nuoma

Nuo pirmadienio smulkieji prekybininkai ir kiti individualiai dirbantys verslininkai gali teikti paraišką gauti iki 70 proc. kompensaciją už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas. Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik įmonės ar įstaigos. Pagalbos priemonei „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“, kai kompensuojamos patirtos pastoviosios išlaidos, iš viso skirta 12 mln.

Nė vienam, gyvenančiam nuomojamame bute, greičiausiai nesinorėtų pabusti nuo netikėto nuomotojo skambučio į duris ar raktų į spyną krebždenimo. Visgi, kai kurie būstą besinuomojantys gyventojai pasakoja, kad tokios situacijos – vis dar realybė. Tuo metu teisininkai skuba paaiškinti – veržtis į nuomojamą butą teisiškai nėra leidžiama. Socialinio tinklo grupėje ne vienas dalijosi savo patirtimi.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nuomojasi 25 gaisrines mašinas, kurių nuomos kaina dešimtmečiui 2,8 mln. eurų viršija pačių automobilių vertę, rašo portalas 15min.lt. Šias gaisrų gesinimo mašinas PAGD padaliniai po centralizuoto pirkimo išsinuomojo 2015 metų viduryje.

Ne vienam ieškant būsto nuomai, ypač sostinėje, nuo kainų gali ir plaukai pasišiaušti. Visgi, dar prieš kurį laiką sostinė įsteigė dalies būsto nuomos kompensaciją nuomos sutartį oficialiai registruojantiems gyventojams, tačiau apie ją vis dar žino mažiau gyventojų nei galėtų naudotis. Įstaigų teigimu, kompensacijos dydis gali siekti ir kelis šimtus eurų, svarbu atitikti jai taikomus kriterijus.

Artėjant mokslo metams, būsimi studentai skundžiasi, kad nuomojamą būstą jau dabar ne tik sunku surasti, bet jo kainos kyla vos ne su kiekviena diena. Per metus nuomojamas būstas Vilniuje pabrango 20 procentų. Specialistai sako, kad, neįpirkdami būsto dėl smarkiai išaugusių nekilnojamo turto kainų, žmonės būsto nuomą renkasi kaip alternatyvą, dėl to nuomos paklausa ir kaina gali didėti ir toliau.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos nenustoja stebinti tautiečių, tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad prie tokių kainų teks priprasti.  Kainos turėtų stabilizuotis, tačiau kristi – vargu, sakė analitikas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Žaliavų kaina tiesiogiai atsiliepia ir nekilnojamo turto rinkai. Čia irgi matomas tas brangimas, kainos auga.

Pasibaigus antrajam karantinui būsto nuomos rinka didžiuosiuose šalies miestuose atsigauna, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Ekspertų teigimu, nors butų nuomos kainų augimas yra paspartėjęs, sparčiai auga ir butų pirkimo kainos, tad nuomos pajamingumas ženkliai nedidėja ir šiuo metu siekia apie 7 procentus. Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, pasibaigus antrajam karantinui trumpalaikė nuoma atsigauna.

Vasarą nemažai žmonių ieško būsto nuomai ir skundžiasi, kad bene visuose skelbimuose nurodytas tarpininkavimo mokestis, kuris siekia 150–200 eurų. NT brokerių nuomonės dėl tokio mokesčių išsiskyrė. Vieni tikina, kad jų imti niekas nedraudžia, kiti siūlė žmonėms jo nemokėti. Buto Vilniuje nuomai ieškanti Jūratė skundėsi, kad pirmą mėnesį ji turi sumokėti beveik 1000 eurų. „Dauguma brokerių ir savininkų prašo sumokėti už nuomą į priekį. Buto nuoma dabar siekia 350 – 400 eurų.

Šią vasarą NT specialistai prognozuoja sujudimą nuomos rinkoje. Rudenį sugrįš studentai, be to, Vilniuje apskritai auga gyventojų skaičius, vis daugiau žmonių atvyksta čia dirbti. Todėl nuomos paklausa gali viršyti pasiūlą, o kainos augs, už vidutinį butą gali tekti mokėti 500 eurų per mėnesį ar daugiau. Vilnietė Inga pasakojo, kad už 2 kambarių buto nuomą Viršuliškėse, senos statybos daugiabutyje, moka 220 eurų per mėnesį.

