlančių Palangos verslininkų.

Vos tik Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, itin ryškūs pokyčiai prasidėjo nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Kilusi panika privertė dalį būstą nuomojančių žmonių sumažinti nuomos kainą. Susiklosčiusia situacija pasinaudoti suspėjusiems nuomininkams bent karantino laikotarpiui pavyko nusiderėti ir laikinai susimažinti nuomos mokestį. Nors būsto nuomos kainos sumažėjo, bet ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. Tai lėmė vienas reikšmingas faktorius.

Vyriausybė žada 100 mln. eurų iš biudžeto padalyti karantino prispaustiems nuomos verslininkams ir jų klientams. Tačiau Lietuvos bankas jau skambina pavojaus varpais, kad šiuos milijonus susižers stambieji nekilnojamojo turto valdytojai. Verslininkų atstovai teisinasi, kad sunkmetis ir jiems. Tačiau sulaukęs kaltinimų valstybės pinigus dalijant ne tiems, kam labiausiai jų trūksta, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad paramos mechanizmas gali būti keičiamas.

Palangos valdžia trečiadienį nusprendė nuo gegužės 11 dienos atnaujinti apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tokį sprendimą priėmė Ekstremalių situacijų komisija, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Teikti apgyvendinimo paslaugas buvo uždrausta kovo pabaigoje, siekiant sumažinti kurorte besilankančių žmonių srautus ir taip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą. Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad Palangoje buvo nubausti septyni asmenys, kurie pažeidė šį draudimą.

Praėjus pirmam karantino mėnesiui, specialistai jau vardija ir naujas tendencija būsto nuomos rinkoje. Čia kaip reikiant padaugėjo nuomojamų būstų pasiūla, butai pinga, nuomininkai reikalauja nemenkų keliasdešimties procentų nuolaidų, o lankstūs šeimininkai nuomos mokestį apkarpyti sutinka. Studentas Paulius karantino metu laiko veltui neleidžia – sportuoja. Tik jau ne savo bendrabutyje Kaune, o tėvų namuose Vilniuje. Paskaitoms persikėlus į internetinę erdvę, vaikinas bendrabučio atsisakė.

Karantino metu Lietuvoje įvyko pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Fiksuojama, kad atsirado žymiai daugiau pasiūlymų išsinuomoti būstą, tiesa, tai kol kas lėmė tik neženklius kainų pokyčius. NT ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai palietė ne tik ieškančius nuomos variantų, bet ir jau besinuomojančius žmones, kuriems atsirado daugiau argumentų derėtis dėl nuomos kainos sumažinimo. Bent jau karantino laikotarpiu. Portalo Aruodas.

Koronavirusui ir toliau plintant Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad būtina laikytis visų nurodymų ir likti namuose. Be to, Lietuvos policija teigia, kad asmenims, kurie nesilaikys saviizoliacijos, bus taikomos atitinkamos bausmės. Tuo metu būtų nuomininkai, reaguodami į tai, pradėjo siūlyti naują paslaugą – buto nuoma 14 d. karantinui.

Butų nuoma, ypatingai didžiuosiuose miestuose, yra nemenkas galvos skausmas. Dar liūdniau, jei nuomai galite skirti labai mažą pinigų sumą, vos 50 ar 100 eurų. Tada belieka dairytis jau, regis, atgyvenusio nuomos varianto – kambario kelių kambarių bute ir gyventi kartu su buto savininkais arba kitais nepažįstamas buto nuomininkais.

Buto savininkė pasidalijo nuotrauka, kurioje matoma jos dovana naujiems nuomininkams. Tačiau šis jos gestas „Facebook“ iššaukė ne tokias reakcijas, kokių ji tikėjosi, rašoma mirror.co.uk. Įkurtuvių dovanos gali būti labai svarbios, kai pinigai iš banko sąskaitos dingsta greičiau nei atsiranda. Tačiau dovanų krepšelis, kurį paliko viena buto savininkė suskaldė nuomones į dvi dalis: vieni tai vadino puikia dovana, o kiti manė, kad toks elgesys parodo užslėptą agresiją būsimiems nuomininkams.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Vis daugiau žmonių perka du butus, o vieną tiesiog išnuomoja. Šią tendenciją pastebinti interjero dizainerė Donata Liaukevičienė TV3 laidai „5 žvaigždučių būstas“ papasakos, kaip už prieinamą kainą ilgam laikui sutvarkyti butą, kad juo būtų patenkinti nuomininkai. „Išties dabar labai populiaru investuoti į antrą būstą, kuris būna skirtas nuomai. Kadangi konkurencija būna nemažai, tai žmonės nori, kad jis būtų įrengtas pagal šiuolaikinius geros kokybės standartus.

