nedarbas

Šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerokai suprastėjo. Fiksuojamas ne tik bendras ūkio smukimas, bet ir daugėja bedarbių – jų skaičius išaugo tūkstančiais. Vis dėlto jeigu žmogus dirbo oficialiai ir mokėjo įmokas „Sodrai“, netekęs darbo kurį laiką jis gali gauti nedarbo išmokas. Nedarbo lygis 2023 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 7,7 proc. ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. punkto, o palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc.

Metų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo vangi – ekonomikos aktyvumą slopino prastesni pramonės ir kitų eksportuojančių sektorių rezultatai, realusis vartojimas irgi neaugo. Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu didės nedarbas. Didelį nerimą artimiausiu metu kelia tai, kad euro zonoje ir kitose eksporto rinkose padidėjusios palūkanų normos dar neparodė visos savo galios namų ūkių vartojimui ir investicijoms.

Artėjantį pirmadienį Lietuvoje dirbantiems žmonėms yra laisvadienis. Gegužės 1-ąją yra švenčiama Tarptautinė darbo diena.  Seimas rašo, kad Gegužės 1-oji pirmą kartą, kaip darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė ir nedarbo diena, Lietuvos ministrų kabineto sprendimu įteisinta 1919 metais.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,204 mln. iki 33,197 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis nepakito – atitinkamai 5,1 proc. ir 4,6 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje vasarį sudarė 7,0 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,9 proc., vyrų – padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 66,5 tūkst. bedarbių, iš jų 23,4 tūkst. buvo moterys, 43,1 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,3 tūkst., o per metus sumažėjo 1,8 tūkstančio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pirmąjį šių metų mėnesį nepakito, septintą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,565 mln. iki 33,249 mln. žmonių. Moterų nedarbo lygis sumenko nuo 5,2 proc. iki 5,1 proc., vyrų – nuo 4,7 proc. iki 4,6 procento.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nedarbo lygis tebėra netoli istorinių žemumų, tačiau realieji atlyginimai vis dar mažėja, parodė antradienį – biudžeto pristatymo išvakarėse – paskelbti oficialūs duomenys. Per tris mėnesius iki sausio pabaigos, palyginti su trimis mėnesiais iki gruodžio pabaigos, nedarbo lygis išliko stabilus ir siekė 3,7 proc., teigiama Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime. Darbo užmokestis be priedų padidėjo 6,5 proc.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 8,2 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 54,92 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,64 tūkst. (19,4 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Vasarį užregistruota 6,97 tūkst. naujų bedarbių – beveik 26 proc. mažiau nei sausį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,13 tūkst.

Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 proc., pranešė Užimtumo tarnyba. Bedarbio statusą turinčių asmenų kovo 1 dieną buvo 159,7 tūkst. – 1,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį ir 14,4 tūkst. mažiau nei prieš metus. Apdraustųjų kovo pradžioje buvo 1,44 mln. – „Sodros“ duomenimis, tai 4,4 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Baltijos valstybėse mažiausias užimtumas ir didžiausias nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko Latvijoje, skelbia šios šalies nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi regiono darbo rinkos tyrimų duomenimis. Lietuva pagal abu šiuos rodiklius nusileidžia Estijai. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 65,3 proc., Latvijoje – 64,0 proc., Estijoje – 69,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvoje 2022 metais buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6 proc. daugiau nei 2021 metais. Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais.

Faktinis nedarbas Latvijoje sausį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis nei gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų ir vyrų realus nedarbas per mėnesį padidėjo vienodai – 0,2 punkto iki atitinkamai 4,9 proc. ir 9 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 65,9 tūkst. bedarbių, iš jų 23,1 tūkst. buvo moterys, 42,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 1,8 tūkst., o per metus sumažėjo 3,3 tūkstančio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pernai gruodį nepakito, šeštą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių skaičius EBPO narėse per mėnesį kito nedaug ir metų pabaigoje siekė apytikriai 33,5 milijono. Moterų ir vyrų nedarbas per mėnesį nepakito – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Nedarbo lygis Lietuvoje praėjusiais metais siekė 5,9 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2021 metais. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,4 proc., moterų – 5,5 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 11,8 proc. ir buvo 2,5 punkto mažesnis nei 2021 metais, remdamasi gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 89,3 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 11,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir gruodį siekė 5,8 procento. Gruodį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,3 punkto iki 10,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,7 proc.

