mokslas

Užbaigtas numatomų finansuoti nacionalinių kompleksinių programų sąrašas – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl paskutinių keturių nacionalinių programų. Programos projektus vykdys Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas ir kt.  Iš viso yra 12 nacionalinių kompleksinių programų. Joms iš ES fondų paramos skiriami 177 milijonai litų.

Sulaukus didžiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį investicijų į Lietuvos mokslo plėtrą, siekiama tyrėjo ar mokslininko profesija sudominti ir šalies jaunimą.  LR Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė išankstinį kvietimą teikti projektinius pasiūlymus mokslo ir technologijų populiarinimui Lietuvoje. Šių projektų finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų planuojama skirti iki 3 mln. Lt.

Apie neandertaliečių genomą turime daug informacijos – tiek daug, jog pastaruoju metu atsirado manančių, kad šiuos žmogaus protėvius reikėtų pabandyti klonuoti. Technologinė pažanga, regis, jau netrukus leis tai įgyvendinti.

Formalųjį suaugusiųjų ir jaunimo bendrąjį lavinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Įstatymu nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų tipai pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla.

Šis filmas pasakoja apie tai, kaip tikrovę vertina budizmas ir šiuolaikinis mokslas. Pasirodo, Budos mokymas ir kitos senosios Rytų religijos stebėtinai „atitinka“ pastarojo šimtmečio mokslinius atradimus tiriant kosmosą ir atomų pasaulį.

Šis filmas pasakoja apie tai, kaip tikrovę vertina budizmas ir šiuolaikinis mokslas. Pasirodo, Budos mokymas ir kitos senosios Rytų religijos stebėtinai „atitinka“ pastarojo šimtmečio mokslinius atradimus tiriant kosmosą ir atomų pasaulį.

Šiemet Jungtinės Karalystės universitetai sulaukė rekordinio abiturientų paraiškų skaičiaus. Lietuvių, norinčių studijuoti Didžiojoje Britanijoje, padaugėjo labiausiai – jų skaičius išaugo dvigubai. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad toks dramatiškas studentų iš Lietuvos skaičiaus padidėjimas Jungtinėje Karalystėje gali reikšti tik vieną: valdančiosios koalicijos atkakliai vykdoma aukštojo mokslo reforma yra niekam tikusi.

Plėtojant Šiaurės-Baltijos regiono mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimą, Lietuva įsitraukė į „Living Labs in the North“ (LILAN) programą, pranešė Lietuvos mokslo taryba (LMT). Lietuvos mokslo tarybos ir Šiaurės šalių mokslo tarybos „NordForsk“ iniciatyva Lietuvos mokslininkų grupės pirmosios iš Baltijos šalių naudosis „gyvosiomis“ laboratorijomis mokslinei tiriamajai veiklai vystyti.

Dažnai šalies vadovų, ministrų linksniuojamas “Saulėtekio slėnis” kasmet gauna milijonus litų. Mokesčių mokėtojams pranešama, kad šioje mistinėje organizacijoje kuriamos ateities technologijos. Tačiau šiuo metu vadinamasis technologijų parkas virto tuštėjančių patalpų nuomos punktu. Pirmadienį pasižvalgyti į mokslo ir technologijų parką “Saulėtekio slėnis” užsukusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikriausiai neatsitiktinai buvo vedžiojama tik po vienos čia įsikūrusios įmonės kabinetus.

Politinė suirutė, protų nutekėjimas ir smunkantis susidomėjimas pavertė Rusiją tik smulkia žaidėja pasaulinėje mokslo scenoje, skelbiama antradienį pasirodžiusiame „Thomson Reuters“ tyrime. Išsami publikuotų Rusijos mokslininkų darbų analizė parodė, kad nuosmukis jaučiamas visose srityse. Rusija savo įtaką praranda ne tik moksle, tačiau ir mokslu paremtose pramonės šakose, tokiose kaip branduolinė energetika. „Rusijos tyrimų bazė turi problemų ir yra mažai ženklų, kad tai galima išspręsti.

Jungtinės Valstijos praranda mokslinių tyrimų lyderės pozicijas – dėl jų vis sėkmingiau kovoja Azijos regiono šalių mokslininkai, teigiama JAV Nacionalinio mokslo fondo ataskaitoje. Šiame dokumente fondo ekspertai vertina dabartinę mokslinių tyrimų ir inžinerinių pasiekimų būklę visame pasaulyje. Informacija apie mokslo ir inžinerijos plėtrą kartą per 2 metus pateikiama JAV prezidentui ir Kongreso nariams.

Iki 2013 metų šalyje steigiamiems aštuoniems sektorinio praktinio mokymo centrams iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus atseikėta 107 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 26 milijonai litų atiteks būsimiems praktinio mokymo centrams Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo bei Turizmo mokyklose. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų, Siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje steigiamas siuvimo ir tekstilės produkcijos gamybos centras bus vienintelis tokio tipo visoje šalyje.

Patvirtintos maksimalios metinės 2010 metais valstybės finansuojamų pirmakursių studijų kainos. Norminės studijų kainos nustato didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus numato skirti vieno asmens studijoms. Tai svarbi gairė aukštosioms mokykloms priimant sprendimus dėl studijų kainų – konkrečias kainas nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Valstybinės aukštosios mokyklos gali nustatyti žemesnes nei valstybės nustatytos norminės kainos.

