nedarbas

Angliškai nekalbantys imigrantai iš esmės tampa neįdarbinama „subklase“, pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės narys Ericas Picklesas. Jo teigimu, nepriimtina yra padėtis, kuomet imigrantų vaikai baigia mokyklas nesugebėdami laisvai kalbėti angliškai kaip anglakalbiai. Britanijos spauda pažymi, kad tai yra pirmas kartas, kai aukšto rango Britanijos politikas taip aiškiai prakalbo apie tokį reikalą.

Praėjusių metų gruodį nedarbas Graikijoje siekė rekordines aukštumas - 21 proc. Apie tai pranešama Graikijos statistikos valdybos („Elstat“) pranešime spaudai. Vidutiniškai per metus nedarbas padidėjo nuo 14,8 proc. (2010 metais) iki 17,3 procento. Palyginti su 2011 m. lapkričiu, nedarbas gruodį išaugo 0,1 proc., o lyginant su praėjusių metų gruodžiu, rodiklis padidėjo 6,2 procento. Be darbo likusių graikų skaičius siekė 1 mln. 33 tūkst. žmonių, arba daugiau nei 20 proc. visos darbo jėgos.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Darbuotojų nuoma – vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui. Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį.

Lietuvos darbo rinka susiduria su nemažai iššūkių dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė. Dirba 2 iš 3 Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus lietuvių dirba.

Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie jaunimo nedarbo problemą, į kurią atkreipti dėmesį paskatino Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso  susirūpinimas jaunimo nedarbu ir pasiūlymas įkurti specialią darbo grupę šiai problemai spręsti. Šiuo metu Lietuvoje kaip ir Latvijoje, Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Italijoje jaunimo nedarbas viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybę dėl jaunimo nedarbo. „Manau, Vyriausybė tikrai nepakankamai dėmesio skyrė jaunimo nedarbui. Kai šį sausį Europos Komisija atkreipė dėmesį į kai kurias šalis ir tarp jų į Lietuvą, kur jaunimo nedarbas yra ypač problematiškas, tai tikrai buvo nemalonu girdėti. Ypač kai girdi tai Briuselyje, o ne iš Vyriausybės“, – sakė D. Grybauskaitė. ES pareigūnai atkreipia Lietuvos dėmesį bendrai į nedarbo problemą, investicijų į mokslą, švietimą stoką.

Kasmet Darbo biržos atliekamos darbdavių apklausos šįsyk rodo, kad 2012-aisiais bus įsteigta daugiau naujų darbo vietų nei likviduota, tiesa, lauks ir nemažai iššūkių. Ir šiemet padėtis darbo rinkoje išliks sudėtinga – dėl to specialistai turi mažai abejonių. Vien tik Panevėžio apskrityje bus daugiau nei 20 tūkstančių bedarbių. Tačiau bus steigiamos naujos darbo vietos ir nedarbas po truputį mažės.

Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.

Ta proga, jog į Lietuvą šią savaitę atvyko Europos Komisijos atstovai, specialiai deleguoti spręsti jaunimo nedarbo problemas skirtingose ES šalyse, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su minia kitų viešuomenės veikėjų irgi susizgribo kalbėti apie jaunimo nedarbą.

Teritorinės darbo biržos vasario 10-17 d. bedarbio statusą suteikė 6,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Per tą pačią savaitę jos padėjo įsidarbinti 2,3 tūkst. bedarbių, dar 575 bedarbiai pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Kas penktas (21,5 proc.) įregistruotas bedarbis yra jaunesnis kaip 25 metų. 44,2 proc. bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Tarp naujųjų bedarbių daugiausia yra įregistruotų pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 66,1 proc.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją dėl jaunimo nedarbo ir to sukeliamų pasekmių Lietuvos ūkiui bei visuomenei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įteikė siūlymų paketą kompleksiniam šios problemos sprendimui. Jaunimo nedarbui mažinti LiJOT siūlo būtinas pirmojo skubumo priemones, kovojančias su nedarbo pasekmėmis bei sisteminius pokyčius, orientuotus į ilgalaikę perspektyvą ir mažinančius galimybę esamoms problemoms atsirasti ateityje.

