mokslas

Didžiosios Britanijos mokytojai mano, jog socialiniai interneto tinklalapiai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, daro neigiamą įtaką moksleivių pažymiams ir gebėjimui susikaupti. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, daug laiko praleidžiantys būdami prisijungę prie interneto, sunkiau susikoncentruoja, yra nuolatos išsiblaškę ir sunkiai išlaiko dėmesį į vieną dalyką.

Keturiems užsienyje dirbantiems lietuvių kilmės mokslininkams įteiktos mokslo premijos už tarptautinio lygio pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Ketvirtą kartą teikiamomis premijomis Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį apdovanoti keturi profesoriai – JAV gyvenanti literatūrologė Violeta Kelertienė ir informacinių technologijų specialistas Algirdas Avižienis, chemikas Viktoras Algirdas Sniečkus iš Kanados ir Austrijoje dirbanti biologė Irutė Meškienė. 13 tūkst.

Prieš pora metų pradėta Lietuvos mokyklų tinklo pertvarka sukėlė nemažai sumašties, nes dalis provincijos mokyklų buvo naikinamos, mažinamas klasių skaičius, jungiamos pačios udymo įstaigos. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vis daugiau šalies mokyklų ryžtasi tapti katalikiškomis.

X amžiaus viduryje Bagdadas tapo civilizuoto pasaulio centru, kai kalifas Abu Jafar al–Mamunas pastatė Išminties rūmus. Bagdadas buvo įkurtas 762 metais ir tapo galingosios Abasidų imperijos sostine. Iš tiesų, pasaulyje nėra antro tokio miesto, kuris būtų buvęs šitaip niokojamas per savo istoriją. Tačiau vienos didžiausių pasaulio imperijų sostinė kadaise daugiau kaip 500 metų buvo turtingiausias, išdidžiausias ir prašmatniausias mūsų planetos miestas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečia Europos Sąjungos šalių mokinius (amžius 16–17 m.) dalyvauti 2011 m. gegužės 5–7 dienomis Briuselyje vyksiančiose simuliacinėse komiteto plenarinėse sesijose ir diskusijose „Your Europe Your Say“. Diskusijų kalba – anglų arba prancūzų. Mokyklos internetu gali užsiregistruoti iki lapkričio 30 dienos. Gruodžio mėnesį iš kiekvienos šalies bus atrinkta po vieną mokyklą.

Lapkričio 13 d. Lietuvoje bei pasaulyje prasideda tarptautinė kampanija „Visuotinė švietimo savaitė 2010“, skirta vaikų ir jaunimo taikos kultūrai. Lapkričio 13-26 dienomis vyksianti dvyliktoji Visuotinė švietimo savaitė rengiama Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centro iniciatyva.

Sulaukta aktyvaus studentų susidomėjimo galimybėmis įvertinti studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Į Lietuvos studentų sąjungos rengiamą būsimų ekspertų studentų atranką užsiregistravo 224 kandidatai. Atrinktieji studentai bus visateisiai ekspertų grupių nariai. Jie 2011-2012 studijų metais dalyvaus Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) organizuojamame išoriniame aukštųjų mokyklų studijų programų vertinime.

Madrido Barajas oro uostas kviečia keliautojus į ekskursijas, rašo „turismito.com“. Iki lapkričio 21-osios lankytojai gidai turistus vedžios po T3 ir T4 terminalus, taip pat bus galima pamatyti specialią aplinkosaugai skirtą parodą. Visi vizitai, rengiami kaip Madrido mokslo savaitės dalis, yra nemokami. Per šią savaitę Ispanijos sostinėje iš viso vyks daugiau nei 700 skirtingų renginių: parodų, paskaitų, ekskursijų, kurių tikslas pristatyti mokslo pasiekimus visuomenei.

Šiemet dar daugiau jaunų žmonių galvoja apie studijas užsienyje. Nuo ko jiems pradėti? Pirmiausia reikia pagalvoti apie specialybę, kokios darbo ir karjeros perspektyvos atsivers ją baigus. Taip pat atsakyti sau, kokios stipriosios ir silpnosios mano pusės? Dažnai būsimam studentui tai nėra lengva. Geriausia būtų pasitarti su tėvais, artimaisiais ar gauti profesionalių patarimų iš psichologo, studijų užsienyje konsultantų.

Specialistų nuomone, per artimiausius šimtą metų vanduo gali pasiglemžti didžiąją dalį Žemės sausumos. Mokslininkai konstatuoja: dėl globalinio atšilimo itin stiprėja povandeninės srovės Atlanto ir Arkties vandenynuose. Kuo šiltesnis oras virš vandenyno – tuo labiau į Vakarus krypsta povandeninės srovės. Per artimiausius šimtą metų didžioji dalis Islandijos, Škotijos ir dalis šiaurės salų atsidurs po vandeniu. Didžiulis potvynis taip pat gresia Danijai ir Nyderlandams.