Nuosavo būsto klausimas kiekvienam lietuviui itin jautri tema. Tuo lietuviai labai skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Dauguma gyvenančiųjų Lietuvoje turi nuosavą būstą ir tik labai nedidelė dalis jį nuomojasi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad Vakaruose būstą nuomotis ir jį dažnai keisti yra įprasta ir normalu, tačiau pas mus stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad būtina turėti savo kampą.

Dešimtys neblaivių vairuotojų prie trumpalaikės nuomos automobilių vairo. Jų neatbaido nei tūkstantinės baudos, nei rizika prarasti teises ar užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Po vienos tokios avarijos, kai girtas vairuotojas pražudė jauną merginą, Lietuvoje ėmė garsiai skambėti idėja nuomojamuose automobiliuose įrengti alkoblokus.  Girto Turkijos piliečio Vilniuje sudaužytas „CityBee“ automobilis yra skaudžia nelaime galėjęs baigtis incidentas, kuris įvyko lapkričio pradžioje.

Kalėdos neįsivaizduojamos be eglutės. Vieni stato dirbtines egles, o kiti, norintys namų, užpildytų sakų kvapu, perka tikras, kurios, pasibaigus šventėms neretai atsiduria šiukšlių konteineriuose. Siekiant to išvengti, Lietuvoje jau kurį laiką populiarėja eglučių nuoma.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) svarstys siūlymą, kad būstą sostinėje turintys Seimo nariai, pasirinkę gyventi Seimo viešbutyje, mokėtų nuomą. „Buvo siūloma kreiptis į valdybą, kad tobulintų tvarką, nes Statute nėra numatyta, kad Seimo narys, kuris turi nekilnojamąjį turtą Vilniuje, turi mokėti nuomos mokestį“, – BNS sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

Politikų ar savivaldybių tarnautojų pasipinigavimui už pernuomojamą tarnybinį būstą ateina galas. Vasarą kilus skandalui, kad bent keli Neringos politikai, mokėdami nebrangią nuomą už savivaldybės būstus, juose visai negyvena, užtat už solidžias sumas juos pernuomoja turistams, Seimo nariai siūlo pataisą – tokią subnuomą drausti. Tarnybinį būstą nuomotis už kelias dešimtis ar šimtą eurų per mėnesį, o tokią pačią sumą atgauti per parą būstą pernuomojant turistams.

Buvusi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Chatuna Salukvadzė liko skolinga už buto Vilniuje nuomą, tačiau net teismo sprendimas neprivertė padengti skolų. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Ch. Salukvadzė Lietuvos teismo sprendimo nepripažįsta, nors jis nusprendė, kad gyvendama Vilniuje ambasadorė nevykdė įsipareigojimų nuomotojui, ir priteisė sumokėti skolą ir palūkanas.

Pasakyti, kada yra geriausias metas bandyti pigiau išsinuomoti būstą – sudėtingas uždavinys. Nors Lietuvoje galioja tam tikri mitai, kurie tarsi sufleruoja, jog nuomos kainas veikia tam tikri su sezoniškumu ir ne tik susiję veiksniai. Tikima, kad būsto nuoma pradeda brangti įsibėgėjus vasarai, nes tuomet į didžiuosius miestus taikosi apie stojimo rezultatus sužinoję studentai. Tame yra nemažai logikos.

Jau visiškai ant nosies naujasis mokslų sezonas, todėl į didžiuosius Lietuvos miestus suvažiuoja studentai. Būtent su nauja mokslo metų pradžia kasmet antroje vasaros pusėje yra siejamas ir butų nuomos kainų šuolis. Mat negavę vietos bendrabutyje arba nenorintys ten gyventi studentai ieško alternatyvų. Tuomet atsiveria du realūs keliai: nuomotis butą kartu su draugais arba mokėti už kambarį bute ir, kaip įprasta, gyventi su šeimininkais.