Nedarbo lygis Baltarusijoje pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją paskutinį 2022-ųjų ketvirtį siekė 3,6 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vidutinis užimtumas šalyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais sudarė 67,7 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje gruodį sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis negu lapkritį, parodė nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vyrų realus nedarbas per mėnesį paaugo 0,4 procentinio punkto iki 7,8 proc., o moterų – nepakito ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 6,4 procento. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinį 2022 metų mėnesį sudarė 6,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis negu lapkritį.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir lapkritį siekė 5,9 procento. Lapkritį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 12 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 11,4 procento. Latvijoje lapkritį nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Faktinis nedarbas Latvijoje lapkritį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 6,4 proc., vyrų – padidėjo 0,2 punkto iki 7,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 67,2 tūkst. bedarbių (oficialiai registruotų – 51,6 tūkst.), iš jų 31,5 tūkst. buvo moterys, 35,7 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,8 tūkst., o per metus – 0,7 tūkstančio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį nepakito, penktą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., teigiama organizacijos pirmadienį išplatintame pranešime. Bedarbių skaičius EBPO narėse spalį, palyginti su rugsėju, beveik nepasikeitė – apytikriai 33,3 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis išliko stabilus – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį išaugo 0,3 procentinio punkto iki 7,7 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo nuo 48,42 tūkst. iki 50,21 tūkstančio. 19,9 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Lapkritį užregistruota beveik 8,5 tūkst. naujų bedarbių – procentu daugiau nei spalį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,91 tūkst. laisvų darbo vietų – bemaž 16 proc.

Registruotas nedarbas šalyje lapkritį nepakito – kaip ir prieš mėnesį, darbo neturintys žmonės sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje darbo ieškojo 145,8 tūkst. gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, o į tarnybą dėl darbo kreipėsi 24,6 tūkst. asmenų – 6,5 proc. mažiau nei spalį. Tarnybos atstovės teigimu, lapkritį sumažėjus darbo pasiūlymų jo paieškos gali trukti ilgiau.

