mokslas

Garsiajame šešioliktajame aukšte su vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi susitikome pasikalbėti apie verslą, valstybę, jos galią, kuo gyvena lietuviai ir jis pats. Nuo pokalbio pradžios verslininkas neslėpė kritiško požiūrio į valdžios sprendimus, bet teigė nestokojąs optimizmo. Jis įsitikinęs, kad iš tiesų Lietuvoje anksčiau buvo kur kas blogiau – dabar gyvename gerai.

Kai archeologai atkasė šį Bronzos amžių siekiantį lobį – neaprėpiamą skaičių statulėlių – iš laimės jie greičiausiai neturėjo kur dėtis. Tačiau išsamesni tyrimai atskleidė, jog radinys – tarsi priešistorinė dėlionė, be jokio paaiškinamo sprendimo: tarp tūkstančių suskaldytų figūrėlių nėra nei vienos su kita derančios dalies.

Abiturientų brandos egzaminų sesija eina jau į pabaigą – birželio 10-ąją šalies moksleiviai mokyklinį geografijos egzaminą. Šiemet geografijos egzaminą pasirinko laikyti daugiau nei 12 tūkst. moksleivių. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikys 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikys 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Birželio 10 d. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) pradeda testuoti viešą brandos egzaminų rezultatų skelbimo sistemą. Moksleiviai, prisijungę prie rezultatų skelbimo sistemos, internete galės pamatyti savo darbo įvertinimą, o kai kurių egzaminų – vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų – ir įvertinimą, ir patį darbą – egzamino metu užpildytą atsakymų lapą. Vokiečių ir prancūzų egzaminų rezultatus planuojama pradėti skelbti šiandien 10 val. 30 min.

Kiek lietuvaičių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek iš jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo  per 7 tūks.

Inovacijos, moksliniai tyrimai užima vis didesnę žmonijos veiklos dalį. Vienas iš šiuo metu plačiai naudojamų tyrimo metodų gamtos, tiksliųjų, socialinių mokslų srityse yra matematinis ir kompiuterinis modeliavimas, kuris skatina pažvelgti į skirtingas mokslo šakas iš šalies. Stebėjimas – neatsiejama kompiuterinio modeliavimo dalis Norint sudaryti kompiuterinį modelį, reikia tiriamą reiškinį ar objektą ilgą laiką stebėti, o stebėjimo rezultatus – registruoti.

Birželio 7 dieną šalies abiturientai laiko matematikos valstybinį egzaminą. Šiemet laikyti šį egzaminą pasirinko 20,7 tūkst. abiturientų. Egzamino rezultatai turėtų būti paskalbti iki liepos 12 dienos. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad dviejų rūšių urviniai žmonės gyveno ir mirė netoli tų vietų, kur gimė. Tuo metu tų pačių rūšių moteriškos giminės atstovės ten pat atkeliavo ir įsikūrė iš tolimesnių vietovių, praneša naujienų agentūra AFP.Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas leidžia pažvelgti į socialinę australopitekų, išnykusios primatų genties, prieš 2 mln. metų gyvenusios pietų Afrikoje, struktūrą.

Naujųjų laikų filosofija iškėlė problemą, jog gamtos mokslai turi aiškinti ir patį žmogų. Atskleisti žmoguje viešpataujančius gamtos dėsnius buvo vienas iš svarbiausių to meto mokslo ir filosofijos uždavinių. Tad garsaus to meto prancūzų mokslininko, filosofo ir ateisto Julien Offray de La Mettrie (1709–1751) teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija ir žmogus yra tobuliausia jo dalis – buvo laikmečio iškeltas uždavinys, sukūręs atitinkamas prielaidas jam spręsti.

Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje audringai buvo svarstomas dviejų mokyklų – Simno gimnazijos Mergalaukio pradinio ugdymo ir Krokialaukio Tomo Noraus–Naruševičiaus vidurinės mokyklos Verebiejų pagrindinio ugdymo skyrių – uždarymas. Ypač didelio pasipriešinimo dėl mokyklos uždarymo sulaukta iš Verebiejų bendruomenės, jos jaunimo. Tačiau valdančiosios daugumos – konservatorių, socialliberalų ir tvarkiečių – nesugraudino prašymai palikti mokyklą Verebiejuose.

