mokslas

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, daugiausia pasitikėjimo šalyje turinti institucija vis dar išlieka Priešgaisrinė gelbėjimo ir apsaugos tarnyba – ja pasitiki 90 proc. apklaustųjų. Gaisrinės saugos specialybė – ne tik gerbiamas, bet ir prasmingas bei įdomus darbas.

„Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį“ – sako visus 5 abitūros egzaminus šimtukais išlaikiusi Klaipėdos licėjaus abiturientė Mariam Varoneckaitė. Smagu girdėti, kad mergina nesiruošia kelti sparnų į užsienį ir žada studijuoti Lietuvoje odontologiją. Įdomu tai, kad mokyklą Mariam pradėjo lankyti būdama 5-erių. „Manau, kad man dėl to taip gerai ir sekėsi, nes buvau viskam labai imli“, – įsitikinusi ji. Nesitikėjo Šiemet uostamiesčio abiturientai stebino šimtukų gausa.

Beveik 2 tūkst. jaunuolių šiemet gavo šimto balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šiemet iš viso per brandos egzaminų sesiją surengta dvylika egzaminų. Iš visų juos laikiusiųjų 1923 mokiniai gavo aukščiausią – šimto balų – įvertinimą. NEC duomenimis, devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus surinko po penkis šimto balų įvertinimus.

  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ketvirtadienį skelbia paskutinių – geografijos, istorijos ir matematikos – valstybinių brandos egzaminų rezultatus.   Matematikos egzaminą šiemet laikė 16,5 tūkst. kandidatų, iš kurių egzaminą išlaikė 82,2 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 87,2 proc. kandidatų. Tačiau maksimalų šimto balų įvertinimą šiemet gavo 1,9 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 1,5 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sprendimus dėl mokslo metų trukmės žada priimti rugpjūčio mėnesį. „Tai kompleksinė tema, apimanti ne tik mokymosi trukmę, bet ir ugdymo proceso formą, infrastruktūros galimybes. Sutarėme, kad ministerija surinks išsamesnę informaciją, kaip atskiros savivaldybės ir jose esančios mokyklos organizavo ugdymo procesą birželio mėnesį, kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalyti, kokias mato didžiausias problemas ir sunkumus.

Korepetitoriavimo populiarumas Lietuvoje ir toliau išlieka aukštas – tai liudija Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nurodomi duomenys. Kiek uždirba individualias mokymo paslaugas teikiantys specialistai ir ar įmanoma pasiekti aukštų rezultatų neperkant papildomų mokymo paslaugų, paaiškina lietuvių kalbos, chemijos ir matematikos korepetitoriai.

Premjeras Saulius Skvernelis, trečiadienį susitikęs su didžiausios švietimo profesinės sąjungos atstovais, sako, kad konkretesni susitarimai galimi birželio pabaigoje. „Sutarėme, kad birželio pabaigoje susitiksime ir priimsime du – tris sprendimus, kurie yra suderinti ir abiems pusėms yra priimtini“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė jis.

 Valstybinis studijų fondas nuo antradienio pradeda priimti paraiškas paramai studijuoti užsienio universitetuose. Paraiškas programai „Kitas 100“ galima teikti iki liepos 2 dienos, pranešė Vyriausybė. Pernai startavusios programos fondas šiemet didinamas tris kartus ir siekia 300 tūkstančių eurų.

Pasirodo, ne tik žmonės savo kūną siūlo už dovanas, pinigus ir kitą atlygį. Izraelio mokslininkai paskelbė neįtikėtiną tyrimą apie šikšnosparnius, kurių patinėliai, norėdami pasiporuoti, patelėms pasiūlo maisto. Ir jos sutinka. Tokią veiksmų seką sakosi išstudijavę Izraelio Tel Avivo universiteto mokslininkai. Jie tikina radę ryšį tarp šikšnosparnių maitinimosi ir poravimosi. „Pagrindinis atradimas buvo tas, kad egiptietiškų vaisėdžių šikšnosparnių patinėliai siūlo maistą už seksą.

