mokslas

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

Kol pasaulis buvo užsiėmęs šeštadieniais reikalais, futbolo aikštės skersmens asteroidas prašvilpė pro mūsų planetą. NASA mokslininkai masyvų asteroidą Arizonos observatorijoje pastebėjo, likus vos kelioms valandoms iki jo praskridimo. Vos po 21 valandos nuo pradinio pastebėjimo, asteroidas 2018 GE3 prisigretino kiek nejaukiai arti. Skriedamas ~106 000 km/h greičiu, asteroidas nuo Žemės buvo per pusę vidutinio atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

Plokščios žemės judėjimas, panašu, greitu metu nepranyks. Tačiau neramu, koks skaičius žmonių apie tai diskutuoja, o svarbiausia – tiki, kad žemė – visai ne apvali, o plokščia, rašo portalas iflsciene.com. Neseniai Amerikoje atliktoje apklausoje išryškėjo nemalonūs rezultatai, todėl tikėkimės, kad dalis respondentų juokavo. Reprezentatyvi 8215 JAV gyventojų apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų visada tvirtai tikėjo, jog Žemė – apvali.

Yra nemažai hipotezių apie tai, kodėl įvyko Didysis sprogimas ir kas buvo „iki jo“ (jei taip galima sakyti apie įvykius prieš atsirandant laiko koordinatei). Neretai šiose hipotezėse figūruoja multivisata – daugybės visatų, daugiau ar mažiau panašių į mūsiškę, idėja. Bet yra problema – patikrinti multivisatos idėjų praktiškai neįmanoma, nes neįmanoma aptikti paralelinių visatų, kadangi jos su mūsiške nesąveikauja.

Pasižvalgykite gyvūnų pasaulyje - kas dar be žmogaus turi tokią didelę ir nefunkcionalią nosį kaip mes? Visi kiti gyvūnai puikiai naudojasi savo uosle ar kitaip naudoja nosį. Jei nosis gyvūnui nėra labai svarbi, ji dažniausiai būna maža. Tai kodėl tada žmogaus nosis yra tokia didelė? Juk ją taip lengva kur nors susitrenkti! Iš tikrųjų žmogaus nosies dydis yra didesnė mįslė nei gali pasirodyti. Mūsų uoslė yra gana prasta, lyginant su kitais gyvūnais.

Žmonės yra įdomūs gyvūnai. Visi mes esame labai skirtingi. Žemėje gyvena įvairaus ūgio, odos, plaukų spalvos, veido bruožų žmonių. Viskas priklauso nuo aplinkos, tačiau net ir vienoje geografinėje vietoje gyvenančios moterys dažnai turi labai skirtingo dydžio krūtis. Kodėl taip yra? Juk jos atlieka tą pačią paskirtį. Galbūt šis klausimas skamba keistai, tačiau mokslininkams tai - didžiulis galvosūkis. Pasižvalgę gyvūnų pasaulyje pamatysime, kad atskiros jų kūno dalys savo dydžiu skiriasi nedaug.

Rytų Suomijos universiteto tyrėjai aptiko, kad sumažinti priešlaikinės mirties riziką galima vartojant „Omega-6“ riebalų rūgštis, rašoma „Eurekalert!“. „Linoleno rūgštis yra polinesočiosioji rūgštis. Mes aptikome ryšį tarp aukšto linoleno rūgšties lygio kraujyje ir mažesnės priešlaikinės mirties tikimybės“, – pareiškė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Jyrki Virtanenas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtino mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Į universitetus bus galima priimti su ne mažesniu nei 3,6 balo, o stojantieji į kolegijas turės surinkti mažiausiai 2 balus. Pernai slenkstis į universitetus siekė 3, į kolegijas – 1,6 balo. ŠMM pabrėžia, kad aukštesnis balas patvirtintas pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas), dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, trečiadienį pranešė jo šeimos atstovas. 1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą. S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.

KMI (kūno masės indeksą) gali sužinoti kiekviena. Tačiau egzistuoja viena formulė, kuri gali padėti sužinoti, koks būtų jūsų idealus svoris pagal ūgį. Žmogaus kūne yra trys parametrai glaudžiai susiję - aukštis, svoris, amžius. Jie tarpusavyje yra neatskiriami. Tai patvirtina idealios kūno parametrų skaičiavimo formulės.  Egzistuoja keletas būdų apskaičiuoti, kiek turėtų sverti žmogus, būdamas vienokio ar kitokio ūgio.

Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti. Per artimiausius 10-15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas.