Lapkričio 10 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbs Meilės Lukšienės premijos pirmąjį laureatą, kurį apdovanos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. 11 val. įžangos žodžiu apie dr. Meilės Lukšienės asmenybę ir mokslininkės idėjas, kurios Sąjūdžio laikais ir po Nepriklausomybės atgavimo skatino švietimo pertvarką ir tautinės mokyklos darbus, prasidės apskrito stalo diskusija.

Ar studentams įdomu ir patrauklu studijuoti paskaitose, priklauso ne tik nuo dėstytojų, dėstomo dalyko, žinių perteikimo metodų, pačių studentų pastangų, tačiau daug ką lemia ir studijų erdvė. Lapkričio 2 dieną Kauno kolegijoje duris atvėrė nauja auditorija, kurioje pritaikyti netradiciniai erdvės išdėstymo ir aprūpinimo technine įranga sprendimai, skatinantys studentus aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą ir sudarantys galimybę lavinti komandinio darbo įgūdžius.

Šiandien vis madingiau vartoti žodį „nano“. Daugelis pasaulio mokslininkų įvairių medžiagų milijardinių metro dalelių panaudojimą vadina revoliucija medicinos, kosmetikos, pramonės srityse. Kiti mokslininkai teigia priešingai – nanomokslas gali nepataisomai pakenkti žmonijai arba net ją sunaikinti. Kalbama net apie „Grey-goo“ – nanodalelių pilkąjį debesį, valgantį viską ir savarankiškai besidauginantį.

Prasidėjo pasirengimas Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui, kuris kitais metais į Kauną sukvies lietuvių kilmės, su Lietuva aktyviai bendradarbiaujančius ir Lietuvoje gyvenančius mokslininkus, kultūros veikėjus bei verslininkus iš viso pasaulio. Jubiliejinio 15-ojo simpoziumo pagrindinė idėja – versli, konkurencinga ir inovatyvi Lietuva.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikai priartėjo prie pagrindinio XXI amžiaus atradimo, bandydami įrodyti, kad paralelinis pasaulis nėra vien tik fantastų išgalvojimas, o realus faktas. Planuojama, kad 2013 metais Didysis hadronų kolaideris veiks maksimaliai. Tuo metu bus atkurtas Visatos gimimo modelis, o lygiagrečiai esantys pasauliai, tarp jų ir kelionės laiku, bus modelio sudedamoji dalis.

Aukštojo mokslo taryba skelbia konkursą kandidatams į Klaipėdos valstybinės kolegijos tarybos narius. Pretendentai į tarybos narius anketas gali teikti iki lapkričio 17 dienos. Į aukštosios mokyklos tarybos narius gali pretenduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, verslo, pramonės, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus organizacijų, aukštosios mokyklos senato ir alumnų asociacijų pasiūlyti kandidatai, taip pat gali siūlyti fiziniai asmenys arba asmenys gali siūlytis patys.

Gamtoje gyvenantys delfinai, naudodamiesi savo uodegomis, išmoksta vaikščioti vandens paviršiumi, teigia biologai. Dėl savo žaismingumo vertinami žinduoliai šį savo įgūdį lavina tiesiog šiaip sau, teigia Banginių ir delfinų išsaugojimo draugija Australijoje, rašo telegraph.co.uk. Delfinų vaikščiojimas ant uodegos neatlieka jokios praktinės funkcijos, jis lyginamas su žmonių šokiais.

Ar kam nors teko girdėti frazę, kad „šiuolaikinėse moderniose visuomenėse žurnalistikos ir integruotos komunikacijos specialybės tampa vis labiau reikalingos“? Kartais atrodo, kad mokantys kalbėti ir padėti susikalbėti profesionalai tampa pasaulyje labiausiai pageidaujami.

Savo lėšomis studijuojantys ir gerus studijų rezultatus pademonstravę studentai gali tikėtis kompensacijos už studijas. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, pernai priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą ir įgyvendinant sisteminę pertvarką, viena iš svarbių savo lėšomis studijuojančių studentams nuostatų yra ta, kad po dvejų metų arba studijų baigimo gerai besimokęs savo lėšomis studijavęs asmuo gaus lėšų kompensuoti savo įmokoms.

