mokykla

Vienoje Teksaso mokykloje 18-metis moksleivis buvo mirtinai subadytas kilus kivirčui, o kitas mokinys buvo sulaikytas, trečiadienį pranešė tarnybos. Jose Luisas Ramirezas Jr. buvo subadytas antradienį ryte Beltono vidurinės mokyklos tualete, nurodė policija. Šis miestas yra maždaug už 100 km į šiaurę nuo Ostino. Beltono policija trečiadienį nurodė, kad kitas šios mokyklos abiturientas Caysenas Tyleris Allisonas buvo apkaltintas dėl J. L. Ramirezo mirties.

Kaune savo žinias moksleiviai išbandė pirmosios medicinos pagalbos teikimo varžybose. Medikai sako, kad tokie įgūdžiai būtini visiems. Ir tokių žinių vaikai esą privalo išmokti ne būreliuose, bet pamokose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad jau kitąmet tvarkaraščiuose atsiras nauja pamoka – gyvenimo įgūdžiai. Vos išgirdę pagalbos prašymą moksleiviai skuba tvarstyti žaizdą. Laimė – visa tai imitacija. Kauno „Santaros“ gimnazijoje vyksta pirmosios medicinos pagalbos varžybos.

Lietuvos mokyklose mokosi per 7 tūkst. ukrainiečių moksleivių, užimta apie penktadalis nuo karo pabėgusiems Ukrainos vaikams turimų vietų, informuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, pradėjus trūkti vietų mokyklose ir darželiuose kai kuriuose miestuose jau ribojamas karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimas: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Palangoje, Visagine. „Šiuo metu mes turime 19 tūkst.

Šilutėje būrys devintokų taip sumušė septintoką, kad vaikas šoko būsenos ir visas kruvinas bėgo kelis kilometrus namo, o iš ten pateko tiesiai į ligoninę. Egzekucija įvyko mokyklos koridoriuje per pertrauką. Anot švietimo įstaigos direktoriaus, budintis mokytojas buvo už kampo ir nieko nematė. Policijai jau pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad vaikas tą dieną buvo sumuštas ir antrąkart.

Vykstant karui Ukrainoje kai kuriems mokyklų vadovams iškyla klausimų situacijose, kai mokytojas atvirai palaiko Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, skleidžia dezinformaciją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų vadovams pateikė rekomendacijas, kokių teisinių priemonių turi būti imamasi panašiose situacijose, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.

Lietuviškose Baltarusijos mokykloje nuo kito rugsėjo nebebus dėstoma lietuvių kalba – mokoma turės būti tik rusų arba baltarusių kalbomis. Anot Lietuvos pareigūnų, tokį Lietuvai nepriimtiną sprendimą priėmė Baltarusija, todėl siekiama bent jau suteikti pereinamąjį laikotarpį. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto vienai iš mokyklų dėl to nutraukti finansavimą.

Ketvirtadienį internete veiklą pradeda lietuvių sukurta platforma – mokykla vaikams iš Ukrainos, joje jau mokosi apie 1 tūkst. ukrainiečių. Viešosios įstaigos „Ukrainos mokykla“ vadovas, humoristas ir laidų vedėjas Mantas Stonkus teigė, kad mokykloje gali mokytis ne tik Lietuvoje esantys ukrainiečiai vaikai.

Laikyti brandos egzaminus Lietuvoje pagal šalies programą kol kas pasiryžo 57 ukrainiečiai, teigia Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė. „Kol kas tik 57 iš Ukrainos atvykę baigiamųjų klasių mokiniai yra pateikę prašymus laikyti brandos egzaminus, kad gautų vidurinį išsilavinimą Lietuvoje“, – NŠA trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigė direktorė.

Riešės gimnazijos Vilniaus priemiestyje skyrius turėtų tapti atskira mokykla. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo Vyriausybės sutikimo reorganizuoti Riešės gimnaziją, šiuo metu turinčią 1 746 vaikus, kad ji būtų skaidoma į atskiras įstaigas – Riešės gimnaziją ir Bukiškio progimnaziją.  Kaip pažymima projekte, Vyriausybei pritarus, ministerija perimtų įstaigų savininko teises ir pareigas iš Vilniaus rajono savivaldybės.

