mokslas

Pasaulis keičiasi greičiau, nei dalis mūsų spėja prisitaikyti. Vos studentai baigia vieną specialybę ar spėja įsitvirtinti darbo rinkoje, pasirodo, kad ši nebe patraukli. Galų gale, daugelis darbuotojų jau ir dabar (o ateityje dar labiau) susiduria su poreikiu nuolat tobulėti ir keistis, plėsti savo įgūdžius, prisitaikyti prie naujausių technologijų.

Grupė Seimo narių siūlo į papildomus renginius mokyklose leisti tik su tėvų raštišku sutikimu, mokiniams diegti gebėjimą kurti ir išsaugoti šeimą, „pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu“. Daugiausiai konservatorių, „valstiečių“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų pasirašytu projektu į švietimo tikslus būtų įrašomas gebėjimas kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą.

Prasideda tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins specialistai iš užsienio, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų: 14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų.

Gali būti kad ką tik buvo žengtas rimtas žingsnis link kūdikių modifikavimo. Niufildo bioetikos taryba (NCB), nepriklausoma Jungtinės Karalystės organizacija, kuri analizuoja ir informuoja apie etinius biologijos ir medicinos klausimus, paskelbė pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama socialiniams ir etiniams klausimams, susijusiems su žmogaus genomo redagavimu ir reprodukcija.

Ateiviais tiki daugybė žmonių. Jų tikėjimas ir nesąmoningas ženklų ieškojimas skatina vaizdo įrašų plitimą, kuriuose neva užfiksuoti nepaaiškinami reiškiniai, skraidančios lėkštės ar netgi patys ateiviai. Visgi ties gyvybės kitose planetose paieškomis dirba daugybė mokslininkų ir tyrėjų. Vieni mokslininkai iš Kanados užfiksavo keistus radijo signalus, siųstus nežinomo šaltinio, giliai kosmose.

Bermudų trikampis, be abejonės, yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių vietų pasaulyje. Daugybę metų žmonės spėliojo, kodėl būtent toje vietoje dingsta laivai bei lėktuvai, buvo sugalvota daugybė teorijų. Nors Bermudų trikampį gaubia daug paslapčių, o kai kurie net galvoja, jog vieta mįslingai susijusi su kelionėmis laiku ar ateiviais, mokslininkai turi kiek realistiškesnį paaiškinimą. Jie tiki, kad visus dingimus sukelia natūralus fenomenas.

Palyginus šiuolaikinius, modernius medicinos prietaisus su viduramžiais ar naujaisiais laikais naudojamais prietaisais, nė nekyla abejonių, kodėl žmonių mirtingumo amžiaus lygis ženkliai nukrito. Mokslininkai ir medikai eksperimentavo su labai įspūdingai ir baugiai atrodančiais aparatais. Medikai jau tada bandė pažvelgti į žmogaus smegenis ir vidinius organus. Visgi jų tyrimai nebuvo labai tiklsūs ir pažengę, tačiau kai kurių išradimų idėjos, tik gerokai patobulintos, naudojamos iki šiol.

Vandenynas yra pakankamai baisi vieta, mat daugybė jo zonų dar yra neištirta, o giliausiuose vandenyno kampeliuose gyvena baugiai atrodantys gyviai. Visgi mokslininkai neseniai užfiksavo dar vieną keistą dalyką, kurio jie visiškai nesitikėjo. Tyrėjai nuleido specialų mikrofoną į giliausią pasaulyje vandenyno vietą – Marianų įdubą. Jeigu Everesto kalną būtų galima panardinti į šią įdubą, jo viršūnė vis tiek nekyšotų virš vandens.

Visai neseniai tyrinėtojai Egipte atrado 2000 metų senumo sarkofagą. Jis sukėlė daug diskusijų internete, mat vien jo išvaizda, bei tai, kas buvo jo viduje šokiravo daugelį. Žmonės šnabždasi, kad juodas sarkofagas yra užkeiktas, tačiau archeologų smalsumas nugalėjo ir jis visgi buvo atidarytas. Jo viduje buvo rasti trys skeletai, o mokslininkai mano, kad taip buvo palaidoti kariai. Jų kaulai mirko keistame, raudoname skystyje, apie kurį dabar diskutuoja tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų.