Vokietijos ambasadoje Vilniuje pristatytas Vokietijos alumnų portalas "Alumniportal Deutschland". Vokietijos alumnai - žmonės iš viso pasaulio, kurie mokėsi, studijavo ar tobulinosi Vokietijoje. Pristatyme dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos atstovai.

Jau įsibėgėjus valstybinių brandos egzaminų sesijai šalies vidurinėse mokyklose, vis daugiau būsimųjų studentų aktyviai ieško informacijos apie tai, kokias studijas siūlo šalies aukštosios mokyklos. Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau keturioliktąjį kartą pristatė Lietuvos universitetų reitingą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2011 m. stojamųjų egzaminų į menų ir meno pedagogikos studijas organizavimo ir vertinimo tvarką. Jau trečius metus iš eilės, siekiant sudaryti sąlygas kuo objektyviau atrinkti talentingus ir gabius studentus, į atskiras menų programas vykdomi bendri stojamieji egzaminai. Prieš patvirtinant priėmimo tvarką, jos esminiai principai buvo detaliai aptarti su menų studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis.

Nepaisant specialistų įspėjimų apie perpildytas darbo rinkas, kasmet vis daugėja moksleivių, trokštančių studijuoti teisę, ekonomiką ar mediciną, kurios vilioja patraukliomis ateities perspektyvomis bei prestižinių statusu. Kas nulemia tokį abiturientų pasirinkimą? Ar tikrai tokios specialybės yra saugios ateities garantas? Tikrąjį populiarių studijų veidą atskleidžia patys studentai.

Šiandien šalies abiturientai laiko anglų kalbos egzaminą. Šiemet valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą pasirinko 21533 abiturientai. Šios užsienio kalbos egzaminas jį laikyti panorusių abiturientų skaičiumi gerokai lenkia rusų, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Abiturientams privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas, o tam, kad gautų brandos atestatą mokyklas baigiantys jaunuoliai turi išlaikyti du egzaminus.

Pavasarinei saulei pradėjus šviesti vis skaisčiau ir maloniau, gerėja nuotaika, jaučiamės daug aktyvesni, žvalesni, esame pilni naujų idėjų. Kai kuriems tai sprendimų, pasiryžimų ir permainų metas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčia Vokietijos užsienio reikalų viceministre Cornelia Pieper. Susitikime buvo aptarti dvišaliai švietimo ryšiai, nauji bendradarbiavimo projektai. Nors pastaraisiais metais Lietuvos mokyklose mažiau mokinių pasirenka mokytis vokiečių kalbą, šios kalbos populiarumas auga tose mokyklose, kuriose taikomas integruotas kurio nors dalyko ir vokiečių kalbos mokymasis.

Švietimo ir mokslo ministerijoje šiandien pristatytas Alantos technologijos ir verslo mokykloje įkurtas Žaliosios energetikos centras. Jį įkūrė mokykla kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Numatoma, kad į centro veiklą įsitrauks tyrimų institutai, universitetai, asociacijos, kolegijos, profesinės mokyklos, įmonės bei kiti partneriai. Pagrindinės centro veiklos kryptys – atsinaujinančios energetikos gaminimas, taupymas, visuomenės švietimas.

Aukštojo mokslo taryba skelbia konkursą kandidatams į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybos narius. Pretendentų anketų laukiama iki 2011 m. birželio 7 d. Aukštojo mokslo taryba peržiūrės visuomenės siūlymus ir atrinks kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.

Vienos Šiaulių gimnazijos abiturientai baigimo proga nusprendė gimnazijai padovanoti žaliuzes. Kitur abiturientai yra dovanoję suoliukų, tribūną, lentą ir kitokių praktiškų ir ne visai praktiškų daiktų. Tėvai, kuriems tenka pakratyti kišenes išleistuvių šventei, klausia, kam dar reikia brangių dovanų? Mokyklai dovanos žaliuzes Abiturientės motina „Šiaulių kraštui“ sakė, jog dovanojamos žaliuzės mokyklai kainuos gerokai per tūkstantį litų.