Tūkstantmečio karta – kartais dar vadinama Nuomos karta – susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, kuomet jiems tenka laimė apsilankyti savo draugų ar artimųjų vestuvėse, rodo atlikta apklausa. Būsto nuomos paslaugas teikiantis tinklalapis „SpareRoom“ atliko tūkstančio savo lankytojų apklausą, kurioje nustatė, kad net trečdalis jų negali sau leisti lankytis draugų vestuvėse. Tačiau tai nėra blogiausia naujiena. Net 31 proc. „millennial“ (angl.

Miuncheno „Bayern“ klubas pirmadienį oficialiai paskelbė, kad įsigijo sekmadienį sėkmingai medicininę patikrą atlikusį Philippe‘ą Coutinho, kuris vienam sezonui nuomos pagrindais persikėlė rungtyniauti į Vokietijos čempionų gretas. Vokietijos klubas turės galimybę išpirkti Brazilijos futbolininko kontraktą 2020 m. birželio 30-ąją dieną. Vis tik, abi komandos nusprendė neatskleisti kainos.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant persikelti į Kauną, jos patalpų nuomos konkursą laimėjo Arūno Martinkevičiaus koncerno SBA netiesiogiai valdoma bendrovė „Bei Capital“. Anot ministerijos, penkerių metų sutartis su laimėtoju turėtų būti pasirašyta iki rugpjūčio 26 dienos. Už 4,2 tūkst. kv. metrų ploto patalpas su 280 darbo vietų K. Donelaičio gatvėje ministerija per mėnesį mokėtų 81,2 tūkst. eurų (su PVM), o per penkerius metus – 4,9 mln. eurų.

Lietuvoje automobilį dviem dienoms nuomojusi moteris liko nepatenkinta savo patirtimi, tačiau automobilį suteikusi bendrovė pateikia kitą istorijos pusę. Tuo metu vartotojų teisių sargai gyventojams pataria, kaip nuomotis automobilį, kad pavyktų išvengti panašių painių ginčų. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė Nida su portalu tv3.lt dalinasi savo istorija apie automobilio nuomą Lietuvoje.

Įsisukus į kasdienybės rutiną dažnai jaučiamės tarsi prislėgti visų rūpesčių, darbų ir užduočių, tad vis dažniau kyla noras pabėgti kažkur, kur galima atsipūsti ir nors trumpam visą tai pamiršti. Išeitis yra! Dzūkijos miškuose, netoli Merkio ir Versekos upių santakos, vienkiemyje, apsupti miškų ir tylos stovi du nameliai medžiuose. Dviejų brolių Antano ir Augustino Mačionių vaikystės žaidimų vieta tapo judviejų verslu.

Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė įsivėlė į dar vieną skandalą. Ji įsiskolino Neringos savivaldybei, mat 13-a metų nemoka nuomos mokesčio už garažą, kurį paveldėjo po vyro mirties. Jei artimiausiu metu skola nebus padengta, į darbą kibs antstoliai. Prezidento našlės įsiskolinimas siekia apie 1700 eurų. Vienas iš šių garažų Nidoje iki šiol priklauso buvusiam prezidentui Algirdui Brazauskui. Ir nors jis jau miręs, nuomos sutartis su Neringos savivaldybe nėra nutraukta.

Neringos valdininkai politikai pelnosi iš savivaldybės turto. Kone pusvelčiui jiems išnuomotus butus jie pernuomoja turistams. Visi šie veiksmai – teisėti ir tęsiasi jau du dešimtmečius. Tiesa, informacijai iškilus į viešumą, Neringos savivaldybė tikina sieksianti užkirsti kelią savivaldybės būsto subnuomai. Socialinio būsto Neringoje šiuo metu laukia 27 šeimos. Ir nors iš viso Neringos savivaldybės būstų fonde – 74 butai, tik 18 jų – socialiniai. Likusieji turi tarnybinių butų statusą.