„Matematikos egzaminas iš tiesų nebuvo lengvas“, - pripažįsta net keturis šimtukus šiemet iš valstybinių brandos egzaminų gavęs „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Martynas Linkevičius. Edita GUDAVIČĖ Šaltinis: ve.lt Martynas jau įstojo į Kembridžo universitetą. Kad pasiektų šį tikslą jo bendras egzaminų vidurkis turėjo siekti 95 balus. Kembridžo universiteto reikalavimus ir savo paties lūkesčius viršijęs klaipėdietis atviras - vien gerų genų ar talento nepakanka.

Astrologija tai yra sudėtingas mokslas. Žmonės jau nuo senų senovės bandė atspėti, ką žvaigždės lemia ir kaip tai daro įtaką mūsų gyvenimams. Nors ir yra žmonių, kurie mano, kad astrologija tėra tuščias mokslas, tai netiesa. Žvaigždžių išsidėstymas turi galios mus pakeisti. Juk skirtingų zodiako ženklų atstovai skirtingai elgiasi gyvenime. Dauguma straipsnių nurodo geriausias zodiako ženklo savybes ar jo privalumus, bet nedažnai mes kalbame apie blogąją pusę.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Dažnas galvoja – turiu vairuotojo pažymėjimą, turiu automobilį, todėl,  kaip sako išmintis, „sėdu ir važiuoju“. Tačiau taip atrodo tik tiems, kas, visų pirma, turi ne tik pakankamai drąsos, bet ir gebėjimų kiekvieną dieną sėsti už automobilio vairo, sako ekspertai. Jų teigimu, vairavimas – toli gražu ne kiekvieno mokslas.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Lėktuvai nėra sraigtasparniai ir kaboti vietoje negali. Keliamoji sparnų jėga kuriama tik lėktuvui judant pirmyn ir oro srautams glostant sparnų paviršių. Tačiau koks lėktuvas gali skristi lėčiausiai? Ir ar patikėtumėte, kad yra lėktuvų, kurie gali skristi atbuli? Tam, kad būtų kuriama didelė keliamoji galia, reikia, kad lėktuvas turėtų didelį sparnų plotą, o pats sparnų profilis pasižymėtu aukštu aerodinaminiu efektyvumu.

Birželio 18 d. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto gimtadienio šventė. Jau 27-ąjį gimtadienį švenčiantis Komunikacijos fakultetas kvietė į bakalauro ir magistrantūros studijų programų diplomų įteikimo iškilmes. Diplomų įteikimo iškilmės yra puiki proga susitikti visai Komunikacijos fakulteto bendruomenei – studentams, dėstytojams, mokslininkams, socialiniams partneriams ir alumnams.

Trečiadienį vyks geografijos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 3849 kandidatai. Šis egzaminas bus vykdomas šešiasdešimtyje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Brandos egzaminų sesija baigsis šią savaitę. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis. Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

Aukštojo mokslo siekiantiems kilstelėta konkursinio balo kartelė davė rezultatų – naujausi duomenys rodo, kad sparčiai auga labiau motyvuotų studentų, tačiau susidomėjimas valstybės nefinansuojamomis studijomis menksta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.

Geriausiai šiemet sekėsi laikyti rusų užsienio kalbos, sunkiausiai – vokiečių kalbos brandos egzaminą, rodo Nacionalinio egzaminų centro skelbiami pirmieji egzaminų rezultatai. Penktadienį paskelbti keturių pirmųjų egzaminų: rusų, prancūzų, vokiečių, taip pat fizikos egzaminų rezultatai. Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 1723 kandidatai – jį išlaikė 99,65 proc., 100 balų įvertinimą gavo 250 kandidatų, t. y. beveik 15 proc. visų egzamino dalyvių.

Net ir su šiuolaikine mokslo pažanga žmogaus kūno gerai nepažįstame. Internete dažnai kartojami mitai, susiję su sveikata, o kai kuria ligas patariama gydyti tikrų tikriausiais prietarais. O ar jūs galite atskirti mitus nuo faktų? Štai 5 teiginiai apie sveikatą, jums tereikia atskirti, kurie yra tiesa, o kurie - melas. Ar Jums pavyks? 1. Įmanoma mirti nuo sudaužytos širdies. Žmonės dažnai patiria širdies smūgius po artimųjų mirties ar kitokių asmeninių tragedijų.