O dabar kviečiame šiek tiek žvilgtelti į ateitį – Niujorke pademonstruotas naujausias vienos britų kompanijos reaktyvinis skraidantis kostiumas, vadinamasis „Jet Suit“. Beje, pirmos tokios dyzeliu varomos skraidyklės pagalba pasiektas ir žmogaus skriejimo greičio rekordas – daugiau kaip 50 km/h. Reaktyviniai varikliai ant rankų ir nugaros – vaizdas kaip iš fantastinio filmo. Skraidantis kostiumas, arba kitaip „Jet Suit‘as“, demonstruojamas Niujorke.

Socialiniuose tinkluose plinta vis labiau populiarėjanti optinė iliuzija. Vieni sako, kad piešinys sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o kiti tikina, kad prieš. Viskas priklauso nuo to, į priekį, ar atgal, pajudinsite galvą. Ladbible praneša, kad ši iliuzija tarsi sulaužo žmogaus smegenis penkiolikai milisekundžių. Mokslininkai tyrė šį reiškinį su makakomis ir tyrimai parodė, jog tarp informaciją apdorojančių neuronų atsiranda 15 milisekundžių tarpas.

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius siūlo grįžti prie siūlymo įvesti visuotinį nemokamą pirmosios pakopos aukštąjį mokslą. Pasak A. Monkevičiaus, priėmus politinį sprendimą dėl nemokamo bakalauro tokias studijas būtų įmanoma užtikrinti nuo 2020 metų rugsėjo.

Lietuvoje ruošiamasi dar vIenai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia. Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Apie tai, kas nutinka po mirties tikriausiai mąsto visi. Vieni tiki, kad žmogaus laukia tik juoda tuštuma, kiti galvoja, jog siela reinkarnuojasi, yra ir manančių, kad mirus atsiveria tarsi kitas, anapusinis pasaulis. Ši tema yra plačiai nagrinėjama ne tik šventikų, paprastų žmonių, bet ir mokslininkų. Būtent pastarieji aiškinasi, kad po mirties nutinka žmogaus smegenyse. Jų tyrimai įrodo, kad žmogaus sąmonė vis dar veikia po to, kai nustoja dirbti širdis.

Biotechnologijų pramonė šiandien yra viena iš svarbiausių ir pažangiausių biologijos mokslo sričių pasaulyje. Mokslininkų kuriami inovatyvūs produktai padeda pagerinti sveikatą, apsisaugoti bei pasveikti nuo įvairiausių ligų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų.

Nepaisant daugelio kavos privalumų, ji kaltinama tuo, kad padeda šalinti skysčius iš organizmo – ir tokiu būdu sukelia dehidrataciją. Tikriausiai dauguma yra pajutę, kad atsigėrus kavos, ima troškinti. Tačiau ar iš tiesų tokie teiginiai yra teisingi? Anot naujai atlikto tyrimo – ne. Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai tyrė 50 vyrų, kurie kasdien išgeria po 3-6 puodelius kavos, organizmų skysčių lygius.

Inovatyvūs verslai kviečiami ieškoti naujų partnerysčių ir investicijų galimybių viename didžiausių Skandinavijos regiono verslumo festivalių „Slush 2018“, kuris gruodžio 4-5 d. vyksta Helsinkyje, Suomijoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau 3 kartą kviečia verslą dalyvauti šiame festivalyje bei kompensuoja dalį patirtų kelionės išlaidų. „Šis festivalis atveria galimybes jaunam verslui stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių.

Be mokslo kuriamų inovacijų pasaulis negalėtų tobulėti ir judėti į priekį, tačiau be verslo sugebėjimų tos inovacijos turbūt taip ir nepasiektų dienos šviesos ir savo galutinių vartotojų. Akivaizdu, jog šioms dviem bendruomenėms reikia vieniems kitų.

Pasaulis keičiasi greičiau, nei dalis mūsų spėja prisitaikyti. Vos studentai baigia vieną specialybę ar spėja įsitvirtinti darbo rinkoje, pasirodo, kad ši nebe patraukli. Galų gale, daugelis darbuotojų jau ir dabar (o ateityje dar labiau) susiduria su poreikiu nuolat tobulėti ir keistis, plėsti savo įgūdžius, prisitaikyti prie naujausių technologijų.

