mokykla

 Lietuvių bendruomenės nariai Čekijos sostinėje Prahoje atgaivino tradiciją – spalio 3 dieną duris atvėrė šeštadieninė lietuvių kalbos mokyklėlė „Debesynas“. Mokyklėlę lankys Prahoje ir kitur Čekijoje gyvenantys lietuvių vaikai, kuriuos mokys keturios mokytojos.

JAV per išpuolį vienoje Oregono valstijos mokyklų, prieš ginkluotą užpuoliką 26-erių Chrisą Mercerį ketvirtadienį stojo karo veteranas 30-metis Chrisas Mintzas, kuris buvo sunkiai sužeistas – jam teko penkios kulkos, pranešama tinklalapyje huffingtonpost.com. Savo karinę tarnybą jis atliko karo veiksmų zonoje, bet nepatyrė rimtesnių sužeidimų, o nedidelio Rosbergo miestelio Amkvos bendruomenės koledže jis susidūrė su daug didesniu pavojumi.

„Didysis magijos šou“ komisijos narys Vitalijus Cololo visada išsišiepęs, laimingas ir taikliai šmaikštus. Vis dėlto šiame interviu garsus vyras atskleis visai kitokią savo pusę: apie tikrąją profesiją, laimę ir šalies vyrus, kurie, pasak Vitalijaus, yra labai išlepę. Kaip vertinate naujojo ir unikalaus TV3 televizijos projekto magus? Buvau ir būsiu griežtas, kai kada peržengsiu ribas, šauksiu, elgsiuosi neadekvačiai, nes nemėgstu, kai kvailina mane ir Lietuvos liaudį.

Ką rytdienai į mokyklą susikrovė jūsų atžalos? Gal kuprinė pilna žaislų, o gal ten atsidūrė net staltiesė? Visuomenės sveikatos specialistai sveria mokinių kuprines ir tikrina, ar šios – ne per sunkios. Kad nekryptų vaikų stuburas, didesnį dėmesį atžaloms privalo skirti tėvai. Antrokė pasakoja, ką šiandienos pamokoms susidėjo į kuprinę. Pasvėrus antrokės kuprinę, ji svėrė pusketvirto kilogramo: lyginant su mergaitės svoriu, tai dar leidžiama.

Ne veltui šiuo metu Monika Šalčiūtė yra viena populiariausių Lietuvoje. Mergina veržli nuo mažumės. Savo labai populiariame „Facebook‘o“ puslapyje šeštadienio popietę mergina pasidalino vaizdo įrašu, kuriame ji užfiksuota atsiimant pradinės mokyklos atestatą. „Kai stūmiau. Nuo mažens neaiški...“, – juokiasi mokyklos žvaigžde komentatorių pavadinta Monika, kuri kadaise, skubėdama atsiimti diplomo, be gailesčio pastūmė bendramokslį.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atsakė į Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministrės Joannos Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame ji reiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo. Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje. „Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc.

Antradienį Vilniaus mokykloje sumuštas keturiolikmetis, pranešė Policijos departamentas. Moksleivis apie 11 valandą į ligoninę pristatytas iš mokyklos Ateities gatvėje. Jis gydomas dėl galvos sumušimo. Jis paaiškino, kad tą pačią dieną apie 10.30 val. jį sumušė tos pačios mokyklos moksleivis.

Žiniasklaidoje pasirodžius tėvus klaidinančiai informacijai apie 15 eurų krepšelio skyrimo principą, Savivaldybė informuoja, kad nuo spalio 1 d. skiriamas lėšas neformaliajam vaikų švietimui – iki 15 eurų vieno mokinio reikmėms per mėnesį gaus švietimo, kultūros, sporto ir kitos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta švietimo veikla, o taip pat laisvieji mokytojai.

