nerijus mačiulis

Aukštoms elektros kainoms keliant siaubą Lietuvos gyventojams planuojama atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad su aukštomis kainomis liberalizacija niekaip nesusijusi – kalčiausias yra gamtinių dujų trūkumas. Tačiau, anot eksperto, vartotojai už brangiai perkamas dujas pilnos kainos nemokės dėl uždėtų lubų. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kurį laiką kunkuliuoja aistros dėl elektros kainų.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Ekonomistai negali pasigirti, kad šiemet jiems pavyko prognozuoti infliacijos šuolius – nors kainų augimo įsibėgėjimas nebuvo netikėtas, jo mastas ir greitis nustebino visus.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

Pastarąsias kelias savaites Lietuvoje buvo daug diskutuojama apie Europos Sąjungos sankcijų taikymą geležinkeliu vežamiems kroviniams į Kaliningradą. Ekonomisto nuomone, nei Lietuvai, nei kitoms šalims ribojimai neturės didesnio poveikio. Pirmadienį „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apie tai kalbėjo „Žinių radijui“. „Nulis visiškas.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Aš niekada negalvoju apie ateitį, ji ateina pakankamai greitai“, – yra pasakęs Albertas Einšteinas. Žinoma, jis turėjo omenyje, kad nėra prasmės nerimauti dėl ateities, jei negali nieko pakeisti.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Nerijų Mačiulį. Vienas įtakingiausių Lietuvos ekonomistų dažniau kalba apie taupymą, investicijas ar finansų krizes, o apie asmeninį gyvenimą nėra linkęs atvirauti. Tačiau šįkart Nerijus padarė išimtį ir Tėvo dienos proga papasakojo apie savo šeimą ir atskleidė, koks yra tėtis ir vyras.  Šiuo metu Mačiulių namuose krykštauja trys vaikai – septynerių dukra ir šešiametis bei trimetis sūnūs.

Lėtėjantis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje rodo, kad gyventojai grįžta prie iki pandemijos buvusių įpročių, o aukštos infliacijos suvaržymus kompensuoja didėjantis atlyginimas, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, mažmeninės prekybos metinis ir mėnesio pokytis rodo ne tik akivaizdų jos lėtėjimą, bet ir vartojimo permainas – gyventojai daugiau pinigų išleidžia paslaugoms ir ne pirmo būtinumo prekėms.

Nors pavasaris netrukus pasibaigs, o tikros šilumos taip ir nesulaukėme, lietuviai šluoja atostogų pasiūlymus. Daugelis planuoja atsigriebti už pandemijos metus, tačiau nerimą kelia didžiulės kainos Lietuvos pajūryje.

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje? Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas „Nasdaq“ nuo metų pradžios krito 25 proc.

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis. Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Maisto prekių kainos parduotuvių lentynose jau dabar yra dešimtadaliu didesnės, nei buvo prieš metus, o dar šiek tiek jos gali padidėti antroje metų pusėje, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, kainų kilimą antoje metų pusėje gali išprovokuoti žaliavų, grūdų tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos sutrikimai. O kas lietuvių laukia su šildymo, elektros ir degalų kainomis? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Nors kaip keisis ekonominė situacija Lietuvoje prognozuoti dar sunku, tai mažiausias galvos skausmas, teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis sakė, kad, jo nuomone, lietuviai pasiryžę daug kam, kad tik nejaustų pašonėje esančios agresijos.  Kas laukia Lietuvos ekonomikos artimiausiu metu? Reikia pripažinti, kad niekas šiuo metu negali prognozuoti, kaip vystysis scenarijai artimiausiomis keliomis dienomis, savaitėmis.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.

Lietuviai turi daug pinigų ir yra turtingi, todėl patys ir sukelia kainų augimą, ypač statybų sektoriuje, laidoje „Karštai su tv3.lt“ sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu Lenkijoje statybų prekėmis prekiaujantys lietuviai džiūgauja, kad sulaukia labai daug pirkėjų iš Lietuvos, norinčių už tą pačią prekię mokėti daug mažiau.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams.  Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pareiškė, jog  turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų. „Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas. Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje prekių ir paslaugų kainos toliau kils, tačiau ramina, kad sparčiau auga ir atlyginimai bei pensijos, todėl gyventojų perkamoji galia nesumažės. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kas mūsų laukia kitais metais? Girdime, kad Lietuvos bankas jau didina infliacijos prognozes, kurios buvo iki šiol.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai? 1,3 mln. lietuvių kaupia pensiją papildomai. II pakopos pensijų fonduose jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,5 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  „Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga.

Darbas žmogų puošia, byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, panašu, kad vis daugiau žmonių mano, kad tai yra nesąmonė. Pastaraisiais mėnesiais laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas ir yra dvigubai didesnis nei prieš pandemiją. Tačiau bedarbių skaičius išlieka didesnis nei buvo praėjusių metų pradžioje – Užimtumo tarnyboje jų užsiregistravę beveik 200 tūkstančių.

Metinei infliacijai Lietuvoje spalį pasiekus 8,2 proc., ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didžiausios įtakos tam turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis. Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir  2022-aisiais. „Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Lietuvos elitas įtakingiausiu tarp šalies verslininkų ir ekonomistų pirmą kartą išrinko ekonomistą Nerijų Mačiulį. Tačiau visuomenės nuomonė nepasikeitė – pirma pozicija jau treti metai iš eilės atitenka verslininkui Arvydui Avuliui.  Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu gegužės–birželio mėnesiais atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą. Pasak jo, tarp verslininkų ir ekonomistų šiuo metu įtakingiausias yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Sprendžiant pagal tai, kiek išleido pinigų individualiam vartojimui, Lietuvos namų ūkiai gerokai lenkia ne tik daugelį kaimyninių šalių, bet ir tokias Europos Sąjungos senbuves, kaip Airija, Ispanija, Portugalija ar Graikija. Tai rodo naujausi „Eurostat“ duomenys apie išlaidas, perskaičiuotas pagal perkamąją galios paritetą. Jeigu vidutinės vieno ES gyventojo išlaidos yra lygios 100 proc., tai vidutinės lietuvio išlaidos 2020 m. sudarė 96 proc. šio dydžio.

Maisto žaliavų kainos pakilo į aukščiausią lygį per 10 metų, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot specialisto, daugelis pramoninių ir maisto žaliavų paklausos šuolių priklauso nuo Kinijos, o tai prisideda ir prie kainų augimo visame pasaulyje. Apie ekonominę situaciją N. Mačiulį TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Karantinas jau į pabaigą, bet daug kas brangsta, daug kas gąsdina, kad viskas brangs dar labiau.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį? Praėjusiais metais Lietuvos BVP sumažėjo nežymiai, o šių metų pradžioje spėjo viršyti prieš pandemiją buvusį lygį.

Lietuvių algų šuolis, ištikęs šių metų pradžioje, nustebino net ekonomistus. Algos tautiečiams augo net sparčiau nei tuo pačiu metu pernai – 11 proc. Tiesa, labiausiai tuo džiaugiasi tie, kuriems skurdu ir šiaip nekvepia – pirmą kartą po poros metų pajamų atotrūkis mūsų šalyje vėl padidėjo. O ekspertai perspėja, kad visa tai lems kainų augimą ar net ekonomikos perkaitimą. Retas gatvėje sutiktas žmogus sako pastebėjęs pajamų augimą. O jei ir pastebėjo, tai labai nežymų. „Šiek tiek.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.