mokykla

Praėjusią savaitę neaiškiu virusu užsikrėtė daugiau kaip šimtas Joniškio „Aušros“ gimnazijos moksleivių ir keli mokytojai. Gimnazijos direktorius Vidmantas Sutnikas BNS sakė, kad dėl daugybės susirgusių mokinių penktadienį nuspręsta nutraukti pamokas. Į gimnaziją moksleiviai vėl susirinko antradienį. „Ketvirtadienį pajutome pirmuosius simptomus, tačiau to pernelyg neakcentavome. Tačiau penktadienį ryte pamatėme, kad per pirmą pamoką nebuvo jau 80 vaikų.

JAV moksleivis, kuris „Twitter“ buvo paskelbęs šiurpius perspėjimus, penktadienį pradėjo šaudyti mokyklos valgykloje, nušovė mažiausiai vieną ir sunkiai sužeidė dar tris žmones, o paskui nusižudė pats. Siaubo apimti klasės draugai puolė ieškoti, kur pasislėpti, kai užpuolikas, kurį žiniasklaida ir kiti moksleiviai vadina Jaylenu Frybergu (Džeilenu Fraibergu), pradėjo šaudyti toje mokykloje Vašingtono valstijoje šalies šiaurės vakaruose.

„European Schoolnet“ ir Lježo universiteto tyrimo „Survey of Schools: ICT in Education“ duomenimis, Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo skaitmeniniais gebėjimais yra mažesnis nei ES vidurkis. Tuo tarpu 44,7 proc. tėvų mano, jog būtent naujausių technologijų naudojimas ne tik informatikos pamokose, bet ir mokant kitų dalykų, skatintų vaikų motyvaciją mokytis, parodė programos „Samsung Mokykla ateičiai“ ir elektroninio dienyno TAMO apklausa.

 Raseinių rajone, Betygalos seniūnijoje, per keletą savaičių užregistruota 17 niežų atvejų. Dėl to uždaryta Ilgižių mokykla. Niežai išplito septyniose, po tris ir daugiau vaikų turinčiose šeimose. Iš jų, vienoje šeimoje sirgo trys asmenys, dviejose šeimose sirgo po keturis vaikus, dviejose – po du, dar dviejose po vieną, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal trisdešimties darželinukų tėvų skundą Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies, kuria jų vaikus buvo numatyta perkelti į leidimo-higienos paso neturinčią mokyklą panaikinimo, tenkino pareiškėjų skundą.

Viešojoje erdvėje galima surasti daug informacijos bei atliktų mokslinių tyrimų apie tai, kad vaikų nepakankamas fizinis aktyvumas tampa didele problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Nors lyg ir visiems suprantamas faktas yra tas, kad būtent nuo mažens vaikus reikia ugdyti bei rūpintis jų judėjimu, teigiama pranešime spaudai.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo nuo kitų mokslo metų pradžios įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą šešiamečiams. Iki šiol teisė apsispręsti, ar savo atžalas leisti į darželį, ar auginti namuose, priklausė tėvams. Projekto iniciatorių teigimu, šešiamečių ugdymas turi būti privalomas, nes kuo anksčiau vaikas pradės mokytis, tuo geresnių rezultatų pasieks.

Rūta Klišytė Tarpukario laikais Lietuvoje mokytojas buvo neginčijamas autoritetas, jo profesija buvo gerbiama kaip kunigo ir daktaro. Sovietmetis, deja, ir mokytoją privertė nulenkti galvą, taikytis prie sistemos. Tačiau ir tuo gūdžiu metu trynusieji mokyklos suolus turėjo savo mylimus mokytojus, kurie išmokė ir matematikos, ir žmogiškumo, o tai ne mažiau svarbu.

VU Konfucijaus instituto klasę iškilmingai atidarė Vilniaus universiteto rektorius prof. Jūras Banys, Kinijos LR ambasadorius Lietuvoje J.E. Liu Zengwen, Vilniaus miesto meras A. Zuokas, švietimo viceministras doc. R.Vaitkus, Kinijos Liaoning universiteto prorektorius Xu Ping ir kiti garbūs svečiai. Šventės metu vyko kinų keramikos dirbtuvės, kurias vedė Kinijoje garsus menininkas Li Jianshen, pasirodė kovos menų meistrai, koncertavo M. Daukšos mokyklos moksleiviai ir studentai iš Kinijos.

