nato

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas  antradienį pareiškė, kad jo pastabos, kuriomis jis sumenkino savo įsipareigojimus NATO, buvo tik derybinė taktika, siekiant priversti valstybes nares daugiau mokėti Aljanso kolektyvinei gynybai. Sugrįžimo į Baltuosius rūmus siekiantis D. Trumpas nuolat kritikuoja NATO, tačiau vasarį pasidalijo iki šiol radikaliausiu savo pareiškimu, teigdamas, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų nevykdančias nares.

Lietuvos bankas (LB) kovo 28 dieną į apyvartą išleidžia kolekcinę 20 eurų nominalo sidabro monetą, skirtą Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) 20-mečiui. „Prieš dvidešimt metų Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą tapo istoriniu ir lemiamu žingsniu šaliai siekiant užsitikrinti saugumą ir integruotis į Europos bendruomenę.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas su Jungtinės Karalystės dešiniųjų pažiūrų politiku Nigelu Farage‘u pasakė, kad grįžęs į Baltuosius rūmus Jungtinių Valstijų narystės NATO nenutrauktų – jei tik aljanso partnerės Europoje vykdys savo finansinius įsipareigojimus. Antradienį kalbėdamas per britų dešiniųjų pažiūrų transliuotojo „GB News“ programą, D. Trumpas sakė, kad JAV iš gynybos aljanso nesitrauktų, su sąlyga, kad jos partnerės mokėtų savo mokesčius.

Europai akivaizdžiai trūksta karių, o siekiant spręsti šią problemą, kai kurios šalys tarnauti nori kviesti ne vien vyrus, bet ir moteris. Šiuo metu sprendžiama problema, kad reikia ne tiek verbuoti naujus karius, kiek įtikinti esamus karius nepasitraukti. Portalas „Politico“ skelbia, jog šią savaitę Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastien Lecornu pristatė talentų išlaikymo planą, kuriuo siekiama paskatinti kariškius likti tarnyboje.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nepasitrauks iš NATO, jei kitos šalys elgsis sąžiningai. Apie tai jis kalbėjo „GB News“, rašo „Sky news“. Anot jo, JAV liktų Aljanse ir eitų į pagalbą užpultoms bloko šalims, jei kitos šalys „elgsis sąžiningai“. „NATO turi elgtis su JAV sąžiningai, nes jei ne Jungtinės Valstijos, NATO tiesiogine prasme net neegzistuotų“, – pareiškė jis.

GPS trukdžiai – tai dažnių perdavimo įrenginio naudojimas siekiant blokuoti radijo ryšį, kuriuo reguliuojama viskas – nuo telefono skambučių iki greitosios pagalbos oro transportu paslaugų ir belaidžio interneto ryšio. Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės šalių vietos žiniasklaida pranešė apie padažnėjusius aviacijos signalų blokavimo atvejus, kurie, kaip jie įtaria, sklinda iš Rusijos.

Švedijos įstojimas į NATO nėra prieš ką nors nukreiptas, pirmadienį per Aljanso vėliavos iškėlimo ceremoniją Stokholme prie parlamento pastatų pareiškė karalius Karlas XVI Gustavas. „Švedija niekam negrasina. Švedija trokšta taikos“, – sakė Karlas Gustavas. Karalius pridūrė, kad narystė NATO atverčia naują istorijos puslapį, bet nepakeis Švedijos užsienio ar saugumo politikos.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Sakartvelą stiprinti demokratines reformas ir vykdyti valstybės prie Juodosios jūros ilgalaikį siekį prisijungti prie euroatlantinio Aljanso. Per bendrą su Sakartvelo ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu spaudos konferenciją Tbilisyje J. Stoltenbergas pakartojo NATO pažadą priimti Tbilisį visateise sąjungininke, kai tik šis atitiks narystės kriterijus.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bando įbauginti Vakarų auditoriją ir suvaržyti jų vyriausybes, tačiau iš tikrųjų jis bijo realaus karo su NATO sąjungininkais. Premjerė K. Kallas tai sakė interviu britų transliuotojui BBC. Vyriausybės vadovės teigimu, nors V. Putinas puikiai sugeba „sėti baimę“, jo grasinimus reikėtų vertinti „rimtai“. „Jis jau kurį laiką grasina branduoliniu karu. Tačiau tai tik žodžiai.

