Naftos kainos

Naftos kainos smarkiai pakilo po to, kai naftos kompanija „Statoil“ pranešė apie savo ketinimus visiškai nutraukti naftos gavybą Norvegijos šelfe. Po kompanijos pranešimų „Brent“ naftos kaina pašoko 2,5 proc. ir vėl viršijo 100 dolerių už barelį. Dienos prekyboje „Brent“ naftos barelis kainavo 101,58 dolerio. Norvegijos valstybinė naftos kompanija „Statoil“ pareiškė nutraukianti gavybos darbus šelfe, nes jai nepavyko susitarti su trimis energetikos profsąjungomis, dirbančiomis šelfe.

Naftos kainos šiais metais gali sumažėti beveik du kartus - iki 50 dolerių tuo atveju, jeigu euro zonos skolų krizė dar labiau įsismarkautų, teigia vieno didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ ekspertai.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Per savaitę didmenėje Lietuvos rinkoje parduodami degalai ženkliai atpigo. „Orlen Lietuva“ parduodamas A95 markės benzinas atpigo 11 centų iki 4,39 lito. Tai žemiausia kaina nuo šių metų vasario mėnesio pradžios. Dyzelino kaina didmeninėje rinkoje sumažėjo taip pat 11 centų iki 3,94 lito – tai žemiausia kaina šiais metais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad praėjusią savaitę mažmeninėje rinkoje A95 ir A98 kaina sumažėjo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc.

Gegužę vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 2,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija ir toliau mažės, o visą vasarą netgi bus fiksuojama defliacija - kainų mažėjimas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labiausiai gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo.

„Baltpool“ elektros biržoje elektros energija pigo trečią mėnesį iš eilės, praneša nepriklausomas elektros pardavėjas „Enefit“. Lietuvoje gegužę fiksuotas 1,4 proc. vidutinės elektros kainos mažėjimas iki 13,78 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai žemiausia vidutinė kaina šalyje nuo praėjusių metų gruodžio, kuomet buvo užfiksuota mažiausia vidutinė kaina per 2 metus. „Kaip ir praėjusiais mėnesiais, gegužę kainas labiausiai mažino šilti orai ir aukšta hidroenergijos pasiūla.

Naftos rinką drebina kainų nuosmukis. Pirmą kartą per pastaruosius aštuonis mėnesius „Brent“ naftos kaina nukrito žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį praneša AFP. Pirmadienį „Brent“ naftos barelis kainavo 99,6 JAV dolerių. Vien tik gegužės mėnesį šios rūšies nafta atpigo 14,9 proc. Paskutinį kartą „Brent“ nafta iki šio lygio buvo atpigusi 2011 gruodžio 19 dieną. Naftos kainas spaudžia prastesni nei tikėtasi JAV ir Kinijos ekonominiai rodikliai bei nerimas dėl skolų krizės Ispanijoje.

Nafta turėtų pigti mažiausiai dar tris savaites – iki rinkimų Graikijoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vairuotojai važinės pigiau nei praėjusiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Reikia nemažo sukrėtimo, kad degalų kainos Lietuvoje bent jau pasiektų praėjusių metų birželio lygį. Taip sako mūsų šalies analitikai. Nors šiandien nafta kainuoja tiek pat, kiek pernai vasaros pradžioje, benzino litras – beveik 30 centų brangesnis.

Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl degalų kainų, tačiau ar tai susiję su degalinių karteliu dėl benzino kainos, neatskleidžiama. „Tas klausimas nuolatos pasikartoja ir pačios vienodos kainos savaime nieko nereiškia, nes vienodos kainos būna net ir tobuliausiame konkurencijos modelyje. Kai yra labai daug pardavėjų, jie visi parduoda vienodomis kainomis. O šiaip mes atliekame tyrimą šitame sektoriuje. Plačiau komentuoti apie jį negaliu.

Irano finansų ministras įspėja, kad naftos kainos gali pakilti iki 160 JAV dolerių už barelį. Tai jis sieja su sankcijomis, kuriomis siekiama įtikinti Iraną atsisakyti savo branduolinės programos, skelbia CNN. „Mes turime būti atsargesni kalbėdami apie pajamas, gaunamas iš naftos, ir sankcijas naftos pardavimui. Kas yra laimėtojai, o kas pralaimėtojai dėl tokių sankcijų?, – sakė Shamseddinas Hosseinis. – Iš tikrųjų, sunku ne tik Iranui.

