neįgalumas

Sportinei veiklai, sveikatingumui aklųjų bendruomenėje visada buvo skiriama daug dėmesio. Jau trys dešimtmečiai veikia Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), skatinanti sportinį aklųjų gyvenimą, rengianti įvairaus lygio varžybas. LASF sudaro aštuoni penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiantys sporto klubai, vykdantys įvairius sporto skatinimo ir sveikatingumo projektus.

Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuostatos, kad mokyklos gali nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Pasak įstatymo pakeitimą inicijavusio Seimo nario Justo Džiugelio, šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas yra diskriminuojantis. Pavyzdžiui, 29 str. 10 dalyje rašoma, kad mokyklos gali nepriimti vaiko, jei mano negalinčios jam užtikrinti pagalbos, o tai akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė nuostata.

Kinijoje nuo pareigų nušalinti du pareigūnai. Tai įvyko po to, kai šalyje mirė cerebliniu paralyžiumi sergantis berniukas. Pasirodo, kad paauglio tėvas, kuris buvo ir vienintelis jo globėjas, buvo laikomas karantine. Įtariama, kad jis galėjo būti užsikrėtęs Kiniją ir visą pasaulį šiurpinančiu koronavirusu. BBC rašo, kad šešiolikmetis Yan Chengas buvo rastas negyvas trečiadienį. Lygiai savaitę po to, kai jo tėvas ir brolis buvo uždaryti į karantiną.

Panevėžio autobusų parkas pasipildė naujais, moderniais žemagrindžiais autobusais, pritaikytais skirtingų negalių turintiems žmonėms. Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša sako, jog situacija Panevėžyje nors ir pamažu, bet gerėja. Apie tai byloja ir daugelyje miesto vietų matomas užrašas „Panevėžys atsinaujina“.  Apžiūrėti 12 naujų, tik ką į miestą atvykusių „BMC Procity CNG“ autobusų ir jais pasivažinėti pakviesti visi pageidaujantys panevėžiečiai.

Susilaukę kitokių vaikų tėvai skundžiasi, jog jiems labai trūksta ne tik įvairių paslaugų, bet ir informacijos, kur rasti pagalbos. Sostinėje šią spragą bent iš dalies žadama užpildyti: Valakupiuose, Lakštingalų gatvėje, po trejų metų duris atvers Kompleksinių paslaugų centras vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimos nariams.  Centras įsikurs rekonstruotame vaikų globos namų „Gilė“ pastate, kuris, vykstant deinstitucionalizacijos procesams, netrukus turėtų ištuštėti.

Kasmet žmonėms su negalia pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir gydymo įstaigą – tokią siekiamybę šiandien memorandumu įtvirtino Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos negalios organizacijų forumu. Pritaikymas apimtų tokius dalykus kaip patekimas į objektą, prieinama aplinka patalpose, specialistų paslaugos, specialios ugdymo priemones ir kita.

Tarptautinėje parodoje „Adventur 2020“ tarp daugiau kaip 300 dalyvių iš 20 šalių su šūkiu „Turizmas visiems Lietuvoje“ prisistatė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS). Turistinių kelialapių, kaip kitos šios parodos dalyvės, ji nepardavinėjo. LŽNS turėjo kitą tikslą – pristatyti neįgaliuosius kaip potencialius keliautojus ir patarti, pamokyti, kaip panaikinti kelionių magijai trukdančius barjerus.  Londonas, Paryžius, Barselona, Tenerifė, Tailandas, Egiptas, Kambodža, Madagaskaras.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui šiemet Lietuvos pateiktoje Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje bus aprašyta šalyje pradėta teikti asmeninio asistento paslauga. Tiesa, kol kas tai – bandomasis projektas, tačiau jau pradėtas įgyvendinti antrasis jo etapas. Pirmajame šias paslaugas išmėgino proto ir psichikos negalią turintys žmonės, antrajame jų gali kreiptis fizinę (judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimo) ir kompleksinę negalią turintys asmenys.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba. Apklausoje dalyvavo 345 žmonės.  Daugiau kaip pusė – 55,4 proc.– apklaustųjų manė, kad dirba 25 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. 20,9 proc. buvo įsitikinę, kad tokių yra net 47 proc.  Vis dėlto teisūs buvo 23,7 proc. pasirinkusiųjų antrąjį atsakymo variantą – „Sodros“ duomenimis, 2019 m. dirbo 36 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių.  Dėkojame dalyvavusiems ir skelbiame naują klausimą.

