mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, galinčių kompiuterius padovanoti ar paskolinti mokykloms. 5 tūkstančių kompiuterių bus perkama, dar 30 tūkst. bus nuomojama. Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. Eur. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys. „Atlikome rinkos analizę.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pranešė kartu su partnerėmis pasirengusi išdalyti apie 5 tūkst. išmaniųjų įrenginių jų neturintiems moksleiviams nuotoliam mokymuisi. Ministerija taip pat skelbia teikianti prašymą vyriausybei finansuoti tokį projektą. Ministerija išsiaiškino, kad nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono su interneto ryšiu – neišvengiamų įrenginių nuotoliniam mokymuisi, namuose neturi tik apie 3 proc. šalies moksleivių.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo. „Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Mokslininkai pastebėjo tendencijas, vyraujančias mįslingų pliūpsnių serijose, kurios atkeliauja iš vieno šaltinio, esančio už pusės milijardo šviesmečių nuo Žemės. Greitieji radijo pliūpsniai, arba FRB, yra milisekundės ilgio radijo bangų pliūpsniai kosmose. Individualūs radijo pliūpsniai sklinda kartą ir daugiau nesikartoja. Tačiau besikartojantys greitieji radijo pliūpsniai yra žinomi dėl  kelis kartus siunčiamų trumpų energetinių radijo bangų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydama peržiūrėti mokyklų bendrųjų programų rengimo konkurso sąlygas. „Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turės dirbti mokytojai.

Babuinas patinas, kuriam Australijoje turėjo būti atlikta vazektomijos operacija, antradienį drauge su savo „dviem žmonomis“ ištrūko į laisvę ir klaidžiojo didžiausio šalies miesto gatvėse stebint suglumusiems vietos gyventojams. Gyvūnų specialistai ir policininkai buvo iškviesti beždžionėms vakarinio piko valandą pabėgus iš sunkvežimio, kuriuo jie buvo vežami į vieną Sidnėjaus ligoninę.

Aukštasis mokslas Lietuvoje vėl brangs. Nuo rugsėjo kai kurių specialybių studentai, jei nepaklius į valstybės finansuojamas vietas, už studijas per metus turės pakloti ir pora, ir keliais šimtais eurų daugiau. Dalis studijų programų brangs ir beveik dviem tūkstančiais. Tiesa, tuo pačiu daugės ir valstybės finansuojamų vietų, o kartelė norintiems įstotį į aukštąjį mokslą bus kiek pamažinta.

Rusijos mokslininkai, kartu su kolegomis iš Prinstono universiteto, amžinajame įšale Sibire aptiko 42 tūkst. metų „miegojusius“ nematodus. Specialistams laboratorijoje pavyko juos „atgaivinti“. Šis atradimas gali prisidėti prie donorų organų užšaldymo technologijų tobulinimo. Tačiau ekspertai taip pat ir nerimauja – ledynuose gali slypėti nesuskaičiuojamas bakterijų, grybelių, įvairių gyvių ir augalų kiekis, ir nėra aišku, kuo pasireikš jų pabudimas, jeigu ledynai ištirptų.  42 tūkst.

Pasirodo, Lietuva turi daugiausiai moterų mokslininkių ir inžinierių tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Nors pasaulinė statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, mūsų šalyje net 57 proc. mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Remiantis „Eurostat“ duomenimis (2018 m.), Europos Sąjungos valstybėse 59 proc. visų mokslininkų ir inžinierių yra vyrai, o tik 41 proc. – moterys.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Harvardo universiteto profesoriui dėl nuslėptų pajamų, kurias jis gavo iš Kinijos Uhano universiteto. Chemijos ir cheminės biologijos departamento vadovas yra kaltinamas melavęs Gynybos departamentui apie iš kinų gautas lėšas.  Charlesas M. Lieberis, „Reuters“ pripažintas geriausiu pasaulio 2000-2010 metų chemiku, yra kaltinimas Gynybos departamentui nedeklaravęs savo interesų Kinijos programoje „Tūkstantis talentų“, įskaitant ir gautas pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas, rašoma Švietimo mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Dauguma savivaldybių merų pritaria siūlymui švietimo lėšų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms. Šį siūlymą diskusijai pateikė premjeras Saulius Skvernelis parlamentinėms partijoms išsiųstame susitarimo projekte. Lietuvos savivaldybių asociacija BNS nurodė, kad tokiam siūlymui pritaria 36 iš 50 merų, dalyvavusių apklausoje, 12 merų siūlė pasilikti prie esamos tvarkos.

Vasario mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Kauno klinikų specialistai pradės naują tyrimą, kuriuo sieks nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą tarp 25–64 metų amžiaus kauniečių. Keli tūkstančiai tyrimo dalyvių bus parinkti atsitiktine tvarka. Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir antro tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga Lietuvos gyventojai.