Per artimiausią dešimtmetį pasaulinės naftos kanos gali išaugti dvigubai, o tai turėtų pragaištingų pasekmių pasaulio ekonomikai. Pasaulinės naftos kainos šiuo metu svyruoja ties istoriškai aukštu lygiu – 110 dolerių už barelį, tačiau auganti paklausa ir ribota pasiūla gali turėti rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, praneša „The Telegraph“, remdamasis Tarptautinio valiutos fondo ataskaita.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.

  Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė balandžio mėnesio Vartotojų kainų indeksą (VKI). Buvo prognozuojama, kad Lietuvoje infliacija toliau mažės nuo 3,6 proc. kovo mėn. iki 3,1 proc. Tokį patį lygį rodė ir „Reuters“ agentūros apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis. Lietuvos statistikos departamentas patvirtino prognozes pranešdamas, jog balandžio mėnesio metinė infliacija sudarė 3,2 proc.

Akcijos, naftos kainos ir kiti rizikingesni investiciniai fondai pirmadienio rytą patyrė kritimą po savaitgalį įvykusių rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai lėmė išaugęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės, kaip pavyks ją spręsti, nes nuo to priklausys valiutos sąjungos išlikimo galimybė.

Naftos kaina ir toliau mažėja. Vakar „WTI“ barelio kaina susitraukė dar kiek daugiau nei 2,5 proc. iki 102,5 JAV dolerių. Naftos rinkoje slopinančiai veikė ekonominės naujienos iš JAV ir Europos. Nuvylė JAV paslaugų sektoriaus „ISM“ indekso reikšmė, o ECB atkreipė dėmesį į vis dar tvyrančias ekonominio augimo rizikas. Iš šiuo metu 33 „Bloomberg“ apklaustų analitikų, didžioji dalis tikisi tolesnio naftos pigimo ateinančią savaitę, trečdalis mano, kad jos kaina kils.

„Lietuvos dujų“ valdyba patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Jei jiems pritars Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nuo liepos dujos buitiniams vartotojams brangs vidutiniškai 22 proc. Gyventojams,  kurie suvartoja iki 500 kubinių metrų, kubinis metras dujų nuo liepos brangs 19,7 proc. – nuo 2,33 iki 2,79 lito (su PVM), suvartojantiems nuo 500 iki 20 tūkst. kubų – 24 proc. (nuo 1,75 iki 2,17 lito), daugiau nei 20 tūkst. kubų – 24 proc.

Degalinių klientus, Saudo Arabijos vadovus ir JAV prezidentą Obamą vienija viena problema – pernelyg aukštos naftos kainos, rašo „Foreign policy“. Visi sutinka, kad dabartinė naftos kaina neatitinka rinkos tikrovės. Sankcijos Iranui sumažino pasaulinės naftos eksportą, tačiau šis nuostolis tėra lašas jūroje ir pasaulis tikrai nejaučia naftos trūkumo. Kitos šalys yra visiškai pajėgios pakeisti iranietišką naftą sava produkcija.

Akcijų biržų spekuliantų akylai stebimos naftos kainų kreivės grėsmingai artėja prie rekordinės atžymos ir verčia pateikti klausimą, ar tai sukels naują ekonominį sukrėtimą. „Brent“ žaliavinės naftos kaina praėjusią savaitę perkopė 120 JAV dolerių (315 litų) už barelį ir grasina pralenkti visų laikų rekordinę 147, 3 JAV dolerio (386,7 lito) už barelį atžymą, kuri buvo pasiekta 2008 metų liepą.

Rusija gali netekti investicinės kategorijos skolinimosi reitingo, jeigu vidutinė metinė „Urals“ naftos kaina nukris iki 60 JAV dolerių už barelį ir biudžeto deficitas sieks 8 proc. BVP, parodė tarptautinės reitingų agentūros „Standard and Poor's“ atlikti streso testai. Agentūros skaičiavimu, naftos kainai sumažėjus 10 JAV dolerių vyriausybės pajamos smuks 26 mlrd. dolerių, praneša BBC.

Jungtinių Valstijų ekonomika ir vėl sparčiai auga, tačiau susiduria su sunkiais iššūkiais, teigia JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris. Kaip didžiausią iššūkį JAV ekonomikai T. Geithneris išskyrė augančias naftos kainas. „Greito šios problemos sprendimo būdo nėra, tačiau iš pačios problemos galime spręsti, kad būtina plėtoti visų formų papildomus energijos šaltinius“, - Niujorke vykusios konferencijos metu kalbėjo T. Geithneris.