Taip prasideda siaubo filmai. Prionai yra bauginantys baltymai, sukeliantys nemažai žalojančių, užkrečiamų smegenų ligų. Pirmą kartą mokslininkai susintetino dirbtinį žmogaus prioną laboratorijoje. Bet užuot pradėjęs zombių pandemiją, šio tyrimo produktas iš tiesų gali padėti kurti vaistus nuo prioninių ligų. „Šis pasiekimas yra itin svarbus,“ - sako neurologas Jiri G. Safar iš Case Western Reserve medicinos mokyklos. „Lig šiol apie prionus smegenyse žinojome nedaug.

Daugybė žmonių vis dar svarsto, ar žmonės yra vieni visoje visatoje, ar ateiviai iš tiesų egzistuoja. Šimtus metus šie klausimai neramino mokslininkus, tyrėjus ir konspiracijų teoretikus. Nors pateiktas ne vienas atsakymas, kodėl žmonės vis dar nesutiko ateivių, dauguma jų skamba nelabai įtikinamai. Vienas rusų fizikas, vardu Alexanderis Berezinas, pasiūlė mintį, kuri skamba visai realistiškai ir paprastiems žmonėms.

Šeštadienį vyks biologijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi per 6,8 tūkst. kandidatų. Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų. Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija truks iki birželio 22 dienos. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis. Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

Kalendorius rodo pavasarį, o štai gamta, kaip sako specialistai, gyvena jau vasaros ritmu. Mat, kaip ir kasmet vasarą baltai pražydo Čepkelių raistas, o ir vėžliai jau ima dėti kiaušinius. Lyg to būtų negana, kai kur pražydo bijūnai ir erškėtrožės. Sinoptikai paantrina, kad ne tik gamta primena, jog kieme – vasara, bet ir termometrai bent jau artimiausią savaitę tikrai rodys tik vasarai būdingą karštį.

Optinės iliuzijos parodo mums, kaip lengva manipuliuoti realybe. Smegenys, užuot perdavusios akimis matomą informaciją, kaip tai padarytų kamera, bando suprasti, ką gi iš tiesų mes matome. Kai matoma informacija atrodo dvejopa, smegenys paprasčiausiai spėja, rašo portalas iflscience.com. Žemiau pavaizduotos trys optinės iliuzijos parodo, kaip keistai gali veikti smegenys.

Vienas pagrindinių vyrų patrauklumą lemiančių bruožų – ilgesnės nei vidutinės kojos, rodo naujas tyrimas. Tiksliau, gražiausia, kai kūno proporcijos išsidėsto taip, kad vyro kojų ilgio ir kūno santykis kiek didesnis nei įprastai, rašo portalas iflscience.com. Tyrimą vykdė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai, apklausdami 800 heteroseksualių amerikiečių moterų.

Mokslas žmonėms dovanojo keliones vandeniu ir oru, mediciną, internetą ir nesuskaičiuojamą daugybę kitų išradimų. Visgi mokslas ne visada džiugina. Daugybė internautų pasipiktino, kai buvo paskelbta vieno mokslininko žinutė tiems, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu. Seanas Carrollas – kosmologas ir fizikas. Niekas negalėtų ginčytis, jog šis žmogus apdovanotas įspūdingomis proto galimybėmis.

Ar dažnai maudotės duše? Tikėtina, kad dirbate arba mokotės, todėl tikriausiai atsakėte, kad kasdien. Tie, kurie sportuoja, dažnai maudosi net du kartus per dieną, kaip ir šiltųjų kraštų gyventojai. O ką pataria gydytojai ir mokslininkai? Juk ir per dažnai naudotis dušu negalima. Dažnas JAV gyventojas duše maudosi kiekvieną dieną, o jei sportuoja - ir du kartu per dieną. Brazilai vasarą taip pat dažnai maudosi du kartus per dieną - kartą prieš eidami iš namų, ir kartą prieš eidami miegoti.

