mokykla

Alytaus švietimo įstaigose penktadienį policija vykdo patikras dėl narkotikų – mokyklų vadovų prašymu viešos patalpos tikrinamos su tarnybiniais šunimis. „Darome patikrinimus. Buvo gautas švietimo įstaigų vadovų prašymas patikrinti mokyklų viešąsias patalpas dėl narkotinių medžiagų turėjimo, laikymo“, – BNS sakė Alytaus apskrities policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė. Ji kol kas neatskleidžia, kuriose mokyklose vyksta ar vyks patikrinimai.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvos pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kurios dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamoje „Vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programoje, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra karu su Žemės ūkio ministerija pasodino obelis ir kriaušes, taip suteikiant vaikams galimybę iš arčiau susipažinti kaip prasideda  vaisių kelias „nuo lauko iki stalo“.  Kviečiame pažiūrėti kaip s...

Naujų koronaviruso protrūkių šalies ugdymo įstaigose skaičius lieka stabilus, jų praėjusią savaitę fiksuota 457. NVSC pirmadienį pateiktais duomenimis, savaite anksčiau mokyklose ir darželiuose taip pat registruoti 457 protrūkiai. „Tai, jog nestebima aktyvių protrūkių augimo, kuris buvo matomas dvi pastarąsias savaites iš eilės, palankus ženklas“, – BNS teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Paauglį išvarė iš klasės ir izoliavo dėl supintų kasyčių. 14-mečiui Lealan Hague mokytoja pasakė, kad jis turi „pasileisti“ plaukus, nes dabartinė jo šukuosena yra „ekstremalus kirpimas“. Tačiau jo mama Kirsty pasibaisėjo, nes mano, kad plaukų kirpimas neturi jokios įtakos jo išsilavinimui. Exmouth bendruomenės koledžo sprendimą mama šiandien pavadino „pokštu“ ir tvirtino, kad jos sūnus panašiai kerpasi jau 11 metų.

„Mano dukra eina į antrą klasę. Pernai, deja, didžioji mokslų dalis buvo nuotolinė, todėl šiemet esu labai laiminga, kad vyksta kontaktinis ugdymas. Vaikai testuojasi, protrūkių pavyksta išvengti, tačiau viena naujovė mane rimtai glumina“, – tv3.lt laiške rašo Sofija iš Kauno. Prieš gruodžio 1-ąją mus, vaikų tėvus, pasiekė mokyklos administracijos žinia apie tai, kad vaikai turės dėvėti medicinines kaukes ne tik bendrose patalpose, bet ir klasėse.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako liberalizuojanti galimybes tapti mokytojais dėl augančios rizikos, kad pedagogų šalyje gali pritrūkti. Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo. „Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo.

Abiturientai pasirinko brandos egzaminus, populiariausiu išlieka anglų kalbos, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27 tūkst. 648 kandidatai – 109 daugiau nei praėjusiais metais.   Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst. 481 kandidatas, matematikos valstybinį brandos egzaminą – 16 tūkst.

Vilniuje bus statoma mokykla Bajoruose bei vaikų darželiai Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje. Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie paskelbtus architektūrinius konkursus mokyklos ir dviejų darželių projektavimui. Pasak pranešimo, Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad šiame rajone bus statoma progimnazija. Ją galės lankyti apie 1000 moksleivių.

Joniškio mokyklos stadione vyresnis mokinys metė į žemę kitą mokinį. Incidentas įvyko antradienį, 11 val., pranešė policija. 16-metis mokinys pakėlė ir stipriai sviedė į žemę 12-metį mokinį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat minėtas mokinys nepagarbiai elgėsi su jį sudrausminti bandžiusiais mokytojais, vartojo necenzūrinius žodžius. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas. Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.

Švietimo profesinių sąjungų ir savivaldos atstovai atsargiai vertina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planus dėl mokyklų tinklo pertvarkos, siekiant panaikinti jungtines klases ir stambinti mokyklas. Dalis BNS pašnekovų sutiko, kad mažėjant gyventojų regionuose mokyklų tinklo optimizavimas yra būtinybė, kiti teigė, jog pertvarka leis taupyti lėšas, bet vargu, ar bus lemiamas faktorius siekiant geresnės ugdymo kokybės.