Gargždų lopšelį-darželį „Gintarėlis“ lankančią Deimantę prižiūri mokytojo padėjėja, kuri buvo specialiai įdarbinta, kad padėtų mergaitei susitvarkyti su liga – I tipo cukriniu diabetu. Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Smalsučiai“ vadovės Inos Juotkienės teigimu, tai analogų Lietuvoje neturintis atvejis.  Susirgus diabetu – ribotos galimybės lankyti darželį  Deimantė cukriniu diabetu susirgo prieš 1,5 metų, kai buvo 4-erių.

Dar gruodžio viduryje surengtoje diskusijoje pacientų organizacijos kėlė kiek kurioziškai skambėti galinčią problemą. Pasirodo, į kokį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritorinį skyrių paskambinęs ir nemokėdamas paklausti, reikiamos pagalbos gali ir nesulaukti, mat paprasčiausiai pavartoji ne tokį terminą. Siekiant mažinti tokių nesusipratimų pateikiame, kada kokia negalia yra nustatoma.  „Pavyzdžiui, žmogus klausia, kaip gali gauti neįgalumą.

Neįgaliojo vežimėliu judanti Laura (pavardė redakcijai žinoma) iš medikų girdėjo, kad sportuoti jai neverta – sveikata vis tiek tik prastės, tad kam vargti. Moteris neatsisakė svajonės. Patyrusi 7 insultus ji kasdien keliauja į sporto salę, važinėja triračiu ir svajoja dalyvauti tarptautinėse triračių varžybose.  Lauros namuose, vienoje iš knygų lentynų, pagarbiai išrikiuotos sporto varžybose jos iškovotos taurės, medaliai.

Geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai jau tapo gražia tradicija ir proga pagerbti bei padėkoti žmonėms, kurie savo atkaklumu ir ryžtu įveikia ne tik varžovus, bet ir save, savo negalią ir tampa pavyzdžiu visiems, drąsina nesustoti pusiaukelėje, siekti užsibrėžtų tikslų.

Dešimtą kartą surengtuose geriausiai visiems pritaikyto Europos miesto rinkimuose triumfavo Varšuva. Lenkijos sostinė išrinkta iš 47 pretendentų – tiek paraiškų pateikta Europos Komisijai. Varšuvai šis apdovanojimas skirtas už per trumpą laiką iš esmės pagerintą miesto prieinamumą.  Rateliais judantis Martinas Baltrušaitis Lenkijoje lankėsi ne kartą. „Ir dar niekur, ne tik Varšuvoje, neteko nusivilti pritaikymu ir dėmesiu negalią turintiems žmonėms.

„Prie svetingo ir visiems lankytojams atviro muziejaus kūrimo prisideda visi muziejaus darbuotojai – tiek sutinkantys lankytojus, tiek rengiantys parodas, ekskursijas ir edukacinę veiklą, tiek planuojantys muziejaus veiklos kryptis ir biudžetą“, – teigia VšĮ „Socialiniai meno projektai“ direktorė Ieva Petkutė ir tyrėja dr. Simona Karpavičiūtė.

Negalia žmogų užklumpa netikėtai, nepasiruošusį, dažniausiai – nieko nežinantį apie jo laukiančius gyvenimo iššūkius. Nors valstybėje yra sukurta neįgaliųjų paramos sistema, pirmą kartą su šia situacija susidūrę žmonės nežino, kas jiems priklauso, kur kreiptis dėl vienokios ar kitokios pagalbos.