 Trečiadienio naktį iš Kauno mokyklos pavogtas seifas, pranešė Policijos departamentas. Į vidų vagys pateko apie 3 val, atstūmę langą pirmame aukšte. Iš kabineto pavogtame seife buvo mokyklos dokumentai, fotoaparatas ir vaizdo kamera. Padarytas nuostolis nustatomas.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

Turbūt šioms žvaigždutėms mokyklos suolas buvo per ankštas: vieni mokyklą metė savo noru, dėl anksti prasidėjusios karjeros, kiti, dėl paaugliško laisvės troškimo, buvo išmesti. Mokyklos padaužų padėtį gerina tai, jog šioms garsenybėms gyvenimas susiklostė sėkmingai. Belieka tikėtis, kad jų gerbėjai neseks jų pavyzdžiu – ne visiems gyvenimas klostosi kaip iš pypkės. Pateikiame Holivudo žvaigždžių sąrašą, kurios taip ir nebaigė mokyklos.

Kaip užtikrinti vaikų saugumą kelionėje į mokyklą ir iš jos? Kada galima palikti vaikus vienus namuose? Valdininkai siūlo numatyti, kad vaikų iki tam tikro amžiaus palikti vienų, be suaugusiųjų žinios nebūtų galima. Tuo metų tiek tėvų atstovai, tiek ir policija ragina atsikvošėti ir neįsprausti vaikų priežiūros ir saugumo klausimus į įstatymo rėmus. Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1300 nepilnamečių.

Šį rugsėjį mokyklų duris atvėrė kūdikių bumo metais gimę pirmokai – jų į ugdymo įstaigas atžygiavo daugiau nei mokyklas baigė abiturientų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nuogąstauja, kad bendras mokinių skaičius mažėja – esą tėvai į užsienį emigruoja su visa šeima - ir mažais vaikais, ir paaugliais. Ekonomistai ramina – emigracijos rykštė plaka silpniau, o gimstamumo mastai didėja. Mokyklos duris šiais metais pravėrė maždaug 29 tūkstančiai pirmokų.

Tragedija vienoje Peru mokykloje. Bandydamas išmontuoti prie jos durų numestą rankinę granatą, žuvo policininkas. Vietos herojumi paskelbtam pareigūnui žmonės dėkoja, kad jis paaukojo savo gyvybę ir taip padėjo išvengti didesnės tragedijos. Ši nedidelė mokyklėlė Limoje evakuota, mat prie jos ką tik sprogo viena granata. O kita guli numesta prie durų. Policininkas nusprendžia nedelsti ir pats imasi darbo, mėgindamas ją nukenksminti. Tačiau po kelių sekundžių granata sprogsta.

Šalies psichologai ragina tėvus būti labai dėmesingus savo vaikams, nes dėl didelės mažųjų konkurencijos mokykloje, dalies vaikų noro dominuoti ir užgožti kitus, kuklesni vaikai net gali patirti depresiją. Tiesa, yra būdų įsitikinti, ar mažieji mokykloje tikrai jaučiasi gerai. Pirmosios šių pirmokų dienos mokykloje linksmos ir turiningos, nes vos pradedant įsibėgėti mokslo metams, čia vaikai dailyraščiu raito ne pirmąsias raides, o dūksta ir dalijasi vasaros įspūdžiais.

Sostinės savivaldybė, skirianti ypatingai daug dėmesio švietimo įstaigų vadovų kompetencijai ir veiklos kokybei, ieško švietimo bendruomenių lyderių – skelbia konkursus eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas. Vietoje laikinųjų vadovų darželiuose ir mokyklose kviečiami savo srities profesionalai. Iki metų pabaigos bus ieškoma 28 naujų vadovų, sugebančių vienyti žmones, kurti gerus santykius darželių ir mokyklų bendruomenėse bei užtikrinti jų atvirumą.

 Turbūt smagu turėti dvynį, ypač vaikystėje, kai gali keistis drabužiais ir apgauti draugus ar net mokytojus. O įsivaizduokite, kaip jaustis mokytojams, jei dvynių mokykloje net per 20 porų. Ir tai neišgalvota – su tokia fenomenalia situacija susiduria mokytojai vienoje Hondūro mokykloje. Hondūro Danli miestelio mokykloje dvynių mokosi net 23 poros. Tai ir sesės, ir broliai, ir mišrios dvynių poros. Mokykla gali būti pripažinta net pasaulio rekordininke dėl dvynių gausos.