Brangstant įvairioms prekėms ir paslaugoms, šią vasarą daugiau kainuos ir atostogos. Brangiau gali būti ne tik išvykti į užsienį, bet ir paatostogauti gimtinėje, pavyzdžiui, pasiplaukiojant baidarėmis. Specialistai sako, kad kai kur ši paslauga šiemet brango ir penktadaliu, tačiau keliaujančių baidarėmis tai neatbaido. Specialistai taip pat fiksuoja ir išaugusią baidarių nuomos vietų paiešką – kai kuriose internetinėse svetainėse lankytojų srautas šiemet bene perpus didesnis nei pernai.

Aiškėja, kad Vilniaus senamiestyje savivaldybės patalpas verslauti užsimanę žmonės nusprendė paversti bendrabučiu ir kraunasi tūkstančius iš nuomos. Miesto valdžia aiškina, kad tokia nuoma neteisėta, bet sustabdyti įsukto verslo negali. Net po teismų reikalavimų išsikraustyti, savivaldybės patalpų nuoma užsiimantys žmonės iš gyventojų teberenka pinigus tiesiog grynaisiais. Šiuo bizniu stoties rajone jau susidomėjo Finansinių nusikaltimų tarnyba.

Vilniaus miesto savivaldybės pastato 20 aukšto patalpų ilgalaikės nuomos konkursas pakartotinai bus skelbiamas vasaros pabaigoje, o iki tol šias patalpas bus galima išsinuomoti ne asmeninėms šventėms, pristatymams, konferencijoms ir kitiems renginiams.

Būsto rinkos aktyvumas ir toliau auga, o kainos kyla. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ėmė ieškoti sprendimų, bet jų nuomonės išsiskyrė. Vieni siūlė būstą ne pirkti, bet nuomotis, kuo daugiau žmonių nuomosis, tuo labiau kris pardavimo kainos. O kiti NT specialistai pažymėjo, kad žmonėms svarbu saugumas, todėl jie būstą tik pirks. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvoje būtų galima didinti būsto nuomos rinką.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus vystymo kompanija keičia jos administracinio pastato 20-ojo aukšto įveiklinimo idėjos konkurso sąlygas – gerokai sumažinta pradinė nuomos kaina, pasiūlymus bus galima teikti ilgiau, vėliau pradėti veiklą.  Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos vadovė Karolina Frolovienė BNS teigė, jog taip siekiama padidinti konkurenciją.

Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos konkursą dvejiems metams laimėjusi renginių organizavimo bendrovė „Aštuntas elementas“ už visą nuomos laiką Turto bankui turėtų sumokėti per 687 tūkst. eurų, rodo BNS skaičiavimai. Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu BNS pranešė, jog 18,7 tūkst. kv. metrų ploto komplekso ir 2,2 ha teritorijos mėnesio nuomos kaina konkurse išaugo nuo pradinės 0,97 euro iki 1,53 euro už kv. metrą (be PVM).  „Objektas išnuomotas už 1,53 euro už kv.

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Jauna moteris gyvena lauke. Ji glaudžiasi po daugiabučio balkonu, kuriame ankščiau gyveno ir pati, o ten yra ir jos mamos butas, kuris šiuo metu laisvas. Kodėl taip nutiko, moteris pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtojai Rūtai Filejevai. Lina pasakojo, kad savo būsto neteko dėl nesusikalbėjimo su būsto šeimininku.  „Aš prieš tai nuomojausi butą. Išėjo, kad mes nesusitarėme su šeimininku, grįžo jo motina, pareiškė, kad ten jos butas ir ji nenori, kad aš ten nuomočiausi.

Kirpyklų savininkė atsidūrė Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratyje todėl, nes, kaip teigė pati, kelias dienas pavėlavo sumokėti nuomą. Moteris pasakojo, kad ją be priežasties įskundė nuomotojas, todėl ji kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Karolina Levenauskytė – verslininkė, kuri turi kirpyklų tinklą. Moteris pasakojo, kad pas ją namuose apsilankė vaiko teisių specialistai, kurie pranešimo sulaukė iš anonimo.

Ieškoti naujo būsto – sunkus, atsakingas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tėvams su mažais vaikais šis gyvenimo tarpsnis gali dar labiau apsunkti. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vaikai ir gyvūnai yra tikri namų siaubūnai, ir, nors įstatymai šitaip elgtis neleidžia, nuomotojai vis dar vengia nuomininkų su vaikais. Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus.