Kruopšti analizė parodė, kad milžinišku balionu Antarktidoje užfiksuotų dalelių dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis paaiškinti negalima. Tad, prasidėjo aiškinimosi, kas jos yra, lenktynės. 2006 metais ir paskui dar 2014, NASA mokslininkai, naudodami oro balioną su dalelių detektoriumi Antarctic Impulsive Transient Antenna (ANITA), užfiksavimo neaiškius signalus.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Prezidentas vėl žeria kritiką švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Esą finansavimas švietimui auga, tačiau mokinių pasiekimai negerėja. Jam antrina ir Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė, kuri tvirtina, kad švietimo sistemoje – tikra betvarkė. Pasak jų, šiandieninė sistema ruošia ne imlius jaunus žmones, o pašalpų gavėjus. Vykdant pirkimus, paslaugos nuolatos įsigyjamos iš vieno ir to paties tiekėjo, o institucijose dirba giminaičiai.

Ar pamenate, kada paskutinį kartą esate čiuožę nuo čiuožynės? Daugelio atsakymas  skambėtų panašiai  –  vaikystėje. Tačiau moderni korporatyvinė čiuožynė, sostinės centre, skirta visiems, net ir verslininkams. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas skatina socialines ir kultūrines inovacijas. Kūrybinių industrijų sektorius sparčiai auga Lietuvoje, o sukurti sprendimai naudingi visuomenei.

Europai siekiant tapti atsinaujinančių energijos šaltinių lydere, Lietuva sparčiai kuria  inovacijas, padedančias užtikrinti vartotojui švarią, patikimą ir sumaniai naudojamą energiją.   Lietuvos verslininkai bendradarbiaudami su mokslu  ėmėsi ambicingo iššūkio - užauginti milijoną  medžių, tai yra energetinę plantaciją, panaudojant visas miesto atliekas.

Mokslo ir verslo tandemas sukūrė aukso vertės unikaliais trąšas ir surado formulę, gebančią  kibirą uogų paversti maža it LEGO kaladėle.   Į kokią dirvą nukeliaus sėklytė ir kokį pirmą kąsnį ragausime tai agroinovacijų ir maisto technologijų uždavinys. Lietuvių mokslininkų sukurtos, natūralios organinės trąšos, pagamintos iš galvijų komposto, garantuoja sveiko ir ekologiško maisto kelią į jūsų lėkštę.

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina. Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Unikalūs lietuvių išradimai kuria naują istoriją biotechnologijų industrijoje. Ląstelės – kovotojos nugali vėžį, o 3D lazeriniai spausdintuvai – geba atkurti kaulą! Mokslo ir verslo bendradarbiavimo galia kuria stebuklus. Sunku patikėti, bet mes patys savo ląstelių pagalba galime įveikti vėžį. Dentritinių ląstelių vakcina – lietuvių mokslininkų vystoma technologija, padedanti beveik pusei sergančiųjų visiškai įveikti ligą.

Viena JAV medicinos bendrovė nustatė naują žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) potipį ir pareiškė, kad šis atradimas rodo, jog moderniausi genomo sekų nustatymo metodai padeda tyrėjams užbėgti už akių mutacijoms. Naujasis ŽIV-1 M grupės L potipio virusas buvo aptiktas trijų žmonių kraujo mėginiuose, paimtuose nuo 9-ojo dešimtmečio iki 2001 metų Kongo Demokratinėje Respublikoje, ketvirtadienį pranešė bendrovės „Abbott“ laboratorija.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Graužikų smegenys kur kas pajėgesnės, nei buvo manyta iki šiol. Žiurkės – vairuoja, tik ne mūsų didelius automobilius, o mažas specialiai joms mokslininkų pagamintas mašinėles. Elektra varomi ratukai apačioje, vietoje automobilio kėbulo – plastikinis indelis. Už vairo žiurkė. Ir taip – ji pati vairuoja, letenėlėmis liesdama specialius metalinius strypelius. Žiurkių dydžio mašinėles sukonstruoti sumanė Ričmondo universiteto mokslininkai Virdžinijoje, JAV.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Jis protingas ir perduoda išmoktas pamokas savo giminaičiams, nors ir neturi smegenų. Panašus į gleives ir perpjautas pusiau vos per 2 min. sugyja… Netrukus pamatysite būtybę, kuri mokslininkams iki šiol yra viena iš gamtos paslapčių – ir ji pirmą kartą demonstruojama muziejuje Paryžiuje. Pirmą kartą Paryžiaus muziejuje demonstruojamos geltonas kerpes primenančios gleivės per valandą gali nukeliauti 4 cm. Ir joms nebaisios jokios kliūtys – mat išmoksta jas įveikti.

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Mokslininkai „ištaisė“ tyrimą dėl taip vadinamų „ragų“ paauglių pakaušyje susiformavimo. Pasirodo, kad tai nėra susiję su išmaniaisiais telefonais, kaip buvo skelbiama anksčiau. Maža to, tyrimo autorius buvo apkaltintas interesų konfliktu. Mokslo naujienų žurnalas „Scientific Reports“ turėjo redaguoti jau publikuotą mokslinį tyrimą, kuriame buvo kalbama apie „raginių ataugų“ atsiradimą pas paauglius dėl nuolatinio sulinkimo sėdint, įnikus į išmaniuosius telefonus.