 Kauno Milikonių pagrindinės mokyklos klasė ant mokyklinių suolų niekada nebus padėta knyga, o ir lentos su kreida mokytojams neprireiks. „Šiandien mažiausiai turės mokytis mokiniai, o iš tikrųjų tiek mes, mokytojai, tiek tėvai, kurie turės domėtis vaikų pasiekimais, turės mokytis vos ne nuo nulio“, - tvirtina Milikonių pagrindinės mokyklos direktorius Janas Ryzgelis.

 Rugsėjo pirmąją, tiksliau antrąją, sostinėje ir Kaune prasidėjo vairuotojus iš kantrybės vedančios milžiniškos transporto spūstys. Eismo ekspertai keiksnojantiems vairuotojams primena, kad šį mėnesį kelionės mieste pailgės net kelis kartus. Ir nieko keisto – pasibaigus atostogoms, į miestus grįžo tūkstančiai vairuotojų, moksleivių ir studentų. Eismo ekspertų teigimu, pirmosiomis rugsėjo dienomis į Vilniaus gatves išrieda trečdaliu daugiau automobilių.

 Po vasaros atostogų į mokyklas sugrįžo mokytojai ir mokiniai. Pirmą kartą duris atvėrė ir visiškai netradicinė – demokratiniais principais paremta mokykla, kurioje vaikai patys sprendžia, ką ir kaip mokysis. Taip, tikrai viską: kokią muziką leisti vietoj įprasto skambučio, kokius dalykus mokytis, dėvėti uniformas ar ne, arba koks maistas turi būti gaminamas valgykloje. „Labai norėjosi kitokios mokyklos.

„Gerai pamenu, kai susikivirčijau su viena mergaite ketvirtoje ar penktoje klasėje, - savo prisiminimais dalijosi vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus Maslobojevas. – Ne itin gerai su ja bičiuliavomės. Ji nusprendė įsikibti man į plaukus.

Vilniaus savivaldybė ketina samdyti privatų vežėją, kuris į ugdymo įstaigas pristatytų ir iš jų parvežtų sostinės čigonų tabore gyvenančius mokyklinio amžiaus vaikus. Taip siekiama geresnio mokyklų lankomumo, sako vicemeras Gintautas Paluckas. „Esmė yra tai, kad jie tabore būtų kuo mažiau, nes ten aplinka yra ne kokia, jie negali mokytis. Mūsų tikslas, kad jie būtų kuo ilgiau mūsų ugdymo sistemoje - ir formalaus, ir neformalaus“, - BNS sakė vicemeras.

Streikuoti tautinių mažumų mokyklų mokytojus ir moksleivius skatina kai kurie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Manau, kad šį streiką paskatino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kai kurie politikai. Vargu, ar tai kas nors galėtų paneigti. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai yra politikavimas“, - antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Mokyklos duris antradienį pirmą kartą pravers daugiau kaip 29 tūkst. pirmokų. Šiais mokslo metais po ilgos pertraukos pirmokų bus daugiau nei abiturientų - paskutinius mokslo metus pradės 27 tūkst. jaunuolių. Tradiciškai rugsėjo 1-ąją pirmokai gaus Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną – Lietuvos pirmoko pasą. Beveik 2 tūkst. pasų kaip valstybės dovana šiemet iškeliauja į lietuviškas mokyklas keturiolikoje užsienio šalių. Šiemet iš viso maždaug mokysis 330 tūkst. moksleivių - 13 tūkst.

 Po vasaros atostogų į mokyklos suolus grįžtantys moksleiviai kartu su tėvais jau renka gražiausius žiedus mokytojams. Tačiau kai kurie mokinukų tėvai apstulbo, išvydę kainas. Štai šventės išvakarėse tradicine rugsėjo gėle tituluojamas kardelis kaina nukonkuravo net ir rožes. „Pastebėjau vos tiktai įėjusi,kad kardeliai brangesni už rožes, va ką pastebėjau“, - tvirtina nustebę pirkėjai. Prekybininkai neslepia – gėlių kaina jau nuo vasaros ėmė kopti į viršų.