Jaunam žmogui dažnai sunku apsispręsti renkantis studijų programą, kurią norėtų studijuoti. Dar sunkiau, jei ji susijusi su menu ir kūryba, baiminamasi, jog vėliau bus sudėtinga realizuoti save, rasti darbą. Tačiau yra tokių studijų programų, kuriose dera ir mokslas, ir kūryba.

Antradienį, gegužės 10 d. prabangių baldų salone „Italų dizaino namai“ vyksiančio „Vilniaus dizaino savaitės“ renginio „Mados dvikova: Lietuva vs. Italija“ metu bent vienam vakarui paaiškės, kuri šalis labiau verta mados sostinės vardo. Renginio „Mados dvikova: Lietuva vs. Italija“ organizatoriai kiekvienos iš šalių garbę savo kolekcijomis ginsiančių dizainerių kol kas neatskleidžia ir palieka tai paslaptyje.

Aukštųjų mokyklų skaičius šalyje – dažnai tampa įvairaus pobūdžio diskusijų objektu ir sulaukia prieštaringų vertinimų tiek iš akademinių bendruomenių, tiek iš politikų ir visuomenės. Šiuo metu šalyje veikia 14 valstybinių universitetų, bet planuojama, kad šis skaičius bus ženkliai sumažintas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius gegužės 6 d. vykusio susitikimo su spaudos atstovais metu akcentavo, kad pats metas pereiti nuo planavimo prie darbų.

Švietimo ir mokslo ministerija pakoregavo studentų rotacijos tvarką, numatydama griežtesnes sąlygas studentų, turinčių akademinių skolų, atžvilgiu. Šiemet po pavasario egzaminų sesijos aukštosiose mokyklose vyks pirmoji studentų rotacija – bus peržiūrimas valstybės finansavimas prieš dvejus metus įstojusiems studentams. Antrakursiai, kurių akademiniai rezultatai bus gerokai prastesni negu bendrakursių, praras studijų krepšelius.

Gegužės 7-ąją šalies abiturientai laiko valstybinį vokiečių kalbos egzaminą, juo prasideda šių metų brandos egzaminų sesija. Laikyti vokiečių kalbos egzaminą pasirinko 616 abiturientų ir jis bus vykdomas 15-oje Lietuvos savivaldybių. Kasmet brandos egzaminų sesija sukelia daug jaudulio ne tik abiturientams, bet jų tėvams, pedagogams.

Sostinės „Vyturio“ pradinė mokykla tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje įgyvendinant bandomąjį pradinio ugdymo projektą pamokos vedamos naudojant integruotą „Classmate PC“ sprendimą. Dvidešimt keturi šios mokyklos mokiniai ugdymo procese naudoja edukacinius nešiojamuosius „Classmate PC“ kompiuterius.

Jaunam žmogui dažnai sunku apsispręsti renkantis studijų programą, kurią norėtų studijuoti. Dar sunkiau, jei ji susijusi su menu ir kūryba, baiminamasi, jog vėliau bus sudėtinga realizuoti save, rasti darbą. Tačiau yra tokių studijų programų, kuriose dera ir mokslas, ir kūryba.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių.Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

Atsižvelgiant į akademinės bendruomenės siūlymus, patikslinta nauja mokslo ir meno darbų vertinimo metodika. Korekcijos leis objektyviau įvertinti mokslo rezultatus skiriant valstybės finansavimą mokslo ir studijų institucijoms. „Koreguodami mokslo veiklos vertinimo tvarką esame atviri mokslo bendruomenės siūlymams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Dabartinė tvarka leidžia geriau atsižvelgti į mokslo sričių specifiką.