Rugsėjo 21-25 dienomis studentus, besidominčius gamtos mokslais, į Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetą kvietė tarptautinė studentų mokslinė konferencija „COINS 2010“. Jau septintąjį kartą „žaliajame fakultete“ ši konferencija diskutuoti, mokytis bei dalintis moksline patirtimi subūrė studentus bei dėstytojus.

Prieš 30 metų suformuluota hipotezė, jog pagonių palaidojimai galėjo būti vandenyje, tada gerokai nustebino archeologų visuomenę. Išsakytai Vytauto Urbanavičiaus minčiai buvo sunku pritarti – jo vykdyti kasinėjimai Obeliuose tik iškėlė problemą. Ir štai naujoji archeologų karta jau atranda patvirtinančių argumentų šiomis dienomis vykstančiuose kasinėjimuose. Tyrimai Marvelėje, Bajoruose, Kernavėje leidžia manyti, kad buvo itin savitas viduramžių laidojimo būdas.

VGTU pirmasis prorektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas – neabejotinai ryški ir charizmatiška asmenybė – tai turbūt pasakys bemaž visi, kuriems teko kartu dirbti ir bendrauti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas, Mokslo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Vaišis kviečia visus bendraminčius į pirmąjį VISI - VGTU absolventų kongresą, vyksiantį lapkričio 6 - tą dieną „Siemens" arenoje, Vilniuje.

Savaitgalį Rygoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių (NOM-BOM) nacionalinių studentų sąjungų susirinkime nutarta iš Vyriausybių reikalauti daugiau atsakomybės užtikrinant bei išlaikant studentų finansavimą bei visiems prieinamą aukštąjį mokslą.

Nuo senų senovės apie studentų bendrabučius ir gyvenimą juose sklando begalė gandų bei nuomonių. Vieni jų teigia, kaip smagu taip studentiškai gyventi, kiti – koks vargas laukia pasirinkusiųjų šią gyvenamąją vietą. Tiesa ta, kad tokius gandus dažnai išgirstame iš žmonių, su bendrabučiu net neturėjusių nieko bendra. O kaipgi yra iš tiesų, galime pamatyti tik ten pagyvenę.

Pažangiausiems Vilniaus kolegijos Cheminės analizės technologijos studijų programos studentams skirtos „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinio (anksčiau – „Fermentas“) stipendijos. Vardinės stipendijos, kurių dydis – 200 litų per mėnesį, rudens semestre įteiktos trims studentėms: trečio kurso studentei Erikai Žvirblytei ir antrakursėms Inesai Michalkevičiūtei ir Justynai Ruseckai. Stipendija skiriama visam semestrui.

Nepaisant stereotipų, sakančių, jog visi rusai – komunistai, šios šalies ekonomika merdėja, o žmonės klausosi vien tik rusiško popso, yra lietuvių, išdrįsusių tuo nepatikėti. „Studentų eros“ pašnekovai Audrius Jakovlevas ir Justina Borisovaitė nusprendė studijuoti ne Vakarų Europoje, kaip įprasta išvykstantiems, bet baltųjų naktų sostinėje Sankt Peterburge.

Lietuvos studentų sąjunga drauge su Studijų kokybės vertinimo centru (SKVC) skelbia studentų atranką į lietuvių ir tarptautines ekspertų grupes 2011-2012 mokslo metais vertinti šalies aukštųjų mokyklų studijų programas. „Studentų įtraukimas į studijų programų vertinimą – būtinas ir sveikintinas.

Internetinis dokumentų registravimas, išaugusi profesinių mokyklų paklausa ir didelis socialinių mokslų populiarumas. Tokie pagrindiniai šių metų studentų priėmimo bruožai. Apie viską – išsamiai.2010 – pokyčių metai Prieš du metais startavusi aukštojo mokslo reforma iškėlė naujus priėmimo į studijas tikslus. Sistemos skaidrumas ir objektyvumas, efektyvumas, studijų prieinamumas, abiturientų motyvacija mokytis – visa tai buvo siekta įgyvendinti šiemet pritaikius įvairias sistemos naujoves.

Šiandien visoje Lietuvoje prasideda gabių moksleivių atranka į Nacionalinę moksleivių akademiją. Norintys studijuoti moksleiviai kviečiami pateikti dokumentus iki spalio 22 dienos. Organizatoriai ypač ragina būti aktyvesniais mažesnių miestų ir rajonų moksleivius, kadangi iki šiol daugiausiai vietų akademijoje išsidalindavo Vilniaus ir Kauno moksleiviai. Vilniečių praėjusių metų moksleivių sąraše buvo net 27 proc., kauniečių – 24 proc.

