nedarbas

Nedarbas Lenkijoje praėjusį mėnesį nepakito ir išliko žemiausiame lygyje nuo 2019-ųjų spalio – 5,0 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Nedarbas Lenkijoje stabilizavosi po keturis mėnesius trukusio kritimo laikotarpio. GUS duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje darbo neturėjo 782,4 tūkst. žmonių – 1,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Per metus (palyginti su pernai liepau) nedarbo lygis Lenkijoje nukrito 0,2 procentinio punkto.

Faktinis nedarbas Latvijoje liepą sudarė 6,5 proc., nepakito palyginti su patikslintu ankstesnio mėnesio rodikliu, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 4,7 proc., o vyrų – nepakito – 8,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 62,2 tūkst. bedarbių, iš jų 22,4 tūkst. buvo moterys, 39,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,6 tūkst., tačiau per metus sumažėjo 4,1 tūkstančio.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo naujausi nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamo darbo rinkos tyrimo duomenys. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, nedarbo lygis nepakito, o palyginti su 2022 metų antruoju ketvirčiu – smuktelėjo 0,2 procentinio punkto. Šiemet balandžio–birželio mėnesiais Latvijoje buvo vidutiniškai 60,6 tūkst. darbingų 15–74 metų amžiaus bedarbių – 2,2 tūkst.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri vis dar grumiasi su didele infliacija ir pragyvenimo išlaidų krize, balandžio–birželio mėnesiais pasiekė aukščiausią per dvejus metus lygį, parodė Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) paskelbti oficialūs duomenys. Nedarbo lygis, kovo–gegužės mėnesiais sudaręs vidutiniškai 4 proc., pakilo iki 4,2 procento. Pasak ONS, nedarbo padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad padaugėjo žmonių, neturinčių darbo iki šešių mėnesių.

Nedarbo lygis Vokietijoje liepą smuko iki 5,6 proc. ir buvo mažesnis negu ankstesnį mėnesį bei mažesnis negu prognozavo analitikai, kurie spėjo, kad šis rodiklis, kaip ir mėnesiu anksčiau, sieks 5,7 proc., parodė antradienį paskelbti federalinės užimtumo agentūros duomenys. Bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 4 tūkst. iki 2,604 mln., nors rinkose buvo prognozuota, kad bedarbių padaugės 20 tūkst.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 1,8 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir birželį siekė 7,5 procento. Birželį darbo neturėjo 115 tūkst. žmonių, iš jų 13 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 2,4 punkto iki 13,8 procento. Latvijoje nedarbas siekė 5,7 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,6 proc.

Nedarbas Švedijoje praėjusį mėnesį padidėjo iki 9,2 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį nuo 2021-ųjų birželio, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 547 tūkst. bedarbių, 5,4 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis siekė 71,3 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 78,5 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) nedarbas šalyje išaugo 0,6 procentinio punkto.

Nedarbo lygis Lenkijoje praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 5,0 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Naujasis galutinis įvertis – mažiausias nuo 2019-ųjų, jis sutapo su šalies vyriausybės anksčiau šį mėnesį skelbtu išankstiniu. Nedarbas Lenkijoje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. GUS duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje darbo neturėjo 783,5 tūkst. žmonių – 18,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

Nedarbo lygis Suomijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, pakilo nuo 6,8 proc. iki 7,2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Bedarbių per metus padaugėjo 11 tūkst. iki 211 tūkst., dirbančiųjų – 8 proc. iki 2,737 milijono. Užimtumo lygis padidėjo nuo 71,1 proc. iki 71,4 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis sumažėjo nuo 76,9 proc. iki 76,8 procento.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Nedarbo lygis Liuksemburge – didžiausių Europoje gyventojų pajamų valstybėje, praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sezoniškai pakoreguotais duomenimis, pakilo nuo 5,0 proc. iki 4,2 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Bedarbių per mėnesį padaugėjo beveik pusantro šimto iki beveik 15,33 tūkstančio. Dirbančiųjų padaugėjo kiek daugiau nei tūkstančiu iki 515,96 tūkstančio. Liuksemburgas yra antras pasaulyje pagal pajamas vienam žmogui.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojai, akcininkams grasinant laikinai uždaryti gamyklą bijantys prarasti darbą, kitą savaitę prie Vyriausybės rūmų Vilniuje rengia mitingą.  Įmonė patvirtino, jog bendrovės profsąjungos ir vadovybė jau susitarė, kad konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo ir su tuo susijusių pasekmių prasidės rugpjūčio 2-ą dieną.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Bedarbių Šveicarijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 3,4 proc. iki 85,1 tūkst., tai yra iki kukliausio skaičiaus per daugiau nei 21 metus, rodo oficialūs duomenys. Nedarbo lygis šalyje per mėnesį nepakito, išlikdamas mažiausias nuo pernai spalio – 1,9 procento. Vien tik jaunimo iki 24 metų nedarbas praėjusį mėnesį sudarė 1,7 procento.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 7,4 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 49,89 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,29 tūkst. (20,6 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Birželį užregistruota beveik 8 tūkst. naujų bedarbių – 22,9 proc. daugiau nei gegužę. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 10,39 tūkst.