Vilniaus miesto savivaldybė ketina ieškoti ir iki metų pabaigos paskirti nuolatinių 28 švietimo įstaigų vadovų - joms šiuo metu vadovauja laikinieji direktoriai.

Naujų mokslo metų pradžia tėveliams reiškia ne tik mokyklinį apsipirkimą ir rūpestį, kad vaikas šventės metu atrodytų nepriekaištingai, dėmesys taip pat sutelkiamas ir į mūsų mažiausiųjų saugumą keliuose, einant į mokyklą ir iš jos. Svarbaus eismo švietimo svarbą patvirtina skaudi statistika, liudijanti, kad tik per praėjusiuosius metus šalies keliuose žuvo 24 vaikai, tarp jų 14 berniukų ir 10 mergaičių. Vien šiemet keliuose žuvo jau 8 vaikai, 6 berniukai ir 2 mergaitės.

Vienas svarbesnių žingsnių gyvenime – pradinės mokyklos baigimas ir kelionė į beveik suaugusiųjų pasaulį. Stresas? Pamirškite jį? Sutiksite naujų draugų ir turėsite be galo daug laiko, kurį galėsite skirti savo asmenybės paieškoms. Siūlome susipažinti su patarimais, kurie pravers klaidžiojant po mokyklos koridorius. Juokingiausia yra tai, kad šie patarimai tinka ir suaugusiųjų pasauliui (tiesiog pabandykite žodį „mokykla“ pakeisti tuo įspūdingesniu „darbas“) 1. Prisiminkite – jūs nesate vienas.

 Nauji mokslo metai jau visai ne už kalnų. Moksleiviai iš prekybos centrų lentynų šluoja kuprines ir sąsiuvinius, mokytojai – planuoja būsimas pamokas. Nors viskas atrodo taip, kaip ir kiekvienais metais, klysta tie, kurie mano, kad mokyklos status quo nepajudinamas aplinkos pokyčių.

Rugpjūčio 28 d. Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, savivaldybėms iškilmingai perduoti 48 nauji 19 vietų mokykliniai autobusai „Iveco daily“. „Švietimo ir mokslo ministerija Rugsėjo 1-osios šventės proga mokykloms vėl dovanoja naujutėlius mokyklinius autobusus. Šie spalvingi autobusiukai riedės Leipalingio, Priekulės, Alizavos, taip pat Kretingos, Jonavos rajono ir dar daugelio kitų vietovių keliais – naujus mokyklinius autobusus šiemet gauna 39-os Lietuvos savivaldybės.

Mokykloje praleidžiame bene svarbiausią gyvenimo tarpsnį. Ten išmokstame ne tik istorijos ir matematikos pagrindų, bet ir bendravimo. Klystame, esame vertinami, taisomės taip įgydami dar ir nepaprastai svarbių gyvenimo pamokų.

 Vilniaus miesto rotušėje šiandien vyko šventinis ugdymo įstaigų vadovų pasitarimas. Prieš naujuosius mokslo metus pasikalbėti su miesto meru Remigijumi Šimašiumi apie laukiančius iššūkius, pokyčius ir strateginius tikslus susirinko apie 150 Vilniaus bendrojo lavinimo ir neformalaus ugdymo įstaigų vadovų.

Artėjant rugsėjo pirmajai parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos. Pirmokų tėveliams kyla nemažai klausimų, kaip išsirinkti geriausią/tinkamą kuprinę, kanceliarines prekes ir kaip už jas nepermokėti? Vaikai nori madingų ir gražių mokyklinių prekių, o tėvai skaičiuoja kiekvieną išleistą eurą.  Specialistai tikina, kad pirmokėlių norai gali būti begaliniai, todėl reikia rasti kompromisą tarp norų ir tėvų galimybių, kad apsipirkimas nesibaigtų ašarų pakalne.

Ar prisimenate sovietinių laikų mokyklines uniformas – tamsiai mėlynos spalvos švarkus, rudas klostuotas sukneles ir močiučių nertas baltas apykakles? Dabar moksleiviai sako į tokius rūbus nė už ką nelįstų – norėtų spalvotų ir stilingų. Pasirodo, mokykloms renkantis uniformų modelius patys vaikai siūlo netgi džemperius su gobtuvais ar rožinius švarkus. Tačiau tėveliams svarbiausia ne mokyklinės mados, o kaina ir praktiškumas. Tėvai skundžiasi, kad šįmet uniformos gerokai paplonins jų kišenes.