Dar prieš pat didžiąsias metų šventes į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi kaunietė Daiva, negalinti patikėti, kad jos paralyžuotam ir jau ketverius metus prie lovos prikaustytam 63-erių metų amžiaus vyrui nustatytas 10 procentų darbingumas. Moteris piktinosi atsakingų tarnybų abejingumu ir nežmoniškumu, nes jų tikrinimai esą leidžia suvokti, kad jei „daržovė“ gali kalbėti, tai jam 100 procentų slauga nepriklauso.

Praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centras Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva įvairiuose Lietuvos regionuose rengė šviečiamąją kampaniją – susitikimuose su vietos politikais, specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, bendruomenėmis ir visuomene pristatė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, negalią turinčių žmonių situaciją, kalbėjosi apie svarbiausias problemas...

Pacientų organizacijos dalinasi Sveikatos apsaugos ministerijos paruošta svarbiausia informacija, ką būtina žinoti neįgaliesiems ir juos slaugantiems asmenims.   Šeimos gydytojo vizitas į namus, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kompensuojamosios priemonės – viskas išsamiai pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje atmintinėje. Ji skirta tiek neįgalumą turintiems asmenims, tiek juos prižiūrintiems artimiesiems.

Vilnietis Justinas Kisielius menu domėjosi nuo vaikystės: aplinkinius žavėjo darbais iš molio, juodu tušu plunksnele pieštais piešiniais. Neseniai jis atrado naujas priemones: drobę ir „Pebeo“ aliejinius markerius. Justino paveikslai – išskirtiniai. Juose daug spalvų, įvairių detalių bei originalių, netikėtų elementų.  Justinas pasakoja, jog jo giminėje būta ne vieno talento.

Kaunatavos kaimo bibliotekoje Vilija Jocienė dirba jau 36 metus. Tuomet, kai reikėjo rinktis gyvenimo kelią, negalią turinčiai merginai bibliotekininkės profesija atrodė priimtiniausias variantas – fizinių jėgų čia daug nereikia, o knygų lentynos, jose išrikiuotų knygų kvapas Vilijai patiko nuo vaikystės. Ir Telšių kultūros mokykla buvo ranka pasiekiama – nereikėjo vėl leistis į tolimas keliones.  Tos tolimos kelionės Vilijai buvo taip įkyrėjusios, kad net pagalvoti apie jas nenorėjo.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms visi tampame geresni, stengiamės vieni kitiems dovanoti ne tik džiaugsmo, gerų emocijų, bet ir aukoti tiems, kam reikia mūsų paramos ir pagalbos. Negalią turinčius vaikus auginančias mamas vienijančioje feisbuko paskyroje „Vilties spindulėlis“ prieš šv. Kalėdas paskelbta gerumo akcija, skirta „spinduliukų“ svajonėms išpildyti.

Lietuvoje, 2019 m. rugsėjo duomenimis, apie 130 tūkst. žmonių gavo netekto darbingumo pensijas. Kitaip tariant, tiek darbingo amžiaus žmonių nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumas. Netekto darbingumo (invalidumo) išmokos darbingo amžiaus asmenims sudaro apie 8 proc. „Sodros“ biudžeto išlaidų. Pastarųjų metų analizė rodo, kad netekto darbingumo pensijas gaunančių žmonių mažėja, o jų aktyvumas darbo rinkoje didėja. Lengviau įsidarbina ir vyresnio amžiaus žmonės.

Vaiko liga ar negalia tėvams visada tampa išbandymu. Tačiau neretai tai paskatina ir augti, tobulėti, padėti kitoms panašaus likimo šeimoms. Viena iš asociacijos „Nekitokie“ įkūrėjų Jurga Mačiukienė sako, kad dėl savo vaikų niekada nevalia pasiduoti. Moteris atkreipia dėmesį į nuolatinį ugdymo įstaigų specialistų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus auginančių tėvų nesusikalbėjimą. Būtent noras juos suburti paskatino moterį kurti asociaciją.