JAV prezidentas Barackas  Obama pirmadienį pristatys naujo biudžeto finansiniams 2013-iesiems metams projektą, kuriame numatomi didesni mokesčiai turtingiesiems ir kuriuo siekiama gauti milijardus dolerių naujas darbo vietas sukurti padėsiančioms infrastruktūros projektams. Dėl biudžeto turėtų kilti naujas populistinis mūšis su B. Obamos oponentais respublikonais. Siūlomame biudžete dideli deficito apkarpymai atidedami, iki kol ekonomikos būklė sustiprės.

Per Palangos miesto jubiliejaus šventę vienas žurnalistas iš broliškosios Latvijos prasitarė, kad vis daugiau latvių mielai atostogauja Lietuvos pajūryje. Palangos žurnalistams parūpo sužinoti, iš kokių Latvijos miestų sulaukiame daugiausiai turistų. „Braliukas“ šyptelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Kaip tai iš kokių? Juk Latvijoje tėra vienas miestas – Ryga!“ Po pusiau juokais ištarta fraze slypi nemaža dalis tiesos. Rygoje gyvena daugiau nei 30 proc. Latvijos gyventojų.

Dažnai sakoma, kad vardas žmogaus gyvenime turi didelę reikšmę. Kokį vardą tėvai duoda vaikui, kaip vardas tinka konkrečiam žmogui ir ar jam pačiam patinka, neretai lemia net tam tikras charakterio savybes. O kaip vardas susijęs su darbo perspektyvomis? Kokių vardų asmenys dažniausiai užima aukščiausias pozicijas? Darbo paieškos portalas CVbankas.lt panagrinėjo, kokius vardus gavę darbuotojai yra vadovai ar aukščiausio lygio darbuotojai. CVbankas.

Po Europos Komisijos kritikos, jog Lietuvoje labai didelis jaunimo nedarbas – darbo nesuranda kas dešimtas jaunuolis, institucijos sukruto, kaip nedarbą mažinti. Siūloma jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu, lengviau įdarbinti jaunus žmones be profesinio išsilavinimo. 2007–2013 metais Lietuvai yra numatyta daugiau nei 3 mlrd. litų Europos socialinio fondo lėšų. 40 proc. šio fondo lėšų mūsų šalis jau panaudojo arba jomis disponuoja.

Vyriausybė savo naujienlaiškyje pasidalino Eurostato paskelbtais duomenimis apie nedarbo lygį Europos Sąjungoje praėjusiųjų metų trečiąjį ketvirtį. Vyriausybė pasidžiaugė, kad Lietuva buvo trečioje vietoje pagal nedarbo lygio sumažėjimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 15,3 proc. Nedarbas greičiau mažėjo tik Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,8 ir 3,4 procentiniais punktais.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Pernai gruodį Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurta 243 tūkstančiai darbo vietų, tai yra maždaug 100 tūkst. daugiau nei tikėtasi. Naujų darbo vietų skaičius didėjo septynis mėnesius iš eilės, o nedarbo lygis gruodį nukrito iki 8,3 proc. ir buvo mažiausias per beveik trejus metus, praneša BBC. „FTN Financial“ investicinio banko ekonomistė Lindsey Piegza pripažino, kad gruodžio rezultatai netikėti, tačiau pastebėjo, kad kas mėnesį turi būti sukurta bent 250 tūkst.

Tokią šalies vadovės poziciją penktadienį po susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku perdavė Prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė. "Tokią padėtį, Prezidentės įsitikinimu, lėmė tai, kad jaunimo nedarbo iki šiol nei tiesiogiai už šią problemą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Vyriausybė apskritai šios problemos nevertino kaip rimtos, todėl atskiros ministerijos nekoordinavo veiksmų ir sprendė problemą gana fragmentuotai.

„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose dažniausiai skambėjo viena frazė: „mums reikia sukurti daugiau darbo vietų“. Toks teiginys iš esmės nekelia jokių diskusijų. Vargu, ar kas galėtų argumentuotai pasisakyti prieš naujų darbo vietų kūrimą. „Fortune.cnn.com“ teigimu, visi puikiai supranta, jog jei naujų darbo vietų sukūrimo būdas galiausiai būtų atrastas, nuraminti būtų ir besiautėjantys vadinamieji „okupuotojai“, o verslo pasaulis galėtų sugrįžti į senuosius geruosius laikus.

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines aukštumas, skelbia agentūra „Eurostat“. Septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių, kurias vienija bendra valiuta, gruodžio mėnesį buvo 10,4 procentai bedarbių. Lapkričio mėnesį nedarbo lygis siekė 10,3 proc., skelbia bbc.co.uk. Gruodį net 16,5 mln. žmonių euro zonoje neturėjo darbo, 751 tūkst. daugiau nei prieš metus. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Ispanijoje (22,9 proc.), žemiausias – Austrijoje (4,1 proc.

Kurį laiką nuosekliai mažėjęs, Latvijoje nedarbas sausio pabaigoje padidėjo iki 11,7 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Palyginti su gruodžiu, nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto, pranešė Valstybinė užimtumo agentūra. Per mėnesį bedarbių padaugėjo beveik 2 tūkstančiais, iki 132 tūkst. 214 žmonių. 2011 metų pradžioje nedarbo lygis Latvijoje siekė 14,5 proc.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai nedarbas šalyje sudarė 15,4 proc., arba 2,4 proc. mažiau nei 2010-aisiais. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc., o kas dešimtas jaunas (15-24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc.

2011 m. ketvirtąjį ketvirtį oficialus bedarbių skaičius Ispanijoje peržengė 5 mln. ribą, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, gruodžio pabaigoje be darbo buvo 5,3 mln. žmonių. Trečiąjį ketvirtį buvo užregistruota 4,9 mln. bedarbių. Nedarbo lygis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, išaugo nuo 21,5 iki 22,8 proc. Daugiausia bedarbių yra tarp Ispanijos jaunimo nuo 16 iki 24 metų amžiaus, 51,4 proc. jų be darbo.

Statistiniai duomenys rodo, kad lietuvių darbo našumas siekia maždaug 62 proc. to, kiek vidutiniškai sukuria kitų ES šalių dirbantieji. Ekspertų teigimu, tai netiesa – rodiklis neatspindi realybės. Darbo paieškos specialistai pabrėžia, kad žmonės darbe net neturi laiko žvalgytis, ką veikia kolegos, praneša LTV „Šiandien“. Beveik pusė iš apklaustų, daugiausiai biuruose dirbančių, Lietuvos gyventojų sako nesigilinantys, ką veikia jų kolegos.

ES vadovai per pirmadienį rengiamą susitikimą Briuselyje ne tik tarsis dėl fiskalinės disciplinos sutarties, bet ir bandys priimti neįpareigojančias priemones dėl užimtumo, praneša „EUobserver“. „Norėtumėm, kad užimtumui būtų skiriamas visas tam būtinas politinis dėmesys, kad šio aktualaus klausimo neišstumtų euro zonos krizės problemos", – žiniasklaidai sakė vienas ES pareigūnas prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. ES viršūnių susitikimas prasidės pirmadienį 15.00 val.

Keturi iš dešimties darbo ieškančiųjų teigia, kad šiuo metu darbą surasti sunku – darbdaviai nekviečia į pokalbius. Jei galėtų laiką atsukti atgal, kai kurie darbo ieškantys asmenys rinktųsi kitą išsilavinimo sritį, kad turėtų daugiau galimybių įsidarbinti. Iš darbuotojų pasvarstymų matyti, kad yra kelios pagrindinės išsilavinimo sritys, kuriomis darbo ieškantieji labiausiai domėtųsi dabar, jei planuotų iš naujo studijuoti. Tik nedidelė dalis darbo paieškos portalo CVbankas.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Naujų keleivinių automobilių pardavimai Europoje 2011 metais sumažėjo ketvirtus metus iš eilės, be to, nuosmukis užfiksuotas keturiose iš penkių stambiausių rinkų, o Italijoje ir Ispanijoje pardavimai sumažėjo net 18 ir 11 proc., praneša agentūra „Bloomberg“. 2011 metais ES pardavimai sumažėjo 1,4 proc. - iki 13,6 mln. automobilių. Daugiausia pardavimai sumažėjo šalyse, įstojusiose į ES iki 2004 metų. „Visi gamintojai, kuriems Europos rinka prioritetinė, 2012 metais patirs nemažų sunkumų.

Jau prieš savaitę viešo renginio metu Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius prasitarė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nutraukė finansavimą vienai iš septynių rajono savivaldybei pavaldžių ugniagesių komandų (UK). Kodėl buvo paaukota būtent Batakių UK, meras nežino iki šiol. P. Petrošiaus nuomone, departamentas viršijo savo įgaliojimus. O batakiškiai sėdi be darbo – iškvietimai komandai nebesiunčiami.

Tęsiant sistemos pertvarką, numatoma nemažai naujovių, kurios turėtų padėti Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga.

JAV rinkimų diskusijos prasidės spalio 3 d., o patys rinkimai į prezidento postą vyks 6-ą paskutinio rudens mėnesio dieną. Politologai spėja, kad antros kadencijos siekiančiam dabartiniam šalies prezidentui Barakui Obamai nebus lengva nugalėti. Jo prezidentavimo metu augo nedarbas ir valstybės skola, o pasitikėjimas prezidentu sumenko iki rekordinių žemumų.

Paskelbtos tyrimo išvados atskleidė, kad per penkerius metus iš ES nepriklausančių valstybių atvykę imigrantai pavertė bedarbiais 160 tūkstančių britų, skelbia „London Evening Standard“. Šį tyrimą atliko vyriausybės migracijos patariamasis komitetas, teigiantis, kad kas ketvirtas atvykėlis atėmė darbo vietą iš vietinio šalies gyventojo. Tyrėjai taip pat paneigė imigracijos šalininkų argumentus, teigiančius, jog užsienio darbininkai reikalingi ekonomikos augimui.

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.

Kas trečias darbo ieškantysis sutiktų išbandyti savo jėgas naujame darbe nemokamai – tokia statistika. Kol darbuotojai teigia, kad pasiryžtų tokioms kraštutinėms priemonėms, šiuo metu turintys darbą asmenys kritikuoja, kad tokia tendencija tik būtų niša darbdaviams naudotis padėtimi, atleisti darbuotojus ir vėl ieškoti naujų – tokių, kuriems nieko mokėti nereikia. Kiek daugiau nei pusė darbo ieškančiųjų nesutiktų dirbti nemokamai net bandomuoju laikotarpiu, tačiau apie 44 proc.

Apklaustų verslininkų nuomone, Estijoje nedarbas per artimiausius tris mėnesius turėtų augti. Tokiai jų nuomonei pritaria ir vartotojai, skelbia dzd.ee. Estijos statybos sektoriuje praėjusių metų gruodį 23 proc. įmonių planavo sumažinti darbo vietų, 68 proc. – nieko nekeisti, ir tik 9 proc. įmonių planavo sukurti naujų darbo vietų. Pramonėje sumažinti darbo vietų skaičių planavo 15 proc. įmonių, palikti tą patį darbo vietų skaičių – 79 proc., o padidinti – 6 procentai.

Panevėžio darbo biržoje šiomis dienomis laukiama smulkiųjų verslininkų antplūdžio. Nuo šių metų sausio 1-osios individualia veikla su verslo liudijimais besiverčiantiems panevėžiečiams vadinamieji patentai kainuoja apie 12 kartų brangiau, palyginti su praėjusiais metais. Smulkieji verslininkai, nors vienai dienai tapę bedarbiais, verslo liudijimus gali įsigyti per pusę pigiau.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Jeigu kalbame apie emigrantų mėgstamą šalį, turbūt nepavyks apsieiti be Kataro pavadinimo. Dar prieš keletą dešimtmečių ši Persijos įlankos valstybė buvo žinoma dėl perlų gavybos ir beveik dėl nieko daugiau. Dabar ji valdo didelius dujų rezervus, turi šiuolaikišką sostinę, kuri pasižymi milžiniška pramonės industrija, rašo bbc.co.uk. Kataras siekia tapti ir Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais 2022 metais.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 8 d. šalyje buvo registruota 218,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,56 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotų bedarbių padaugėjo 0,27 proc. punkto. Pirmąją gruodžio savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų - 18,9 proc. sudaro bedarbiai, jaunesni kaip 25 metų amžiaus.