Euro zonoje nedarbas spalį nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 6,5 proc., ketvirtadienį pranešė Eurostatas. Tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti duomenys apie nedarbą 1998 metų balandžio mėnesį, rodantis, jog 19 narių vienijančio bendros valiutos bloko ekonomika atsigavo po COVID-19 pandemijos.  Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš metus užfiksuotas 7,3 proc. rodiklis.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Panašus nedarbo augimas buvo matomas ir Lietuvoje – registruotas nedarbas spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 5,7 proc. – 1 punktu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 0,5 punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 6,1 proc., moterų – 5,3 proc., remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis siekė 10,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 4 punktais.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugsėjį siekė 5 procentus. Rudens pradžioje darbo neturėjo 75 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 0,2 punkto iki 11,6 procento. Latvijoje rugsėjį nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,6 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Faktinis nedarbas Latvijoje rugsėjo pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 4,4 proc., vyrų – taip pat 0,1 punkto iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 59,9 tūkst. bedarbių, iš jų 20,7 tūkst. buvo moterys, 39,2 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,8 tūkst., o per metus – 4,6 tūkstančio.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesius, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 4,9 procento. Ne didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją nedarbo lygis paskutinį vasaros mėnesį užfiksuotas apytikriai keturiuose penktadaliuose EBPO narių, pažymima organizacijos pranešime. Bedarbių EBPO narėse padaugėjo pirmąkart nuo praėjusių metų balandžio – iki 33,2 mln. nuo 32,8 mln. liepą.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį smuktelėjo 0,5 punkto iki 8,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, spalio 1 dieną oficialiai darbo ieškojo 142 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 5,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tarnybos vertinimu, šalyje darbo rinkos padėtis  dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į tarnybą.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugsėjį sudarė 4,8 proc. ir buvo žemiausias per 32 metus, trečiadienį pareiškė šalies šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malag, kurią cituoja Lenkijos radijas. Vyriausybės duomenimis, rugsėjo pabaigoje visoje šalyje darbo neturėjo apie 803 tūkst. žmonių – 5,2 tūkst. mažiau negu mėnesiu anksčiau. Valstybinė statistikos agentūra (GUS) praėjusį mėnesį skelbė, kad nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį smuko nuo 4,9 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,8 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį nepakito – 7,3 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo 0,1 proc. iki 47,51 tūkstančio. 20,8 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Rugpjūtį užregistruota 7,98 tūkst. naujų bedarbių – 4,4 proc. daugiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 13,16 tūkst. laisvų darbo vietų – 5 proc.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Registruotas nedarbas Lietuvoje rugpjūtį siekė 8,6 proc. – 0,5 proc. punkto mažiau nei liepą, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, 57 iš 60 savivaldybių nedarbas sumažėjo, o dviejose – nekito. Rugsėjo 1 dieną iš viso registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Išsipūtusios dujų ir elektros kainos jau rašo nuosprendžius darbuotojams – jau yra įmonių, kurios žmones atleido ar netrukus atleis būtent dėl nepakeliamų energetikos sąskaitų. Ekonomistai neabejoja, kad tai – tik problemų pradžia, nedarbas Lietuvoje tikrai augs. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad darbuotojų negalima lengva ranka mėtyti į gatvę, darbdaviai esą turi jausti atsakomybę.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Rusijos rekordiniai užimtumo rodikliai atskleidžia stebėtinai sėkmingą šalies atsiskyrimą nuo Vakarų. Greitas „McDonald‘s“ ir „Starbucks“ pakeitimas vietiniais prekių ženklais rodo, kad viskas vyksta kaip įprasta.

Oficialus nedarbas šalyje rugpjūčio 1 dieną siekė 9,1 proc. – 0,5 procentinio punkto daugiau nei liepos 1-ąją (8,6 proc.). Tuo pačiu metu pernai nedarbas siekė 13,1 proc.  Rugpjūčio 1 dien1 šalyje buvo registruota 158,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 30 proc. mažiau nei 2021 metų rugpjūtį, bet 5,1 proc. daugiau negu prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 6,0 proc., pranešė Valstybinė užimtumo tarnyba. Oficialiai registruotų bedarbių šalyje per mėnesį padaugėjo nuo 52,58 tūkst. iki 52,77 tūkstančio. Mažiausias nedarbas šalyje sostinės regione – 4,5 proc. (per mėnesį paaugo 0,2 procentinio punkto), o didžiausias – rytiniame Latgalės regione – 12,9 proc. (sumenko 0,2 punkto). Žiemgalos regione registruotas nedarbas padidėjo 0,1 punkto iki 5,6 proc.

JAV darbo rinka liepos mėnesį plėtėsi daug greičiau nei tikėtasi, o užimtumas vėl pakilo į priešpandeminį lygį.  Šią žinią palankiai įvertino prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kurio laukia sudėtingi vidurio kadencijos rinkimai. Visgi ji paskatins ir nerimą dėl itin didelės infliacijos.

Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 5,2 proc. ir, palyginti pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc. punkto, o palyginti su tuo pačiu metu pernai – sumažėjo 2,2 punkto, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Vyrų nedarbo lygis buvo 5,7 proc., moterų – 4,8 proc. Jaunimo nuo 15 iki 24 metų nedarbo lygis siekė 11,6 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 7,8 punkto.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir birželį siekė 5,8 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,4 proc. – 1,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,7 proc.