Dirbtinis intelektas (DI) teikia didžiulės naudos mokslų srityje, tačiau kelia ir pavojų, jei būtų netinkamai naudojamas, sako Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios DI tyrimo ir taikymo bendrovės „DeepMind“ vadovas Demisas Hassabisas.

Kad ir kokį didelį vaidmenį mūsų gyvenime vaidintų miegas, mes apie jį vis dar žinome per mažai. Nors žinome, kad miegas gerina mūsų imunitetą, balansuoja hormonų lygius, sumažina spaudimą ir išvalo smegenis nuo toksinų, apie miegą vis dar sklando galybė nepaneigtų mitų. Štai keli populiariausi mitai apie miegą, rašo portalas independent.co.uk: Jūs galite tapti „vyturiu“ Ar esate anksti keltis mėgstantis „vyturys“, ar naktinėti mėgstanti „pelėda“, ar tarpinis jų variantas, lemia daug veiksnių.

Nors šiuo metu Lietuva jau vaduojasi iš gripo gniaužtų, panašu, kad pasaulyje gali kilti nauja pavojaus banga. Mokslininkų teigimu, pats pavojingiausias ir žmonijai grėsmingiausias – paukščių gripas.  Prieš kelias dienas „The Mirror“ publikuotas straipsnis, kuriame iškeliama grėsminga prognozė: nevaldoma šio gripo forma gali pasigležti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

 Turbūt daugelis moterų pasakytų, kad yra tokių dalykų, kurie joms nepatinka, kai kalbama apie vyrus. Veikiausiai ir vyrai turėtų pastabų, tačiau kaip tyčia, dažniausiai kalbant apie intymius dalykus, atgyja moterys ir rėžia viską iš širdies. Tiesa, tik ne patiems vyrams. Naujausias tyrimas atskleidė, koks vyrų elgesys sekso metu joms labiausiai nepatinka.

Seime nugulė visų tėvų svajonė – idėja, atrodytų, turinti išgelbėti besikamuojančius ir išspręsti vietų darželiuose trūkumą. Siūloma leisti kurti „šeimos darželius“, kur vienas asmuo galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų. Tačiau edukologai skambina pavojaus varpais – tokios vietos neužtikrins tinkamo vaikų ugdymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius.

Vidaus reikalų ministerija siūlo plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal pataisas, kurias trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Miegas mums yra būtinas kaip maistas ar vanduo. Visgi, mes žinome, kad ilgai be vandens neištvertume, o ir alkis mums primena, kad be maisto mes paprasčiausiai mirtume. O štai miego trūkumą su mirtimi surišti kažkaip sunku.

Žmogaus akių spalva keičiasi nuolat. Mes gimstame su pakankamai šviesios spalvos akimis, kurios vėliau patamsėja, o su amžiumi ir vėl tampa šviesesnėmis (kai kuriems žmonėms - dar tamsesnėmis). Bet ar įmanoma bet kada pasikeisti akių spalvą? Juk dėl grožio žmonės ryžtasi ir labai sudėtingoms procedūroms. Visi žino, kad akių spalvą galima koreguoti labai paprastai - spalvoti lęšiai yra lengvai prieinami ir net nelabai brangūs.

Kiekviena apleista vieta turi savo istoriją, o pastaruoju metu atrasti užmirštus ir turistų tikrai niekada nelankomus pastatus tampa populiaru. Šį kartą nusikelkime į Niujorke esančią 1930 metais pastatytą „Rocklando“ psichiatrijos ligoninę. Šie įspūdingi vaizdai atskleidžia kone paskutinį žvilgsnį į amerikietiškos psichiatrijos ligoninės liekanas, kur pacientai buvo gydomi elektrošoku ir taikant lobotomiją. Šiame pastate buvo gydomi daugiau nei 9 tūkstančiai pacientų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) siūlo gerinti verslo ir mokslo bendradarbiavimo sąlygas. „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas pas mus nėra toks, kokio norėtume. (...) Jeigu bus įgyvendintos šios rekomendacijos, tai bendradarbiavimas taps lengvesnis“, – pristatydamas tyrimą, antradienį kalbėjo agentūros vadovas Ramojus Reimeris.

 Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje paskelbti 2017-ųjų mokslo premijų laureatai, tarp jų pateko mokslininkas Virginijus Šikšnys su komanda. V. Šikšnys, Giedrius Gasiūnas, Tomas Šinkūnas ir Tautvydas Karvelis atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai daryta iki šiol.

Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje bus paskelbti 2017 metų mokslo premijos laureatai. Kasmet skiriama ne daugiau kaip septynios premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse bei viena technologijos mokslų srityje.