Vokietijos žvalgybos tarnybų analizė rodo, kad Rusija gali padvigubinti savo karinę galią per ateinančius penkerius metus ir pulti NATO valstybes jau artimiausioje ateityje, praneša naujienų agentūra „Unian“ remdamasi „Business Insider“ informacija. Vokietijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Maskva rengiasi „fundamentaliam konfliktui“ su Vakarais, o tai liudija ir vykdoma kariuomenės restruktūrizaciją, pajėgų perkėlimas ir raketų perdislokavimas į vakarinę šalies dalį.

Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, rašo „RBK-Ukraina“. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Rusai raketomis S-300 smogė Charkivo regiono Zoločivo kaimui Penktadienį vakare Rusijos pajėgos raketomis S-300 atakavo Charkivo regiono Zoločivo kaimą. Apie tai Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė „Telegram“ žinutėje.

Didelė dauguma NATO šalių ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą neįgyvendino 2014 m. Aljanso nubrėžto tikslo skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pristatyta ataskaita, tik 11 NATO narių iš 31 pernai įvykdė karinių išlaidų tikslą. Kai kurios kitos nuo tikslo smarkiai atsiliko. Pačiame gale rikiuojasi tokios šalys kaip Ispanija (1,24 proc.), Belgija (1,21 proc.

Europos Sąjunga ir NATO ketvirtadienį pareiškė, kad rinkimai Rusijoje, per kuriuos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas bus perrinktas prezidentu, nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją. Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas. „Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Kartu esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Buvo laikas, kai NATO, rengdama savo karinius manevrus, stengdavosi vengti tiesioginio Rusijos paminėjimo. Ne tik dėl to, kad bijojo provokacijų. Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visa tai pakeitė. Dabar Aljanso pratybose galvojama apie Maskvą. Vienas iš pagrindinių pratybų „Steadfast Defender“ tikslų – atgrasyti Rusiją. Tai didžiausios Aljanso pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių ir kurios per ateinančius kelis mėnesius vyks visame rytiniame Europos flange.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad neva Vakarai „vaikšto ant bedugnės krašto“ ir pagrasino, kad kariniai veiksmai gali išsiplėsti už Ukrainos sienų.

Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis fronte sudėtinga, ir pridūrė, jog Rusijos pajėgos gali būti pasirengusios smogti gilyn Ukrainos linijoms rytiniame Donecko regione.

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas gynė prieš 25 metus prasidėjusį NATO plėtros į rytus procesą. Tai buvo teisingas sprendimas, pareiškė jis antradienį konferencijoje Prahoje, surengtoje Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos prisijungimo prie NATO 25 metinėms paminėti. „Kartais tiesiog reikia rizikuoti – ir būtent tai daryti prieš 25 metus nusprendė visi dalyviai“, – žvelgdamas atgal kalbėjo B. Clintonas.

Gavusi naikintuvus F-16, Ukraina galės atremti priešo lėktuvus ir smogti į strategiškai svarbius Rusijos taikinius. Be to, Kyjivas gali gauti orlaivius, kuriuose jau bus įrengtos tolimojo nuotolio raketos, t. y. ginklai, galintys įveikti iki tūkstančio kilometrų atstumą, rašo „UNIAN“.  Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis papasakojo, kokių galimybių tai atvers šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Neįgyvendinama svajonė, fantazija – tai tik dvi frazės, kurios pasigirsta, kai tik iškyla Europos ar Europos Sąjungos kariuomenės idėja. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pasidarė aišku – reikia stiprinti karinius pajėgumus.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigiamai įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją dėl galimo sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą. „NATO dalinių buvimas Ukrainoje nėra neįsivaizduojamas. Sveikinu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą“, – rašė jis penktadienio vakarą tinkle X. Tokia ministro pozicija skiriasi nuo Lenkijos premjero Donaldo Tusko.