Pradinukams beveik nereikia stengtis išlikti motyvuotiems mokytis, nes jie turi tik vieną mokytoją ir mokosi žaidybiniais metodais, pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys. „Mokytojas kuria aplinką, tą gerą klasės klimatą. Ketverius metus tas pats mokytojas pažįsta kiekvieną vaiką, jo silpnąsias vietas ir randa stipriąsias puses. Geri pradinių klasių mokytojai yra, kaip aš sakau, geri pianistai.

Kalendorinę vasarą greitu metu pakeisiantis ruduo, moksleivių tėvus verčia plačiai atverti pinigines. Tačiau visi nori pataupyti, tad kur apsipirkti labiausiai apsimoka? Bene sunkiausia – būsimų pirmokėlių tėvams, kurie dažnai net nežino kokių priemonių reikės jų atžalai. Pasirinkimo galimybės, kur apsipirkti – itin plačios, nuo miesto turgaviečių, prekybos centrų iki specializuotų kanceliarinių prekių parduotuvių.

Artėjančiam rudeniui dešimtmetį sūnų ruošia ir modelis, televizijos projektų dalyvė Jolanta Leonavičiūtė. „Nuo šių metų mokykloje yra privaloma uniforma, kadangi mokslo įstaiga gavo progimnazijos vardą, tad dėl drabužių pernelyg galvos nesuku“, – naujienų ir pramogų portalui tv3.lt pasakojo Jolanta. Kaip žinoma moteris vertina mokyklinių prekių pasiūlą? „Mokyklinių kanceliarinių prekių pilna visur, pagal kiekvieno žmogaus poreikius.

Mokyklinio amžiaus vaikų turintys gyventojai dabar dažniausiai skaičiuoja, kiek gi atsieis rugsėjo pirmoji. Parduotuvės tikina, kad kainos nesikandžioja, bent jau nuo pernai beveik niekas nepabrango, tačiau pirkėjai sako, kad mokslo metų pradžiai tenka gerokai pakratyti piniginę. Kad kai kurios prekės pabrango, patvirtina ir prekybininkai. Štai didžiausio tinklo „Maximos" skaičiavimu, simbolinė pilna mokinio kuprinė pabrango euru. Euras po euro, ir šeimos piniginė sparčiai tuštėja.

Artėjant rugsėjo pirmajai, savo atžalas mokslo metams pradeda ruošti ir garsios mamos. Grupės „Naujos Pupytės“ narė Skaistė Steikūnaitė neslepia – paruošti mylimą dukrelę Patriciją į trečią klasę šiuo metu yra didžiausias jos rūpestis.  „Dabar daugiausia laiko praleidžiame parduotuvėse. Patricija – mergaitė su charakteriu, savu stiliumi, tad nesusipratimų, ginčų neišvengiame, tačiau stengiamės rasti kompromisą“, – naujienų ir pramogų portalui tv3.lt pasakojo Skaistė.

Likus vos porai savaičių iki rugsėjo 1-osios – pasiruošimas mokyklai įgyja vis didesnį pagreitį. Sparčiai augantys elektroninės prekybos rodikliai rodo, kad lietuviai mokyklai vis drąsiau apsiperka ir virtualiai. Prognozuojama, kad per kelerius metus prekyba internetu Lietuvoje augs trigubai ir sudarys 4,5 proc. visos prekybos. Kas šeštas pirkėjas priemones mokyklai jau įsigyja mūsų internetinėje parduotuvėje. Vidutiniškai tėvai išleidžia apie 80 eurų.