Neseniai vilniečio Šarūno Dovainio sukurtas gintarinis masažinis stalas buvo pripažintas analogų pasaulyje neturinčiu išradimu, kuriuo greitai ėmė domėtis sveikatingumo paslaugas teikiančios kompanijos iš Rusijos ir Japonijos.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė parengusi naują mokslinių tyrimų finansavimo tvarką ir pateikusi ją svarstyti šalies akademinei bendruomenei. Naujosios mokslo finansavimo tvarkos tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą valstybei svarbioms mokslinių tyrimų programoms, efektyvų lėšų panaudojimą ir aiškią mokslo bei studijų institucijų atskaitomybę visuomenei už investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiektus rezultatus, teigiama ministerijos pranešime.

Netrukus duris atvers VŠĮ ,,Mokslas ir menas'' organizuojamas interaktyvus seminaras „Fraktalai: nuo formulės iki terapijos“. Šis projektas – ,,Mokslo ir meno'' diskusijų tęsinys, įgijęs kiek kitokią formą ir labiau pritaikytas plačiajai visuomenei. Tai - bandymas panaikinti takoskyrą tarp mokslo ir meno, sujungti į vieną visumą skirtingas sritis ir kryptis, padedant susikurti savitą nagrinėjamos temos supratimą kiekvienam susidomėjusiam.

Per Lietuvą praūžė mokslo škvalas. Rugsėjo 24-ąją „Tyrėjų nakties 2010" renginius aplankė daugiau kaip 5 tūkstančiai norinčiųjų iš arti pažiūrėti į mokslą ir mokslininkus. Vilniuje, Kaune, Molėtuose ir kituose Lietuvos vietose būriai moksleivių, studentų, vyresnio amžiaus žmonių, tėvų su mažais vaikais atėjo į mokslo įstaigų tyrimų laboratorijas, auditorijas, parodų ekspozicijas. Iki vėlyvos nakties vyko įvairūs eksperimentai, konkursai, varžybos, šou, parodos.

Mokslinių atradimų era artėja prie pabaigos, mat dėl ribotų žmogaus protinių sugebėjimų tolesni moksliniai laimėjimai taps nebeįmanomi. Ekspertų teigimu, „žemai kabantys mokslinių žinių vaisiai“, tokie kaip judėjimo ir traukos dėsniai, ankstesniuose amžiuose nuskinti naudojant paprastus metodus, o sunkiai atskleidžiamų problemų sprendimas paliktas šių laikų mokslininkams, rašo „Telegraph.co.

Išleisdami pirmokėlį į mokyklą tėvai ne mažiau už jį patį laukia, kaip vaiko žinias įvertins mokytojas. Iš to lengviau spręsti, kam jis gabus, kur – pasitempti. Tačiau klerkai už tėvus ir vaikus nusprendė, kad žinių vertinimas - atgyvena. Tėvai šiaušiasi, pedagogai – irgi, bet nieko keisti nesiruošiama. Prieš dešimtmetį švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą pradinukų žinių nevertinti pažymiais. Vietoj jų sąsiuviniuose pražydo saulytės, šypsenėlės, debesėliai.

Vilniaus planetariume pristatytas projektas “Tyrėjų naktis 2010". Projekto dalyviams, visuomenės ir žiniasklaidos atstovams organizuotame renginyje svečius pasitiko ir į magišką mokslo pasaulį kvietė žinomas televizijos laidų personažas, enciklopedistas Gustavas. Susirinkusius suintrigavo Vilniaus universiteto teatro dramos trupės “Minimum" suvaidinta spektaklio “Sparnai" ištrauka. Šis teatralizuotas vaidinimas apie mokslininką bus vienas iš daugelio Tyrėjų nakties renginių rugsėjo 24-ąją.

Švietimo informacinių technologijų centras jau antrus metus vykdo iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) tobulinimas“ (Projekto kodas Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-01-001). Projekto tikslas – apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius, kurie padės kaimo vietovių gyventojams mokytis nuotoliniu būdu. 130 kuratoriais tapusių aktyvių Lietuvos kaimo vietovių gyventojų bus apmokomi padėti savo bendruomenėms mokytis ir įgyti naujų žinių nuotoliniu būdu.

Studentiškas nuovargis po egzaminų, jaudulys prieš diplominio darbo gynimą, kūrybingas šėlsmas, nuobodulys slankiojant koridoriais, įtampa sporto varžybose, atsipalaidavimas po peržiūrų, juokas per pertraukas, dėstytojų klegesys ir karštos diskusijos – tokia per fotografo objektyvą pasirodė didelės akademinės bendruomenės kasdienybė. Naujame fotografijų albume „Pasirinkimai“ atskleidžiamas ištisas žmonių, veidų, emocijų margumynas.