19-metis Lukas Dailidė iš Šakių rajono nusprendė mesti mokslus jau po 10-os klasės ir tapti ūkininku. Vaikinas šį sprendimą priėmė ir dėl mokykloje patirtų patyčių, ir dėl atrastų bei pamiltų naujų veiklų. Lukas po 10 klasės nusprendė, kad jam mokyklos pakaks. Nuėjęs į pamokas jis tik ir laukdavo, kada galės eiti namo. Viena iš tų priežasčių – patyčios. „Mokyklos nebaigimo priežastys yra dvi, kurios yra labai susijusios. Tai patyčios ir mano veiklos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atkreipia dėmesį, kad artėja brandos egzaminų pasirinkimo termino pabaiga. Abiturientai iki lapkričio 24 d. turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti 2022 m., rašoma ŠMSM praneųime spaudai. Nuo šių metų abiturientams pasiūlytos naujovės: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys; informacinių technologijų egzaminą laikyti viena iš trijų pasirenkamų programavimo kalbų.

Tarp Vilniaus rajono gyventojų ir rajono savivaldybės įsiplieskė kova dėl lietuviškų mokyklų ir darželių, kurių, anot gyventojų, trūksta maždaug penkiems tūkstančiams lietuvių vaikų. Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų ir darželių poreikį neigia, o gyventojų apklausas rengti atsisakė tol, kol gyventojai per teismus neišsikovojo šios teisės.

Smarkiai suprastėjus epidemiologinei situacijai šalyje Vyriausybė priėmė sprendimą prailginti mokinių rudens atostogų laiką tam, kad koronaviruso protrūkių židiniai ugdymo įstaigose minimizuotųsi. Duomenys rodo, kad moksleivių atostogų laikotarpiu situacija šalyje kiek pagerėjo – užsikrėtimo rodikliai stabilizavosi.

Lietuvos teniso sąjunga (LTS), padedama Tarptautinės teniso federacijos (ITF), jau antrus metus iš eilės būsimųjų teniso žvaigždžių ieško įvairių šalies miestų darželiuose ir pradinėse mokyklose. Tuo tikslu su teniso treniruočių pradžiamoksliu supažindinami projekte dalyvaujančių ugdymo įstaigų fizinio lavinimo mokytojai, o laikas nuo laiko treniruotes darželinukams ir mokiniams veda ir patyrę geriausių šalies teniso akademijų treneriai.

Po prailgintų atostogų į klases trečiadienį grįžtant moksleiviams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai prognozuoja COVID-19 atvejų augimą. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, antradienį mokiniams buvo rekomenduojama atlikti savikontrolės testus. „Juos mokyklos išdalino vaikams prieš atostogas. Tiek vaikams, kurie jau turėjo tėvų sutikimą testuotis, tiek tiems, kurie dar nebuvo pasirašę sutikimo.

Iki šiol 11-okai ir 12-okai privalomai skaitydavo tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinius. Dabar aiškėja, kodėl buvo pasiūlyta dalies užsienio autorių atsisakyti ir kodėl kai kurie jų yra itin svarbūs nagrinėjant Lietuvos autorių kūrinius. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra užsimojo užsienio autorių kūrinius iš vyriausių moksleivių privalomos programos tiesiog išbraukti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis: numatytas per 12 proc. algų augimas nuo sausio. Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.

Blogėjant epidemiologinei situacijai dar pratęsti moksleivių atostogų neplanuojama, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Neplanuojame pratęsti atostogų“, – penktadienį LRT sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, atostogaudami vaikai testuojasi dėl COVID-19. „Jie testuojasi namuose, kad būtų išlaikytas tas pats testavimo periodas. Moksleiviai prieš sugrįždami į mokyklas turi testuotis lapkričio 9 dieną ir trečiadienį į mokyklą ateiti tie, kurie neturi viruso“, – tvirtino ministrė.

Trečiadienį pasirodžiusio Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projekto siūlomi pokyčiai papiktino mokytojus lituanistus. Pasirodo, iš privalomo literatūros sąrašo 11–12 klasei ketinama išbraukti garsius užsienio rašytojus. Pagal projektą moksleiviams bus privalu skaityti vien lietuvių autorius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

14 metų berniukui pasisekė, kad liko gyvas, kai prie mokyklos į jį trenkė žaibas, o batai išgelbėjo jam gyvybę. Talyn Rose iš Kvinslando (Australija) buvo nublokštas ant žemės dėl galingos elektros iškrovos prie vidurinės mokyklos, visi jo raumenys įsitempė, o paskui nutirpo. Paauglys ėjo į mokyklą, kai žaibas, atsimušęs į netoliese esantį stulpą, pataikė į jį, rašo dailystar.co.uk.

Kaip ir buvo skelbta, rudens atostogų metu neformalusis vaikų ugdymas galės būti organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Jeigu to nebus galima užtikrinti, lapkričio 3-9 dienomis neformaliojo ugdymo veiklos bus stabdomos. Stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla.