Nors didysis pasiruošimas naujiems mokslo metams, regis, vyko rugpjūčio paskutinėmis savaitėmis, mokyklinių reikmenų pardavimai nemažėja ir rugsėjui įpusėjus. Prieš mokslo metų pradžią nusipirkę būtiniausius reikmenis, rugsėjį tėvai grįžta į parduotuves sąsiuvinių ir kitų kanceliarijos priemonių įsigyti. Dažno moksleivio kuprinėje svarbią vietą užima ir mobilusis telefonas – jų papildymo kortelių pardavimų augimas artėjant mokslo metams buvo pasiekęs tikras aukštumas.

Visai neseniai praėjo Rugsėjo 1-oji, kai į mokyklas ir universitetus, nešini gėlėmis ir kupini noro ir ryžto pasitempti, išmokti ir sužinoti, skubėjo moksleiviai ir studentai. Visi džiaugėmės ir gėrėjomis jaunąja mūsų karta, visos šalies ateitimi, linkėjome jiems sėkmės, motyvacijos, atkaklumo. Tačiau toli gražu ne visi jauni žmonės tądien skubėjo į mokymo įstaigas.

 Į mokyklas sugrįžę moksleiviai, deja, nėra visiškai saugūs. Prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą patiria daugiau kaip du trečdaliai, o fizinį – daugiau kaip trečdalis moksleivių. Pasak saugos tarnybos „Fosus“ vadovo Valdo Matačiūno, pagrindinės moksleiviams kylančios grėsmės – patyčios, grasinimai, fizinis ir seksualinis smurtas, reketas, vagystės, sveikatą žalojančios medžiagos ir įtraukimas į nusikalstamą veiklą.

Žinių radijas Mokykloje tvyro didžiulė įtampa, mokytojai jaučia spaudimą tiek iš vadovybės, tiek iš mokinių tėvų, tiek iš pačių mokinių, o reformos, organizuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos, orientuotos į rezultatą, nors pirmiausia reikėtų investuoti į santykius, teigia psichologė, kvalifikacinių seminarų mokyklų bendruomenėms lektorė Ramunė Želionienė. Pasak jos, mokyklose trūksta psichologinio išprusimo ir emocinio raštingumo.

Atlikėja Nicki Minaj pasipiktinusi, kad jai užtrenktos durys į buvusią mokyklą, skelbia „E! News“. Niujorke įsikūrusi La Guardia menų mokykla tėvams išsiuntė laiškus su paaiškinimais, kodėl į mokyklos patalpas neįleidžia buvusios savo studentės, kurią atlydėtų filmavimo grupė. Pastaroji nurodoma kaip pagrindinė priežastis, kodėl reperė nėra pageidaujama menų mokyklos patalpose. Atlikėjos šis mokyklos valdžios atstovų pareiškimas neįtikino.

Prie Šiaulių dailės galerijos vyksta A. Sireikos krepšinio akademijos rengiamas krepšinio turnyras. Visi norintys gali pasivaržyti su krepšinio treniruotes lankančiais moksleiviais. Pasiryžtančių netrūksta, ypač, kai lietuviai gyvena Pasaulio vyrų krepšinio čempionato finalo nuotaikomis ir tikisi iš Lietuvos rinktinės bronzos medalių. Jau surengti keturi 3×3 krepšinio turnyrai, iš kurių vieną laimėjo miesto komanda.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad prasidėjus naujiems mokslo metams mokyklos turi būti tinkamai pasiruošusios priimti moksleivius. Ugdymo įstaigose privalo būti sudaromos saugios ugdymo sąlygos. Mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi leidimą-higienos pasą. Nemažą laiko dalį moksleiviai praleidžia ugdymo įstaigos teritorijoje.

Psichologinis ir fizinis smurtas šalies mokyklose – mokinių prieš mokytojus ir mokytojų prieš mokinius – dažnas reiškinys. Mokykla tampa arena, kur nevaržomai liejasi neapykanta. Atsilygina tuo pačiu „Lietuvių kalbos mokytoja mus vadindavo idiotais, imbicilais, sakydavo, kad neišlaikysime valstybinio egzamino, nes esame daunai. Bet visi egzaminą išlaikėme, kai kurie – puikiai“, – pasakojo sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos absolventas.

