nt

 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52proc. daugiau namų ir 23proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu.

 SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį pusė (50 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, šeštadalis (15 proc.), – kad sumažės, o ketvirtadalis (25 proc.), – kad nesikeis. Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 42 proc. gyventojų, mažėsiant – 18 proc., išliksiant tokias pat – 30 procentų.

 Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjus butų kainoms, o būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, būstas Vilniuje tapo lengviausiai įperkamas per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad butai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir toliau išliks lengvai įperkami, tačiau rinkos aktyvumą šiemet gali slopinti didelė naujų butų pasiūla, todėl kainų augimo tikėtis nereikėtų.

 Įmonių Lietuvoje turtui šiuo metu yra pritaikyti areštai, kurių bendra suma viršija 1,18 mlrd. EUR. Tai yra 3,1% mažiau nei pernai birželio pradžioje, kai bendri apribojimai įmonių turtui sudarė daugiau nei 1,21 mlrd. EUR, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta Centrinės hipotekos įstaigos naujausių ir istorinių duomenų analizė. „Turto areštų portfelis yra dinamiškas. Vienoms įmonėms nauji areštai įregistruojami, kitoms išregistruojami.

 Nors dar praėjusiais metais Lietuvoje būsto kainos augo 7,6 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį jų augimas, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo iki 2,1 proc.. Ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto kainų svyravimai, kuriuos lėmė pasiūlos įsibėgėjimas bei paklausos atoslūgis po euro įvedimo, stato pirkėją į privilegijuotą padėtį bei verčia NT projektų vystytojus ieškoti išradingesnių būsto pardavimo strategijų.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių per metus pasikeitė iš esmės – beveik nebeliko būsto kainų augimą prognozuojančių bankų, nors dar pernai pavasarį tokių buvo daugiau nei pusė. „Pernai pavasarį su euro įvedimu sieti NT kainų augimo lūkesčiai neišsipildė, šiuo metu kainų prognozės gerokai nuosaikesnės.

Dabartinė situacija nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjui yra itin palanki, tačiau, derėtų nepamiršti, kad investuoti reikia protingai. Tą pabrėžė Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovės „NEWSEC/Re&Solution“ įkūrėjas Ričardas Čepas.

Renkantis naujos statybos būstą, lietuviams svarbiau už kainą ir vietą, jo išlaikymo sąnaudos. Tokius rezultatus parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ inicijuota pirkėjų apklausa, kurie būstą įsigijo 2013-2014 metais. Apklausoje buvo klausiama, kokiais kriterijais vadovaujamasi renkantis naują būstą. Lyginant kelių pastarųjų metų (2009, 2012 ir 2014 m.) apklausų duomenis, būsto pasirinkimo veiksniai ir pirkėjų poreikiai keitėsi.

Ieškantys išsinuomoti būstą dažnai susiduria su skelbime užrašytais žodžiais – „Jei butas tiks, bus imamas vienkartinis agentūros mokestis” ir vis rečiau galima išvysti užrašą – „Be tarpininkų“. Dažniausiai įvardinamas mokesti brokeriui yra 150 eurų. Kyla klausimas: kodėl šį mokestį turi mokėti nuomininkas, o ne turto savininkas? O jeigu jau imamas mokestis norėtųsi žinoti už ką.

Praėjusių metų viduryje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kilęs sujudimas, nulemtas nuogąstavimų, kad įvedus eurą būsto kainos sparčiai kils, išgaravo. Tačiau, SEB banko ir nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ duomenimis, naujo impulso ir būsto paskolų, ir NT rinkoms suteikia augančios gyventojų pajamos, gerėjantys lūkesčiai dėl ateities, mažos palūkanos ir didėjanti būsto pasiūla.