Nedarbas Turkijoje gegužę sumažėjo puse procentinio punkto, pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2014-ųjų – 9,5 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vyrų nedarbas – 7,7 proc., moterų – 13 proc., jaunimo iki 24 metų – 17 procentų. Bedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 193 tūkst. iki 3,328 mln. žmonių, o dirbančiųjų padaugėjo 63 tūkst. iki 31,716 mln. žmonių. Darbo jėgos aktyvumo lygis sumenko nuo 53,9 proc. iki 53,6 proc., užimtumo lygis padidėjo nuo 48,4 proc. iki 48,5 procento.

Pagal sezoniškumą suderintas nedarbas Airijoje praėjusį mėnesį nepakito, išlikdamas rekordiškai žemame lygyje – 3,9 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių gretos šalyje per mėnesį pasipildė 2,6 tūkst. iki 105,4 tūkst. žmonių. Vien tik jaunimo nedarbo lygis išaugo nuo 6,9 proc. gegužę iki 7,4 proc. birželį.

Nedarbo lygis Lenkijoje praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Naujasis rodiklis atitiko vyriausybės anksčiau šį mėnesį skelbtą išankstinį įvertį. Nedarbas Lenkijoje mažėja trečią mėnesį iš eilės. GUS duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje darbo neturėjo 802,3 tūkst. žmonių – 19,6 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Per metus nedarbo lygis Lenkijoje nukrito 0,3 procentinio punkto.

Faktinis nedarbas Latvijoje gegužę sudarė 5,6 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis nei ankstesnį mėnesį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., vyrų – 0,2 punkto iki 6,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 53,2 tūkst. bedarbių, iš jų 23,6 tūkst. buvo moterys, 29,6 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,7 tūkst., per metus – 8,7 tūkstančio.

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, jog nedarbas rekordiškai mažas arba artimas antirekordui – aštuoniose EBPO narėse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, JAV ir Kanadą. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,166 mln.

Socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija apie jaunų žmonių darbą Lietuvoje. Vieni skundžiasi, kad jaunimas Lietuvoje nenori dirbti. Kiti tikina, kad šalyje jaunimo nedarbas yra mažesnis už vidutinį ir jie uždirba netgi daugiau, nei vyresni. Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Nedarbas Lenkijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., skelbia šalies visuomeninis radijas, cituodamas šeimos ir socialinės politikos ministrę Marleną Malag. Vyriausybės išankstiniais skaičiavimais, gegužės pabaigoje šalyje buvo 803,6 tūkst. bedarbių – 18,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nacionalinė statistikos tarnyba GUS darbo rinkos gegužę duomenis skelbs vėliau šį mėnesį. Anot GUS, balandį nedarbas šalyje sumenko 0,2 procentinio punkto.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiemet atleistųjų ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo. Mažiausia išmoka darbą praradusiems gyventojams siekia beveik 200 eurų, o didžiausia – viršija ir 1 tūkst. eurų. Tuo metu darbdaviai kalba apie užklupusius finansinius sunkumus ir žada, kad atleidimų gali būti dar daugiau. „Sodros“ duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje nedarbo išmoką gavo 77,7 tūkst. žmonių. „Nuo metų pradžios šis skaičius padidėjo nežymiai – sausį buvo 77 tūkst. gavėjų.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekami darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis nukrito 0,3 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – 0,9 punkto. Šiemet sausio-kovo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 59,8 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau nei ankstesnį metų ketvirtį ir 8,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Nedarbas Švedijoje praėjusį mėnesį sumenko 0,2 procentinio punkto iki 7,5 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių sumažėjo 11 tūkst. iki 423 tūkst. žmonių. Užimtumo lygis praėjusį mėnesį siekė 69,2 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,8 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) bedarbių Švedijoje sumažėjo 35 tūkst., nedarbo lygis nukrito 0,7 procentinio punkto.

Nedarbas Suomijoje praėjusį mėnesį sudarė 7,9 proc. ir buvo didžiausias nuo praėjusių metų gegužės, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) nedarbo lygis pakilo vienu procentiniu punktu, bedarbių padaugėjus 29 tūkst. iki 222 tūkst. žmonių. Dirbančiųjų skaičius per metus augo 17 tūkst. iki 2,606 mln., užimtumo lygis – nuo 67,5 proc. iki 68,6 procento.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Faktinis nedarbas Latvijoje balandį sudarė 5,8 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis, palyginti su patikslintu ankstesnio mėnesio rodikliu, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,2 procentinio punkto iki 5,2 proc., vyrų – 0,4 punkto iki 6,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 54,9 tūkst. bedarbių, iš jų 24,3 tūkst. buvo moterys, 30,6 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 2,7 tūkst.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandį nepakito ir gegužės 1-ąją siekė 9 proc. – 0,5 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 157,3 tūkst. bedarbių – 500 mažiau nei prieš mėnesį, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad Darbo rinka rodo atsparumą ir pasižymi aukštu užimtumo lygiu, tačiau fiksuojama ir nerimą keliančių signalų.

Šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerokai suprastėjo. Fiksuojamas ne tik bendras ūkio smukimas, bet ir daugėja bedarbių – jų skaičius išaugo tūkstančiais. Vis dėlto jeigu žmogus dirbo oficialiai ir mokėjo įmokas „Sodrai“, netekęs darbo kurį laiką jis gali gauti nedarbo išmokas. Nedarbo lygis 2023 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 7,7 proc. ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. punkto, o palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc.

Metų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo vangi – ekonomikos aktyvumą slopino prastesni pramonės ir kitų eksportuojančių sektorių rezultatai, realusis vartojimas irgi neaugo. Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu didės nedarbas. Didelį nerimą artimiausiu metu kelia tai, kad euro zonoje ir kitose eksporto rinkose padidėjusios palūkanų normos dar neparodė visos savo galios namų ūkių vartojimui ir investicijoms.

Artėjantį pirmadienį Lietuvoje dirbantiems žmonėms yra laisvadienis. Gegužės 1-ąją yra švenčiama Tarptautinė darbo diena.  Seimas rašo, kad Gegužės 1-oji pirmą kartą, kaip darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė ir nedarbo diena, Lietuvos ministrų kabineto sprendimu įteisinta 1919 metais.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,204 mln. iki 33,197 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis nepakito – atitinkamai 5,1 proc. ir 4,6 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje vasarį sudarė 7,0 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,9 proc., vyrų – padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 66,5 tūkst. bedarbių, iš jų 23,4 tūkst. buvo moterys, 43,1 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,3 tūkst., o per metus sumažėjo 1,8 tūkstančio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pirmąjį šių metų mėnesį nepakito, septintą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,565 mln. iki 33,249 mln. žmonių. Moterų nedarbo lygis sumenko nuo 5,2 proc. iki 5,1 proc., vyrų – nuo 4,7 proc. iki 4,6 procento.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nedarbo lygis tebėra netoli istorinių žemumų, tačiau realieji atlyginimai vis dar mažėja, parodė antradienį – biudžeto pristatymo išvakarėse – paskelbti oficialūs duomenys. Per tris mėnesius iki sausio pabaigos, palyginti su trimis mėnesiais iki gruodžio pabaigos, nedarbo lygis išliko stabilus ir siekė 3,7 proc., teigiama Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime. Darbo užmokestis be priedų padidėjo 6,5 proc.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 8,2 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 54,92 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,64 tūkst. (19,4 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Vasarį užregistruota 6,97 tūkst. naujų bedarbių – beveik 26 proc. mažiau nei sausį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,13 tūkst.

Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 proc., pranešė Užimtumo tarnyba. Bedarbio statusą turinčių asmenų kovo 1 dieną buvo 159,7 tūkst. – 1,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį ir 14,4 tūkst. mažiau nei prieš metus. Apdraustųjų kovo pradžioje buvo 1,44 mln. – „Sodros“ duomenimis, tai 4,4 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Baltijos valstybėse mažiausias užimtumas ir didžiausias nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko Latvijoje, skelbia šios šalies nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi regiono darbo rinkos tyrimų duomenimis. Lietuva pagal abu šiuos rodiklius nusileidžia Estijai. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 65,3 proc., Latvijoje – 64,0 proc., Estijoje – 69,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvoje 2022 metais buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6 proc. daugiau nei 2021 metais. Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais.

Faktinis nedarbas Latvijoje sausį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis nei gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų ir vyrų realus nedarbas per mėnesį padidėjo vienodai – 0,2 punkto iki atitinkamai 4,9 proc. ir 9 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 65,9 tūkst. bedarbių, iš jų 23,1 tūkst. buvo moterys, 42,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 1,8 tūkst., o per metus sumažėjo 3,3 tūkstančio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pernai gruodį nepakito, šeštą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių skaičius EBPO narėse per mėnesį kito nedaug ir metų pabaigoje siekė apytikriai 33,5 milijono. Moterų ir vyrų nedarbas per mėnesį nepakito – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Nedarbo lygis Lietuvoje praėjusiais metais siekė 5,9 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2021 metais. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,4 proc., moterų – 5,5 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 11,8 proc. ir buvo 2,5 punkto mažesnis nei 2021 metais, remdamasi gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 89,3 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 11,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst.