nato

Pirmadienį maždaug 20 000 karių iš 10 NATO šalių rengėsi keltis per ilgiausią Lenkijos upę – Vyslą, dalyvaudami pratybose, skirtose atgrasinti Rusijos agresiją. Pratybos „Slibinas 24“ (angl. Dragon 24) vyks netoli Korženievo miesto, esančio už maždaug 100 km nuo Gdansko. Varšuva pranešė, kad beveik 15 000 jose dalyvaujančių karių bus iš Lenkijos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.

Tęsiantis diskusijoms dėl NATO sąjungininkų įsipareigojimų kolektyvinei gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad karo atveju, Aljanso lyderių politiniai sprendimai aktyvuoti 5-ąjį straipsnį gali užtrukti. Todėl politikė tikina – Lietuva turi ne tik pasitikėti savo partneriais, bet ir stiprinti savo nacionalinio saugumo pajėgumus. „Pastaruoju metu nemažai diskusijų vyksta dėl mūsų partnerių buvimo ir įsitraukimo.

Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas per iškilmingą ceremoniją šeštadienį karinėje aviacijos bazėje Lielvardėje pasveikino NATO oro policijos misijos perėmimą, pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Kol Amari oro pajėgų bazėje Estijoje bus atliekami remonto darbai, Latvija priims NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse artimiausius devynis mėnesius Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę prižiūri Vokietijos kariai ir kariniai orlaiviai.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui pažymėti. Parodos atidaryme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kaip per narydstės metus keitėsi šalies kariuomenė. „Nedrįsčiau lyginti Lietuvos kariuomenės pajėgumų tuo metu ir dabar.

Dauguma švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.

Ketvirtadienį Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000-5“ virš Baltijos jūros perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30M, o vėliau – ir An-72. Tai socialiniame tinkle X pranešė NATO karinių oro pajėgų vadovybė, paskelbdama vaizdo įrašą ir nuotraukų, rašo „Ukrinform“. „Pažiūrėkite, kaip vakar du Prancūzijos „Mirage 2000-5“ perėmė du Rusijos Su-30M virš Baltijos jūros“, – sakoma pranešime.

Reaguodamas į Vladimiro Putino kalbą įstatymų leidėjams, kai Rusijos prezidentas pareiškė, kad NATO pajėgų siuntimas į Ukrainą sukeltų branduolinio konflikto pavojų ir kad Vakarai nori sunaikinti Rusiją, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį sakė, kad padėtis „labai įtempta“. Jo žodžiais, tai patvirtina Rusijos siekius, į kuriuos kai kurie žmonės nekreipė dėmesio, bet akivaizdu, kad juos reikia vertinti labai rimtai.

Šiaurės Korėja galėjo sustabdyti artilerijos sviedinių tiekimą Rusijai. Tai rodo Pietų Korėjos leidinio NK PRO analizuoti palydovinio stebėjimo duomenys, cituoja UNIAN.   Svarbiausi įvykiai: 23:46 | JAV generolas įspėja dėl įstrigusios paramos Ukrainai: be jos Rusija įgis pranašumą Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley sakė, kad be Vakarų paramos Ukrainai Rusija ilgainiui įgis strateginį pranašumą.

Rusija visa jėga gali pulti NATO valstybes – Lenkiją, Baltijos šalis – tik tuo atveju, jei nebus sustabdyta ir palaužta Ukrainoje. Tačiau jei taip atsitiks, JAV įsipareigojimas ginti kitas NATO šalis yra ir bus „nepalaužiamas“ ir „neatšaukiamas“. Taip interviu Eltai tikino JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno padėjėjo pavaduotojas Christopheris Smithas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant visų karingų pareiškimų ir jo aplinkos grasinimų NATO šalims, iš tiesų visiškai nenori konflikto su aljansu. Jis puikiai supranta, kad tokiu atveju Rusijos lauktų staigus pralaimėjimas, įsitikinęs Jungtinės Karalystės Generalinio štabo vadas, admirolas Tony Radakinas. T. Radakinas, kalbėdamas gynybos konferencijoje Londono „Chatham House“ rūmuose, sakė, kad Jungtinė Karalystė „nėra ant karo su Rusija slenksčio.

Estijos premjerė Kaja Kallas, anksčiau išreiškusi suinteresuotumą tapti NATO generaline sekretore, suabejojo, ar visos Aljanso šalys yra lygios. Ji tai sakė leidiniui „Politico“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. K. Kallas vis dar mano, kad šį postą turėtų užimti lyderis, kurio šalis atitinka Aljanso tikslinį rodiklį skirti gynybai 2 proc. BVP.

Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi. „Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia rokiruotę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje ir pakeitė dar vieną vadą, skelbia „Ukrinform“.  Svarbiausi įvykiai: 00:06 | 10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą Šį vasarį sukanka 10 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir dveji metai nuo plataus masto invazijos į šalį. Pastarasis dešimtmetis ryškiai iliustravo, kaip beprasmiška nuraminti pasenusią imperiją, leidžiant jai sukaupti jėgas.

Rusija pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių“ dėl Švedijos narystės NATO, teigiama antradienį vakare išplatintame rusų ambasados Stokholme pranešime. Švedija pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį jos kelyje tampant 32-ąja aljanso nare, kai Vengrijos parlamentas galiausiai patvirtino šios šalies narystę NATO.

Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Charkivo sritį aviacinėmis bombomis. Atakos metu žuvo žmonių. Apie tai pranešė Charkivo srities policija, cituoja UNIAN.  Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Per 10 dienų rusai neteko 10 lėktuvų: Rusijos pilotai bijo rizikuoti skristi per arti Ukrainos sienos Ukrainos gynybos pajėgoms per 10 dienų numušus 10 Rusijos lėktuvų, okupantų pilotai neberizikuoja artintis prie Ukrainos sienų, kaip buvo anksčiau.

Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių kovoti Ukrainoje po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės į šią šalį išsiųsti Vakarų pajėgas. „Prezidentas Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių kariauti Ukrainoje“, – nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.

 NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti. „NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“ E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip raginimus kliautis ne tik NATO saugumo garantijomis, bet stiprinti savo pajėgumus.

Rusija sureagavo į Vakaruose pasigirdusius svarstymus siųsti karius į Ukrainą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, konfliktas tokiu atveju taptų neišvengiamas.

JAV pirmadienį pasveikino balsavimą už Švedijos priėmimą į NATO Vengrijos, paskutinės iki šiol to nepadariusios Atlanto aljanso narės, parlamente. „Mes išties sveikiname šiandien Vengrijos parlamente įvykusį balsavimą ir tikimės, kad procesas netrukus bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Vengrijos parlamentui pirmadienį ratifikavus Švedijos paraišką dėl narystės NATO, Lietuvos vadovai sveikina šalį. Pasak jų, tai istorinė diena. „Istorinė diena visiems NATO sąjungininkams ratifikavus Švedijos priėmimą į Aljansą. NATO ir Baltijos regionas dabar taps stipresnis nei bet kada anksčiau“, – platformoje „X“ pirmadienio vakarą paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda. Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šis žingsnis yra esminis, siekiant užtikrinti pasaulio stabilumą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps „stipresnis“ po to, kai Vengrijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį, trukdžiusią Švedijai prisijungti.

Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.  Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.  Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena. Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia  „Reuters”.  Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

Prieš balsavimą Vengrijos parlamente dėl Švedijos stojimo į NATO ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė paremsiąs šios šalies narystę Aljanse. „Šiandien mes (...) paremsime Švedijos stojimą į NATO“, – sakė dešinysis populistas politikas plenarinio posėdžio pradžioje. Kartu V. Orbanas pakartojo, kad negali būti „karinio sprendimo“ konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pabaiga esą gali būti pasiekta tik derybomis.

Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu. Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.

Švedija pažadėjo įstojusi į NATO dislokuoti 600 karių Latvijoje, interviu nacionaliniam radijui sakė latvių nevyriausybinės organizacijos „Latvijas Transatlantiska organizacija“ (LATO) generalinė sekretorė Sigita Struberga. Jos teigimu, Švedijos įstojimas į NATO daugiausia yra regioninės reikšmės.

Panašu, kad bus pašalinta paskutinė kliūtis Švedijai tapti NATO nare, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikuos Skandinavijos šalies paraišką narystei. Švedija pateikė prašymą narystei NATO po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Įstojimas į JAV vadovaujamą Aljansą reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei pusiausvyrai regione.

Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO. Įstatymų leidėjai ketina balsuoti dėl Švedijos narystės NATO per pirmąją plenarinę sesiją parlamentui grįžus po žiemos pertraukos. Balsavimo laukiama po pietų. Parlamento komitetai jau pritarė ratifikavimui. Dabar trūksta tik visos asamblėjos pritarimo. Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės. Visos narės turi pasirašyti paraiškas prieš priimant naują šalį.

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, aiški dauguma Vokietijos žmonių baiminasi, kad karas gali išplisti į NATO teritoriją. Nuomonės tyrimo instituto INSA apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu, parodė, jog 61 proc. respondentų bijo, kad karas gali išplisti į Vakarų gynybinio aljanso teritoriją. 31 proc. sakė manantys, kad to nebus ar tikriausiai nebus. 8 proc. savo nuomonės nepareiškė. Paklausti apie Ukrainos pabėgėlių integraciją, 51 proc.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Turkijos vykdomi kariniai veiksmai Sirijoje – operacija „Peace Spring“ (angl. „Taikos pavasaris“) – sukėlė Turkijos sąjungininkų siaubą ir nerimą. Nejaugi kliba Turkijos narystė NATO? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad dėl intervencijos gali susidaryti „nepakeliama humanitarinė padėtis“, ir pareikalavo nutraukti puolimą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskambinusi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas.

Praėjo dveji metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Per šį laiką Vakarai parodė, kad gali siekti bendro tikslo – padėti karo niokojamai Ukrainai. Visgi pastebima, kad su laiku parama mažėja, o Baltijos šalys, girdėdamos grasinimus, pradėjo baimintis galimo užpuolimo iš Rytų.  Apie tai, ar Lietuva yra saugi ir ką galvojo Putinas, užpuolęs Ukrainą ir grasindamas NATO aljansui, tv3.lt portalo laidoje „Dėmesio centre +“ kalbėjo istorikas, VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Po Donaldo Trumpo pareiškimo, jog jo pergalės atveju Jungtinės Valstijos negins NATO partnerių, neskiriančiu 2 procentų gynybai, Europoje kilo panika. Kai kurie politikai suprato, jog galimai būsimas kandidatas savo kalbomis skatina Rusiją pulti kai kurias Europos šalis. Prabilta ir apie Aljanso griūtį, o plačiau šia tema domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įsitikinęs, kad D. Trumpo pareiškimai kelia tiesioginę grėsmę Europai.