Kuriame iš trijų Lietuvos didmiesčių šiuo metu palankiau nuomotis, o kuriame įsigyti būstą? Daugiausiai butų šiuo metu išnuomojama (932) ir parduodama (apie 4 tūkst.) sostinėje, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys. Tiesa, norintiems gyventi sostinėje teks paišlaidauti. Palyginus su kitais didmiesčiais, Vilniuje tiek būsto, tiek jo nuomos kainos išlieka didžiausios. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

 2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų.

 Pirkėjai, ieškantys naujos statybos būsto Klaipėdoje, pastaruoju metu didesnį dėmesį skiria vidutinės ir aukštesnės klasės butams. Būtent pirkėjų dėmesys šiam segmentui bei rinkai pasiūlyti nauji projektai tapo tuo veiksniu, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį įnešė daugiausiai gyvybės į Klaipėdos naujos statybos būsto rinką.

 Nepaisant 2015 metais smukusio bendro būsto rinkos aktyvumo Lietuvoje, dabartiniai rodikliai ir pagrindiniai teigiami bei neigiami veiksniai, lemiantys tolimesnę šio sektoriaus plėtrą, atsveria vienas kitą ir sudaro prielaidas tolimesniam tvariam šio sektoriaus gyvavimui. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 21% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Nepaisant palankių šalies ekonomikos vystymosi tendencijų, 2015-ųjų metų pirmąjį ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje vyravo niūresnės nuotaikos nei prieš metus – pirkimo-pardavimo sandorių mažėjo visuose segmentuose: butų – 36 proc., individualių namų – 22,5 proc., žemės sklypų – 9 proc. Mažiausiai neigiamos nuotaikos paveikė Vilniaus būsto rinką, kurioje naujos statybos butų pardavimai pranoko prognozes – iš viso buvo parduoti 768 butai.

AB „Hanner“ gavo leidimus ir pradeda verslo centro „City“ statybas Vilniuje. Verslo centre numatytas ir visoje Lietuvoje pats didžiausias – net 3500 kv. m ploto – biuras viename aukšte, kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų. Pastatas Žalgirio gatvėje atitiks visus žaliųjų pastatų reikalavimus, o jame įsikūrusiems nuomininkams nereikės mokėti už šildymą. Bendros „Hanner” investicijos į šį projektą sieks 30 mln. eurų.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2015 metų kovą 42 proc. respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. – kad sumažės, o 30 proc. – kad nesikeis. Prieš trejus metus – 2012 metų kovą – Lietuvos gyventojų nuomonės buvo labai panašios: 39 proc. respondentų manė, kad kainos didės, 20 proc. – kad mažės, o 31 proc. – kad nesikeis.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė nepakito. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,6% (vasarį metinis augimas siekė 2,4%, sausį – 3,0%). Nepaisant stabilaus bendro penkių didmiesčių rodiklio, kovą buvo fiksuojamos skirtingos butų kainų pokyčių tendencijos.

Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Standartinis, gerai įrengtas skandinaviško stiliaus butas šalia miško arba parko ir kuo aukščiau – apie tokį butą svajoja dauguma lietuvių, parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa. Jei leistų visos galimybės, lietuviai labiausiai norėtų gyventi ne pačiame centre, tačiau netoli nuo jo esančiame prestižiniame rajone. Tokį norą išreiškė 28 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau – 25 proc. – respondentų svajotų apie būstą toliau nuo miesto šurmulio, priemiestyje.

 Būstui, kuriame galėtų gyventi, europiečiai išleidžia 40 proc. savo pajamų ir mano, kad jis vis labiau brangsta. Šeši iš dešimties europiečių gyvena su savo partneriu, o 39 proc. gyvena su vienu ar keliais vaikais, rodo „RE/MAX Europe“, didžiausio ir sparčiausiai augančio Europos nekilnojamojo turto franšizės tinklo, neseniai atliktas tyrimas. „RE/MAX Europe“ 16 Europos šalių atliktas reprezentacinis gyvenimo sąlygų ir pragyvenimo išlaidų tyrimas rodo, kad 61 proc.