Lietuvos kariuomenė perspėja gyventojus nepanikuoti. Nuo Lenkijos sienos šiomis dienomis judės Vokietijos Padidinto budrumo brigada su tankais, sunkiąja ir kitokia technika. Vyks į Švenčionių rajoną, Pabradės poligoną, kur vyks pratybos. Vokietijos brigada treniruojasi, per kiek laiko, kilus karui, galėtų savo pajėgas permesti iš vienos valstybės į kitą.

Švedijai oficialiai tapus 32-ąja NATO nare, šalies ambasadorius Vilniuje sako, kad ji bus konstruktyvi partnerė, o jos priėmimas į Aljansą yra tik „proceso pradžia“. Tai  Larsas Wahlundas teigė per oficialią ceremoniją Aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) penktadienį iškėlus Švedijos vėliavą, ši valstybė pasveikinta tapusi 32-ąja NATO nare.

Aikštėje šalia Krašto apsaugos ministerijos penktadienį bus iškilmingai pakelta Švedijos vėliava. Kaip pranešė ministerija, taip Šiaurės kaimynė bus pasveikinta prisijungiant prie NATO. Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Švedijos ambasadorius Lietuvoje Lars Wahlund (Larsas Valundas), Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai. „Jau seniai laukėme šios akimirkos.

Švedijai oficialiai tapus 32-ąja NATO nare, JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas dabar yra stipresnis nei bet kada anksčiau. „Kai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo žiaurų agresijos karą prieš Ukrainos žmones, jis manė, kad gali susilpninti Europą ir suskaldyti NATO“, – išplatintame pareiškime nurodė JAV prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Švedijos Premjerą Ulfą Kristerssoną ir visus Švedijos žmones šaliai tapus NATO nare, pranešė Prezidentūra. „Džiaugiuosi, kad Švedijos kelias į narystę NATO jau baigtas – Švedijos ir visos euroatlantinės erdvės labui. Švedijos narystė NATO – puikus rezultatas ir visam Baltijos jūros regionui. Dabar esame saugesni ir stipresni“, – teigė prezidentas.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pasveikino savo šalies įstojimą į NATO ir įvardijo tai kaip laisvės pergalę. Per ceremoniją Vašingtone jis sakė, kad „šiandien yra laisvės pergalė.

Nuo tada, kai 2004 m. nemaža Rytų Europos šalių dalis įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, šių valstybių atstovams yra atitekę tik keletas aukščiausių bloko ir Aljanso postų, rašo „Politico“. Leidinio publikacijoje teigiama, kad Rytų Europos šalys baiminasi, jog ir vėl liks nuošalyje, kai vėliau šiais metais vyks šių postų perskirstymas.

JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė dokumentą, liudijantį, kad Švedija oficialiai tapo NATO nare. Ketvirtadienį įsigaliojo protokolas dėl Šiaurės šalies prisijungimo prie Aljanso, nurodė JAV valstybės departamentas. Švedija tapo 32-ąja NATO nare. Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos. Pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.

Po du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir dvejus metus trukusių diplomatinių pastangų Švedija ketvirtadienį taps 32-ąja NATO nare. Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) iškilmingai priims ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.

Tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojami įsilaužėliai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos. Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla. Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.

Vengrijos prezidentas antradienį pasirašė įstatymą dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO  ir tai yra paskutinis techninis Budapešto žingsnis prieš šiai Šiaurės Europos šaliai tampant 32-ąja aljanso nare. Vengrijos parlamentas vasario 26 ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.

Vengrija „tikrai negali palaikyti“ Nyderlandų premjero Marko Rutte‘s siekio tapti NATO generaliniu sekretoriumi, antradienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministras.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą dėl jo neryžtingumo ir pabrėžė, kad per karą Ukrainoje pasauliui reikia drąsiau veikiančių šalių vadovų, praneša leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN. „Mums reikia kur kas ryžtingesnės Vokietijos vyriausybės. Kancleris Scholzas yra per lėtas, pernelyg  neryžtingas. Jis nepanašus į lyderį", - pažymėjo Rasmussenas.

Naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO. Vengrijos parlamento vasario 26 d. priimto įstatymo projekto pasirašymas užbaigė Švedijos narystės ratifikavimo procesą, nes Vengrija yra paskutinė ratifikavusi šalis. NATO taisyklės reikalauja, kad visos NATO narės oficialiai praneštų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad ratifikavo Švedijos priėmimo protokolus.

Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad NATO 5-asis straipsnis yra „šventas įsipareigojimas“. Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai 2023 metais išorinėje priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo intensyvią veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą ir jos strateginius interesus. Fiksuotas bendras priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičius sudarė 3520 unikalių informacinių atvejų. Šia veikla buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos, Vakarų ir vidinėms Rusijos bei Baltarusijos auditorijoms.

Lenkijoje vykstant didelėms NATO šalių pratyboms „Slibinas 24“ (angl. DRAGON24), šalies gynybos ministras  Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas paprašė žmonių nefotografuoti karinių transporto priemonių ir neskelbti nuotraukų socialiniuose tinkluose, nepranešinėti apie kariuomenės judėjimą. Jis tai sakė po susitikimo su kolega iš Švedijos Palu Jonsonu Gdynėje, Šiaurės Lenkijoje. „Karinių transporto priemonių eismas visoje šalyje suintensyvėjo, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju kaimyninė Lenkija neprivalėtų siųsti karių ir mūsų ginti – esą tą riboja vidiniai Lenkijos teisės aktai. Toks I. Šimonytės pasisakymas sulaukė audringos kai kurių politikų reakcijos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vadina jį skandalingu: kritikuoja, kad Šimonytė, viešai kalbėdama tokius dalykus, išduoda Lietuvos interesą ir daro paslaugą Maskvai.

NATO pirmadienį pradeda pratybas naujai išsiplėtusiai teritorijai Šiaurės Europoje ginti, vyksiančias Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Norvegijos vadovaujamos pratybos „Nordic Response 2024“ truks beveik dvi savaites, jose dalyvaus daugiau kaip 20 tūkst. karių iš 13 valstybių, įskaitant daugiau kaip 4 tūkst. suomių karių. Tai didžiausias per visą istoriją NATO naujokės Suomijos dalyvavimas užsienio pratybose, nurodo suomių kariškiai.

Pirmadienį maždaug 20 000 karių iš 10 NATO šalių rengėsi keltis per ilgiausią Lenkijos upę – Vyslą, dalyvaudami pratybose, skirtose atgrasinti Rusijos agresiją. Pratybos „Slibinas 24“ (angl. Dragon 24) vyks netoli Korženievo miesto, esančio už maždaug 100 km nuo Gdansko. Varšuva pranešė, kad beveik 15 000 jose dalyvaujančių karių bus iš Lenkijos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.

Tęsiantis diskusijoms dėl NATO sąjungininkų įsipareigojimų kolektyvinei gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad karo atveju, Aljanso lyderių politiniai sprendimai aktyvuoti 5-ąjį straipsnį gali užtrukti. Todėl politikė tikina – Lietuva turi ne tik pasitikėti savo partneriais, bet ir stiprinti savo nacionalinio saugumo pajėgumus. „Pastaruoju metu nemažai diskusijų vyksta dėl mūsų partnerių buvimo ir įsitraukimo.

Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas per iškilmingą ceremoniją šeštadienį karinėje aviacijos bazėje Lielvardėje pasveikino NATO oro policijos misijos perėmimą, pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Kol Amari oro pajėgų bazėje Estijoje bus atliekami remonto darbai, Latvija priims NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse artimiausius devynis mėnesius Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę prižiūri Vokietijos kariai ir kariniai orlaiviai.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui pažymėti. Parodos atidaryme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kaip per narydstės metus keitėsi šalies kariuomenė. „Nedrįsčiau lyginti Lietuvos kariuomenės pajėgumų tuo metu ir dabar.

Dauguma švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.

Ketvirtadienį Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000-5“ virš Baltijos jūros perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30M, o vėliau – ir An-72. Tai socialiniame tinkle X pranešė NATO karinių oro pajėgų vadovybė, paskelbdama vaizdo įrašą ir nuotraukų, rašo „Ukrinform“. „Pažiūrėkite, kaip vakar du Prancūzijos „Mirage 2000-5“ perėmė du Rusijos Su-30M virš Baltijos jūros“, – sakoma pranešime.