Anot HSBC vyriausiojo ekonomisto Stepheno Kingo, ilgą laiką didžiausiu galvos skausmu investuotojams buvo tapusi Graikija, tačiau pastaruoju metu nerimą ima kelti įtampa naftos rinkoje, rašo CNBC. HSBC pranešime teigiama, kad kylančios naftos kainos tendencija gali sutrikdyti išsivysčiusio pasaulio ekonominį atsigavimą. Tuo tarpu besivystantys ūkiai gali susidurti su infliacijos grėsme.

Ketvirtadienį po pranešimo apie Saudo Arabijoje sprogusį naftotiekį lengvosios naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio per 43 mėnesius, informuoja BBC. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina išaugo 5,74 JAV dolerio, iki 128,40 JAV dolerio už barelį. Tai didžiausia kaina nuo 2008-ųjų liepos. Saudo Arabijos pareigūnai pranešimą apie sprogusį naftotiekį paneigė, todėl penktadienį prekybos pradžioje kainos atslūgo.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad nėra jokių stebuklingų sprendimų, dėl kurių benzino kainos greitai sumažėtų, informuoja BBC. Kalbėdamas Majamio universitete, Floridoje, B. Obama gynė savo energetikos politiką ir pasišventimą švariai energijai. Prieš rinkimus B. Obama pažeidžiamas puolimams dėl brangių degalų.

Didėjant nerimui dėl Irano branduolinės programos, pirmadienį naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų birželio, praneša BBC. Kovo mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina padidėjo iki daugiau nei 120 JAV dolerio už barelį. Sekmadienį Irano naftos ministerija pranešė, kad sustabdė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovėms. Anksčiau Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sutarė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas Gaze“ (LG) susitarė su Rusijos koncernu „Gazprom“, kad gamtinės dujos 2012 metais bus tiekiamos su 15 procentų nuolaida. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, sutartyje 2012 metams liko galioti 2011 metų sąlygos, pagal kurias Latvija gauna dujų 15 procentų pigiau. Dujų kaina Latvijai apskaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su mazuto kaina.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, jog naftos kainos gali šoktelėti 20-30 proc., jeigu bus nutrauktas Irano naftos importas, praneša BBC. Jeigu Vakarai įves sankcijas Iranui, tai bus tolygu naftos blokadai bei prilygs šokui, kurį rinka patyrė kilus revoliucijai Libijoje praėjusiais metais, įspėjo TVF. Irano eksportuojama nafta sudaro 5 proc. pasaulio produkcijos.

Pirmadienį Europos Sąjungos vadovai nusprendė – naftos įvežimas iš Irano į ES bus uždraustas. Nuo šiol draudžiama su Iranu sudaryti naujas sutartis dėl naftos, bet jau esantys susitarimai gali būti įgyvendinami iki liepos 1-osios. Tokiu būdu ES siekia Iranui parodyti, kad nepritaria jo planams neatsisakyti branduolinės programos. Iranas atkerta nesiekiantis susikurti branduolinių ginklų, o kilusį konfliktą siūlo spręsti derybomis, o ne sankcijomis.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Penktadienį naftos kainos sumažėjo, tačiau jas ir toliau palaiko optimizmas dėl Europos. Gruodžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 51 centu, iki 111,57 JAV dolerio už barelį, o JAV lengva nafta atpigo 57 centais, iki 93,39 JAV dolerio už barelį. Kainas palaikė ir naujiena apie tai, kad per trečiąjį metų ketvirtį Jungtinių Valstijų ekonomika paaugo 2,5 proc. - tai sparčiausias augimas šiemet. Jį lėmė padidėjusios vartotojų ir bendrovių išlaidos.

Penktadienį naftos kainos nežymiai didėja, bet laikosi žemiau 106 dolerių už barelį ribos. Naftos rinką palaiko Europos centrinio banko (ECB) sprendimas paremti euro zonos bankus ir optimistinės prognozės dėl ekonominės situacijos JAV - tikimasi, kad šalies ekonomika vis dėlto nenusiris į naują recesiją. Europos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie naujas bankų sistemos palaikymo priemones, o euro zonos valdžia pranešė apie rengiamą konkretų bankų rekapitalizavimo planą.

Pirmadienį rytinėje prekyboje „Brent“ naftos kaina nesiekia 104 JAV dolerių už barelį ribos, nes investuotojai tebenerimauja dėl įvykių euro zonoje, tikėdamiesi konkrečių veiksmų iš politikų. Lapkričio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 26 JAV centais, iki 103,10 JAV dolerio už barelį. Praėjusią savaitę ši nafta atpigo 7,35 procento. JAV lengva nafta pirmadienį atpigo 8 centais, iki 79,75 JAV dolerio už barelį.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. „Iš tikrųjų yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą.