Prieš prasidedant mokslo metams, rugpjūčio mėnesį, organizacijos „Mentor Lietuva“ ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (toliau – SPPC) atstovai pasirašė sutartį dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos įgyvendinimo Lietuvos mokyklose. SPPC akredituota programa „GYVAI“ – viena iš nedaugelio Lietuvoje įgyvendinamų prevencinių programų, kuriai buvo atliktas efektyvumo vertinimo tyrimas.

 Kol būsimi pirmokai svajoja apie pirmąsias pamokas, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės suruošti savo mažuosius. Ne paslaptis, kad pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Šiemet galima pastebėti, kad mokyklinių prekių kainos nežymiai ūgtelėjo. Priklausomai nuo to, ar reikia pirkti uniformą bei sportinę aprangą, į mokyklą vaiką galima išleisti tam skiriant nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.

Šiandien ypatinga diena tiems, kurie pirmą sykį, nedrąsiai, praveria mokyklos duris, tėvų lydimi neša gėles savo pirmajam mokytojui. Jų vyresni kolegos jaudulio jaučia kur kas mažiau, o ir rugsėjo 1-osios šventė, galbūt, jiems ne visada kelia tokį džiugesį kaip mažiesiems, tačiau svarbi tikrai ne ką mažiau.  Apie mokslų metų pradžios reikšmę, moksleivius ir šiandieninį mokytojo įvaizdi kalbamės su Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriumi Gediminu Urbonu.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Panevėžio ir Šiaulių sporto vidurinių mokyklų atidarymo šventėse. Po ilgokos pertraukos Lietuvoje savo veiklą pradeda specializuotos, sportinio ugdymo programas turinčios mokyklos, kurios nuo kitų mokslo metų taps sporto gimnazijomis.

Milijonai moksleivių Anglijoje šią savaitę sugrįžę į mokyklas patirs nelengvą išmėginimą nauja nacionaliniu mastu patvirtinta švietimo programa. Vos penkerių sulaukę vaikai privalės mokytis trupmenų ir kompiuterių programavimo, o vyresniems bus privaloma išstudijuoti mažiausiai du V. Shakespeare‘o veikalus. Ši nauja mokymosi programa įvedama vienu metu beveik visoms amžiaus grupėms, tačiau negalios akademijų statusą turinčioms švietimo įstaigoms.

Šiandien į mokyklą sugrįžtantys ar pirmą kartą į suolus sėsiantys mokinukai svarbiu mokyklos atributu laiko sienų ribojamą klasės erdvę. Tačiau palaipsniui šie moksleiviai kartu su mokytojais ir tėvais ryžtasi griauti tiek fizines, tiek psichologines mokyklos sienas.

Rugsėjo 1-ąją šalies pedagogai laukia ne gėlių ir sveikinimų, o pinigų. Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Panevėžio ir Šiaulių sporto vidurinių mokyklų atidarymo šventėse. Po ilgokos pertraukos Lietuvoje savo veiklą pradeda specializuotos, sportinio ugdymo programas turinčios mokyklos, kurios nuo kitų mokslo metų taps sporto gimnazijomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vyks į Lavoriškes Vilniaus rajone, kur dalyvaus pirmą kartą rengiamoje, bendroje miestelio mokyklų, kuriose dėstoma lietuvių ir lenkų kalbomis, Rugsėjo 1-osios šventėje. Prezidentė pasveikins Lavoriškių moksleivius, jų tėvus, mokytojus ir visą miestelio bendruomenę Mokslo ir žinių dienos proga. Į mokyklą pradėsiantiems eiti vaikams šalies vadovė įteiks Pirmoko pasus, pranešė Prezidentūra. Prezidentė taip pat lankysis abiejose miestelio mokyklose.

Pirmadienį dauguma šalies ugdymo įstaigų pradės mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis linki, kad mokykla būtų vieta, kurioje gera visiems kartu augti, stiebtis, tobulėti, mokytis, bendradarbiauti, planuoti ateitį. „Tegu ji būna kūrybos ir atradimų erdvė. Tegu visus vienija bendras tikslas – kokybiškas išsilavinimas“, - sveikinime sako ministras.