Jungtinė Karalystė tvirtai remia kadenciją baigiančio Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą, ketvirtadienį pareiškė britų vyriausybės vadovo atstovas. M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti Jenso Stoltenbergo įpėdiniu, nors netikėta kraštutinių dešiniųjų pergalė neseniai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose jo tėvynėje gali pakenkti jo palikimui.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai dar pernai metų pabaigoje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų, o brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo tarptautinę bendruomenę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs agresyvų karą prieš Ukrainą, gali bet ką paversti taikiniu. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Rusai iš sistemų „Uragan“ apšaudė Donecko srities kaimą: vienas žmogus žuvo, devyni sužeisti Donecko srityje rusams apšaudžius Kurachivkos bendruomenės Kostiantynopilskės kaimą, vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – keturi paaugliai.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano veto pagalbos Ukrainai paketui ir Švedijos narystei NATO sukėlė Europos lyderių pasipiktinimą. Nuolatinės derybos ir ekspertų bei lyderių nepasitenkinimas, atrodo, yra kova su vėjo malūnais. Tačiau Lietuvos ekspertai tame mato prasmę – pašalinti Vengriją iš NATO ir ES ne vien būtų neįmanoma, bet ir pavojinga, ypač kai ji žaidžia dvilypį žaidimą – tiek su ES, tiek su Rusija.

Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ trečiadienį pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę šalies teritoriniam saugumui. Prie tokios išvados prieita stebint padidėjusį susidomėjimą Arktimi, taip pat tuo metu, kai Švedija ruošiasi stoti į NATO. Pristatydama kasmetinę grėsmių vertinimo ataskaitą, „Sapo“ nurodė, kad Maskva taip pat kelia vis didesnį pramoninio šnipinėjimo pavojų, nes Švedija fiksuoja didėjantį slaptųjų agentų iš keleto valstybių skaičių.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) penktadienį, prieš svarbų Vengrijos parlamento balsavimą dėl įstrigusios Švedijos paraiškos įstoti į NATO, susitiks su vengrų premjeru Viktoru Orbanu. Budapešte vyksiančiose derybose su V. Orbanu bus aptariamas Vengrijos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo politikos srityje, sakoma antradienį paskelbtame Švedijos vyriausybės pranešime.

NATO paskalbė 14-ąjį tarptautinį inovacijų iššūkį – kviečia įmones kurti technologijas, galinčias nuotoliniu būdu atpažinti sprogstamosiomis medžiagomis užterštas vietas ir jas neutralizuoti. Šio iššūkio finalas, birželį įvyks Lietuvoje. „Tai unikali galimybė Lietuvos įmonėms ir startuoliams prisidėti prie naujų technologijų kūrimo bei įsitraukimo į tarptautines gynybos pramonės tiekimo grandines.

Vengrija, paskutinė šalis, stabdanti Švedijos siekį įstoti į NATO, pirmadienį balsuos dėl šio klausimo, pranešė aukšto rango valdančiosios partijos pareigūnas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu portalui „Delfi“ teigė nematantis tiesioginės karinės grėsmės NATO sąjungininkėms. Anot jo, Aljanso gynybiniai sugebėjimai sustiprėjo pakankamai, kad parodytų Maskvai, jog ji nesugebėtų pasiekti pergalės konflikte. „Jokios tiesioginės grėsmės kuriai nors NATO sąjungininkei nematome. Kita vertus, niekada negali būti garantuotas dėl taikos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį sukritikavo Vengrijos delsimą ratifikuoti Švedijos stojimą į NATO. Ratifikavimo procedūra Vengrijoje yra paskutinė kliūtis Šiaurės šalies narystei, kurios Stokholmas pradėjo siekti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. „Nepriimtina, ne tik mano požiūriu, kad viena šalis gali blokuoti kitą, ypač atsižvelgiant į karą su Rusija Ukrainoje“, – žurnalistams sakė D. Tuskas, Varšuvoje priėmęs Švedijos kolegą Ulfą Kristerssoną.

Kokios karo Ukrainoje pamokos? Ar kariuomenė pasirengusi visuotiniam šaukimui? Ko reikia labiau – tankų ar dronų? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas.

Vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, ore tvyro daug nerimo – tiek dėl Ukrainos, tiek dėl artėjančių JAV rinkimų bei galimos Donaldo Trumpo pergalės. Nujausdami galimą JAV pasitraukimą iš NATO, Europos lyderiai ir ekspertai ėmėsi plano – kurti NATO alternatyvą be JAV.