Amerikiečiai žavisi dirbtiniu intelektu, bet ir baiminasi dėl jo neigiamo poveikio, įskaitant įtaką darbo rinkai, atskleidė neseniai atlikta apklausa. „Gallup“ atlikta apklausa parodė, kad 79 proc. amerikiečių sakė, kad dirbtinis intelektas iki šiol turėjo teigiamą ar labai teigiamą poveikį jų gyvenimui. Tačiau tuo pat metu 73 proc. apklaustų manė, kad vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas daugiau darbo vietų panaikins, nei sukurs. O 63 proc.

Garsus mokslininkas tvirtina, kad žmogaus ir šimpanzės hibridas buvo sukurtas atliekant mokslinius tyrimus dar prieš 100 metų. Tačiau netrukus padaras buvo nužudytas supanikavusių gydytojų ir mokslininkų, rašo news.com.au. Evoliucinis psichologas ir Albany universiteto profesorius Gordonas Gallupas sukūrė terminą „žmoganzė“ (angl. „humanzee“ = human +chimpanzee), kuris vartojamas apibūdinti moksliškai įmanomą hibridą tarp žmogaus ir šimpanzės, bandytą sukurti XX amžiuje.

 Kai sausio viduryje Havajuose nuaidėjo netikras įspėjimas dėl besiartinančios balistinės raketos, daugelis žmonių nežinojo, nei kur dėtis, nei ką daryti, ar išvis pavyks išgyventi branduolinę ataką, rašo portalas iflscience.com. Jei internete imtumėte ieškoti, kaip apsisaugoti branduolinės nelaimės metu, veikiausiai rasite patarimų nuo atominės bombos sprogimo slėptis patalpoje. Bet toks patarimas padės tik tuo atveju, jei bomba sprogs netikėtai, pavyzdžiui, per teroristinę ataką.

Narkozė – preparatais sukeliamas ligonio užmigdymas, kurio metu žmogus visiškai ar iš dalies netenka sąmonės ir nejaučia skausmo. Kaip narkozė veikia? Nežinome. Nežino ir mokslininkai. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, vienas iš svarbiausių sėkmingų operacijų darbo įrankis iki šiol yra paslaptis. Bet dabar Australijos mokslininkai mano, kad šiek tiek priartėjo prie tiesos. Jums gali atrodyti, kad tai - nesąmonė. Kodėl kas nors naudotų tai, ko nesupranta? Tačiau tai yra tiesa.

Pasaulio ekonomikos forume Davose daugiau kaip trys tūkstančiai politikų, verslo vadovų ir mokslininkų svarsto, kaip išspręsti didžiausias šių laikų problemas. Ilgalaikės ekonominės pažangos skatinimas ir naujų ekonominių modelių paieška, turtinė nelygybė ir socialinė atskirtis – didžiausi šių laikų iššūkiai, o ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai ir technologijų atnešami pokyčiai, jeigu jiems nepasiruošime, gali įnešti dar daugiau sumaišties ir įtampos.

Ką bendro turi W. A. Mozartas, Albertas Einsteinas, Charlesas Darwinas, Stanley'is Kubrickas, Courtney Love ir Mis Montana – 2012? Juos vienija ne šlovė ar gebėjimai, o vystymosi sutrikimai, kurie dabar vadinami „autizmo spektro sutrikimais“. Tai ganėtinai nauja sąvoka, neegzistavusi Mocarto ir Einšteino laikais, tačiau tokią diagnozę galima nustatyti iš dienoraščių ir jų amžininkų atsiminimų.

Tyrėjai paviešino šią ilgą laiką klausimus kėlusią problemą, kur visgi slypi paslaptis? Be abejo, šis klausimas yra natūralus, kodėl tam tikri vyrai turi rusvas barzdas... Nors jų plaukai nėra rausvi ar ryži, rašo indy100.com. Anaiptol, tik labai maža žmonių dalis yra tikrieji raudonplaukiai, bet ne tik jie gali užsiauginti rusvas barzdas. Viską lemia genetinė mutacija arba MC1R geno turėjimas.

Kiekvienoje pasaulio šalyse skiriasi ne tik studentai, bet ir vietos, kuriose jie gyvena – bendrabučiai. Daugelis lietuvių skundžiasi itin prastomis bendrabučių sąlygomis mūsų šalyje. Socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai nuotraukų iš Lietuvos studentų gyvenimo. Reikia pripažinti, kad nuotraukose matoma kasdienybė – daugiau nei nuvilianti. Kyla klausimas: ar ir kitose šalyse į studentą žiūrima taip aplaidžiai? Ar tikrai studentai gali išgyventi bet kuriomis sąlygomis.