Studentams, pasinaudojusiems valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, valstybė padengia palūkanų dalį, viršijančią penkis procentus. Tačiau tokia lengvata taikoma tik studijų metu. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo efektyviau plėsti šių paskolų lengvatas, pasitelkiant Europos sąjungos struktūrine parama. „Jaunimui, baigusiam studijas Lietuvoje, esamomis ekonomikos sąlygomis vis sunkiau pavyksta įsitvirtinti šalies darbo rinkoje.

Ne vienas sutiktas pažįstamas, baigęs mokslus aukštojoje mokykloje pasiguodžia, jog gailisi dėl veltui išeikvotos energijos ir pinigų. Akivaizdu, šiais laikais gautas diplomas visiškai neatsiperka, nebent esi nepaprastai gabus arba pašonėj yra supratingų tetų bei dėdžių, kurie saugiai pasodins į saugią darbo vietelę. Tačiau ne visi mes esame apdovanoti tokiais dėkingais giminaičiais ar draugais, kurie padėtų mums susikurti nerūpestingą ateitį.

Prabėgus dar vieniems kalendoriniams metams norisi bent trumpam atsigręžti atgal ir prisiminti, kokie jie buvo mokslo srityje. O ir galimų prisiminimų čia daug – asmeninių, ekonominių, politinių ir aišku, mokslinių. Žinoma, mus labiausiai domina mokslo ir technologijų pasaulio pasiekimai, apie kuriuos trumpai ir papasakosime šiame straipsnyje. Pradėsime nuo garsaus ir autoritetingo mokslinio žurnalo „Science sudaryto sąrašo apie 2009 metų mokslo pasiekimus.

Užuomina apie kates ir ekstrasensus sulaukė paraginimų – rašyk! Rašau. Labai trumpas pasakojimas. Kažkada perskaičiau, kad vienas Seimo narys nusivežė katiną į sodybą prie Kauno. Katinas tenai pradingo. Seimo narys išvažiavo namo. Po kiek laiko į namus parsirado ir katinas. Jis pėsčias (!) iš pakaunės parėjo į Vilnių. Katino žygiais dažniausiai niekas nesistebi, užtat klausytojus apima noras plepėti apie gyvūnus.

Mūsų šalyje dvi dienas viešėjo Europos Komisijos (EK) mokslinių tyrimų generalinis direktorius Jose Manuelis Silva Rodriguezas. Jis atsakingas už Europos Sąjungos (ES) 7-ąją bendrąją programą, jai finansuoti skirta per 50 mlrd. eurų, o įgyvendinimas apims septynerius metus iki 2013-ųjų. J.M.S.Rodriguezas EK mokslinių tyrimų generalinio direktoriaus pareigas eina ketverius metus. Lietuvoje lankėsi pirmą kartą ir sutiko atsakyti į LŽ klausimus. Pasirinkti ir įvertinti.

Žemos, į beždžionę panašios ir prieš 4 mln. metų gyvenusios moters atradimas – vienas svarbiausių šių metų moksle, skelbia „Science“. Ardi – maždaug 1,2 metro aukščio moteris, kuri riaumojo Afrikos miškuose prieš 4,4 mln. metų, yra seniausia šiuo metu žinoma moterų atstovė. Ji iki 2009 metų seniausia pasaulio moterimi laikytą Lucy amžiumi pralenkė maždaug milijonu metų. Priduriama, kad jos atradimas pakeitė mūsų supratimą apie ankstyvąją žmonių evoliuciją.

Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) gautą Šiaurės Reino Vestfalijos metinę premiją "Staatspreis" nusprendė skirti Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU). Už reikšmingą Europos Parlamento vaidmenį išaugusioje Europoje ir demokratijos Europos Sąjungoje stiprinimą Europos Parlamento vadovui skirta premija - 25 tūkst. eurų - buvo įteikta gruodžio 8-ąją Bonoje, Vokietijoje. Dėkodamas už premiją J. Buzekas paminėjo, kad EHU jam paliko gerą įspūdį.

Spalio viduryje ekonomistai iš įvairių šalių susirinko Sankt Peterburgo Valstybinio universiteto (SPVU) Ekonomikos fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Ekonomikos teorija ir komercinė veikla: globalūs iššūkiai“. Konferencijoje dalyvavo bei pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto atstovai. Konferencija rengta SPVU garbės profesoriaus Sergejaus Tiulpanovo gimimo 110-mečiui.

Remdamasis naujienų pranešimais, superkompiuteris galėtų nuspėti svarbiausius pasaulio įvykius, teigiama JAV tyrime. Milijonais naujienų pranešimų grįstas tyrimas diagramoje pavaizdavo blogėjančią viešąją nuomonę dar prieš neseniai kilusias revoliucijas Libijoje ir Egipte, praneša BBC. Nors naujoji analizė atlikta retrospektyviai, mokslininkai teigia, kad tokį patį procesą galima būtų naudoti gresiantiems konfliktams nuspėti.

Atrinkti Lietuvos mokinių darbai į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį baigiamąjį etapą, vyksiantį balandžio mėnesį. Tarp geriausių dvidešimt devynių darbų – „Dekoravimo popierius iš grybų“, „Mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės sumažinimas tekstilinių medžiagų pagalba“, „Ketmano apraiškos V. Krėvės dramoje „Skirgaila“, „Dėmesio perkėlimo sąsajos su mokymusi ir veiksniai, turintys įtakos dėmesio koncentracijai“. Šias ir kitas temas jie gynėsi kovo 21–23 dienom...

Įgyvendindamas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, ūkio ministras Dainius Kreivys patvirtino valstybės planuojamų slėnių projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inogeb LT-2“, pirmąjį sąrašą.