Koronavirusas ir toliau plinta ugdymo įstaigose. Dėl epidemiologinės situacijos nuspręsta pailginti moksleivių rudens atostogas, bent dvi mokyklos atostogas paankstino. Dar viena mokykla paskelbė visiškai perėjusi prie nuotolinio ugdymo. Įstaigos direktorius pasakoja, kad mokytis nuotoliniu būdu nuspręsta įvertinus susidariusias aplinkybes – susirgo nemaža dalis moksleivių, mokytojų bei už moksleivių testavimą atsakingas asmuo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsisprendė dviem dienom pratęsti moksleivių rudens atostogas po Vėlinių. Ministrės teigimu, papildomas laikas galėtų padėti išvengti rizikos moksleiviams užsikrėsti koronavirusu.  „Mes siūlome pratęsti mokinių rudens atostogas dviem dienom. Tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam COVID-19 laikotarpiui – 7 dienoms“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų ir užtikrinti, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių. Tai numatyta naujame Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane. „Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Koronavirusui sparčiai plintant tarp mokinių mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prakalbo apie planus ilginti mokinių rudens atostogas – taip bandys stabdyti viruso plitimą į šeimas. Tėvams tokia žinia tarsi perkūnas iš giedro dangaus, mat reiks sukt galvą, kur papildomą savaitę dėti vaikus. Premjerė Ingrida Šimonytė žmones įspėja ir dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio, kuomet vaikai lankys tėvus, senelius ir virusas plis nevaldomai.

Lietuvoje vėl ėmė daugėti mokyklos nelankančių vaikų. Specialistai pastebi, kad taip yra todėl, jog neieškoma problemos priežasčių, jos sprendimo, o „kariaujama“ su pasekmėmis. Šis „karas“ kol kas vis dar pralaimimas. Oficialiosios statistikos portale skelbiamais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokyklos nelankančių vaikų skaičius ir vėl išaugo. Iš viso pernai Lietuvoje mokyklos nelankė 17,3 tūkst.

Antradienį Nacionalinė švietimo agentūra savivaldybėms pradėjo dalinti 6000 kompiuterių, skirtų padėti naudotis skaitmeniniu ugdymo turiniu. Iš viso mokykloms šį rudenį bus išdalinta arti 10000 kompiuterių.   6704 kompiuterius gavusios savivaldybės atsižvelgdamos į mokyklų poreikius juos išdalins mokykloms. Dar 3136 kompiuteriai mokyklas jau pasiekė prieš rugsėjį, rašoma pranešime žiniasklaida.

Seimas antradienį atmetė opozicijos atstovų parengtą rezoliuciją dėl švietimo, kurioje pažymima, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“. Rezoliucija siekta įtvirtinti, kad tėvai būtų įtraukti į švietimo politikos formavimą, nes, anot rezoliucijos kūrėjos Astos Kubilienės, jų nuomonė yra ignoruojama.

Rugsėjo gale nuskambėjo istorija, kai vienoje Vilniaus mokyklų, psichologijos pamokoje, gimnazistams buvo pateikti įžeidžiantys teiginiai apie LGBT bendruomenei priklausančius asmenis. Mokykla teigė, kad šie sakiniai buvo pateikti kaip mitai, tuo tarpu Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į institucijas, kad ištirtų šį įvykį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tarė žodį: pamokos medžiagą vadino pertekline, pripažino, kad teiginiai galėjo klaidinti mokinius.

Daugiausiai koronaviruso protrūkių šalyje yra fiksuojama ugdymo įstaigose. Kai kur fiksuojami vos du ar trys atvejai, tačiau kitur virusu užsikrėtė dešimtys moksleivių ir pedagogų. Su didžiausiais koronaviruso protrūkiais besitvarkančių mokyklų vadovai sako, kad situaciją susirgus moksleiviams pažaboti pavyksta, tačiau bėdų kyla susirgus mokytojams. Neaišku, kaip skirstyti moksleivių srautus pavaduojantiems mokytojams.

Vienoje Jungtinių Valstijų mokykloje Teksase šūvius paleido 18-metis. Jaunuolis mokykloje susimušė ir galiausiai išsitraukė ginklą. Po šūvių iš mokyklos spruko apynauju automobiliu. Per susišaudymą sužeisti keli žmonės.  Internete plintančiame vaizdo įraše – šaudynėmis pasibaigusios muštynės. Vienas jaunuolis aršiai užsipuolė kitą – jį talžė ir mėtė. Deja, nei muštynes stebintys moksleiviai, nei šaukianti mokytoja nebandė jų išskirti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Spalio 5-oji – tarptautinė mokytojų diena. Tikriausiai dauguma ją iš mokyklos laikų prisimena kaip be galo šiltą šventę su įdomiomis veiklomis ar gėlių lavinomis. Šios dienos proga, septintus metus mokytoja dirbanti gargždiškė Aurelija Macijauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką jai reiškia mokytojo profesija bei darbas su vaikais. Klaipėdos Vydūno gimnazijoje bei Klaipėdos universitete dirbančią pedagogę Aureliją Macijauskienę šią profesiją paskatino pasirinkti mama.