8 mėnesius niekas nesidomėjo parduodamu namu – iki tol, kol šio reikalo nesiėmė profesionalai. Šio namo istorija patvirtino – kiekvienas turi daryta tai, ką geriausiai išmano. Kokybiškos ir dar padailintos nuotraukos gali geidžiamu saldainiu paverti net patį nepatraukliausią daiktą. O ką jau kalbėti apie nekilnojamąjį turtą? Be aukščiausios kokybės fotografijų tavo būstas nesudomins nė vieno potencialaus pirkėjo. Tai patvirtina pavyzdys, kurį pateikia ofigenno.

Žinių radijas Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė, jog kitų metų pradžioje didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje neprognozuojamas: „Metų pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nekilnojamojo turto rinkoje buvo kilusi tokia emocinė banga. Tuomet buvo paskelbta apie euro įvedimą. Net sunku buvo paaiškinti tokį didelį aktyvumą. Po to viskas atslūgo, grįžo į įprastą vagą.

Gyventojų nekilnojamojo turto (NT) bendros vertės neapmokestinamąjį dydį nuo kitų metų ketinama mažinti ketvirtadaliu, o mokesčio tarifą – nuo 1 iki 0,5 procento. Finansų ministerija skaičiuoja, kad tai leistų į biudžetą papildomai gauti apie 12,5 mln. litų pajamų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė tai numatančioms Seime svarstomoms Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė socialdemokratai Bronius Pauža ir Albinas Mitrulevičius.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Svarstantieji, ar imti paskolą būstui įsigyti, susiduria su dilema – suskubti skolintis iki Naujųjų ar verčiau sulaukti euro? Analitikai sako, kad naujoji valiuta poveikio nei paskolų palūkanoms, nei nekilnojamojo turto (NT) kainoms artimiausioje ateityje neturės.

 Ar vertėtų skambinti pavojaus varpais dėl aprimusios NT rinkos pastaraisiais mėnesiais? Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai sako „ne“ ir tvirtina, kad didesnis atoslūgis – dar tik prieš akis. Registrų centras, stebintis ir nekilnojamojo turto rinką, neseniai paskelbė apie sumažėjusias šios rinkos apsukas pastaraisiais mėnesiais.

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnietės buto, kurį ji nusipirko ir kuriame gyvena trejus metus, nuotraukos interneto svetainėse rodomos kaip išnuomojamo buto. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūros asociacijos prezidentas Vytas Zabilius sako, kad tokiu būdu kai kurie nekilnojamojo turto (NT) agentai kartais bando prisivilioti naujų klientų. „Tai vadinama fiktyvaus objekto skelbimu, kai nurodoma mažesnė kaina turint tikslą prisivilioti daugiau klientų.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ rengia pakartotinį viešąjį aukcioną, kuriame bus dar kartą mėginama parduoti po Vilniaus Baltuoju tiltu esantis komercinės paskirties objektas. Pradinė patalpų pardavimo kaina sumažinta 10 procentų – iki daugiau nei 3,7 mln. litų. Prieš tai skelbta kaina siekė daugiau nei 4,1 mln. litų. „Laiku nebuvo gauta nė viena paraiška dėl dalyvavimo paskelbtame aukcione, nors susidomėjimas šiuo objektu - išties milžiniškas.

Tarptautinėje statybų parodoje RESTA 2014 buvo įvertinti ir apdovanoti konkurso „Žaliasis miestas - geriausias NT ekoprojektas 2013“ nugalėtojai. Jiems įteiktos ,, Ateities miestai’’, skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtos „Gyvybės medžio“ iž atsakomybę gamtai, statulėlės.

Svajojate apie gražų gyvenimą? Jūsų svajonės gali išsipildyti „vos“ už porą milijonų litų. Jei žavitės Italija (jei dar nesižavite, tai susižavėsite), jums tikrai patiks šios puikios vilos nuostabia gamta ir nepabostančiu maistu garsėjančioje šalyje, rašo Swide. Pirmąją dalį rasite čia.  Vila „Casa Capellino“, Caprese Michelangelo (Arecas, Torskanija) – 450 tūkst.