Kiekvienam žmogui aišku, kad miegas yra labai svarbus dalykas. Tačiau daugelis skundžiasi, kad vis neišsimiega. Medikų ir specialistų teigimu, būtina žinoti, kiek tiksliai valandų reikia miegoti. Todėl mokslininkai nutarė sukurti skaičiuoklę.

Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą ateinančius 10 metų stiprinti dvišalį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityse, antradienį pranešė lenkų visuomeninis radijas. „Tai labai svarbi diena Lenkijos mokslui ir, taip pat, Lenkijos ekonomikai bei Lenkijai kaip valstybei“, – sakė lenkų vicepremjeras Jaroslawas Gowinas, Vašingtone pasirašydamas susitarimą drauge su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju politiniams reikalams Thomas A. Shannonu.

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

Kol pasaulis buvo užsiėmęs šeštadieniais reikalais, futbolo aikštės skersmens asteroidas prašvilpė pro mūsų planetą. NASA mokslininkai masyvų asteroidą Arizonos observatorijoje pastebėjo, likus vos kelioms valandoms iki jo praskridimo. Vos po 21 valandos nuo pradinio pastebėjimo, asteroidas 2018 GE3 prisigretino kiek nejaukiai arti. Skriedamas ~106 000 km/h greičiu, asteroidas nuo Žemės buvo per pusę vidutinio atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

Plokščios žemės judėjimas, panašu, greitu metu nepranyks. Tačiau neramu, koks skaičius žmonių apie tai diskutuoja, o svarbiausia – tiki, kad žemė – visai ne apvali, o plokščia, rašo portalas iflsciene.com. Neseniai Amerikoje atliktoje apklausoje išryškėjo nemalonūs rezultatai, todėl tikėkimės, kad dalis respondentų juokavo. Reprezentatyvi 8215 JAV gyventojų apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų visada tvirtai tikėjo, jog Žemė – apvali.

Yra nemažai hipotezių apie tai, kodėl įvyko Didysis sprogimas ir kas buvo „iki jo“ (jei taip galima sakyti apie įvykius prieš atsirandant laiko koordinatei). Neretai šiose hipotezėse figūruoja multivisata – daugybės visatų, daugiau ar mažiau panašių į mūsiškę, idėja. Bet yra problema – patikrinti multivisatos idėjų praktiškai neįmanoma, nes neįmanoma aptikti paralelinių visatų, kadangi jos su mūsiške nesąveikauja.

Pasižvalgykite gyvūnų pasaulyje - kas dar be žmogaus turi tokią didelę ir nefunkcionalią nosį kaip mes? Visi kiti gyvūnai puikiai naudojasi savo uosle ar kitaip naudoja nosį. Jei nosis gyvūnui nėra labai svarbi, ji dažniausiai būna maža. Tai kodėl tada žmogaus nosis yra tokia didelė? Juk ją taip lengva kur nors susitrenkti! Iš tikrųjų žmogaus nosies dydis yra didesnė mįslė nei gali pasirodyti. Mūsų uoslė yra gana prasta, lyginant su kitais gyvūnais.

Žmonės yra įdomūs gyvūnai. Visi mes esame labai skirtingi. Žemėje gyvena įvairaus ūgio, odos, plaukų spalvos, veido bruožų žmonių. Viskas priklauso nuo aplinkos, tačiau net ir vienoje geografinėje vietoje gyvenančios moterys dažnai turi labai skirtingo dydžio krūtis. Kodėl taip yra? Juk jos atlieka tą pačią paskirtį. Galbūt šis klausimas skamba keistai, tačiau mokslininkams tai - didžiulis galvosūkis. Pasižvalgę gyvūnų pasaulyje pamatysime, kad atskiros jų kūno dalys savo dydžiu skiriasi nedaug.

Rytų Suomijos universiteto tyrėjai aptiko, kad sumažinti priešlaikinės mirties riziką galima vartojant „Omega-6“ riebalų rūgštis, rašoma „Eurekalert!“. „Linoleno rūgštis yra polinesočiosioji rūgštis. Mes aptikome ryšį tarp aukšto linoleno rūgšties lygio kraujyje ir mažesnės priešlaikinės mirties tikimybės“, – pareiškė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Jyrki Virtanenas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtino mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Į universitetus bus galima priimti su ne mažesniu nei 3,6 balo, o stojantieji į kolegijas turės surinkti mažiausiai 2 balus. Pernai slenkstis į universitetus siekė 3, į kolegijas – 1,6 balo. ŠMM pabrėžia, kad aukštesnis balas patvirtintas pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas), dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, trečiadienį pranešė jo šeimos atstovas. 1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą. S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.

