Naftos kainos

Per pastaruosius metus Rusijos ekonomika susidūrė su rimtais iššūkiais dėl naftos kainų kritimo ir geopolitinių įtampų. „The Bell“ pažymima, kad Vladimirui Putinui visada sekėsi su naftos kainomis. Tačiau ketvirtaisiais karo metais, atrodo, kad sėkmė nuo jo nusisuko. Naftos rinką užklupo „tobula audra“, įplaukos į Rusijos biudžetą iš naftos ir dujų mažėja, o Rusijos išlaidos karui tik didėja.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC pirmadienį kiek apkarpė naftos paklausos augimo šiais metais prognozę, motyvuodama JAV importo muitų poveikiu pasaulio ekonomikai. Saudo Arabijos vadovaujamas naftos kartelis mėnesio ataskaitoje nurodė, kad dabar tikisi, jog 2025-aisiais pasaulinė paklausa padidės 1,3 mln. barelių per parą (bpd), o ne 1,4 mln., kaip buvo tikėtasi iki šiol.

Donaldas Trumpas savo pergalės kalboje netrukus po rinkimų pabaigos ne tik žadėjo kardinalius pokyčius „visose srityse“, bet ir akcentavo JAV ekonomines galimybes – tai galėjo būti ir perspėjimo žinutė Rusijai. Būsimasis JAV prezidentas akcentavo šalies naftos ir dujų gavybos galimybes, o tai yra tiesioginis perspėjimas Rusijai – naftos kainos kris. „Mūsų kryptis keisis 180 laipsnių. Mes tai darysime visur, visose sferose ir tai bus laikas, kuomet amerikiečiai grąžins sau savo šalies kontrolę.

Pasaulinė prekyba nafta, kurios kaina po karo Ukrainoje pradžios buvo pasiekusi savo maksimumą per pastaruosius 14 metų, ženkliai susitraukė. Naftos kaina pasiekė 2021-ųjų lygį, kuomet buvo parduodama po 60-70 dolerių už barelį. D. Trumpo teigimu, naftos kainai pasiekus 40 dolerių už barelį V. Putinas nebeturės iš ko tęsti karo Ukrainoje. Naftos prekybos sandoriai per paskutines dvi savaites susitraukė apie 15 proc., vien per paskutinę parą jos kaina smuko 4 proc.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti 12-ąjį sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketą, nukreiptą prieš jos deimantų eksportą ir skirtą geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą. Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtame pareiškime 27 vadovai teigė, kad palankiai vertina naujų sankcijų Maskvai patvirtinimą.

Ar gali karas Gazos ruože išpūsti naftos kainas, o kartu – ir išbranginti degalus Lietuvoje? Ekonomistai ramina, kad naftos rinka, teroristams užpuolus Izraelį, patyrė tik vienos dienos šoką. Dabar kainų kreivė jau svyra žemyn. Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.

Naftos kainos pasaulio rinkose trečiadienį kopia aukštyn. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo apie 1,34 proc. iki 95,2 JAV dolerio už barelį, o lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI kaina Niujorko prekių biržoje paaugo 1,97 proc. iki 92,2 JAV dolerio už barelį.  Antradienį „Brent“ pabrango 0,7 proc., o WTI – 0,8 proc.

Tarptautinė naftos rinka antroje šių metų pusėje gali įkaisti – auganti paklausa pasiūlos ribojimo sąlygomis gali sukelti staigų kainų augimą, interviu „Bloomberg“ televizijai sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas. „Be abejo, tai [naftos kainų kilimas] priklausys nuo to, kokios gavybos politikos laikysis OPEC. Tačiau pažvelgę į savo duomenis, kurie laikomi orientyru tikriesiems rinkos dalyviams, matome, kad normaliomis sąlygomis antrasis pusmetis bus įtemptas.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI), kuri bus pristatyta liepos mėnesį, kaina penktadienį pakilo 84 centais iki 72,67 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 69 centais iki 76,95 JAV dolerio už barelį. Didmeninė benzino kaina JAV išaugo 3 centais iki 2,70 JAV dolerio už galoną. Gamtinių dujų kaina sumažėjo 13 centų iki 2,18 JAV dolerio už 1 tūkst. kubinių pėdų. Aukso kaina ūgtelėjo 60 centų iki 1 944,30 JAV dolerio už unciją.