Svajojate apie gražų gyvenimą? Jūsų svajonės gali išsipildyti „vos“ už porą milijonų litų. Jei žavitės Italija (jei dar nesižavite, tai susižavėsite), jums tikrai patiks šios puikios vilos nuostabia gamta ir nepabostančiu maistu garsėjančioje šalyje, rašo Swide. Antrąją dalį skaitykite čia. Tiesa, kiekvienos iš jų kaina – apie 500 tūkst. eurų.  9 miegamųjų namai „San Vito Dei Normanni“, Brindisis (Apulia) – 650 tūkst.

Kylanti ekonomika, didesnis pasitikėjimas asmeninių finansų perspektyvomis ir augančių palūkanų normų tendencijos skatina ne tik pirkti, bet ir parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Prognozuojama, kad ateinantys keli metai bus gana aktyvūs NT sandorių atžvilgiu, rašo Businessinsider. Pažadinkite fantaziją Norėdami greičiau parduoti būstą už norimą kainą, pirmiausia turi jį išvalyti – nuo nešvaros ir nuo asmeninių ar nereikalingų daiktų.

Pašilaičiai, Naujamiestis, Pilaitė, Fabijoniškės, Senamiestis – kuriame iš šių Vilniaus rajonų lengviausia susirasti būstą? Nekilnojamojo turto specialistai pataria, jog svajojantys apie naują butą, lengiau jį rastų, jeigu žvalgytųsi toliau nuo centro esančiuose rajonuose, o ketinantys pirkti senesnį – ieškotų centre ir senamiestyje. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad reikia grąžinti nekilnojamojo turto registracijos privalomumą. Pagal dabartinius įstatymus, įsigyto turto galima neregistruoti iki 10 metų. B. Bradausko nuomone, laikotarpis turėtų būti kur kas trumpesnis.   „Didžiausia bėda, kad panaikinome nekilnojamo turto registracijos privalomumą. Dabar tu padarei sandorį, nusipirkai žemę ar namą ir tu jo gali neregistruoti 10 metų. Niekas neateina ir nepaklausia.

Inreal grupės, drauge su partneriu, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, parengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijų apžvalgoje teigiama, jog šiuo metu investiciniai pelningumai Lietuvos miestuose bei NT segmentuose yra skirtingi. Mažiausia investicinė grąža iš nuomos yra Vilniuje (4-8 proc.), o didžiausia – Šiauliuose bei Panevėžyje (5-11 proc.

Didžiausia dalis – maždaug kas trečias (36 proc.) – specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ klientų Lietuvoje praėjusiais metais skolinosi, kad įsigytų įvairių prekių ir paslaugų. Antra pagal populiarumą vartojimo paskolos ėmimo priežastis ir nauja skolinimosi tendencija – siekis įsigyti nekilnojamo turto. Tam vartojimo paskolą pernai ėmė 11 proc. banko klientų. Tokius duomenis atskleidė kasmetinė banko „Bigbank“ klientų apklausa.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Praėjusio dešimtmečio pabaigoje dužo daug svajų. Ekonomikos kilimą keitė krytis, klestėjimą – bankrotas. Užsimiršti sunku, nes kaimynystę darko papilkę pernelyg drąsių svajonių griaučiai. Pabandėme išsiaiškinti, ar akį rėžiantys Vilniaus nekilnojamojo turto projektai bus apsiausti spalvų apsiaustu. Ekspertams rožinėmis spalvomis tapant ekonomikos augimo perspektyvas, nuošalyje nelieka ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius.

Karolis Birgilas Artėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įvedus eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Ir tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą. Praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešėjas kalbėjo apie atsigaunančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką.