Dėl dujų tiekimo sutarties su Rusija sąlygų Ukraina kasmet permoka iki 6 mlrd. JAV dolerių, antradienį dienraščio „Kommersant“ išspausdintame straipsnyje teigia Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Mūsų permoka siekia 5-6 mlrd. JAV dolerių arba 20 proc. šalies metinio biudžeto“, - tikina Ukrainos prezidentas. ELTA primena, kad Ukraina jau daugiau nei metus tikisi, kad Rusija sutiks pakeisti dujų kainos skaičiavimo formulę, nes laiko ją neteisinga.

Trečiadienį naftos kainos mažėja laukiant savaitinių duomenų apie JAV naftos atsargas, kurios, kaip prognozuojama, per praėjusią savaitę turėjo padidėti. „Brent“ naftos kaina smuktelėjo 8 centais, iki 113,94 JAV dolerio už barelį. JAV lengva nafta atpigo 41 centu, iki 88,49 JAV dolerio. Analitikų nuomone, naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo 400 tūkst. barelių, o benzino atsargos sumažėjo 1,4 mln. barelių.

Antradienį nafta brangsta šeštą sesiją iš eilės, nes naujiena apie liepą išaugusias JAV vartotojų išlaidas sumažino nerimą, kad didžiausia naftos vartotoja pasaulyje ir vėl grimzta į recesiją. Naftos kainas sustiprino ir tai, kad Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, bei atsigavusios akcijų rinkos. „Brent“ naftos kaina padidėjo 45 centais iki 112,33 JAV dolerio už barelį.

Penktadienį nafta ir toliau pinga, nes atsinaujino nerimas dėl susilpnėsiančios paklausos iš JAV. Tokias baimes pakurstė prasti duomenys apie šalies ekonomiką. Rugsėjo pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 70 JAV centų, iki 106,29 JAV dolerio už barelį. Rugsėjo pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina smuktelėjo 1,31 JAV dolerio, iki 81,07 JAV dolerio. Šį mėnesį „Brent“ naftos kaina jau nukrito daugiau nei 9 proc.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais prasidėjusi negatyvių įvykių grandinė išsiūbavo finansų rinkas ir artimiausiu metu stabilumas jose neprognozuojamas. Nors įvykių pasekmės nėra tokios, kaip buvo piešiama niūriausiuose scenarijuose, tačiau jų poveikis aiškus –  pasaulinei ekonomikai atsigauti reikės daugiau laiko negu buvo manoma anksčiau.

Degalų kainos Baltijos šalyse jau pasiekė lubas, duodamas interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ teigė „Neste Oil“ viceprezidentas Panu Kopra. „Degalų vartojimas mažėja. Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pasiekėme degalų priimtinų kainų limitą. Žmonės Lietuvoje ėmė naudoti suskystintas propano dujas, nes jos pigesnės“, – teigė P. Kopra. Anot jo, dėl aukštų naftos kainų šių metų pradžioje degalų vartojimas sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse.

Penktadienį dėl sustiprėjusio JAV dolerio naftos kainos nepastovios. „Brent“ naftos kaina penktadienį sumažėjo 6 centais iki 112,92 JAV dolerio už barelį, o ateities sandorių JAV lengvosios naftos kaina nukrito 51 centu iki 98,46 JAV dolerio. Dolerio indeksas penktadienį ūgtelėjo 0,18 proc. ir siekė 75,373 punkto. Ketvirtadienį Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) sumažino pasaulinio naftos vartojimo augimo prognozę šiems metams nuo 1,43 mln. iki 1,29 mln.