Švietimo sistema Lietuvoje toli gražu ne pati tobuliausia. Jau dabar trūksta mokytojų, o specialistai tikina, kad kuo toliau, tuo bus prasčiau. Valdininkai aiškina, kad būtina kelti mokytojo profesijos prestižą, tačiau tuo pat metu iš klasių trauktis nusprendžia vis daugiau pedagogų. Apsisprendimo baigti mokytojo karjerą priežastys – įvairios. Vieni tikina, kad viskas remiasi į darbo užmokestį. Kiti skundžiasi nepakankamu valdžios dėmesiu ugdymo įstaigų darbuotojams.

Mažas berniukas mandagiai atsisakė nusiimti kaukę nuotraukai, nes mama jam sakė, kad visada reikia būti su kauke, o vaikas sakė visada klausantis mamos. Klasės nuotraukai kaukę nusiimti atsisakiusio berniuko mama sako, kad juo didžiuojasi – vaikas norėjo apsaugoti šalia jo esančius žmones. Masonas Peoplesas (6) iš Las Vegaso mandagiai pasakė ne, kai fotografas jo paprašė nusiimti kaukę klasės nuotraukai.

Vyriausybė karantino Lietuvoje įvesti neketina, tačiau privalomą kaukių dėvėjimą viduje netrukus vėl įves. Mat situacija Lietuvoje tik blogėja ir jau esame tarp 5 labiausiai sergančių Europoje šalių. Augant COVID-19 sergamumui vis daugiau švietimo įstaigų dirba tik nuotoliniu būdu, tūkstančiai vaikų izoliacijoje, dalis tėvų ir mokyklų bado pirštais į profilaktinio testavimo bėdas, aiškina, kad vaikų tikrinimo sistema yra netubula ir pridaro nepatogumų.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pasidalino moksleivės atsiųsta skaidre, kaip VGTU inžinerijos licėjuje vienuoliktokams buvo dėstoma pamoka apie LGBT. Parlamentaras pasipiktino skaidrėmis ir prašė licėjaus bei ministerijos pasidomėti šiuo atveju. Po paros mokykla atsakė, kad penki teiginiai, kurie matomi parlamentaro pasidalintose skaidrėse buvo per pamoką pateikti kaip mitai.

Jei bent dalis mokinių nesitestuoja, sunkiau suvaldyti COVID-19 situaciją mokykloje, todėl testuotis turėtų būti privalu visiems, teigė Seimo narys Linas Slušnys.  Situaciją mokyklose plačiau tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kartu su L. Slušniu aptarė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Mokyklose augant susirgusiųjų COVID-19 ir priverstų izoliuotis moksleivių skaičiams į nuotolį bent laikinai priversti išeiti ištisi kolektyvai. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada naujus sprendimus tiek dėl izoliavimosi taisyklių, tiek testavimo. Šiuo metu mokyklų klasėse užsikrėtus vienam mokiniui kiti turi izoliuotis, bet realybė tokia, kad testą gali gauti tik tada, kai jau baigiasi izoliacijos laikotarpis.

„Esame nedidelė miestelio mokykla, kuri labai mėgsta muzikuoti. Mokykloje yra didžiųjų vaikų choras, pradinukų choras, ukulėlių ansamblis bei kanklių ansamblis“, – taip save pristato dar vieni socialinės iniciatyvos „Muzika suartina“ dalyviai – Vėžaičių pagrindinė mokykla.  Šiais mokslo metais mokykla turi naują pradžią – dar dažais kvepiantį muzikos kabinetą, kuris, pasak Vėžaičių pagrindinės mokyklos, mielai atsinaujintų ir muzikos instrumentais.

„Esu mama, ir kaip ir visos mamos, rugsėjo 1-oji ir mokslo metų pradžia kelia tikrai daug streso: reikia viską supirkti, kad tiktų, kad patiktų, kad nebūtų nei per gerai, nei per prastai palyginti su kitais“, – rašo naujienų portalui tv3.lt savo laišką atsiuntusi skaitytoja klaipėdietė Salomėja. Aišku, tie pirkiniai ir kainuoja nemažai, kai viską sudedi, kelių šimtų eurų ir nebėra, o dar norisi vaiką ir palepinti, kažką gal ir nebūtinai reikiamo, bet džiuginančio nupirkti.