Grupė Seimo narių siūlo į papildomus renginius mokyklose leisti tik su tėvų raštišku sutikimu, mokiniams diegti gebėjimą kurti ir išsaugoti šeimą, „pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu“. Daugiausiai konservatorių, „valstiečių“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų pasirašytu projektu į švietimo tikslus būtų įrašomas gebėjimas kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą.

Prasideda tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins specialistai iš užsienio, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų: 14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų.

Gali būti kad ką tik buvo žengtas rimtas žingsnis link kūdikių modifikavimo. Niufildo bioetikos taryba (NCB), nepriklausoma Jungtinės Karalystės organizacija, kuri analizuoja ir informuoja apie etinius biologijos ir medicinos klausimus, paskelbė pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama socialiniams ir etiniams klausimams, susijusiems su žmogaus genomo redagavimu ir reprodukcija.

Ateiviais tiki daugybė žmonių. Jų tikėjimas ir nesąmoningas ženklų ieškojimas skatina vaizdo įrašų plitimą, kuriuose neva užfiksuoti nepaaiškinami reiškiniai, skraidančios lėkštės ar netgi patys ateiviai. Visgi ties gyvybės kitose planetose paieškomis dirba daugybė mokslininkų ir tyrėjų. Vieni mokslininkai iš Kanados užfiksavo keistus radijo signalus, siųstus nežinomo šaltinio, giliai kosmose.

Bermudų trikampis, be abejonės, yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių vietų pasaulyje. Daugybę metų žmonės spėliojo, kodėl būtent toje vietoje dingsta laivai bei lėktuvai, buvo sugalvota daugybė teorijų. Nors Bermudų trikampį gaubia daug paslapčių, o kai kurie net galvoja, jog vieta mįslingai susijusi su kelionėmis laiku ar ateiviais, mokslininkai turi kiek realistiškesnį paaiškinimą. Jie tiki, kad visus dingimus sukelia natūralus fenomenas.

Palyginus šiuolaikinius, modernius medicinos prietaisus su viduramžiais ar naujaisiais laikais naudojamais prietaisais, nė nekyla abejonių, kodėl žmonių mirtingumo amžiaus lygis ženkliai nukrito. Mokslininkai ir medikai eksperimentavo su labai įspūdingai ir baugiai atrodančiais aparatais. Medikai jau tada bandė pažvelgti į žmogaus smegenis ir vidinius organus. Visgi jų tyrimai nebuvo labai tiklsūs ir pažengę, tačiau kai kurių išradimų idėjos, tik gerokai patobulintos, naudojamos iki šiol.

Vandenynas yra pakankamai baisi vieta, mat daugybė jo zonų dar yra neištirta, o giliausiuose vandenyno kampeliuose gyvena baugiai atrodantys gyviai. Visgi mokslininkai neseniai užfiksavo dar vieną keistą dalyką, kurio jie visiškai nesitikėjo. Tyrėjai nuleido specialų mikrofoną į giliausią pasaulyje vandenyno vietą – Marianų įdubą. Jeigu Everesto kalną būtų galima panardinti į šią įdubą, jo viršūnė vis tiek nekyšotų virš vandens.

Visai neseniai tyrinėtojai Egipte atrado 2000 metų senumo sarkofagą. Jis sukėlė daug diskusijų internete, mat vien jo išvaizda, bei tai, kas buvo jo viduje šokiravo daugelį. Žmonės šnabždasi, kad juodas sarkofagas yra užkeiktas, tačiau archeologų smalsumas nugalėjo ir jis visgi buvo atidarytas. Jo viduje buvo rasti trys skeletai, o mokslininkai mano, kad taip buvo palaidoti kariai. Jų kaulai mirko keistame, raudoname skystyje, apie kurį dabar diskutuoja tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų.

„Matematikos egzaminas iš tiesų nebuvo lengvas“, - pripažįsta net keturis šimtukus šiemet iš valstybinių brandos egzaminų gavęs „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Martynas Linkevičius. Edita GUDAVIČĖ Šaltinis: ve.lt Martynas jau įstojo į Kembridžo universitetą. Kad pasiektų šį tikslą jo bendras egzaminų vidurkis turėjo siekti 95 balus. Kembridžo universiteto reikalavimus ir savo paties lūkesčius viršijęs klaipėdietis atviras - vien gerų genų ar talento nepakanka.

