nt

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant spartaus kainų ir sandorių skaičiaus augimo, būsto rinka šalyje išlieka tvari. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK), valdanti užsidarantį mažmeninės prekybos tinklą „Prisma“, ieško nekilnojamo turto (NT) pardavėjų vienai parduotuvei, rašo „Verslo žinios“ „Įmonė yra atvira pasiūlymams, nes kažkuriuo metu bus reikalingas ir brokeris“, - teigė „Prisma LT“ ir „Prisma Latvijos“ finansų direktorius Marko Lievonenas. Viena iš keturių veikiančių „Prismos“ parduotuvių priklauso pačiai bendrovei, o likusios trys yra valdomos nuomos sutarčių pagrindu.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, manančių, kad butų nuomos kainos Vilniuje mažės, o dėl parduodamų naujų butų kainų NT rinkos dalyviai turi šiek tiek kitokią nuomonę: numatomas kainų kilimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikus. Tai rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. Tiesa, paskutiniai kovo mėnesio duomenys rodo, kad kainos gali augti labiau nei tikimasi.

Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis. Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.

Prestižinė arba kitaip prabangaus būsto nekilnojamojo turto rinka sulaukia vis geresnių metų. Statybos intensyvėja, sandorių daugėja, nors lėšomis įsigyti tokį būstą galėtų pasigirti ne kiekvienas. „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad prabangiu nekilnojamuoju turtu galima laikyti tokį, kuris, visų pirma, yra itin gerą reputaciją turinčioje miesto vietoje su puikiai išvystyta socialine infrastruktūra ir patogiu strateginių miesto vietų pasiekimu.

Emigracijos mastai Lietuvoje itin paveikia regionus, tačiau anksčiau nebuvo išnagrinėta, kaip būtent keičiasi Lietuvoje apgyventa teritorija ir kokią įtaką rinkai depopuliacijos tendencijos turi. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių – menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Po žiemos miego pradeda busti nekilnojamojo turto rinka. Vystytojai praneša apie naujus butų projektus, skelbimų puslapiuose daugėja pranešimų apie išnuomojamą būstą. Kada reikėtų susirasti gyvenamą vietą, norint laimėti kainos atžvilgiu? „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius TV3 studijoje pasakoja, kad vieno atsakymo pirkti ar nuomotis būstą nėra. Kiekvienas sprendžia pagal save, tačiau jis asmeniškai labiau rinktųsi nuomą. „Yra argumentų už pirkimą, už nuomą.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Po itin aktyvių 2016-ųjų, naujuosius metus NT rinkos dalyviai pasitiko ne mažiau ryžtingomis nuotaikomis. Nors metų pradžia žymėjo šiam laikotarpiui būdingą NT rinkos atokvėpį, pirmojo metų mėnesio rezultatai prognozuoja tolesnį rinkos augimą – sausį sandoriais perleista 10,2 proc. daugiau NT daiktų nei tuo pačiu metu pernai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleisti 8079 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 23,1 proc.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. Lietuvoje bendrovė šiemet planuoja investuoti 38,4 mln. eurų, o likusi suma bus skirta projektų plėtrai Latvijoje ir Rumunijoje. 2016 metais „Hanner“ Lietuvoje investavo 22 mln. eurų. 2017 metais į butų Vilniuje statybas „Hanner“ ketina investuoti 21,2 mln. eurų. Šiemet bendrovė užbaigs projektų „Pilies apartamentai“, „B23“ pirmojo etapo ir „Žvėryno namų“ ketvirtojo etapo statybas.