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė. Laimėtoją antradienį patvirtino Turto banko valdyba.   „Turto banko valdyba pritarė sandoriui dėl laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos.

Klaipėdietį vasarį nustebino kaina už socialinio būsto nuomą. Kelis metus mokėjęs pastovų nuomos dydį, vasarį jis gavo bene 50 eurų didesnę sąskaitą. Vyriškis piktinasi, kad apie nuomos kainos kėlimą jam nebuvo pranešta iš anksto. Tuo metu savivaldybė sako apie pasikeitusį nuomos dydį visus socialinių būstų nuomininkus įspėjusi, ir net keliais kanalais. Klaipėdietis sako, kad jis toks – ne vienas.

Vilniaus savivaldybė po darbo valandų pretenduoja tapti miestiečių traukos centru. Rengiamasi išnuomoti pastato 20-ajame aukšte esančias patalpas, rašoma pranešime spaudai. Pasak miesto mero, vilniečiai savivaldybėje turėtų jaustis šeimininkais, o ne svečiais. „Viešieji pastatai po darbo valandų yra visiškai neišnaudojami, nors savo prigimtimi yra visų piliečių turtas, sukurtas ar išlaikomas iš sumokėtų mokesčių.

Krašto apsaugos ministerija siūlys Seimui gerinti karių socialines garantijas – numatoma didinti kompensacijas už nuomą ir keliones į tarnybos vietą. „Nuompinigiai didinami, tarifas trečdaliu už kilometrą didinamas, apmokamas atstumas didinamas, naikinamos papildomos sąlygos dėl turto turėjimo“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šiuo metu tarifas kurui siekia 6 centus už kilometrą, siūloma jį padidinti iki 8 centų.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Turto bankas paskelbė šią savaitę perimto buvusio Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą. Pastatų kompleksą planuojama išnuomoti dvejiems metams su galimybe laiką pratęsti. Pradinė nuomos kaina, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai, – 0,97 euro už kv. metrą (be PVM), pranešė Turto bankas.

Šalį užvertus gausiam sniegui, nemažoje dalyje Lietuvos vietovių sutriko elektros tiekimas – dešimtys tūkstančių žmonių net kelias dienas negalėjo gyventi įprasto gyvenimo – susišildyti namų, gamintis maisto, įsijungti televizoriaus ar tiesiog įkrauti telefono. Tai greitai pajuto elektros generatorių pardavėjai ir nuomotojai – jų teigimu, susidomėjimas elektros generatoriais pastarosiomis dienomis išaugo keletą kartų.

Viena pora pateko į nepavydėtiną situaciją. Jiems išsinuomavus namą, jo kieme lyg niekur nieko palapinėje įsikūrė namo savininkai. Nors nuomos sutartyje ir parašyta, kad savininkai gali naudotis kiemu, tačiau teisininkai sako, kad kiekvieną kartą į jį eidami, nuomotojai pažeidžia sutarties sąlygas. Nicky, William‘as ir trys jų maži vaikai du mėnesius gyveno nuomojamame name Naujojo Pietų Velso šiaurinėje pakrantėje.

Radę nuomai tinkamą būstą, daugelis ima planuoti kraustymąsi ir pamiršta išsiaiškinti keletą svarbių dalykų. Specialistai pastebi, kad daugėja sukčiavimo atvejų, kai butus nuomoja ne jų savininkai. Taip pat, anot jų, daug nesutarimų kyla dėl šeimininkų lankymosi bute kiekvieną mėnesį ir prietaisų remonto. Kas turi už tai mokėti? Tad šiuos ir kitus dalykus būtina aptarti ne tik žodžiu, bet ir rašytinėje sutartyje.

Kol vieni tautiečiai ieško, kur pigiau Kalėdoms nusipirkti eglutę, Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo jas išsinuomoti. Už 20–30 eurų gyvas žaliaskares vazonuose siūlantys botanikai po švenčių už išsaugotą eglutę pusę sumos grąžina. Kur sutiks gražiausias metų šventes, ten laukia 300 eglučių, tiesa, pusė jų jau rezervuotos. Klaipėdietis Donatas uostamiesčio universiteto botanikos sode ieško eglutės. Ir ieško ne sau, o darželiui, kurį lanko jo atžala.