Butų rinkoje sudaromų sandorių skaičius 2013 metais gerino pokrizinio laikotarpio rekordus, teigia „Inreal“ analitikai šiandien vykstančioje Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) konferencijoje. Vilniuje buvo parduota apie 2430 naujų butų (vidutiniškai – 203 butai per mėnesį), arba net 73 proc. daugiau nei per 2012 metus. 2013 metais Vilniuje pradėti 37 nauji daugiabučių projektai, kurie rinką papildė apie 2280 butų – apie 7,5 proc. mažiau nei 2012 metais.

2013 metai Baltijos šalių gyvenamųjų patalpų rinkai atnešė nemažai teigiamų pokyčių. Visose trijose sostinėse buvo fiksuojami tiek sandorių skaičiaus, tiek pasiūlos, tiek ir kainų augimo rodikliai. Apie tai skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje NT konferencijoje, pristatydama naujausią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą.

2013-ieji NT rinkoje buvo aktyvūs. Dar aktyvesni, prognozuojama, bus 2014-ieji, tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pataria per daug neįsijausti. Lietuvoje 2013 metais buvo aktyviausiai investuota į nekilnojamąjį turtą. 157 mln. eurų. Latvijoje jos išaugo 104 mln. eurų, Estijoje 122 mln. eurų. Latvijoje labiausiai iš Baltijos šalių išaugo biurų nuomos kainos (15 proc.), Estijoje – butų kainos (20 proc.

Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad būsto kainų burbulo, kuris buvo prieš krizę, Lietuvoje kol kas nėra, tačiau didžiuosiuose miestuose esą gresia pasiūlos burbulas. Šiaurės Europos finansų ir NT konsultacinės bendrovės „Newsek“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės Baltijos šalims vadovas Mindaugas Kulbokas pabrėžia, kad nekilnojamojo turto vystytojai savo įkarštį statyti naują būstą turėtų kiek apmalšinti.   „Gresia pasiūlos burbulas.

Didžiausia Baltijos šalyse veikianti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ 2013 metais pasiekė 10,62 mln. litų apyvartą Lietuvoje. Tai yra 48 proc. daugiau nei 2012 m., kai metinė apyvarta sudarė 7,18 mln. litų. „Augimą lėmė ne tik atsigaunanti situacija nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir tai, kad mes ypač susikoncentravome ties savo teikiamų paslaugų kokybe, specialistų kvalifikacijos kėlimu, motyvacinės sistemos tobulinimu.

Domas Dargis Būsto kainos pastaruosius metus po truputį kyla: pirmiausia dėl atsitiesiančios ekonomikos ir gerėjančių pirkėjų lūkesčių. Ekonomikos pokyčius prognozuoti sudėtinga, tačiau patvirtinta Europos Sąjungos (ES) direktyva leidžia tikėtis, kad nuo 2014 metų butų kainos pradės augti dėl aukštesnių technologinių reikalavimų naujiems pastatams. Žinoma, gyventi naujos statybos namuose bus pigiau.

Nekilnojamojo turto projektų vystymo kompanija AB „Hanner“ 2013 m. iš viso pardavė 378 butus, o tai yra 80 proc. daugiau nei 2012 m., kai buvo parduoti 209 butai. Butų pardavimų pajamos 2013 m. sudarė 122 mln. litų – 66 proc. daugiau nei 2012 m. Lietuvoje buvo parduoti 203 butai keturiose gyvenvietėse – „Bajorų kalvos“, „Verkių slėnis“, „Žvėryno namai“ ir M. K. Čiurlionio gatvėje. Latvijoje parduoti 82 butai, Rumunijoje 12 butų, Ukrainoje – 81 butas.

Būsto kainos Estijoje auga burbulą menančiu tempu – situacija, labai primenanti įvykius Baltijos šalyse 2008-2009 metais, kuomet trijų valstybių NT rinkos tiesiog subyrėjo, rašo bloomberg.com. Tokie rodikliai turėtų kelti nerimą ir didžiąją rinkos dalį Baltijos šalyse užimantiems Skandinavijos šalių bankams, kurie dėl bankrotų lavinos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau buvo smarkiai nudegę pasaulinės finansų krizės pradžioje.