Pasak Vakarų pareigūnų, didžiojo septyneto iniciatyva įvesta viršutinė riba Rusijos eksportuojamai naftai privertė Kremlių padidinti mokesčių naštą naftos gamintojams, o tai sudavė naują smūgį Rusijos energetikos sektoriui, kuris ir taip kovoja su Vakarų sankcijomis, rašo „Financial Times“. Didžiojo septyneto koalicijos vieno iš narių atlikta analizė, kurią gavo „Financial Times“, parodė, kad šis žingsnis greičiausiai turės dideles pasekmes Rusijai, nes valstybės b...

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija. Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Rinkos dalyviams nerimaujant dėl paklausos silpimo, JAV WTI rūšies naftos kaina trečiadienį smuko 3 proc., prekybos sesijos pabaigoje pasiekusi naują žemiausią šiemet lygį.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės „per kelias ateinančias dienas“ planuoja galutinai nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, siekdami nutraukti Maskvai svarbų finansavimo šaltinį, antradienį pranešė JAV iždo departamentas.  Kainų lubos sudarys pagrindą draudimui, įsigaliosiančiam gruodžio 5 dieną, nuo kurios bus draudžiama gabenti arba apdrausti Rusijos naftos siuntas, parduodamas didesne nei fiksuota kaina.

Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų. Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN. Pajamos gerokai sumažėjo Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd.

Naftos kainos pirmadienį sumenko, rinkai sureagavus į Irano naftos sugrįžimo į rinką perspektyvas bei duomenis, rodančius, kad Kinijos ekonomikos atsigavimą stabdo dėl COVID-19 protrūkių taikomi apribojimai.

Europos Sąjungos embargo 90 proc. iš Rusijos importuojamos naftos yra griežčiausia bausmė Kremliui nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, rašo portalas „CNN Business“. Tačiau ir mažesnė naujausio sankcijų paketo dalis gali būti ne mažiau svarbi.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Kalbant apie valstybės finansuojamą valstybės atsargų kaupimą, tokių (rusiško kapitalo – BNS) įmonių šiai dienai nėra. (...) Yra viena įmonė, kuri privalo kaupti tokias atsargas ir ji kaupia kaip privatus subjektas – privačiai, 60 dienų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė.

Dėl karo Ukrainoje energijos kainos šoktelėjo, o naftos gamintojai Artimuosiuose Rytuose uždirba kaip niekada daug. Tačiau ar tai nesustabdys ilgai planuotų reformų, kuriomis siekiama diversifikuoti nuo naftos priklausomą regiono ekonomiką? Apie tai rašo portalas DW. Prieš dvejus metus Irakas vos nepritrūko pinigų. Šalis yra penkta pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje ir turėtų būti turtinga.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų. Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą, pasaulinėse rinkose žaliavinės naftos kainos viršijo jau 7 metu nematytą lygį. Ketvirtadienio rytą Brent rūšies nafta pabrango iki daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, praneša BBC. Anksčiau šią savaitę jos kaina laikėsi jau ir taip rekordiškai aukštame lygyje – apie 90 dolerių už barelį. Rinkos baiminasi, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą naftos tiekimas gali būti apribotas. Rusija yra viena iš didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Pirmadienį smukusios naftos kainos antradienį pasuko aukštyn. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,19 JAV dolerio, arba 0,25 proc., iki 75,35 JAV dolerio už barelį. O rugpjūčio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) paūgėjo 0,23 JAV dolerio, arba 0,31 proc., iki 74,33 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį „Brent“ atpigo 0,39 JAV dolerio, arba 0,5 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