Covid-19 viruso atvejų skaičiams augant kone kiekvieną dieną, Vyriausybė nekalba apie galimus suvaržymų ir ribojimų švelninimus. Sulig tuo, ypač jautriai pandemiją išgyvenantis turizmo sektorius ieško išeičių, kaip išgyventi. Vienas iš būdų – viešbučiai jau pradėjo siūlyti ilgalaikės nuomos galimybę savo numeriuose, kuriuose galite gyventi mėnesį ir ilgiau, mokant žymiai mažesnę sumą.  Nekilnojamojo turto skelbimų portale aruodas.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad koronaviruso pandemija daugiausiai nuostolių atnešė nuomos rinkai. Dar pavasarį krito nuomos kainos, o trumpalaikės nuomos verslas beveik sustojo. NT brokeriai teigia, kad tokių butų savininkams lieka tik dvi išeitys – butus parduoti arba užsiimti ilgalaike nuoma. Įmonės „Realdata“ vadovas ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad trumpalaikės nuomos rinka į duobę nugarmėjo dar pavasarį ir kol kas iš jos dar neišlipo.

Karantino metu sporto klubai ir treneriai sako norintys ir klientus išsaugoti, ir jų fizine forma pasirūpinti, tad sukasi, kaip išmano. Vieni rengia nuotolines treniruotes, kiti vilioja naujomis idėjomis. Štai vieno sporto klubo Kaune savininkas pasiūlė savo klientams išnuomoti treniruoklius ir svarmenis, kad šie galėtų sportuoti namie. Kaunietis Kęstutis atskuba į sporto klubą. Tiesa, šį kartą ne sportuoti. Nors svarmenis pakilnoti teks.

Būsto pardavimams sugrįžtant į senas vėžes, nuomos rinka išgyvena pokyčius. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad nors nuomos kainos sugrįžta į prieškarantininį lygį, artimiausiu metu brangimo tikėtis nevertėtų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičius pastebėjimu, pandeminė situacija pakeitė nusistovėjusią nuomos rinką – pakito kainos, būsto pasiūla.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Vilniaus miesto savivaldybė įdiegė naują sistemą siekdama skaidrinti salių nuomą mieste, bet ši naujovė kaip reikiant pakurstė aistras ir ginčus. Anksčiau sostinėje vyravo gana paprasta sistema, kur sporto mokyklos, organizacijos ar mėgėjai, norintys pažaisti salėse, skambindavo tiesiogiai į įstaigas ir bandydavo gauti geriausius galimus laikus. Vis dėlto miesto savivaldybė nusprendė įvesti naujovę.

Studentams sugrįžus į didžiuosius miestus, auga nuomojamų būstų poreikis. Interneto platybėse gausu įvairių butų nuomos skelbimų, tačiau būkite atsargūs – tai puiki terpė sukčiams. Nekilnojamojo turto brokeriai pasakoja, kokias suktybes naudoja ne tik būstų nuomotojai, bet ir patys brokeriai. „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.

Įsivaizduokite: gyvenate nuomojamame būste, norite kraustytis į naujus namus, apie tai pranešate buto savininkui, o jis tą pačią akimirką į jūsų namus ima vestis krūvas naujų nuomininkų. Kaip jaustumėtės? Į tokią situaciją pateko metus nuomojamame bute Vilniuje gyvenusi Dalia (tikras vardas redakcijai žinomas). Jai pranešus apie ketinimą keisti gyvenamąją vietą, buto savininkė netrukus be jokio įspėjimo įsibrovė į butą ir ėmė jį rodyti būsimiems nuomininkams.

Neretai prie būsto nuomos skelbimų galima rasti užrašą: priimsime tik be vaikų ir be gyvūnų. Tėvams su mažais vaikais ar žmonėms su augintiniais rasti naujus namus gali tapti beveik neįmanoma. Atlikome trumpą eksperimentą: keliems butų savininkams paskambinome kaip daugiavaikiai tėvai ir šunų augintojai. Pateikiame, kaip vyko pokalbis su būstą išnuomojančiu asmeniu: – Alio? – Sveiki, skambinu dėl jūsų trijų kambarių buto Rudens gatvėje.