Vida Tavorienė Artėjant rugsėjui mokytojų profesinės sąjungos grasina streikais. Pedagogai reikalauja mokinio krepšelį ir bazinę mėnesio algą padidinti iki lygio, kuris buvo prieš krizę. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pareiškė, kad pedagogų nusiteikimas streikuoti gali būti trečiųjų šalių provokacija. Mokytojai žeria priekaištus ministrui, kad jis esą skaldo pedagogų profesines sąjungas.

Šiemet rugsėjo 1-ąją tėvai gali pasinaudoti įstatymo pataisa ir pasiėmę laisvą pusdienį palydėti savo vaikus į mokyklą. Tiesa, ne visiems tėvams ši pataisa yra taikoma. Tėvams, auginantiems vaiką iki 12 metų, leidžiama pasiimti ne daugiau kaip pusę darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną. Už pusdienį darbdavys moka vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 12-os, tėvai šia įstatymo pataisa pasinaudoti nebegali.

Artėjant rugsėjo 1-ajai pedagogų profesinės sąjungos priminė apie reikalavimus, kuriuos valdžiai kelia mokytojai. Šį kartą apie švietimo darbuotojų keliamas problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus kalbamės su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Tikslas – visus susodinti prie derybų stalo Balsas.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Remigijus Šimašius, Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas, Seimo narys Kokią mokyklą atsimename iš savo rugsėjų? Man įstrigę kardeliai mylimiausiam mokytojui, liūdesys, kad baigėsi vasariškos katino dienos ir džiaugsmas susitikus su draugais.

Sostinės mokyklose šiemet laukiama rekordinio moksleivių skaičiaus. Savivaldybei pavaldžių ugdymo įstaigų slenkstį peržengs 60 tūkstančių 204 moksleiviai. Tai 500 mokinių daugiau nei pernai ir pirmas kartas nuo nepriklausomybės paskelbimo, kai fiksuojamas moksleivių skaičiaus didėjimas. Į Vilniaus mokyklas ateis ir rekordinis pirmokų skaičius: jų šiemet bus 5600, t.y. 400 daugiau nei pernai. „Savivaldybė kaip niekada anksčiau investuoja į švietimą, tam skiriama apie pusė miesto biudžeto.

Čia kurią dieną, važiuodamas autobusu, išgirdau tokią seną sovietinę pasakėčią: į mokyklą Rugsėjo 1 – ąją eisiančio vaikučio klausia senolis: ar nori eiti į mokyklą? Ir kaip būdinga bendravimo problemų turintiems žmonėms, pats į tą klausimą ir atsakė, išpasakojęs visas baisybes, kurios laukia būsimo pirmoko. Tai ir namų darbai, ir piktos mokytojos, ir sunkūs mokslai, ir visokie kitokie baubai.

Vykdydami Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą bei pasitinkant naujus mokslo metus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šalies mokyklose inicijuoja akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“. Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių savaitinė akcija, kurios tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, asmenin...

Vaikų lytinis švietimas visada buvo karštų diskusijų tema. Vis dar nesutariama, nuo kada reikėtų pradėti pasakoti vaikams apie lytinį gyvenimą. Tačiau JK liberalai demokratai, kaip praneša BBC, siūlo visose valstybinėse mokyklose vaikus privalomai apie seksą ir apskritai porų santykius pradėti šviesti nuo septynerių metų.

Rugpjūčio 28 d. 13 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks šventinė mokyklinių autobusų perdavimo savivaldybėms ceremonija, kurioje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

 Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Prieš Rugsėjo 1-ąją su pirmoku reikėtų aptarti būsimus pokyčius, padėti susiplanuoti darbotvarkę, sako šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė. O jei į mokyklą pradėjęs vaikščioti pradinukas pareiškia, kad nebenori ten eiti, būtina išsiaiškinti priežastis. Antraip gali laukti nemalonios pasekmės: miego sutrikimai, nevalingas šlapinimasis, pilvo skausmai, dusulys, įspėja psichologė.