Maskvos karas su kaimynine Ukraina vis labiau skinasi kelią į rusiškas mokyklas: moksleiviai ir ikimokyklinukai buvo pasitelkti viešai demonstruoti paramą invazijai, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Kovo mėnesį darželiai ir mokyklos socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo skelbti apie įvairias karą palaikančias veiklas ir taip parodė, kad akcijos buvo koordinuotos.

Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šaudynių prie Radvilų gimnazijos stadiono. Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Trečiadienį, apie 10 val.

Trečiadienį vienoje Vilniaus mokykloje pasigirdo šūviai. Pirminiais duomenimis, šešiolikmetis moksleivis paleido kulkų tiesiai į bendraamžius. Portalo tv3.lt žiniomis, veiksmas vyko Vilniaus Radvilų gimnazijoje. Buvo sužaloti du vaikai. „Nutiko labai nemalonus dalykas. <...> Galimai vienas mokinys iš pneumatinio pistoleto pataikė į kitus du mokinius. Vienam į ranką, kitam – į smilkinį.

Vilniaus Radvilų gimnazijos vadovai aiškinasi įvykio, kurio metu mokyklos stadione, manoma, šratasvydžio ar šratiniu pistoletu sužaloti du nepilnamečiai, aplinkybes. Šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rima Žalimienė teigė, kad įvykis užfiksuotas šalia mokyklos esančiame stadione per pertrauką po pirmos pamokos. Įtariamas kaltininkas mokyklos vadovams neprisipažino. „Nukentėjusieji vaikai įvardino, kas tai padarė, mes jį pasikvietėm, tačiau jis priėjo arčiau durų ir išbėgo iš mokyklos.

Ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę pasiekė informacija apie galimai skleidžiamą Rusijos propagandą. Lietuvos mokyklose kilo įtarimų dėl pedagogų pasisakymų, vadovybė laiko juos mažų mažiausiai neetiškais, dėl to dvi sostinės mokytojos turėjo atsisveikinti su darbo vieta. Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, abi mokytojos dirbo sostinėje. Viena iš jų mokytojavo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, o antroji pedagogė dirbo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Siekiant iš viešosios erdvės pašalinti sąsajas su sovietine ideologija, Kaune bus iškelti kai kurie paminklai, svarstoma pervadinti Aleksandro Puškino progimnaziją, pirmadienį pranešė miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, jau priimtas sprendimas pašalinti atminimo akmenį K. Baršausko gatvėje, žymintį keturių komunarų sušaudymo vietą. Taip pat svarstoma, ką daryti su paminkliniu akmeniu, žyminčiu karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos.

Kaune jau veikia pirmoji mokykla, kurioje nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai mokosi savo gimtąja kalba. O pažinti žinių pasaulį jiems padeda tokio pat likimo pedagogai. Planuojama, kad verslininkų nemokamai suteiktose patalpose galės mokytis iki 200 vaikų. Prasideda pamokos ukrainiečių vaikams Herojaus mokykloje Kaune. Ugdymas vyksta jų gimtąja kalba, o pamokas veda nuo karo baisybių Ukrainoje pabėgę pedagogai. Vaikai sako to tikrai nesitikėję, bet atvirauja jau pastebėję ir malonių skirtumų.

Seimas svarstys valstiečio Eugenijaus Jovaišos idėją iš esmės keisti abiturientų brandos vertinimo sistemą: rezultatą lemtų ne tik egzaminai, bet ir dalykų vidurkis, neformali veikla. „Šio pakeitimo esmė yra nuo 2027 metų iš esmės pakeisti bendrojo ugdymo mokyklos brandos vertinimą. Nuo 2027 metų brandos vertinimą sudarytų keturios esminės dalys. Pirmoji dalis būtų brandos egzaminai, visiems vienodai privalomi, ir tai sudarytų 50 proc.