„Šiomis dienomis pasiektas susitarimas ženkliai mažinti naftos gavybą, kuris naftos išgavėjų nuomone gali pakelti naftos kainas ir bent dalinai sugražinti ekonomikos kritimo sugniuždytas pajamas. Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC kartu su Rusija ir kitomis šalimis įsipareigojo sumažinti naftos gavybą 10 mln. barelių per parą.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Staigi naftos kainų griūtis suteikia Baltarusijai papildomų galimybių derybose su Rusija dėl naftos tiekimo, pareiškė Baltarusijos premjeras. „Tai – papildoma galimybė susitarti su Rusija dėl naftos mūsų perdirbimo gamykloms, nes dabar situacijos naftos rinkoje – visi kitokia nei buvo gruodį ar sausį“, – sakė Sergejus Rumas. Rekordinis beveik 30 proc. naftos kainų kritimas pirmadienį sukėlė grandininę reakciją pasaulio rinkose, nerimaujančiose dėl galimos tarptautinės recesijos.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir jos sąjungininkams – vadinamajai OPEC+ grupei - penktadienį nesugebėjus pasiekti susitarimo dėl tolesnio gavybos ribojimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos pirmadienį krito daugiau kaip 25 procentais. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina krito 29,9 proc. iki 36,05 JAV dolerio už barelį. O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 30,9 proc.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Maždaug 2 proc. trečiadienį šoktelėjusios naftos kainos ketvirtadienį patraukė žemyn. Energetikos departamento trečiadienį paskelbti JAV „juodojo aukso“ atsargų duomenys rinkoje sukėlė nevienareikšmę reakciją, nes, nors atsargos sumažėjo trečią savaitę iš eilės, jų nuosmukis buvo mažesnis negu tikėtasi. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo ketvirtadienio sesijos pradžios sumenko 0,44 JAV dolerio, arba 0,69 proc.

Šių metų gegužė tapo prasčiausia naftos rinkai nuo 2012 metų. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turėjo užsitęsęs prekybinis karas tarp JAV ir Kinijos. Jų teigimu, prošvaisčių, kad naftos kainos kils ateityje nėra. Tuo pačiu lėtėja ir pasaulinė ekonomika, o naftos kainas į aukštumas galėtų iškelti nebent karas Artimuosiuose Rytuose.  „Brent“ nafta šios savaitės pradžioje kainavo 62,6 dolerio už barelį. Dar gegužės pradžioje naftos kaina siekė 70 dolerių.

Pastarosiomis savaitėms pinganti naftos kaina įvairių šalių rinkose vis labiau atkreipia daugybės ekonomistų dėmesį. Tačiau mažėjančios pagrindinio pasaulio energetikos ištekliaus kainos vairuotojams, tikėtina, pokyčių neatneš. Ekspertai primena, kad benzino kaina dažnai nepriklauso nuo to, už kiek parduodama nafta. 65,31 JAV dolerio už barelį. Tokia populiariausios, „Brent“, rūšies naftos kaina trečiadienį buvo fiksuojama Londono biržoje.

Nuo pastarosios pasaulinės finansų krizės bendras skolų lygis pasaulyje ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir išaugo. Būtent prasiskolinusios įmonės rizikuoja prislopinti ekonomikos augimą, o, kartu, ir numušti naftos kainas, trečiadienį vykusiame Vilniaus energetikos forume teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Lietuvos statistikos departamento paskelbti gruodžio mėn. infliacijos rodikliai atskleidžia kiek didesnį nei prieš mėnesį – 0,5 proc. – kainų pokytį. Toks kainų ūgtelėjimas neturėtų stebinti: gruodžio mėn. didėjo pasaulinė naftos kaina, o pastaruoju metu kilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos didino daržovių, pieno bei mėsos kainas šalies prekybos centruose. Šie maisto produktai gruodžio mėn. buvo atitinkamai 7,6, 3,6 ir 0,8 proc. brangesni negu lapkričio mėn.

Paskutinę šių metų rudens dieną vykęs nafta eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimas sukūrė netikėtą žinią. OPEC narės, kurios išgauna apie 40 proc. viso pasaulio naftos sutarė sumažinti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną. Tai buvo pirmas toks susitarimas per paskutinius 8 metus. Maža to, prie susitarimo prisidėjo ir šalys, kurios nėra OPEC narės. Pastarosios ketina sumažinti naftos gavybą 600 tūkst. barelių per dieną.

Reikės labai akylai stebėti, kaip bus vykdomas ilgai lauktas Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitarimas mažinti naftos gavybos apimtis, trečiadienį perspėjo skeptiškai nusiteikę analitikai. OPEC šalys trečiadienį sutarė gavybą mažinti 1,2 mln. barelių per dieną iki 32,5 mln. barelių per dieną. Karteliui nepriklausanti Rusija savo gavybą taip pat įsipareigojo sumažinti 300 tūkst. barelių per dieną, o tai yra pusė viso kiekio (600 tūkst.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.