Ekvadoro prezidentas Leninas Bolteras Moreno Garsesas (Lenín Boltaire Moreno Garcés) – vienas iš nedaugelio aukštas valstybines pareigas užimančių fizinę negalią turinčių žmonių ir šiuo metu vienintelis pasaulyje šalies vadovas, judantis neįgaliojo vežimėliu. Savo veikla jis įrodė, kad negalia – ne kliūtis siekti pačių aukščiausių postų ir daryti didžiulius pokyčius visuomenėje.

Audrius Narkauskas šiemet savo gimtadienį su tėvais, artimaisiais ir draugais šventė pirmojoje savo darbovietėje – restorane „Pirčiupių karčema“. Vyras, turintis kompleksinę negalią ir tik 25 proc. darbingumo, jau pusmetį dirba šiame Pirčiupiuose, Varėnos rajone, įsikūrusiame restorane.  Audriaus mama Daiva Narkauskienė pirmiausia prašo padėkoti restorano direktorei Greta Paličiuk.

„Dizainas visiems yra metodologija: mes turime formulę, kuri užtikrina dizaino visiems projektų sėkmę – 40 proc. aistros, 40 proc. empatijos ir 20 proc. verslo vizijos“, – sako tarptautinio tinklo „Dizainas visiems“ konsultantas, „Avanti-Avanti“ studijos Barselonoje vadovas grafikos dizaineris Alexas Dobaño.  Dizaineris svečiavosi Lietuvoje projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandos kvietimu.

Praktiškai mirties patale gulintį 63-erių metų vyrą slauganti kaunietė Daiva šiandien sunkiai renka žodžius. Tuoj bus ketveri metai, kai jos sutuoktinis Arūnas nepasikelia iš lovos, tačiau šeima atsimušė į šaltą biurokratizmo sieną – pasikeitus įstatymui nuo liepos mėnesio vyras gauna tik antro lygio slaugą. Moterį stebina atsakingų tarnybų abejingumas ir nežmoniškumas: „Suvok, jei „daržovė“ gali kalbėti, tai jam 100 procentų slauga nepriklauso.

Nacionalinė dailės galerija (NDG) Vilniuje per pastaruosius keletą metų tapo viena dažniausiai aklųjų ir silpnaregių lankomų meno erdvių. 2016 metais čia surengta pirmoji daug žadanti liečiamoji skulptūrų paroda „Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“, praėjusių metų pavasarį pristatyta didelio susidomėjimo sulaukusi paroda „Blind date“, o šių metų rudenį lankytojus pakvietė antroji jos dalis.

Prieš 11 metų įkurtas „Naujasis teatras“ čia dirbantiems ir kuriantiems žmonėms yra tapęs antraisiais namais. Nors beveik visi čia dirbantys žmonės turi vienokią ar kitokią negalią, teatras vengia vadintis „neįgaliųjų teatru“, stengiasi keisti neįgalumo stereotipus ir ugdyti visuomenės toleranciją.  Gražiausias metų šventes „Naujasis teatras“ kviečia pasitikti neskubant ir siūlo prisiminti bendražmogiškas vertybes, įsiklausyti į save.

Neįgaliųjų problemas susitikimuose su įvairių valstybės institucijų – komisijų, ministerijų, prezidentūros – atstovais išsakantys asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai kas pusmetį aplanko ir Seimo pirmininką. Asociacijos prezidentas Ričardas Dubickas įsitikinęs: Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas – bendras rūpestis, todėl reikia kuo plačiau ir atviriau apie tai kalbėti, nenumoti ranka į akivaizdžius pažeidimus, vienyti pastangas ieškant svarbių sprendimų.

Skaitytojų klausėme, kaip jie dažniausiai įvardija žmogų, turintį negalią. Apklausoje dalyvavo 404 žmonės.  36,1 proc. apklausos dalyvių negalią turintį žmogų įvardija fraze „žmogus su negalia“.  25,1 proc. dalyvavusiųjų apklausoje dažniausiai sako „neįgalusis“.  21,1 proc. pirmenybę teikia apibūdinimui „negalią turintis žmogus“.  17,7 proc. dažniau renkasi frazę „žmogus, turintis specialiųjų poreikių“.  Dėkojame dalyvavusiems ir skelbiame naują viktoriną.