„Aš gal net visas gimnazijas išvaryčiau į viešąsias įstaigas“, — pusiau juokais, pusiau rimtai sako Juvitas Giniotis, VŠĮ Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius. Mokyklos direktorius, mokytojai, universiteto atstovai, moksleiviai ir gimnazijos kunigas kalba tik apie viešosios įstaigos privalumus. Forma — viešoji įstaiga Idėja steigti universiteto gimnaziją egzistuojančios mokyklos bazėje kilo tuometiniam Šiaulių universiteto rektoriui Vincui Lauručiui. Tai buvo eksperimentas.

Vienas iš ilgalaikių socialinio vystymosi tikslų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (2003) yra išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius bei sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą. Trumpalaikiais uždaviniais siekiama, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką.

Lietuvos studentų sąjungos atstovai pastebėjo ir užfiksavo, kad noras vykdyti studentų rotaciją dar pirmajame kurse bei neteisėtai pasipelnyti iš pirmakursių paskatino Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) pažeisti Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ). „Lietuvos studentų sąjungą pasiekė Vilniaus pedagoginio universiteto studentų nusiskundimai, jog valstybės finansuojamų studijų vietų studentai, įstoję po MSĮ priėmimo bei turintys bent vieną skolą per semestrą, yra šalinami iš valstybės finansuoja...

Rumunė Andreea Ionel Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Rumunijos mieste Tartu Jiu gimusi dvidešimtmetė mergina šiuo metu kremta ekonomikos mokslus, o į mūsų šalį atvyko kaip projekto „Living Diversity“, kuris vykdomas organizacijos AIESEC iniciatyva,  stažuotoja. Šio edukacinio projekto tikslas – skatinti Lietuvos moksleivių kultūrinį pažinimą. Projekto metu užsiėmimus ir pamokas šalies vidurinėse mokyklose veda jauni, aktyvūs stažuotojai iš užsienio, viena jų – A. Ionel.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai, vieninteliai iš Baltijos šalių pradėję kurti raketas, jas dar tobulina ir sako yra pasiruošę serijinei jų gamybai. Krašto apsaugos ministerija lietuviškų raketų kol kas pirkti neketina. Juodkrantės poligone Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų institutas išbando dvylika pačių sukurtų raketų – jos, sako, patikimesnės nei pirmosios, pagamintos prieš dvejus metus.

Prie kylančio jūros lygio labiausiai prisideda tirpstantis Kanados ledynas, tokią netikėtą išvadą patvirtino mokslininkai.„Kanados arktinė dalis, kuri, kaip mes anksčiau manėme, neįeina į tirpstančių ledynų gretas, iš tikrųjų yra pagrindinis veikėjas šiame procese, – sakė Mičigano universiteto mokslininkas Alexas Gardneris. – Šitie ledynai talpina didžiąją dalį pasaulio gėlo vandens, dabar jie labiausiai prisideda prie jūros lygio kitimo.“ Kaip praneša livescience.

Kembridžo universitetas pripažintas geriausia Didžiosios Britanijos aukštąja mokykla ir užima pirmą vietą tarp 116 šalies universitetų. Šiais metais Kembridžas aplenkė savo amžiną konkurentą Oksfordo universitetą, kuris atsidūrė antroje vietoje, informuoja „Euronews“. Sudarant universitetų reitingą buvo atsižvelgiama į tokius rodiklius kaip tiriamųjų programų lygis, studentų pasitenkinimo mokymu lygis, studentų pažymiai diplomuose, įsidarbinimo perspektyvos bei daug kitų kriterijų.

Žemėje yra 657 barjerinėmis salomis daugiau nei manyta iki šiol, rodo naujas pasaulinis tyrimas.Mokslininkai iš Duke'o universiteto ir Meredith koledžo, naudodami palydovines nuotraukas, topografinius žemėlapius ir navigacines schemas identifikavo 2149 barjerines salas. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei gautas 2001 metų tyrime, kuriame nenaudotos visuomenei prieinamos palydovų nuotraukos. Tuomet suskaičiuotos 1492 salos, rašo LiveScience.com.

Švietimo pagalba vaikams, ypač turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dėmesys mokyklos nelankantiems mokiniams, jų nederamo elgesio ir kitokių problemų sprendimas, galimų konfliktų prevencija ir krizių valdymas – tokia plataus spektro veikla bus sutelkta ir patikėta mokyklos vaiko gerovės komisijai. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsakymu patvirtino Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašą.