Ne paslaptis, kad kartais pradinuko kuprinėje telpa „visas gyvenimas“. O paskui vaiko gyvenimą apsunkina stuburo problemos. Kasmet vis daugiau mokinukų skundžiasi nugaros skausmais, o tėveliams kyla vienas ir tas pats klausimas – kaip sumažinti stuburo apkrovą? Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kasmet sveria pradinių klasių moksleivių kuprines. Per mėnesį trunkančią akciją pasveriama daugiau nei 7000 kuprinių.

Baigėsi priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Šiais metais priimta 21518 mokinių - dviem tūkstančiais daugiau negu buvo planuota. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus. Šiemet priėmimo planai buvo sudaryti atsižvelgus į didėjantį jaunimo susidomėjimą profesiniu mokymu – 2009 m. į profesines mokyklas buvo priimta 13 proc. daugiau negu planuota pirmakursių.

Mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklo atlikta doktorantų dalyvavimo savivaldoje stebėsena ir analizė rodo, kad doktorantai nepakankamai prisideda prie aukštųjų mokyklų savivaldos. Stebėtojų, kuriuos subūrė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), teigimu, problemos kyla dėl doktorantų padėties specifiškumo – jie ir studentai, ir tyrėjai, o dažnai ir dėstytojai.

„Mane stebina, koks yra trapus pasaulis ir jo grožio samprata“, – kalba vienas iš perspektyvių ir produktyvių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros dėstančių mokslininkų, VGTU absolventas, docentas daktaras Andrius Ušinskas, besidomintis kompiuterinės regos ir medicinoje taikomo vaizdų apdorojimo tyrimais. Kelių tarptautinių projektų dalyvis, vadovas A. Ušinskas šiuo metu susidomėjo akies vyzdžio vaizdų tyrimais.

Kas gali pasakyti kiek moksleivių su džiaugsmu laukia rugsėjo pirmosios? Na, gal pradinukai arba tie, kurie pasiilgo savo gražuolės klasiokės ar šauniausio vaikino mokykloje. Na, dar tie ar tos, kurie jaučiasi per vasarą labai suaugę(!) ir, vadinasi, išgražėję. Dėl rugsėjo pirmosios paauglės keičia šukuosenas, o vaikinai „pasipumpuoja“ raumenis.

Šiemet populiariausia studijų programa Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (toliau – TTVAM) tapo Turizmo ir viešbučių administravimas: ją pasirinko itin gausus būrys studentų. Ši aukštosios mokyklos siūloma studijų programa išsiskyrė ir visos Lietuvos mastu, ją studijuoti TTVAM pasirinko net 146 valstybės finansavimą gavusių abiturientų – daugiausiai iš visų Lietuvos kolegijų. Pasak TTVAM direktorės doc. dr.

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, - sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų „atžalynas“ jau nebesupras šios išminties. Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše. Tikiu, kad jie perims ir tų šalių išmintį, jog negalima prekiauti likimais ir riboti jauno žmogaus svajonių. O Lietuvoje universiteto diplomą reikės nusipirkti. Tą popieriuką reikės įsigyti už didelius, greičiausiai, pasiskolintus pinigus.

Šį rugsėjo pirmosios rytą pabusi su ta pačia mintimi kaip ir 12 metų prieš tai: „Nenoriu į mokyklą“. Tačiau šiemet pirmąkart galėsi pasakyti: „Nenoriu, ir neisiu“. Tiksliau, neisi į vidurinę. Pasakyk „labas“ aukštajai mokyklai, kur klasės virsta auditorijomis, mokytojai – dėstytojais, pamokos – paskaitomis ar seminarais, o Tu pats – studentu.

Šią rugsėjo 1-ąją į Lietuvos mokyklas - tiek į bendrojo lavinimo, tiek į aukštąsias - sueis žymiai mažiau jaunuolių nei ankstesniais metais. Jei bendrojo lavinimo mokyklas lankančiųjų skaičiaus sumažėjimą galima paaiškinti šalyje susidariusia demografine situacija, padidėjusia emigracija, sumažėjusiu gimstamumu, tačiau vargu ar įmanoma demografine situacija pateisinti studentų skaičiaus neproporcingą sumažėjimą šalies regionų aukštosiose mokyklose, palyginti su Vilniaus bei Kauno universitetais ...

Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje pradėjo ryškėti teigiamos permainos. Vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad gerą išsilavinimą galima gauti ir Lietuvoje, todėl nesirenka užsienio aukštųjų mokyklų. LR Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamais duomenimis, šiais metais net 81 proc. šimtą balų valstybiniuose egzaminuose gavusių abiturientų pasirinko studijas Lietuvoje.