Klaipėdoje trumpam apsistoti norintiems žmonėms butų nuomos kainos gali pasirodyti prabangios. Ieškant vietos apsistoti butų nuomos platformoje „Booking.com“ susidaro įspūdis, kad trumpalaikės nuomos kainos orientuotos į turtinguosius. Pavyzdžiui, jeigu norėtųsi išsinuomoti butą mėnesiui, tam reikėtų skirti bent 1 000 eurų, už kurį, realiausia, pavyks gauti vieno kambario ankštą butuką. „Booking.com“ duomenimis, pigiausi butai mėnesiui kainuotų 1525 eurus, 1820 eurų ir 1929 eurus.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Interjero dizainerė Eglė Savickaitė, kurianti interjero vizualizacijas, ėmėsi projekto Vilniuje. Ji atnaujino butą taip, kad pažiūrėjus nuotraukas iki pasikeitimų ir po jų, sunku pažinti, kad tai yra tie patys namai.  Dar prieš buto pirkimą savininkas žinojo, kad jis bus skirtas nuomai, todėl didelių reikalavimų neturėjo. Jam svarbiausia buvo lokacija, patogus aukštas, balkonas bei kvadratūra, šiuo atveju, tai 45 kvadratinių metrų 2 kambarių butas.

Skrupulingai kiekvieną centą aštuonerius metus skaičiavęs būsto šeimininkas savo nuomininkei po daugiau nei metų priminė apie tariamą skolą už nesumokėtus mokesčius. Moteris pasimetusi – ji teigia skolą sumokėjusi, bet tai įrodančio dokumento neturi.

Vilnius nuolat auga, į jį traukia ir būsto nuomai ieško vis daugiau žmonių. Deja, visokio plauko aferistai naudojasi patikliais gyventojais ir vien už prašymą apžiūrėti dominantį būstą prašo susimokėti avansu. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai ragina būti budriais ir pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Butą Vilniuje išsinuomoti bandžiusi Julija liko priblokšta – buto šeimininkas vien už apžiūrą pareikalavo avanso.

Nekilnojamo turto nuomos rinkoje tam tikra dalis žaidėjų žaidžia pagal neįprastas taisykles. Taip būtų galima apibūdinti tuos nuomotojos, kurie pasirinko trumpalaikės nuomos strategiją. Lyginant ilgalaikės ir trumpalaikės nuomos niuansus – akivaizdžiai išsiskiria kainos aspektas. Kitaip ir būti negali, kai tam tikrais atvejais vos už kelias valandas sumokėsite tiek, kiek sumokėtume už mėnesį ilgalaikės nuomos atveju.

Ką šiandien reiškia būti patriotu? Kas yra patriotizmas? Kodėl turėtume būti patriotais – juk priešas šiandien į mus nenutaikęs šautuvo? Patriotizmas - tai ne tik paaukota gyvybė už tėvynės laisvę. Tai ir kasdienis kantrus, dažniausiai tylus darbas net nesulaukiant kuklaus „ačiū“. Apie tai papasakojo „Lietuvos garbės“ apdovanojimus pelnę herojai. Verslininkas Julius Davidonis per dvejus metus pastatė dešimt namų šeimoms, kuriuos būstus prarado gaisro metu.

Buto nuoma įprastai „suvalgo“ nemenką dalį pavienių asmenų ar šeimos biudžeto. Išleisti kelis šimtus eurų nuomai Lietuvoje tapo norma. Mat už vos kiek tvarkingesnio vieno-dviejų kambarių buto nuomą gali tekti pakloti nuo 250 iki 600 eurų. Kuo nuomojamas butas kokybiškiau įrengtas ir kuo jis patogesnėje geografinėje padėtyje, tuo nuomos kaina auga ne dešimtimis, o šimtais eurų.

Daugiau nedideles pajamas gaunančių ir socialiai remtinų žmonių ateityje galės tikėtis paramos būstui išsinuomoti arba nusipirkti. Seimas antradienį balsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią socialiai remtiniems asmenis savivalda arba valstybė kompensuotų dalį įsigyjamo arba išsinuomojamo būsto kainos. Pataisomis siūloma 20 proc.