Iki valstybinių brandos egzaminų liko mažiau nei mėnuo, o po jų šalies abiturientai rinksis studijas ir būsimas profesijas. Pavasarį ne mažesnis galvos skausmas kamuoja ir aukštųjų mokyklų absolventus, kurie turėdami rankose diplomą, ima domėtis karjeros galimybėmis. Vis dažniau pasigirsta diskusijų, kad jaunimui trūksta informacijos apie tai, kaip tikslingai planuoti savo karjerą, nes padarytos klaidos renkantis studijas, trukdo atrasti savo tikrąjį pašaukimą visą likusį gyvenimą.

Devyniolikmetė Lina Sipavičiūtė iš Pakruojo rajono šiemet baigia dešimtąją klasę. Mergina jau kuria vėrinį prie išleistuvių suknelės. Prieš devynerius metus jos gyvybė buvo gelbėjama Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių aukomis. Dabar merginos mama nerimauja, ar dėl įgimtos retos ligos duktė galės mokytis profesijos. Džiaugiasi gyvenimu Reta genetine liga serganti mergina šį pavasarį užvers savo gimtojo Degėsių kaimo mokyklos duris.

Švietimo ir mokslo ministerija ir menų studijas vykdančios aukštosios mokyklos susitarė dėl studentų priėmimo. Tobulinant priėmimo tvarką, siekiama sudaryti sąlygas, kad į menų specialybes įstotų gabiausieji ir talentingiausieji. Kaip ir anksčiau, didžiąją menų srities konkursinio balo dalį sudarys gebėjimus vertinantis stojamasis egzaminas.

Šeštadienį Kauno technologijos universitete įvyko mintino skaičiavimo konkurso mokiniams „Matmintinis“ nacionalinis finalas, kuriame susigrūmė 120 dalyvių iš visos Lietuvos. Šešiose amžiaus grupėse geriausiai pasirodę mokiniai įgijo teisę gegužės pradžioje atstovauti šalį tarptautiniame konkurso finale, įvyksiančiame Slovėnijos mieste Črnomelyje. Šiais metais konkurse triumfavo trečiokas Herkus Kišūnas iš Rokiškio, jo kraštietis šeštokas Nerijus Laužadis.

Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, vertinant studentus, dėstytojai propaguoja kaupiamojo balo sistemą. Tačiau studentai teigia, kad pasitaiko atvejų, kai galutinis įvertinimas priklauso tik nuo egzamino pažymio. Kai kuriems jų dėl to teko skaudžiai nukentėti. Studentų manymu, vertinti vien už egzaminą – neobjektyvu.

Daugiau kaip 120 dalyvių iš visos Lietuvos šį šeštadienį Kauno Technologijos Universiteto Informatikos fakultete susigrums skaičiavimo konkurso mokiniams „Matmintinis“ nacionaliniame finale. Geriausiai pasirodžiusiems dalyviams bus suteikta teisė atstovauti šalį tarptautiniame konkurso finale, kuris įvyks šių metų gegužės mėnesį Slovakijoje.

Kaip teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa,verslas ugdo pagrindines žmogaus kompetencijas, kurias galima pritaikyti įvairiose gyvenimo srityse. Tai ne tik profesinės žinios, kaip planuoti ir valdyti verslą, bet bendravimo gebėjimai, lyderystė, sprendimų priėmimo ir derybų menas, bei gebėjimas kritiškai analizuoti situacijas ir pasirinkti tinkamus veikimo būdus.

Iki dvejų metų jis nekalbėjo. Tačiau būdamas trejų jau įveikdavo 5 tūkst. detalių dėliones („puzzle“) ir mintinai mokėjo visus Indianos valstijos (JAV) žemėlapio kelius. Aštuonerių jis baigė vidurinės mokyklos kursą (per savaitę savarankiškai išmokęs aritmetikos, algebros, geometrijos bei trigonometrijos) ir tapo Indianos universiteto astrofizikos pirmakursiu.