Prahos vidurinėje mokykloje ketvirtadienį mačete ginkluotas jaunuolis nužudė mokytoją ir pabėgo, tačiau vėliau buvo sučiuptas, pranešė policija. Mokyklos direktoriaus teigimu, užpuolikas yra tos pačios mokyklos mokinys, skelbia čekų žiniasklaida. „Nusikaltėlis užpuolė mokytoją mačete prieš vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku). Deja, mokytojas užpuolimo neišgyveno“, – sakoma policijos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. Užpuolikas pabėgo, įvykio vietoje palikęs ginklą.

Dauguma savivaldybių jau yra išreiškusios norą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje – daugiau, nei tikėtasi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jau turime tarybų patvirtinimus virš 50 savivaldybių, kurios yra pasirengę dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje. Tai, manau, yra didžiulė sėkmė ir didžiulis susidomėjimas. Mes tikrai nesitikėjome šitokio skaičiaus pirmame etape“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė. Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių.

Britė Lauren Ormesher reikalauja nustoti skaičiuoti vaikų kūno masės indeksą (KMI) – jai neseniai pasakyta, kad keturmetė jos dukra Maggie turi viršsvorio. Jauna mama pasakojo, kaip nustebo išgirdusi, kad jos aktyvi keturmetė turi viršsvorio, remiantis jos KMI patikrinimu mokykloje. Mama gavo laišką, kuriame rašoma, kad Maggie priskirta viršsvorio turinčių grupei, atlikus atitinkamus testus, rašoma mirror.co.uk.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje pirmadienį baigiantis paraiškų priėmimui, norą dalyvauti pareiškė trys ketvirtadaliai savivaldybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS pirmadienį informavo, kad 46 savivaldybių tarybos iš Lietuvoje esančių 60-ies priėmė sprendimą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje, didžioji dalis jų jau atsiuntė prašymus ir nuorodas į priimtus Tarybos sprendimus. Investicijoms – 210 mln.

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba. Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje. „Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai.

Pietų Švedijoje dvi moterys buvo mirtinai subadytos pirmadienį per išpuolį vidurinėje mokykloje, pranešė policija ir pridūrė, kad dėl šios atakos sulaikytas 18-metis moksleivis.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žiniasklaidos priemonė „Nexta“ pasidalijo vaizdeliu iš vienos Rusijos mokyklos, kuriame mokytoja liepia mokiniui rašyti palaikymo žodžius rusų kariams. Taip elgtis nenusiteikęs mokinys mokytojai turėjo tik vieną klausimą: „Man tą būtina daryti?“ Kaip girdėti vaizdo įraše, mokytojai toks nepilnamečio klausimas nepatiko ir ji ėmė jam aiškinti, kodėl jis privalo palaikyti rusų karius.

„Pastaruoju metu mes visi gyvename įtampoje dėl karo Ukrainoje. Dar daugiau – šeimos, kurios augina vaikus, susiduria su papildoma baime ir nežinomybe, nes mes kasdien sulaukiame klausimų iš vaikų, kas bus toliau. Jie klausinėja visko – kodėl kariauja, kas kariauja, ko nepasidalina šalys ir, galiausiai, ar Lietuvoje taip pat bus karas“, –  rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Eglė iš Vilniaus.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lietuvoje jau yra beveik 3 tūkstančiai vaikų iš Ukrainos, jie pradeda mokytis. Mokyklose pradės dėstyti ir ukrainiečių mokytojai, pabėgę nuo karo. Premjerė, savo ruožtu, kalbėjo apie sankcijų ir karo poveikį šalies ekonomikai bei propagandinių kanalų ir susirinkimų draudimą.

Devintąją Rusijos invazijos į Ukrainos dieną okupantų pajėgos toliau be skrupulų naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Skelbiama, kad penktadienį, apie devintą valandą ryto, Rusijos kariai sudavė galingą smūgį Žytomyro miestui ir praktiškai sunaikino ten buvusią mokyklą. Įvairiose miesto vietose buvo girdėti sprogimai, o po jų miesto centre esančioje mokykloje buvo matyti išgriautos pastatos sienos ir įgriuvęs stogas. „Ką tik buvo paleista raketa arba sprogo bomba.