Tam tikrame gyvenimo etape daugeliui žmonių tenka įsikurti nuomojamame bute. Tokiu atveju kiekvienas renkasi būstą pagal kišenę ir kitus asmeniškai svarbius kriterijus. Bet yra žmonių, kurių pajamos nėra didelės, todėl jie ieško ekonomiškiausių būsto nuomos variantų. Jeigu atmestume pasiūlymus, kur yra nuomojamas kambarys kelių kambarių bute, tai pats ekonomiškiausias variantas būtų nedidelio ploto butai.

„Nuomojamas tvarkingas, šviesus ir erdvus dviejų nepereinamų kambarių butas ramioje ir patogioje vietoje gyventi“, – rašo skelbime, patalpintame populiarioje interneto svetainėje. Deja, butas visai nėra tvarkingas. Anaiptol, jį išsinuomavęs Matas susiėmė už galvos pamatęs, kokie gyviai čia gyvena. Populiarioje feisbuko grupėje vilnietis pasidalijo įrašu, kuriame rašė, kaip nukentėjo nuo buto savininko ir nekilnojamo turto brokerės.

Sutikite, išlaidos būsto nuomai sudaro nemenką dalį bendro šeimos ar pavienių asmenų biudžeto. Sunku su tuo ginčytis, ypač prasidėjus šildymo sezonui, kai papildomai pabrangsta būsto išlaikymas. Šįkart norėtume pasidalinti iš Vilniaus į Suomijos sostinę Helsinkį emigravusios Agnės istorija. Mergina gyvenimą Lietuvos sostinėje iškeitė atsiradus karjeros galimybėms vienoje iš Skandinavijos šalių.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Lietuvoje būsto nuomos kainos svyruoja priklausomai nuo metų laiko. Vieša paslaptis, kad atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, įprastai, nuomos kainos šiek tiek sumažėja arba bent jau atsiranda galimybė produktyviau pasiderėti su nuomotoju. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip nuomos kainos keičiasi atšalus orams.

Ar žinai, kad Lietuva papuola tarp trijų Europos Sąjungos šalių, kurios gyventojai nuomai išleidžia mažiausiai? Kaip rodo 2017 m. „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, Lietuvos gyventojai būsto nuomai išleidžia 13,1 proc. nuo namų ūkio disponuojamų pajamų. Mažiau už lietuvius nuomai išleidžia tik maltiečiai (7,6 proc.) ir latviai (10 proc.). ES vidurkis yra 23,8 proc. namų ūkio disponuojamų pajamų. Didžiausią procentą būsto nuomai išleidžia ispanai (32,1 proc.

Trys studentės iš Kinijos, Šandong universiteto, neigiamai pagarsėjo internete. Merginos išsinuomojo „Airbnb“ butą Japonijoje ir paliko jį visiškai sujauktą. Jos praleido jame penkias dienas. Savininkas liepė joms apmokėti sąskaitas už valymą, tačiau jos atsisakė. Studentės užblokavo savininką ir nesijautė kaltos dėl savo poelgio. Šeimininkas apie tai pranešė internete, nuotraukos tapo virusinėmis ir merginos galiausiai sumokėjo 60 dolerių už valymą.

Kiekvienas smaližius turėtų atkreipti dėmesį į šį namą Prancūzijoje. Jis pagamintas iš šokolado. Taigi, mažas mielas kotedžas pagamintas iš 1,5 tonos šokolado. 18-kv. metrų name jūs galite rasti šokoladinį židinį, stalą, lempą, laikrodį, puodelius, knygas ir netgi sienas ir lubas. Iš išorės šis Vilio Vonkos namas taip pat dekoruotas šokoladu. Čia gali apsistoti 4 žmonės. Kaina prasideda nuo 50 eurų už naktį.

Moksleivių tėvai stebisi, kodėl turi mokėti už vaikams skirtas spinteles mokyklose? Pasirodo, tai – nuomos mokestis. Spintelės – ne ugdymo įstaigų turtas. Jas tėvams nuomoja verslininkai, kurie už galimybę mokyklose pastatyti spinteles, susimoka ugdymo įstaigoms. Pasitaiko mokyklų, kuriose tėvai vaikams spinteles nuperka. „Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijoje pirkome spinteles. Viena apie 25 Eur kainavo. Pirkome prieš kelis metus.