Dar lapkričio mėnesį portale tv3.lt rašėme apie pažadais pamaitintą vilnietę Boženą Stacevičiūtę. Tada jauna moteris pasakojo, kaip ištisus mėnesius tikėjo brokerių pažadais, kad jau greitai įsikels į savo naujus, kvepiančius namus „Naujajame Antakalnyje“. Tačiau šventinis stebuklas neįvyko. Pažadų seniai terminai baigėsi Prieš didžiąsias metų šventes maloniai bendravęs anksčiau su Božena bendradarbiavęs „Capital“ brokeris Aurelijus Jakavickas, šįkart jau portalui tv3.lt telefono nekėlė.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje šiemet daugiausia iššūkių teks biurų segmentui - prognozuojama, kad didės laisvo, neišnuomoto ploto, mažės nuomos kainos. Prekybos patalpų sektoriuje dėl neaugančios konkurencijos prognozuojamas nuomos kainų didėjimas, tuo metu sandėlių plėtrą viliamasi išjudinti investuotojų susidomėjimu. Biurų rinka Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiemet Vilniuje turėtų būti baigta 15-a (82,6 tūkst. kv.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Naujienų portalas tv3.lt pradeda naują laidų ciklą „Sėkmės raktas“. Turtingiausi šalies žmonės, žinomi verslininkai ir įmonių vadovai dalinsis savo asmenine patirtimi, kaip jiems pasisekė uždirbti pirmąjį milijoną, kaip pavyko pasiekti verslo aukštumų. Vienas pirmųjų pažnekovų - nekilnojamojo turto įmonės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, dažnai pakankamai ryškiai matomas viešumoje.

Nors būsto pardavimai nuosekliai auga, žmonių elgesys nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis dar išlieka konservatyvus. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiandien sąlygos imti būsto paskolą yra itin palankios, tačiau, žmonės, vis dar pamena krizę, ir elgiasi atsargiai.  „Mes užsisukę toje pokrizinėje mąstysenoje ir pakilimas vykęs pastaraisiais metais nėra šuolis į viršų.

Žlugęs „Snoro“ bankas galęs tęsti jo valdomo nekilnojamojo turto (NT) Rusijoje pardavimą. Rusijos teismas panaikino draudimą, kurį buvo pritaikęs buvusio pagrindinio banko akcininko Vladimiro Antonovo prašymu.

Šiuo metu vieno iš paklausiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sostinės rajonų - Naujamiesčio transformaciją iš pramoninio į naujų daugiabučių namų kvartalą architektai numatė beveik prieš dvidešimt metų.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis verta, kiti siekia visais įmanomais būdais apeiti. tv3.lt portalo skaitytojai pasidalino savo nuomone ir istorijomis, kuomet susidūrė su brokeriais. Štai skaitytoja Greta brokerių paslaugomis naudojosi net 5 kartus ieškodama buto nuomai.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.

Lietuvos kapitalo nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo įmonių grupė „Ogmios“ centras į valdomą nekilnojamąjį turtą šiemet planuoja investuoti apie 9 mln. eurų. Bendrovė pernai į nekilnojamojo turto renovaciją investavo 3,886 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje veiklos ataskaitoje.

Milijoninius turtus Lietuvoje sukaupę ne vien politikai ar verslininkai. Tokios vertės nuosavybę deklaravo ir Lietuvos teisėjai. Tiesa, įvestas euras atsiliepė ir milijonieriams – jų sumažėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2015 metais turintys virš 1 mln. eurų turto deklaravo 4 teisėjų šeimos. Lentelėje pateikiama bendra deklaruota sutuoktinių turto vertė. Pirmojoje vietoje Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Dalis žmonių gali tik pasvajoti apie savo nuosavą bustą, tačiau panašu, kad jeigu esi nagingas šansų turi daugiau. Socialiniame tinkle plinta skelbimas, kuriame siūloma įdomi akcija: suremontuok butą ir kitą gauk nemokamai. Verslininkas Žydrūnas Eimutis įsigijo daugiabutį namą ir šiuo metu nori jį suremontuoti, tačiau nenori į tai investuoti. „Sveiki draugai! Turiu Jums ypatingą pasiūlymą! Gal teko girdėti, Zarasuose turiu daugiabutį (40 butų). Visi butai po 30 ar 45 m2. Reikalingas remontas.