 Švietimo įstaigas netrukus lankyti pradėsiantys vaikai turėtų suskubti pasitikrinti sveikatą ir gauti vaiko sveikatos pažymėjimą. Kasmetinė apžiūra ir tyrimai reikalauja laiko ir gydytojo dėmesio, todėl nereikėtų atidėlioti iki pat rugsėjo. Gydytojo išduotos pažymos prireiks ne tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, bet ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, stovyklas, todėl verta iškart pasirūpinti kopijomis.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pastebi, jog išleidžiant vaiką į mokyklą svarbu pasirūpinti ne tik mokinuko darbo vieta bei mokyklinėmis prekėmis, tačiau ir vaiko psichologine būkle. Rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pirmą kartą pravers tūkstančiai pirmokų, kuriems ši diena be džiaugsmo atneš ir nerimą, o gal net ir baimę. Pirmokų tėveliams bei globėjams taip pat prasidės naujas šeimos gyvenimo etapas, atnešantis ne tik teigiamas emocijas, bet ir rūpesčius.

Mokyklinė kuprinė skirta ne tam, kad augintų kuprą. Tad kaip, artėjant rugsėjo pirmajai, išrinkti tinkamą kuprinę mokyklinukui? Vaikai nori gražios ir madingos, o tėvai tokios, kurios kaina neprasilenktų su sveiku protu ir dar tarnautų ne vienus metus. Prekybos centrus jau pasiekė ne tik mokyklinės prekės, bet ir kiniškų kuprinių gausa. Tuo tarpu specialistai pataria nesusigundyti pačia gražiausia ir pigiausia kuprine. Į kuprinių žvalgytuves prekybos centre leidžiasi vilnietis Valdemaras.

Artėjant rugsėjui tėvai pradeda ruoštis mokyklinių reikmenų pirkimui ir vis dažniau žvalgosi prekių, kurios yra netoksiškos, saugios vaikams ir draugiškos aplinkai. Štai 2014 metų Eurobarometro apklausa parodė, kad labiausiai susirūpinę cheminių medžiagų poveikiui sveikatai – lietuviai (63 proc.), švedai (61 proc.) ir Kipro gyventojai (58 proc.

Vis daugiau pranešimų apie siautėjančius padegėjus Šiaulių krašte. Padeginėjamas ne tik šienas ir apleistos daržinės, bet ir didžiuliai pastatai. Gruzdžiuose tebegesinama buvusi žemės ūkio mokykla. Apie dešimtmetį nebenaudojamas mokyklos pastatas per mėnesį padegamas trečią kartą. Dabar turto fondui priklausantį pastatą vargu ar pavyks parduoti – nudegintas stogas, ir beveik neabejojama, kad jį bus pigiau nugriauti, nei sulaukti pirkėjo.

 Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl devynių sostinės vidurinių mokyklų reorganizavimo. Išanalizavusi konkrečias situacijas, kiekvienos mokyklos galimybes ir sulaukusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadų, Savivaldybė ėmėsi užbaigti jau 10 metų vykstančią Vilniaus mokyklų tinklo pertvarką.

Per pastaruosius metus lyderių pozicijas šalyje praradusiam Elektrėnų ledo rituliui į pagalbą ateina olimpinis čempionas Darius Kasparaitis. JAV Majamio mieste su šeima gyvenantis D.Kasparaitis portalui hockey.lt patvirtino, jog bus kuriama jo vardo ledo ritulio mokykla gimtuosiuose Elektrėnuose. „Mokykla turi būti įsteigta jau artimiausiu metu. Pradžioje prisidėsiu finansiškai, didžiąją darbo dalį galiu atlikti vasarą rengdamas stovyklas mokyklos vaikams.

Eiti į mokyklą ir nelaikyti egzaminų. Turbūt tai – daugelio mokinių svajonė. Regis, kada nors ji gali tapti realybe. Ekspertai pripažįsta, kad egzaminai nebūtinai atskleidžia jaunuolių gebėjimus. Kur kas pažangiau esą būtų kaupti segtuvą, bylojantį apie moksleivio pasiekimus ir pažangą. Tik ar jau esame tam pribrendę? Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite šiandien lankėsi Antakalnio atviro jaunimo centro ,,Žalianamis" organizuojamoje vaikų dienos stovykloje, kur aptarė vaikų užimtumą ir būtinus kompleksinius sprendimus, kurie leistų vaikams vasarą mieste leisti saugiai ir naudingai.