Marijampolės apskrities policijos komisariato pareigūnai tiria nuo sukčiaus nukentėjusios moters skundą. Moteris teigia, kad asmuo jai bandė išnuomoti kažkam kitam priklausantį butą. Į policiją kreipėsi 1986 m. gimusi moteris iš Marijampolės, kuri prieš kurį laiką sudarė buto nuomos sutartį su asmeniu (gim. 1979 m.) ir sumokėjo 320 eurų grynaisiais, o po kurio laiko į minėto asmens banko sąskaitą pravedė dar 320 eurų. Iš viso vyrui moteris sumokėjo 640 eurų.

Naujieji mokslo metai jau beveik prasidėjo, o nemaža dalis studentų, kurie studijuoja ne savo gimtuosiuose miestuose, suka galvas, kokią gyvenamąją vietą rinktis – bendrabutį ar butą. Jau studijuojantys tikina, kad bendrabučiai pasižymi maža kaina, visgi butas, nors ir kelis kartus brangesnis, turi savų privalumų. Štai ketvirtus metus Vilniaus universitete studijuojanti Indrė pasakoja, kad universiteto bendrabutyje gyveno trejus metus.

Išsinuomoti butą didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai tampa rimtu iššūkiu. Ypatingai tais atvejais, kai ieškoma tvarkingo, geresniame rajone esančio būsto, už kurį įprastai prašoma nuo 300 eurų už 1 kambario butą. Norintiems sutaupyti pasirinkimo taip pat netrūksta, tiesa, mokantys mažiau už nuomą turėtų susitaikyti su tuo, kad butas bus atokesnėje vietoje ir, labai tikėtina, nebus pats tvarkingiausias.

Nusprendus išsinuomoti butą tenka sumokėti ne tik nuomos mokestį ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį nekilnojamo turto (NT) brokeriui. NT specialistai teigia, kad toks mokestis įžūlus ir jo brokeriai neturėtų prašyti. Tačiau NT nuomos skelbimuose pastebima kitokia situacija, dalyje jų nurodomas tarpininkavimo mokestis. Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.

Vėl įsibėgėjant skrydžiams, oro linijų bendrovės siūlo vis daugiau kelionių krypčių. Tačiau specialistai pastebi, jog šią vasarą keliautojai iš lėktuvų dažniau persėda į kemperius. Tam, kad atostogos nesukeltų papildomų išlaidų ir nepatogumų, svarbu žinoti, kaip planuoti kelionę ir išsirinkti tinkamą kemperį.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Nenumaldomai artėjant paskutiniam vasaros mėnesiui, nemaža dalis žmonių dar tik planuoja savo atostogas ir ruošiasi kur nors vykti. Pailsėti prie jūros neseniai nusprendė ir kauniečių šeima, kuri neslepia, kad ši patirtis gerokai apkarto – jie iš nuomotojos ne tik neatgavo viso užstato, bet ir sulaukė įžeidinėjimų. Tuo metu nuomotoja sako, kad šeima nesilaikė susitarimų ir dabar ją viešai šmeižia.

Po karantino sostinės senamiestyje būsto nuomos kainos smuko dešimtadaliu. Per karantiną kone išnykus trumpalaikės būsto nuomos rinkai, atsilaisvino šimtai anksčiau užsieniečių apgyvendinimui naudotų prabangiai įrengtų butų. Tiesa, būsto nuomos kainos kituose sostinės mikrorajonuose ir šalies miestuose išlieka panašios. Pasak ekonomistų, visi – ir nuomininkai, ir nuomotojai laukia rudens, kuomet ir pasimatys tikroji šalies ekonominė situacija ir galimybės.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Nors daugybėje Vakarų šalių gyventojai neskuba įsigyti nekilnojamojo turto ir yra labiau linkę nuomotis, Lietuvoje vyrauja visai kitokia kultūra – tikima, kad savo namų kampelį turėti yra tiesiog būtina. Ekspertai tikina, jog lietuvių siekis įsigyti nuosavą būstą yra įaugęs į kraują ir panašu, kad situacija artimiausiu metu nežada kisti, mat tai yra ne tik patogiau, bet ir naudingiau finansiškai.

Poreikis turėti stogą virš galvos – natūralus ir neabejotinas kiekvieno žmogaus siekis, tiesa, ne visada laikytas kiekvieno teise laisva valia pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Būtent sovietų santvarka Lietuvoje, kontroliuodama visuomenės gyvenimo sritis nuo A iki Z, ir verslumą laikydama didžiuoju blogiu, nuomos rinką pavertė nelegalia veikla.