KMI (kūno masės indeksą) gali sužinoti kiekviena. Tačiau egzistuoja viena formulė, kuri gali padėti sužinoti, koks būtų jūsų idealus svoris pagal ūgį. Žmogaus kūne yra trys parametrai glaudžiai susiję - aukštis, svoris, amžius. Jie tarpusavyje yra neatskiriami. Tai patvirtina idealios kūno parametrų skaičiavimo formulės.  Egzistuoja keletas būdų apskaičiuoti, kiek turėtų sverti žmogus, būdamas vienokio ar kitokio ūgio.

Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti. Per artimiausius 10-15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas.

Dirbtinis intelektas (DI) teikia didžiulės naudos mokslų srityje, tačiau kelia ir pavojų, jei būtų netinkamai naudojamas, sako Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios DI tyrimo ir taikymo bendrovės „DeepMind“ vadovas Demisas Hassabisas.

Kad ir kokį didelį vaidmenį mūsų gyvenime vaidintų miegas, mes apie jį vis dar žinome per mažai. Nors žinome, kad miegas gerina mūsų imunitetą, balansuoja hormonų lygius, sumažina spaudimą ir išvalo smegenis nuo toksinų, apie miegą vis dar sklando galybė nepaneigtų mitų. Štai keli populiariausi mitai apie miegą, rašo portalas independent.co.uk: Jūs galite tapti „vyturiu“ Ar esate anksti keltis mėgstantis „vyturys“, ar naktinėti mėgstanti „pelėda“, ar tarpinis jų variantas, lemia daug veiksnių.

Nors šiuo metu Lietuva jau vaduojasi iš gripo gniaužtų, panašu, kad pasaulyje gali kilti nauja pavojaus banga. Mokslininkų teigimu, pats pavojingiausias ir žmonijai grėsmingiausias – paukščių gripas.  Prieš kelias dienas „The Mirror“ publikuotas straipsnis, kuriame iškeliama grėsminga prognozė: nevaldoma šio gripo forma gali pasigležti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

 Turbūt daugelis moterų pasakytų, kad yra tokių dalykų, kurie joms nepatinka, kai kalbama apie vyrus. Veikiausiai ir vyrai turėtų pastabų, tačiau kaip tyčia, dažniausiai kalbant apie intymius dalykus, atgyja moterys ir rėžia viską iš širdies. Tiesa, tik ne patiems vyrams. Naujausias tyrimas atskleidė, koks vyrų elgesys sekso metu joms labiausiai nepatinka.

Seime nugulė visų tėvų svajonė – idėja, atrodytų, turinti išgelbėti besikamuojančius ir išspręsti vietų darželiuose trūkumą. Siūloma leisti kurti „šeimos darželius“, kur vienas asmuo galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų. Tačiau edukologai skambina pavojaus varpais – tokios vietos neužtikrins tinkamo vaikų ugdymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius.

Vidaus reikalų ministerija siūlo plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal pataisas, kurias trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Miegas mums yra būtinas kaip maistas ar vanduo. Visgi, mes žinome, kad ilgai be vandens neištvertume, o ir alkis mums primena, kad be maisto mes paprasčiausiai mirtume. O štai miego trūkumą su mirtimi surišti kažkaip sunku.

Žmogaus akių spalva keičiasi nuolat. Mes gimstame su pakankamai šviesios spalvos akimis, kurios vėliau patamsėja, o su amžiumi ir vėl tampa šviesesnėmis (kai kuriems žmonėms - dar tamsesnėmis). Bet ar įmanoma bet kada pasikeisti akių spalvą? Juk dėl grožio žmonės ryžtasi ir labai sudėtingoms procedūroms. Visi žino, kad akių spalvą galima koreguoti labai paprastai - spalvoti lęšiai yra lengvai prieinami ir net nelabai brangūs.