Apklausos rodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) iki šiol laikoma viena korumpuočiausių įstaigų. VšĮ „Transparency International“ vadovo Sergejaus Muravjovo pateiktais duomenimis, šia tarnyba nepasitiki 9 iš 10 žmonių.

Nors mūsų šalyje pastaruoju metu atsiranda vis daugiau neįgaliųjų įdarbinimo rėmimo programų, įvairių projektų, situacija į gera keičiasi lėtai. Ypač sudėtinga įsidarbinti žmonėms, turintiems psichikos ar proto negalią. Juos įdarbinus pavyktų išspręsti nemažai ekonominių ir socialinių problemų.  Trakiškė Aleksandra su šizofrenijos diagnoze gyvena jau devynerius metus. Liga ją užklupo paauglystėje. „Šiuo metu mano gaunama pašalpa – apie 180 eurų.

Gražina Stankevičienė, jau 15 metų judanti neįgaliojo vežimėliu, nepaliauja stebinti savo veržlumu, energija ir aistra kelionėms. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro lankytoja savarankiškai buvo nuvykusi net į Ukrainą. Kiekvienoje Gražinos kelionėje gausu nuotykių, neįgali moteris džiaugiasi, kad keliaudama visuomet sutinka puikių žmonių, kurie jai padeda neprašydami jokio atlygio.  Susitikusios su Gražina kalbamės ne tik apie keliones.

Judėjimo negalią turinti Goda šiuo metu mokosi Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijoje. Lankyti pradinę mokyklą mergaitė pradėjo Airijoje. Godos mama Miralda sako, jog šeima nesigaili grįžusi į gimtinę. Dukra mokykloje susirado draugų, čia ji puikiai jaučiasi.  Vos gimusiai Godai diagnozuota hidrocefalija, taip pat stuburo išvarža. Mėnesį po mergaitės gimimo mama praleido Kauno klinikose, ir vėliau dukros sveikatai šeima skyrė daug dėmesio, vežiojo pas gydytojus, į reabilitacijos centrus.

Filosofijos ir humanitarinių mokslų daktarės Jurga Jonutytė ir Giedrė Šmitienė atlieka tyrimą, kuriame, remdamosi negalią turinčių žmonių pasakojimais ir patirtimis, analizuoja negalios sąvokos kaitą.

Skaitytojų klausėme, ką daryti, kad informacija būtų lengviau prieinama visiems. Apklausoje dalyvavo 5171 žmogus.  43 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad reikėtų sukurti internetinę svetainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.  34,5 proc. dalyvių nuomone, būtina siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse.  11 proc.

Viena iš didelio neįgaliųjų nedarbo priežasčių – jų išsilavinimo, kvalifikacijos stoka. Siekdama sušvelninti šią situaciją ir padėti negalią turintiems žmonėms įgyti ar pakeisti turimą specialybę, Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau antrus metus įgyvendina projektą „Karjeros galimybių plėtra neįgaliesiems“. Norimą profesiją Vilniaus technologijų mokymo centre įgis ne mažiau kaip 70 projekto dalyvių, dar daugiau neįgaliųjų sulauks kitokios pagalbos įsidarbinti.

„Margaritos gimimas parodė, kad didžiausia ir vertingiausia dovana yra gyvenimas“, – taip vakar Vilniuje atidarant 5-ąjį Pasaulinį neišnešiotų naujagimių forumą apie 26-ąją nėštumo savaitę gimusią dukrelę kalbėjo asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.

Stebėdami per televiziją rodomus jautrius siužetus apie garbaus amžiaus žmones lankančius Maltos ordino savanorius, atnešančius dubenėlį karštos sriubos, Anykščiuose gyvenantys neįgalieji taip pat gali pasidžiaugti: ir mus lanko, ir mums sriubos atneša. Tik ne maltiečiai, o Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos moterys. Jau šešerius metus ši draugija taip rūpinasi sunkią negalią turinčiais, mažas pajamas gaunančiais, dažnai vienišais žmonėmis.