Mokslas suteikia viltį paralyžiaus ištiktiems pacientams vieną dieną atsistoti ant kojų. Štai galūnių nevaldantis vyras išmėgino eksperimentinį mintimis valdomą prietaisą egzo-skeletą ir po daugybės metų pats žengė pirmuosius žingsnius. 28-erių vyras dėl paralyžiaus nevaldo nei rankų, nei kojų, tačiau po dvejus metus trukusių eksperimentų jis kaupiasi pirmiesiems žingsniams su mintimis valdomu prietaisu – egzo-skeletu. Ir jam pavyksta.

„Ieškau darbo“ – tokiais žodžiais Tarptautinės mokytojo dienos išvakarėse dalinasi ketvirtadienį iš mokyklos atleista anglų kalbos mokytoja, turinti daktaro laipsnį, bet išgirdusi, kad jos kvalifikacija netinkama. „Ketvirtadienis, mokytojų dienos išvakarės. 11.42 val. po pamokos kraunuosi daiktus, mokinė padovanoja dovanėlę. 11.59 val. sėdžiu mokyklos direktoriaus kabinete ir man pranešama, kad nuo rytojais esu atleidžiama iš darbo“, – „Facebook“ rašė mokytoja.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Visi pažįsta žmogų, kuris alpsta vos pamatęs kraują. Tiesą sakant, mokslininkai skaičiuoja, kad net 15 proc. žmonių pasijaučia silpnai vos pamatę kraują. Dažnai tai net nėra rimtos žaizdos, tačiau suaugę vyrai ir moterys ima ieškoti, kur galėtų atsisėsti. Ar prigulti. Kodėl taip yra? Kraujas yra visiškai natūralus dalykas. Žmonės per visą savo istoriją kariavo, medžiojo, ūkininkavo ir ieškojo nuotykių.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kaip jam mokykloje sekasi šiandien, gali pagerinti savo pažymius – tuo įsitikinęs jaunas ir ambicingas fizikos korepetitorius bei socialinis verslininkas Eimantas Bekėža. Jis ne tik sukūrė unikalią mokymosi sistemą, bet ir ketina sugriauti mitą, kad papildomas individualizuotas mokymas turi būti brangus ir sunkiai prieinamas. „Mano nuomone, vaiko galimybes geriausiai gali atskleisti personalizuotas, asmeniškai jam pritaikytas mokymas.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Platus gėlių pasirinkimas Parduotuvėse „Lidl“ pirkėjų šį šventinį savaitgalį lauks specialūs pasiūlymai, skirti paminėti Mokslo ir žinių dieną.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Šių metų pradžioje pakeltu balsu su mokiniais bendravusi Žiežmarių gimnazijos mokytoja išeina iš darbo šalių susitarimu, antradienį pranešė Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. „Mokytoja sutiko su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu ir šiandien turėtų būti sutvarkyti visi dokumentai“, – BNS sakė meras. Pasak jo, pedagogė diskreditavo švietimo sistemą, savivaldybę ir mokytojo profesiją. „Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį.

Kauno „Žalgirio“ marškinėlius artėjantį sezoną vilkėsiantis amerikietis Nigelis Hayesas savo dienas jau leidžia Kaune. Individualios treniruotės ir pažintis su miestu yra tik dalis to, ką artimiausiu metu čia teks patirti 203 cm ūgio krepšininkui. N. Hayesas, akivaizdu, nestokoja ir humoro jausmo. Štai paskutinis krepšininko įrašas socialiniame tinkle kaip reikiant prajuokino žaliai-baltus sirgalius. Amerikietis įsigijo lietuvių kalbos pradžiamokslį ir sirgaliams skyrė ambicingą pažadą.

Naujausias tyrimas parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra labiau linkę tikėti moksliniais įrodymais, net jei jie prieštarauja religinėms tiesoms. Rezultatai parodė, kad lietuviai išreiškia daug didesnį pasitikėjimą moksliniams faktams nei vakariečiai, kurių didelė dalis labiau linkę tikėti religinėmis dogmomis. Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ išleido 2018 m. atliktą tyrimą „Wellcome Global Monitor“, kuriame nagrinėjamas viso pasaulio gyventojų požiūris į mokslą.

Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad minimalus stojamasis balas būtų privalomas renkantis ir valstybės nefinansuojamas studijų programas.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Kiek reikia moksleiviams vasarą atostogauti – 2 ar 3 mėnesius, o gal dar daugiau? Prailginti mokslo metai sulaukė didžiulės kritikos lavinos, o savivaldybės jau reikalauja grąžinti 3 mėnesių atostogas. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras neketina paklusti ir ragina mokytis 10 mėnesių, o ilsėtis vos 2. Anot jo, reikia ne ilginti atostogas, o mokyklas ir programas pritaikyti mokymui per karščius.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.

Lietuvoje daugėja abiturientų, kurie studijuoti vyksta į užsienį, vėliau ten dažnai ir lieka. Nors dauguma jaunuolių žada toliau mokytis Lietuvoje, beveik kas ketvirtas planuoja studijas užsienyje, o kas trečias prieš mokydamasis Lietuvoje nori bent metus pagyventi svetur. Vyriausybėje sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikę abiturientai, „šimtukininkai“, pagerbiami kasmet.