Per žiemos priėmimą į profesines mokyklas įstojo 1007 jaunuoliai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jie mokymo sutartis pasirašė su 21 įstaiga.

Mokytojams ir tėvams skundžiantis dėl sumažėjusio vaikų dėmesingumo, Seime pasigirdo siūlymų įstatymu uždrausti moksleiviams pamokų metu turėti telefonus. Idėjos autorius Justas Džiugelis sako kol kas tik klausiantis visuomenės ir renkantis informaciją, ar tokį jo siūlomą įstatymą palaikys žmonės. Specialistai sako: kad vaikai nesinaudotų telefonais, reikalingas bendras sutarimas, bet ne įstatymas.

Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras pirmadienį nusprendė savaitei pratęsti nuotolinį ugdymą 5–12 klasių moksleiviams. „Pratęsėme savaitei, nes situacija nėra pagerėjusi“, – BNS sakė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Anot jo, šiuo metu COVID-19 serga daugiau kaip pusšimtis mokytojų, vien dėlto būtų sudėtinga užtikrinti kontaktinį ugdymą. „Dabar didžioji dalis moko nuotoliniu, neima nedarbingumo pažymėjimo.

Ši, atrodytų, nekaltai atrodanti priešpiečių dėžutė, matyt, turėtų skambėti pavojaus varpais tėvams – bet ar jūs galite pastebėti kodėl? Dėžutėje sudėti baltos duonos sumuštiniai su kumpiu, krekeriai, vaisių vyniotinis ir šokoladinis jogurtas, ir ji atrodo gana panaši į tai, ką daugelis iš mūsų vaikystėje valgydavo per pietų pertrauką.

Baigiant rengti 11–12 klasės literatūrinio ugdymo programos projekto dalį, programos atnaujintojai siūlo mažinti kūrinių kiekį ir leisti mokytojams patiems juos rinktis, pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŽA). „Mokytojai jau seniai kalba apie tai, kad dabar galiojančios pagrindinio ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos turinio prasme yra perkrautos.

Naujų  koronaviruso atvejų per parą vėl kone pusseptinto tūkstančio. Daugėjant susirgimų koronavirusu dalis mokyklų vėl pereina prie nuotolinio ugdymo. Karantinas nuo šiandien paskelbtas Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje. Akmenės rajonas nusprendė, kad nuo pirmadienio, bent savaitei, šešių mokyklų 5-12 klasių mokiniai pereina prie nuotolinio ugdymo. Laikinai užsidaro ir kai kurie darželiai.

Epidemiologinei situacijai prastėjant, Akmenės rajono ugdymo įstaigos savaitei pereina prie nuotolinio ugdymo. Savivaldybė taip pat iki kovo uždraudžia renginius uždarose patalpose. Pasak mero, sprendimai priimti atsižvelgus į pastarųjų dienų užsikrėtimų skaičius. Apie tai pranešama savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime nurodoma, kad sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje.

Mokykla moksleiviams tampa antraisiais namais, kur jie ne tik mokosi, bet ir traukia pavalgyti. Tik kartais norai prasilenkia su realybe – tai pastebėjo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai ir jų tėvai, kuriuos maisto kokybė mokyklos valgykloje šokiruoja. Mokyklos direktorius sako, kad tiesioginių skundų nesulaukia, tačiau jau turi veiksmų planą, kad būtų gerinama maitinimo kokybė.

Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti vilnietė Inga Krasuckienė pašiurpo išgirdusi žinią apie dar vieno karantino tikimybę. Nes dar vienas jos ir kitų Lietuvos vaikų uždarymas į namus prilygtų katastrofai.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.