Restorane „Pirmas blynas“ – kūrybinė atmosfera: vyksta socialinio verslo „All invited“ (liet. „Visi pakviesti“) kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyviai, susėdę prie kelių sustumtų staliukų, piešia eskizus, kurie tekstilės spausdintuvu bus perkelti ant marškinėlių ar džemperių.  „Jau seniai „All invited“ iniciatyvas stebiu feisbuke, – pasakoja viena iš dalyvių Asta.

Psichikos negalią turintys žmonės vis dar tebėra viena labiausiai pažeidžiamų ir diskriminuojamų visuomenės grupių. Net kitas negalias turinčiųjų bendruomenės šiuos žmones linkę atstumti, jiems stinga įdarbinimo, apgyvendinimo paslaugų.  Praėjusių metų gegužę Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB) trijose savivaldybėse pradėjo vykdyti bandomąjį apsaugoto būsto projektą.

Lietuvoje dirba tik 28 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Neseniai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad viena iš svarbių priežasčių, trukdančių neįgaliesiems įsidarbinti – neigiamas darbdavių požiūris.  Vis dėlto atsiranda įmonių, kurios nebijo įdarbinti įvairias negalias turinčių žmonių. Kalbamės su trijų tokių įmonių atstovėmis.  Ką gali dirbti Dauno sindromą turinti mergina?  Viešbutyje „Ibis Vilnius Centre“ dirba Dauno sindromą turinti Augustė.

Arvydui Zabotkai – 32-eji. Vyras nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi – jam nuolat skauda nugarą, kojas, kalbėdamas užsikerta. Vis dėlto, nors ir neturėdamas stiprios sveikatos, Arvydas visą laiką siekė būti savarankiškas ir naudingas, norėjo dirbti jo fizines jėgas atitinkantį ir jam patinkantį darbą.  Ieškodamas darbo Arvydas ne vienus metus blaškėsi tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos, kol pagaliau Lietuvoje surado, ko ieškojo, ir į Didžiąją Britaniją grįžti neketina.

Lapkričio 18 dieną Vilniaus universaliojoje sporto arenoje „Sportima“ jau šeštą kartą vyko tradicine tapusi specialiųjų poreikių vaikų ir futbolininkų sporto šventė. Į „Sportimą“ susirinko per 70 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų iš Vilniaus ugdymo įstaigų ir „Žalgirio“ futbolo klubo futbolininkai.  Šios gražios šventės idėją prieš šešerius metus pasiūlė vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ auklėtoja Kristina Surdokaitė.

Erika Šnaraitė, Lietuvos edukologijos universitete įgijusi psichologijos bakalauro diplomą, nusprendė studijas tęsti – pasirinko verslo psichologijos magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Baigusi norėtų mokytis toliau – jauną moterį labai traukia sveikatos psichologija, kada nors norėtų dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.  E. Šnaraitė studijas derina su darbu – ji yra knygų Brailio raštu redaktorė.

Kalbėdami apie aplinkos prieinamumą dažniausiai galvojame apie fizinės aplinkos pritaikymą. Tačiau ne mažiau svarbus ir informacijos prieinamumas. Šiuo metu daugybė žmonių patiria informacinę atskirtį – vieniems informacija neprieinama dėl regos sutrikimų ar kitų ypatumų, kiti jos tiesiog nesupranta, nes pateikiama pernelyg sudėtingai. Švedijoje jau 35 metus leidžiamas laikraštis „8 sidor“ (liet. „8 puslapiai“), kuriame šalies ir užsienio naujienos pateikiamos lengvai suprantama kalba.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų didinti aplinkos prieinamumą. Apklausoje dalyvavo 269 žmonės.  41,7 proc. apklausos dalyvių mano, kad aplinkos prieinamumą labiausiai didintų stipresnė valstybinė pritaikomų objektų kontrolė.  27,2 proc. įsitikinę, kad labiausiai padėtų įstatymų tobulinimas.  25,2 proc. mano, kad situaciją padėtų gerinti pačių neįgaliųjų organizacijų įsitraukimas į aplinkos pritaikymo procesus.  5, 9 proc.