Mokslo pažanga dažnai jau nieko nebestebina tol, kol paliečiama itin jautri tema. Tokių temų sąraše tikrai yra ir pagalba šeimoms, kurios negali natūraliai susilaukti vaikų. Paviešinta, kad moteriai JAV pavyko susilaukti kūdikio iš daugiau nei 20 metų šaldyto embriono, rašo washingtonpost.com. Prieš 7 metus ištekėjusi Tina Gibson žinojo, kad jai su vyru natūraliai susilaukti vaikų tikriausiai nepavyks. Jos vyras, 33 metų Benjaminas Gibsonas serga cistine fibroze, kuri nulemia vyrų nevaisingumą.

 Dėstytojų atlyginimai kitąmet turėtų augti vidutiniškai 20 procentų – nuo šimto eurų asistentui iki daugiau kaip 200 eurų profesoriui, rodo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenys. Kitų metų biudžete dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti yra numatyta 22,9 mln. eurų, iš jų didžioji dalis lėšų tenka universitetams, beveik 17 mln. eurų.

Į Lietuvą po truputį ateina suvokimas, kad bene didžiausia ir geriausia įmanoma investicija yra edukacija. Išsilavinęs žmogus darbo rinkoje yra kur kas patrauklesnis kandidatas, o mokytis – niekada ne vėlu. Anksčiau žmonės apsiribodavo baigtomis bakalauro studijomis universitete ar kolegijoje, tuo tarpu dabar retam riba tampa ir įgytas magistro laipsnis.

Australas berniukas be vaizdą apdorojančio smegenų centro suglumino gydytojus savo beveik normalia rega. Septynmetis „BI“ netrukus po gimimo neteko regos žievės dėl reto metabolinio susirgimo, vadinamo vidurinės grandies acil-Co-A dehidrogenazės deficito. Pagrindinė regos žievė yra būtina regėjimui, nes apdoroja iš akių perduodamus elektrinius signalus. Žmonių, kurių ši sritis pažeista, aklumas vadinamas žieviniu.

Teorija, kad žmonija kilo iš Afrikos, pastaruoju metu patiria nemenką spaudimą. Ir nors hipotezė, kad mūsų protėviai pirmiausiai atsirado Europoje, seniai paneigta, panašu, kad senąją teoriją vis tiek reikia peržiūrėti iš naujo, rašo portalas iflscience.com. Nauji tyrimai rodo, kad pirmieji priešistoriniai žmonės Afrikos žemyną paliko bent prieš 120 tūkst. metų, o ne prieš 60 tūkst., kaip manyta iki šiol.

Google į dirbtinį intelektą investuoja milžiniškus pinigus ir tai akivaizdžiai atsiperka. Kompanija sugebėjo sukurti dirbtinį intelektą, gebantį susikurti sau „vaikų“, rašo portalas iflscience.com. Šio dirbtinio intelekto atžalos per kelis mėnesius sugebėjo nuo žodžių analizavimo patobulėti iki sudėtingų atvaizdų skleidimo. Savo tinklaraščio įraše „Google“ paaiškino, kaip jų sukurtas dirbtinis intelektas sukuria sau komandą, vadinamą „vaikais“, o tada duoda jiems užduotis.

Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą, tyrinėdami vyrų homoseksualumą ir jų genus. Panašu, kad homoseksualių vyrų du dviejų chromosomų regionai skiriasi nuo heteroseksualių vyrų, rašo portalas iflscience.com. Žinoma, kad vyrų seksualinę orientaciją iš dalies lemia paveldimi genai. Aišku, tai žymiai sudėtingiau, nei skamba, bet mokslininkai tai laiko faktu. Tyrimą atliko NorthShore universiteto genetikų vadovaujami mokslininkai. „Vyrų seksualinė orientacija iš dalies paveldima (30-40 proc.

Įvairios nuošliaužos Žemėje juda dešimčių, kartais net šimtų kilometrų per valandą greičiu. Greičiausios iš jų – piroklastinės tėkmės – ugnikalnių šlaitais lekia iki 240 km/h greičiu. Tačiau tai yra visai nedaug, palyginus su nuošliaužomis Marse. Nauji skaitmeniniai modeliai, įvertinantys slydimą ledu, rodo, kad nuošliaužos gali pasiekti iki 720 km/h greitį.