Astrologija tai yra sudėtingas mokslas. Žmonės jau nuo senų senovės bandė atspėti, ką žvaigždės lemia ir kaip tai daro įtaką mūsų gyvenimams. Nors ir yra žmonių, kurie mano, kad astrologija tėra tuščias mokslas, tai netiesa. Žvaigždžių išsidėstymas turi galios mus pakeisti. Juk skirtingų zodiako ženklų atstovai skirtingai elgiasi gyvenime. Dauguma straipsnių nurodo geriausias zodiako ženklo savybes ar jo privalumus, bet nedažnai mes kalbame apie blogąją pusę.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Dažnas galvoja – turiu vairuotojo pažymėjimą, turiu automobilį, todėl,  kaip sako išmintis, „sėdu ir važiuoju“. Tačiau taip atrodo tik tiems, kas, visų pirma, turi ne tik pakankamai drąsos, bet ir gebėjimų kiekvieną dieną sėsti už automobilio vairo, sako ekspertai. Jų teigimu, vairavimas – toli gražu ne kiekvieno mokslas.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Lėktuvai nėra sraigtasparniai ir kaboti vietoje negali. Keliamoji sparnų jėga kuriama tik lėktuvui judant pirmyn ir oro srautams glostant sparnų paviršių. Tačiau koks lėktuvas gali skristi lėčiausiai? Ir ar patikėtumėte, kad yra lėktuvų, kurie gali skristi atbuli? Tam, kad būtų kuriama didelė keliamoji galia, reikia, kad lėktuvas turėtų didelį sparnų plotą, o pats sparnų profilis pasižymėtu aukštu aerodinaminiu efektyvumu.

Birželio 18 d. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto gimtadienio šventė. Jau 27-ąjį gimtadienį švenčiantis Komunikacijos fakultetas kvietė į bakalauro ir magistrantūros studijų programų diplomų įteikimo iškilmes. Diplomų įteikimo iškilmės yra puiki proga susitikti visai Komunikacijos fakulteto bendruomenei – studentams, dėstytojams, mokslininkams, socialiniams partneriams ir alumnams.

Trečiadienį vyks geografijos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 3849 kandidatai. Šis egzaminas bus vykdomas šešiasdešimtyje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Brandos egzaminų sesija baigsis šią savaitę. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis. Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

Aukštojo mokslo siekiantiems kilstelėta konkursinio balo kartelė davė rezultatų – naujausi duomenys rodo, kad sparčiai auga labiau motyvuotų studentų, tačiau susidomėjimas valstybės nefinansuojamomis studijomis menksta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.

Geriausiai šiemet sekėsi laikyti rusų užsienio kalbos, sunkiausiai – vokiečių kalbos brandos egzaminą, rodo Nacionalinio egzaminų centro skelbiami pirmieji egzaminų rezultatai. Penktadienį paskelbti keturių pirmųjų egzaminų: rusų, prancūzų, vokiečių, taip pat fizikos egzaminų rezultatai. Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 1723 kandidatai – jį išlaikė 99,65 proc., 100 balų įvertinimą gavo 250 kandidatų, t. y. beveik 15 proc. visų egzamino dalyvių.

Net ir su šiuolaikine mokslo pažanga žmogaus kūno gerai nepažįstame. Internete dažnai kartojami mitai, susiję su sveikata, o kai kuria ligas patariama gydyti tikrų tikriausiais prietarais. O ar jūs galite atskirti mitus nuo faktų? Štai 5 teiginiai apie sveikatą, jums tereikia atskirti, kurie yra tiesa, o kurie - melas. Ar Jums pavyks? 1. Įmanoma mirti nuo sudaužytos širdies. Žmonės dažnai patiria širdies smūgius po artimųjų mirties ar kitokių asmeninių tragedijų.