Pagrindinė maisto produktų brangimo Lietuvoje priežastis – maisto kainos pasaulinėse rinkose, mano Premjeras Andrius Kubilius. Anot Vyriausybės vadovo, maisto kainos Lietuvoje labai priklauso nuo situacijos pasaulio rinkose. Premjeras priminė, kad šiuo metu maistinių grūdų kainos pasaulio rinkose sudaro apie 750–800 litų už toną, o prieš keletą metų nesiekė 400 litų. Krizė Šiaurės Afrikoje gali stipriai atsiliepti ir naftos kainai metų gale, o tai darys įtaką ir kitų produktų kainoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 11-ąją dalyvaus skubiai šaukiamame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, kuriame bus svarstomos priemonės, kaip apsaugoti po ekonominės krizės atsigaunančią Europą nuo galimos įtakos, kurią gali sukelti įvykiai Šiaurės Afrikoje. Šalies vadovės teigimu, neramumai Šiaurės Afrikoje kelia grėsmę ES ekonomikai „Tai, kas vyksta tolimoje Šiaurės Afrikoje, gali tiesiogiai paveikti visos Europos ir Lietuvos ekonomiką.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad vyriausybė nesiims reguliuoti degalų kainų, nes jas lemia geopolitiniai procesai. Ministro pirmininko pasiteiravus, ar rekordiškai pabrangus degalams planuojama imtis kokių nors veiksmų, A. Kubilius teigė, kad dėl to jau ne kartą ieškota atsakymų. Degalų kainų kilimą nagrinėjo Konkurencijos taryba, dėl įgyvendintų priemonių kainas pavyko sumažinti keliolika centų.

Fantastinis scenarijus, kad litras degalų kainuos 5 litus, pildosi – kainos artėja prie šios ribos. Pelną kraunantys degalų gamintojai ir pardavėjai kaltina Afrikos revoliucijas, brangstantį dolerį bei meta atsakomybę vieni kitiems, politikai apie tai tyli net prieš rinkimus, o vairuotojai keikia visus ir pasiduoda panikai.

Trečiadienį Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris pareiškė, kad dėl atsigavusios ekonomikos pasaulis yra pajėgesnis susidoroti su smarkiai augančiomis naftos kainomis. „Dabar ekonomika yra daug pajėgesnė susidoroti su augančiomis naftos kainomis. Centriniai bankai turi daug patirties tvarkantis su tokiais dalykais“, - sakė T. Geithneris. T. Geithneris taip pat pridūrė, kad JAV finansinė sistema dabar yra geresnės formos nei buvo prieš recesiją.

Trečiadienį naftos kainos laikosi ties 98 JAV dolerių už barelį riba, aukščiausia nuo 2008 m. spalio. Kainų dinamikai didžiausios įtakos dabar turi gavybos sustabdymas Norvegijoje ir Aliaskoje. Naftos nuotėkis privertė Norvegijos naftos gavybos kompaniją „Statoil“ uždaryti telkinius „Snore“ ir „Vigdis“, kuriuose išgaunama iš viso 157 tūkst. barelių naftos per parą. Kompanija nepranešė, kada atnaujins gavybą.

Dėl astronominių degalų kainų vairuotojai ragina vieni kitus nesipilti degalų pagrindiniuose degalinių tinkluose – „Lukoil“, „Statoil“ ir „Orlen Lietuva“. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ jau apie 35 tūkst. žmonių pareiškė šiose degalinėse degalų nesipilsiantys visą kovą, rašo „Kauno diena“.Tačiau Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus teigimu, gyventojai protestams pasirinko netinkamą taikinį.

Pasaulinės naftos kainos viršijo 91 JAV dolerį už barelį. Vasario mėnesį ketinamos tiekti WTI markės naftos barelio kaina Niujorko vertybinių popierių biržoje pakilo 90 centų ir pasiekė 91,38 dolerio. „Brent“ markės naftos barelio kaina Kūčių rytą pakilo iki 94,58 JAV dolerio. Kaip pažymi „Reuters“, tai didžiausia kaina nuo 2008 m. spalio mėnesio. Naftos kainų kilimą lėmė šalčiai, dėl kurių padidėjo paklausa kurui.

Reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Ispanijos skolos reitingus. Praėjusios savaitės grąža Vakarų Europos biržose buvo teigiama. Japonijos pramonės produkcija augo mažiau nei tikėtasi. Nedarbas Rusijoje sumažėjo iki 8,2 proc. Tarptautinis valiutos fondas tęsia kalbas su Ukraina. Vengrijai gresia didesnis biudžeto deficitas. Naftos kaina penktadienį krito. Indijos BVP metinis augimas I ketv. siekė 8,6 proc.

Žemos naftos perdirbimo maržos, euro kurso kritimas JAV dolerio atžvilgiu bei gamyklos sustabdymas remontui turėjo neigiamos įtakos Bendrovės 2010 metų pradžios finansiniams rezultatams. Padidinus žaliavos perdirbimo apimtis AB „ORLEN Lietuva“ grupė per šių metų pirmąjį ketvirtį gavo 222 mln. JAV dolerių didesnes pajamas nei per tą patį laikotarpį 2009 metais. Vis dėlto dėl nepalankių makroekonominių ir rinkos sąlygų Bendrovė patyrė 14,3 mln.