Senos fantastinės prognozės apie ateitį visuomet pabrėždavo, kad ateityje mokysimės visiškai kitaip. Prie mūsų smegenų bus prijungtos specialios mašinos, kurios leis mokytis greičiau iš efektyviau. Tai kol kas neįvyko, tačiau mokslininkams pavyko tiesiogiai į smegenis patalpinti ne tokios jau paprastos informacijos. Mokslininkai silpnais elektros impulsais stimuliavo beždžionių smegenis, bandydami paveikti sritį, atsakingą už judesius.

Ar aušta laikai, kai žodžiai „aukštasis mokslas“ nebereikš nieko? Jei aukštasis mokslas prieinamas visiems, tai gal jis visai nebėra aukštasis. Aukštųjų mokyklų reitingai atskleidžia gąsdinančią problemą – žemiausius balus turintys studentai privačiose kolegijose laukiami išskėstomis rankomis.

Nauji šalies universitetų, kolegijų bei mokyklų reitingai išryškino ne tik geriausiai specialistus paruošiančias mokslo kalves, bet ir grėsmingas tendencijas. Šįkart reitinge matyti moksleivių žinių spragos – lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys lengvėja, bet žinių moksleiviams vis tiek stinga.

Žmogaus atmintis nėra tobula. Kartais skaitome knygas, mokomės, o vėliau nieko neatsimename. Tai gali baigtis prastu pokalbiu dėl darbo ar neišlaikytu egzaminu. Tačiau ką reikia daryti, kad būtume tikri, jog išmoktą informaciją atsiminsime? Vaterlo Universiteto mokslininkai išbandė keturis būdus, kurie yra dažnai rekomenduojami besimokantiems. Tai buvo skaitymas tyloje, skaitymas balsu, klausymasis kaip kas nors kitas skaito balsu ar savo paties įrašyto balso perklausa.

 Mokslininkai atrado būdą, kaip padėti sau ir būti laimingiems. Pasirodo, reaguodami tam tikrais būdais galime paskatinti tam tikrų laimės hormonų išsiskyrimą ir smegenys patikės, kad esame laimingi. Kokia gi ta laimės formulė? Kada girdėjot iki ašarų užkrečiantį juoką? Tokį nuoširdų mažylių juoką? Tokie pypliai per daug nemąstydami kikena ir yra tiesiog laimingi.

Didžiausių ir pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų metu vulkaniniai pelenai nukloja ištisą žemyną ir sukelia orų pokyčius, jaučiamus ištisus dešimtmečius. Pagal naujai atliktus tyrimus, vulkaninis superišsiveržimas, kuris galintis sunaikinti mūsų civilizaciją, įvyks anksčiau nei buvo manoma, praneša independent.co.uk. Mokslininkai buvo apskaičiavę, kad superišsiveržimai vyksta kas 45-714 tūkstančių metų.

Jungiasi dvi švietimo profesinės sąjungos – Eugenijaus Jesino vadovaujama Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Jūratės Voloskevičienės vadovaujama Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga. Naujoji sąjunga vadinsis Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, steigiamasis suvažiavimas rengiamas šeštadienį Vilniuje. Suvažiavimo metus bus išrinkti naujos organizacijos valdymo organai, patvirtini įstatai, priimta rezoliucija.

Peržiūrėjus internete publikuotus klipus apie įvairiausius monstrus, galima netgi daryti jų klasifikaciją - natūralios gamtinės mutacijos, mistiniai padarai, NSO ir pan. Anot mokslininkų, mutacijos atsiranda retai, ir norint jas aptikti reikia ištirti daug individų. Nuotraukų galerijoje - mutacijos, kurios užsienio portaluose buvo minimos dažniausiai: Primename, kad neseniai rašėme ir apie paršelius-mutantus.

Daugiau nei 15 tūkst. mokslininkų pasirašė atsišaukimą, kuriame yra nurodytos pagrindinės grėsmės gyvybei Žemėje, rašoma „The Independent“. Leidinys remiasi laišku, kuris buvo paviešintas internetiniame mokslo leidinyje „BioScience“. Jame yra nurodoma, kad žmonijai gresia visa eilė nelaimių, įskaitant ir katastrofišką klimato kaitą, miškų nykimą, masinį gyvūnijos rūšių nykimą, vandenynų „mirties zonas“ ir vis sudėtingėjančią gėlo vandens prieigą.

Ruošiesi studijoms užsienyje, tačiau tau kyla vis daugiau klausimų, į kuriuos atsakymų nežinai? Jeigu nori studijuoti su menais susijusią specialybę, greičiausiai, tau reikės paruošti savo portfolio. Jei tau tai negirdėtas terminas, atvyk lapkričio 14 dieną, 15 val., į Lvovo g. 25 Vilniuje bei lapkričio 15 dieną, 14 val.