Anglė mama jau dvejus metus savo dukros neleidžia į mokyklą, kad ši neužsikrėstų koronavirusu, nors viruso pavojus vaikams ir nedidelis. Lisa Diaz savo vaikus – devynmetę Heleną ir dvylikametį Alexą – pradėjo iš namų mokyti 2020 metų kovo mėnesį, kai Borisas Johnsonas uždarė mokyklas pirmojo karantino metu. Bet net ir mokykloms atsidarius Lisa atsisakė leisti savo vaikus į mokyklą. Alexą ji išleido tik 2021 metų lapkritį, kai jis gavo dvi skiepų dozes.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį viešame posėdyje pradeda nagrinėti bylą dėl privalomo kaukių dėvėjimo mokyklose. Teismas priėmė grupės Seimo narių pareiškimą ištirti atitinkamą sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimą.

Narkotikų vartojimas tarp moksleivių – giliai įsišaknijusi, tačiau sunkiai pastebima problema. Statistika rodo, kad kas penktas gimnazijos mokinys yra bent kartą gyvenime išbandęs psichoaktyviųjų medžiagų. Gydytojas toksikologas patarė, kaip tėvai gali atpažinti, kada jų atžala galimai svaiginasi kvaišalais. Tačiau pavartoję narkotikų mokiniai gali pasirodyti ne tik namuose, bet ir pamokose. Vienos Kauno mokyklos direktorius atskleidė, kaip kilus tokiam įtarimui turėtų elgtis mokytojas.

Ketvirtadienį Kaune – specialiųjų tarnybų sujudimas.  Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje kilo gaisras. Pranešama, kad iš mokyklos buvo evakuoti mokiniai.  Pirminiais duomenimis, ugnis įsiplieskė elektros skydinėje ir išsiplėtė sienoje. Liepsnų matyti nebuvo, gaisrą numalšino pačios mokyklos darbuotojai.  Į įvykio vietoje buvo išsiųstos sustiprintos pajėgos, tačiau dar pakeliui jos buvo atšauktos.

COVID-19 situacija mokyklose šiuo metu yra stabili, todėl galimybė įvesti nuotolinį mokymąsi nesvarstoma, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji tai pat užsiminė, kad šiuo metu nėra svarstoma apie prievolės skiepytis įvedimą švietimo darbuotojams.

Vaikų formaliajam bei neformaliajam ugdymui galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama, o vakcinuotiems suaugusiems asmenims galimybių pasas neribotai prasitęs iš karto po trečios sustiprinančios dozės, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. „Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui galimybių paso reikalavimo nėra ir nebus.

Mokyklų direktoriai vardija, kad vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais teko susidurti pandemijos metu buvo darbas su tėvais. Kai kurie prieš pandemijos valdymo priemones nusiteikę tėvai be perstojo atakuoja mokyklų vadovus iš anksto paruoštais pareiškimais ir kelia jiems spaudimą. Valdyti srautus, užtikrinti klasių vėdinimą, prižiūrėti, kad vaikai sklandžiai testuotųsi – tik keli iš klausimų, pastaruoju metu neduodantys mokyklų vadovams ramybės.

Mokytojai įvairiais būdais stengiasi sudominti savo mokinius pamokose, tačiau kartais prašauna. Visai kaip ir šio vaizdelio herojus, kurio noras uždainuoti pamokos metu jam kainavo darbo vietą. Vienoje Teksaso valstijos Ostino miesto mokykloje pavaduojantis mokytojas į klasę atsinešė karaokės aparatą ir pamokos metu uždainavo Britney Spears hitą „Toxic“. Šį momentą mokiniai, žinoma, ėmė filmuoti ir mokytojo pasirodymu pasidalijo socialiniuose tinkluose.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis surengė paskelbė, kad beveik visose miesto gimnazijose ir progimnazijose aptikta kokaino pėdsakų.  Maža to, rasta ir kitų narkotikų – heroino, amfetamino, ekstazi ženklų. Jų nebuvo tik pas pradinukus. Jau nuo ryto Alytaus mokyklose policijos pareigūnai su tarnybiniais šunimis atliko patikras patalpose.  Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina, kad narkotikų pėdsakų galima aptikti visur – ne tik mokyklose.