Taip prasideda siaubo filmai. Prionai yra bauginantys baltymai, sukeliantys nemažai žalojančių, užkrečiamų smegenų ligų. Pirmą kartą mokslininkai susintetino dirbtinį žmogaus prioną laboratorijoje. Bet užuot pradėjęs zombių pandemiją, šio tyrimo produktas iš tiesų gali padėti kurti vaistus nuo prioninių ligų. „Šis pasiekimas yra itin svarbus,“ - sako neurologas Jiri G. Safar iš Case Western Reserve medicinos mokyklos. „Lig šiol apie prionus smegenyse žinojome nedaug.

Daugybė žmonių vis dar svarsto, ar žmonės yra vieni visoje visatoje, ar ateiviai iš tiesų egzistuoja. Šimtus metus šie klausimai neramino mokslininkus, tyrėjus ir konspiracijų teoretikus. Nors pateiktas ne vienas atsakymas, kodėl žmonės vis dar nesutiko ateivių, dauguma jų skamba nelabai įtikinamai. Vienas rusų fizikas, vardu Alexanderis Berezinas, pasiūlė mintį, kuri skamba visai realistiškai ir paprastiems žmonėms.

Šeštadienį vyks biologijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi per 6,8 tūkst. kandidatų. Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų. Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija truks iki birželio 22 dienos. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis. Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

Kalendorius rodo pavasarį, o štai gamta, kaip sako specialistai, gyvena jau vasaros ritmu. Mat, kaip ir kasmet vasarą baltai pražydo Čepkelių raistas, o ir vėžliai jau ima dėti kiaušinius. Lyg to būtų negana, kai kur pražydo bijūnai ir erškėtrožės. Sinoptikai paantrina, kad ne tik gamta primena, jog kieme – vasara, bet ir termometrai bent jau artimiausią savaitę tikrai rodys tik vasarai būdingą karštį.

Optinės iliuzijos parodo mums, kaip lengva manipuliuoti realybe. Smegenys, užuot perdavusios akimis matomą informaciją, kaip tai padarytų kamera, bando suprasti, ką gi iš tiesų mes matome. Kai matoma informacija atrodo dvejopa, smegenys paprasčiausiai spėja, rašo portalas iflscience.com. Žemiau pavaizduotos trys optinės iliuzijos parodo, kaip keistai gali veikti smegenys.

Vienas pagrindinių vyrų patrauklumą lemiančių bruožų – ilgesnės nei vidutinės kojos, rodo naujas tyrimas. Tiksliau, gražiausia, kai kūno proporcijos išsidėsto taip, kad vyro kojų ilgio ir kūno santykis kiek didesnis nei įprastai, rašo portalas iflscience.com. Tyrimą vykdė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai, apklausdami 800 heteroseksualių amerikiečių moterų.

Mokslas žmonėms dovanojo keliones vandeniu ir oru, mediciną, internetą ir nesuskaičiuojamą daugybę kitų išradimų. Visgi mokslas ne visada džiugina. Daugybė internautų pasipiktino, kai buvo paskelbta vieno mokslininko žinutė tiems, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu. Seanas Carrollas – kosmologas ir fizikas. Niekas negalėtų ginčytis, jog šis žmogus apdovanotas įspūdingomis proto galimybėmis.

Ar dažnai maudotės duše? Tikėtina, kad dirbate arba mokotės, todėl tikriausiai atsakėte, kad kasdien. Tie, kurie sportuoja, dažnai maudosi net du kartus per dieną, kaip ir šiltųjų kraštų gyventojai. O ką pataria gydytojai ir mokslininkai? Juk ir per dažnai naudotis dušu negalima. Dažnas JAV gyventojas duše maudosi kiekvieną dieną, o jei sportuoja - ir du kartu per dieną. Brazilai vasarą taip pat dažnai maudosi du kartus per dieną - kartą prieš eidami iš namų, ir kartą prieš eidami miegoti.

Kiekvienam žmogui aišku, kad miegas yra labai svarbus dalykas. Tačiau daugelis skundžiasi, kad vis neišsimiega. Medikų ir specialistų teigimu, būtina žinoti, kiek tiksliai valandų reikia miegoti. Todėl mokslininkai nutarė sukurti skaičiuoklę.