Kaip padėti savo vaikams ir kokie talismanai juos gali apsaugoti? Jei kabinsite talismaną savo mokyklinukui ant telefono arba ant kuprinės, puikiai tiks papūga arba arkliukas. Kalbantis paukštis padės rasti teisingus atsakymus į mokytojų užduodamus klausimus ir padės bendrauti su savo bendraklasiais. Apskritai plunksnuotoji tauškutė yra atsakinga už oratoriškus gebėjimus, todėl papūgėlė ypatingai reikalinga tiems, kurie pasirinko aktorinį ar literatūros būrelį ar papildomas pamokas.

 Artėjantys mokslo metai ir su jais susijęs pasiruošimas mokyklai vienoms šeimoms – džiaugsmas, o kitoms – didžiulis nerimas. Su nerimu rugsėjo pirmosios laukia nepasiturinčios šeimos, mat šios turės spręsti dilemą: kaip išleisti vaikus į mokyklą, kad šie jaustųsi pilnaverčiai ir turėtų visas reikiamas mokymosi priemones? Todėl labdaros ir paramos fondas „Gerumo sparnai“ ir prekybos tinklas „IKI“ skelbia socialinę iniciatyvą „Padovanok mokyklinių prekių nepasiturinčių šeimų vaikams“. Anot i...

Artėjant rugsėjui į savivaldybes ir seniūnijas kreipiasi norintieji gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti, taip pat pageidaujantieji, kad vaikai mokykloje gautų nemokamus pietus ar net ir pusryčius. Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės kol kas prašymų gavo mažiau nei pernai. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad eilių nėra. Gaunantieji paramą ne vienerius metus žino tvarką ir registruojasi iš anksto.

Kol pirmokėliai svajoja apie pirmąjį mokyklos suolą, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės paruošti savo mažuosius. Kaip žinia, pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Panagrinėjus prekybos centruose parduodamų mokyklinių prekių kainas, galima pastebėti, kad kainos, nors ir nežymiai, per metus ūgtelėjo.

LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“, LRT.lt Lietuvos švietimo strategija popieriuje atrodo gražiai: joje deklaruojamas siekis ugdyti aktyvias, kūrybingas ir pilietiškas asmenybes, tačiau mokyklos realybė – kitokia. Moksleiviai vertinami individualiai, jų kūrybingumas ir bendruomeniškumas bei pilietiškumas kažkokiu būdu turi atsispindėti testuose, LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ pastebi švietimo konsultantas Aurimas Ražanauskas.

Bernardas Šaknys  Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinė mokykla žinoma visoje Lietuvoje. Ši Tautos fondo dukra, pasienio gyventojų, pasiryžusių vaikus mokyti valstybine kalba, ne kartą jau aprašyta „Valstiečių laikraštyje“. Tai savotiškas žinomo lietuvių išeivijos visuomenės veikėjo inžinieriaus Jurgio Valaičio kūrinys. Kartu su jauna pedagoge Ramune Katinauskiene J.Valaitis mažą lietuvišką pradinę mokyklą išaugino į vidurinę.

Vilniuje per tris mėnesius sutvarkyta beveik 100 privažiavimų prie mokyklų, kiemų. Darbams iš viso sunaudota apie 25 tūkstančiai kv. m asfalto – tokio kiekio asfalto pakaktų pusės Konstitucijos prospekto perasfaltavimui. Atliekant darbus didžiausias dėmesys buvo skirtas privažiavimams prie mokymosi įstaigų, darželių, kadangi šiose vietose sulaukiama didesnių eismo srautų – ypač atvežant darželinukus, mokinius. Paskutinį kartą šios atkarpos buvo tvarkomos prieš keletą metų.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Pietų Prancūzijos Albi miesto pradinė mokykla sukrėsta – vieno moksleivio motina, neva turinti „psichikos problemų“, klasės akivaizdoje nudūrė mokytoją. Šalies prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) nedelsdamas išsiuntė švietimo ministrą Benoit Hamoną (Benua Hamoną) į tą mokyklą pasirūpinti vyriausybės atsaku į tragediją. Po šio įvykio, kurį švietimo ministras B.Hamonas paavadino „pasibaisėtinu“, 47-erių užpuolikė paspruko į savo namus, bet greitai buvo sulaikyta policijos.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.