nerijus mačiulis

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o gyventojų perkamajai galiai nemažėjant, su itin aukšta infliacija sietą ekonomikos nuosmukį galima laikyti pasibaigusiu, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kainų kritimas teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų? Euro zonos ekonomika pastarąjį pusmetį buvo stagnacijoje, o gilesnio nuosmukio išvengė dėka didesnių viešojo sektoriaus investicijų bei po pandemijos klestėjusių paslaugų sektorių.

Lietuvos bankas blogina Lietuvos ekonomikos prognozę – pripažįsta, kad šiemet šalis patirs ekonominį nuosmukį. O prie to labiausiai prisidės šiuo metu krizę išgyvenanti Lietuvos pramonė. Pramonininkai jau atleidinėja darbuotojus, uždaro įmones, nes nesulaukia pakankamai užsakymų iš užsienio. Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ketvirtajame metiniame pranešime ekonomikai skyrė mažai dėmesio, o įvardijęs problemas konkrečių sprendimų nepasiūlė, sako BNS kalbinti ekonomistai.  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė prezidento kalboje neišgirdęs gairių, ką daryti stiprinant Lietuvos ekonomiką.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Lietuvoje baigėsi kainų pasiutpolkė: šalyje po ilgos pertraukos užfiksuota mėnesinė defliacija – kai prekės ir paslaugos ne brangsta, o pinga. Tiesa, kainų kritimas – simboliškas. Pasak ekonomistų, tokį efektą sukėlė atpigę degalai. Jei tendencijos nepasikeis, kainos iš lėto gali trauktis iki pat metų pabaigos. Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti. Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis.  Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Išankstinė metinė infliacija pamažėjo dar 2 procentais – iki 13-os. Pinga ir dalis produktų. Tačiau kainoms kavinėse tai jokios įtakos neturi ir vargu ar turės, nes daug žmonių pinigus taško neskaičiuodami – net kilus recesijai. TV3 žinių „Dienos komentare“ apie tai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ar tenkina tokie infliacijos mažėjimo tempai? Daugelis gyventojų turbūt sakytų, kad netenkina, nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra labai kuklūs.

Kaip pastebi žinomas ekonomistas, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad šalies ūkis pradeda trauktis. Tačiau nepaisant galimų sunkumų, kai kurie gyventojai išleidžia daugiau pinigų ir ne pirmo būtinumo dalykams. Ekonomistai recesiją dar vadina ekonominiu nuosmukiu, kai nemažiau nei 2 ketvirčius iš eilės ekonomikoje yra fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto (BVP) pokytis. Jis sukelia ekonomikos susitraukimą.

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą.

Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų. Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima ekonomistai Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš. Šiuo metu 3 mėnesių tarpbankinės palūkanų normos Euribor, kurios tiesiogiai priklauso nuo ECB politikos, jau siekia 3 procentus.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Maisto kainos pagaliau pasiekė savo piką, vasarį dalis produktų šiek tiek atpigo, tikina ekonomistai. Atpigo ir energijos ištekliai – ženkliai sumažėjo elektros, gamtinių dujų kaina, tačiau apsilankę parduotuvėse žymesnių pokyčių žmonės nepajaučia.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kada galėsime vėl įpirkti tiek, kiek prieš metus.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Teigiama mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.  Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai? Pastarąjį dešimtmetį dirbtinio intelekto galimybes padidino sparčiai auganti kompiuterių skaičiavimo galia, kai per labai trumpą laiką galima apdoroti vis daugiau informacijos.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje yra didžiausios būsto paskolų palūkanos visoje euro zonoje – net 4,08 procentai. Tačiau nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius situacijoje įžvelgia ir pliusų. Esą tai padės šiek tiek atvėsinti mūsų ekonomiką.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 procento, kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninis vartojimas traukiasi – kai kurie žmonės nebeįperka tiek pat prekių, kiek anksčiau. Dešimtadaliu mažiau nuperkama ir maisto prekių, tačiau kainos reikšmingai mažėti neskuba.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kaip gyvensime artimiausiu metu. Kelintas mėnuo girdime, kad infliacija mažėja ir kai kurios kainos krenta.

Nepaisant didelio neapibrėžtumo, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika stebino pozityviai, tačiau metų pabaigoje pasimatė jos išsikvėpimo ženklų, sako BNS apklausti ekonomistai. Jų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje didžiausios būsto paskolų palūkanos euro zonoje. Kodėl taip yra ir ką tai reiškia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Savo nuomone laidoje dalinsis du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Marius Dubnikovas.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.