Kaip greičiau ir už padorią kainą parduoti butą, namą ar sklypą? Kaip neįsigyti katės maiše? Šiuos pagrindinius klausimus sau kelia nekilnojamą turtą (NT) parduodantys ar perkantys žmonės. Tačiau vertėtų apgalvoti ir daugiau dalykų, pavyzdžiui, kaip apsisaugoti nuo galimų sukčių - mat NT skelbimai jiems puiki terpė realizuoti savo sumanymus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1% (spalį metinis augimas siekė 1,7%). Teigiami butų kainų pokyčiai lapkričio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Nuo lapkričio mėnesio įsigaliojo griežtesnis būsto paskolas ketinančių žmonių mokumo vertinimas. Pasikeitus atsakingo skolinimosi nuostatoms tv3.lt domisi, ar ateinančiais metais būsto kainos augs ar kris? Ober-Haus vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis tikina, kad Lietuvos būsto rinkos situacija yra gan stabili ir per pastaruosius 5 metus kainos kilo daugiau nei 10 procentų.

Baltijos šalyse gyventojų, patenkintų savo būstu, yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tačiau ir keičia būstą mažesnė jų dalis. Tai, kad šeimos lieka gyventi būstuose, kurie juos ne visai tenkina, daugiausiai lemia per mažos pajamos, kurių nepakanka įsigyti geresnius namus, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Eurostato duomenimis, dažniausiai būstą Europoje keičia Skandinavijos šalių gyventojai.

Nuo lapkričio 1 d., Visų šventųjų dienos, įsigaliosiančios griežtesnės būsto paskolų išdavimo tvarkos NT vystytojai gali net nepajusti, sako NT projektus finansuojančio banko ir NT agentūros atstovai. Tačiau jei pirkėjus sugriežtinimas paveiks labiau nei tikimasi, būsto neįperkantys gyventojai tik dar labiau pagyvins naujos statybos butų nuomos rinką, prognozuoja pašnekovai.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.

Lietuvoje būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir praėjusių metų balandžio-birželio mėnesiais, augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Naujausiais ES statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc., o palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu - 3,5 procento. Visoje ES būsto kainos per ketvirtį vidutiniškai padidėjo 1,3 proc.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje. Vidutiniškai už vieno kambario butą sostinėje reikia mokėti 268 eurus, dviejų – 407 eurus, trijų – 467 eurus, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Pietiniame Vilniuje matyti pirmieji permainų ženklai – plečiasi transporto infrastruktūra, kyla prekybos centrai. Tačiau ar tai tik atskiri įvykiai, ar jie signalizuoja ir apie platesnę tendenciją – pietinio Vilniaus sparčią plėtrą artimiausiu metu? Mintimis apie tai, kas skatina čia kurtis verslus ir kas artimiausioje ateityje laukia šio rajono, dalinasi nekilnojamojo turto ekspertai ir pietinį Vilnių savo projektų vystymui pasirinkę verslininkai.

 Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi.

 Amžina dilema – pirkti namą ar butą – turi ir kitą pusę. Kas atsitinka, kai tenka nekilnojamąjį turtą parduoti? Būsto rinkos ekspertai sako, kad tiek namo, tiek buto pardavimas reikalauja nemažai laiko ir energijos. Tiesa, šiuo metu kur kas sudėtingiau parduoti didesnio ploto gyvenamąją vietą – „pilių“ ir erdvių apartamentų su penkiais ar šešiais kambariais mada pasitraukė į šalį.

Perspėjama, kad kalbėti apie Stoties rajono patrauklumą kol kas dar turime atsargiai – dirbtinai sukėlę burbulą nekilnojamojo turto rinkoje, užkirstume kelią kūrybingiems ir drąsiems jauniems žmonėms atrasti savo vietą mieste.

 Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių valdomo turto siūloma nebeatleisti nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jeigu savivaldybės norėtų tokią lengvatą taikyti, jos tai galėtų daryti savo sąskaita. Tokios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos autorius - Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad pataisa paskatins valstybės nekilnojamojo turto pigimą. "Nekilnojamas turtas yra pagrindinis objektas, iš kurio savivaldybės turėtų gauti pajamas.

 Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje didina apsukas ir tai liudija kiekvienoje miesto dalyje iškilę kranai. Šiandien į rinka gali investuoti net tie, kurie turi 100 eurų, tačiau ar palengvėjusios investicijos nepakartos prieškrizinės statybų sektoriaus situacijos? Lietuvoje netrukus startuos internetinė sutelktinio finansavo platforma „Lenndy“, kuri, pasak jos iniciatorių, gerokai pakoreguos NT rinką.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%). Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.