mokslas

Žmogaus trauka žvaigždėms savo stiprumu prilygsta instinktui. Kažkam užtenka tuščio paplūdimio ir pilno žvaigždžių dangaus, o kažkas nori tuos pačius vaizdus stebėti pro galingus profesionalius teleskopus. Observatorijų pasaulyje yra labai daug. Vienos jų įdomios lyg muziejai, kitos vertingos savo turima aparatūra, trečios įkurtos nuostabiose vietose.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst.litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos.

Besiruošiant mokslo metams, mokyklinių pirkinių sąraše vis dažniau atsiranda ir korekciniai akiniai – vaikų su sutrikusiu regėjimu Lietuvoje kasmet daugėja. Telšių „Kranto“ vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė Aldona Simanavičienė sako, kad per pastaruosius 5 metus vaikų regėjimas kaip niekada suprastėjęs. Faktas, kad dauguma pradinių klasių moksleivių nosis jau „pabalnoję“ akinukais nebestebina.

Kad Everestas yra aukščiausias pasaulio kalnas, žino kone kiekvienas vaikas. Tačiau koks iš tikrųjų yra jo aukštis? Kad tai nustatytų, Nepalo vyriausybė dar kartą nusprendė išmatuoti milžiną. Rezultatai bus paskelbti maždaug po dvejų metų, panešė valstybinė naujienų agentūra RSS. Standartiškai nurodoma, kad Everesto aukštis siekia 8 tūkst. 848 metrus virš jūros lygio. Tačiau skirtingu metu atlikti matavima i parodė skirtingus rezultatus.

Žemėje gyvena apie 7 mlrd. žmonių, jų bendras svoris siekia maždaug 363 mlrd. kilogramų. Kas nutiktų, jei jie visi vienu metu pašoktų? Kadangi žmonės rutulio pavidalo planetos paviršiuje pasiskirstę iš dalies vienodai, jei visi pašoktume vienu metu, nieko tokio nenutiktų – visų mūsų pakilimo momentas ir atsitrenkimas vienas kitą panaikintų, taigi Žemę veikianti galutinė jėga būtų nulinė, teigia fizikas Rhettas Allainas.

„Žvaigždę nuo nežvaigždės skiria nuoširdumas, veiksmas ir nuolatinė kaita“, – sako ketinimų transformacijos specialistas iš Maskvos Jurijus Micharevas. Tai, kad jis teisus, patvirtintų visi jo treniruoti garsūs Rusijos ir Lietuvos žmonės Kaip tapti žvaigžde? Vieni stengiasi, dirba, aria ir... nieko. Tarsi jų norai pildytųsi atvirkščiai. Kiti lengvai šauna iškart į populiarumo viršūnę. Ir išsilaiko glamūriniame olimpe kone visą gyvenimą.

Daugiau nei 50 proc. visų pageidavimų studijuoti Lietuvos universitetuose sudaro socialinių mokslų studijų kryptys, kai tuo tarpu prašymų studijuoti technologijos mokslus kasmet mažėja ir šiemet tesiekia 10 proc. viso pageidavimų skaičiaus. Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.

Kaip efektyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, kai staiga ima augti konkrečios srities specialistų paklausa, kokį efektyvų persikvalifikavimo mechanizmą galima būtų pasiūlyti bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu? Kaip skatinti tęstinio mokymo plėtrą aukštosiose mokyklose ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą? Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sprendimą – aukštosioms mokykloms kartu su darbdaviais rengti tikslines, darbo rinkai reikalingas kvalifikacijos tobu...

Liepos 10–17 d. Taivano sostinėje Taipėjuje 22-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro bei bronzos medalius. Lietuvai atstovavusios Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientės Emilija Emma ir Gabija Lazaravičiūtė (mokyt. A. Matiukienė) buvo apdovanota bronzos, o Šaulių „Saulėtekio“ gimnazijos vienuoliktokas Irmantas Mogila (mokyt. D. Vaičekauskienė) – sidabro medaliu.

Po brandos egzaminų ir išleistuvių šurmulio atsigaunantys abiturientai visa galva pasinėrė į naujus rūpesčius – tenka galutinai nuspręsti dėl būsimų studijų, pasirinkti prioritetines studijų programas ir aukštąsias mokyklas. Negana to, tenka gilintis į kasmet besikeičiančius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, apie kuriuos paprastai ir aiškiai pasakoja Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanas prof. dr. Giedrius Laukaitis.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje ženkliai padidintos studijų kainos, kas prieš porą metų sukėlė didelį studentų nepasitenkinimą. Kaip alternatyva gabiausiems studentams, kurie ryšis studijuoti savo lėšomis, buvo patvirtinta studijų mokesčio grąžinimo tvarka. Tiesa, studentai įstatymus turėtų skaityti atidžiau, nes studijų įmokos grąžinamos tik bakalauro pakopų studentams, o savo lėšomis studijuojantys magistrantai tokios galimybės neturi.

Anot personalo atranka užsiimančių įmonių atstovų, puikios anglų kalbos žinios dabartiniame verslo pasaulyje yra nebe privalumas, bet reikalavimas. Jos kartais tampa net vienu iš lemiamų veiksnių, ieškant darbo ar siekiant karjeros ne tik tarptautinėje, bet ir lietuviško kapitalo kompanijoje.

Dvokiančių kojinių kvapas gali padėti mokslininkams kovoti prieš maliariją sukeliančius moskitus, praneša naujienų agentūra AP. Tinkleliai virš lovų ir patalpose naudojami purškalai jau sumažino mirtinų maliarijos atvejų, tačiau kol kas mokslininkams nepavyko surasti efektyvių būdų, kaip kovoti su moskitais lauke.

Kvantinės mechanikos dėsniai teigia, kad negalime stebėti mažiausių dalelių jų nepaveikdami. Tačiau fizikams pavyko atlikti kvantinius matavimus su mažiausiu iki šiol trikdymu, rašo LiveScience.com. Šis trikdymas, vadinamas atvirkštiniu veiksmu, yra vienas kvantinės mechanikos, apibūdinančius labai mažų dalelių veikimą, skiriamųj ų požymių.

Šiemet Lyderystės akademiją baigė net keturiasdešimt moksleivių iš šešiolikos Vilniaus mokyklų. Kasmet pačius aktyviausius Vilniaus moksleivius suburiančiai Lyderystės akademijai, tai jau antra absolventų laida. „Norint tapti geru lyderiu nepakanka būti aktyviam, smalsiam ir protingam, reikia tam tikrų žinių, kurios paprastam moksleiviui ne visada yra pasiekiamos.

Seniausia Egipto piramidė išgelbėta nuo sugriuvimo, panaudojus milžiniškas oro pagalves paremti statinio luboms.Beveik 5 tūkst. metų senumo faraono Džoserio piramidė šiuo metu restauruojama. Taigi buvo būtina ją sutvirtinti, kad inžinieriams būtų galima tęsti taisymo darbus. Ši milžiniška konstrukcija – faraono Džoserio laidojimo vieta – nukentėjo žemės drebėjimo metu.

Birželio 19–26 dienomis vyko VDU Menų fakulteto organizuojama antroji mokslo tiriamoji išvyka, vykdoma pagal tarptautinį trišalį projektą „Localise“. Šios mokslinės tiriamosios kelionės tikslas – susipažinti su organizacijomis ir žmonėmis, dirbančiais su vietinėmis bendruomenėmis, meniniais principais. Projekto dalyviai bandė pažinti jų darbo specifiką, metodus, praktiškai juos išbandydami įvairiose meninėse dirbtuvėse, sėmėsi patirties bei užmezgė bendradarbiavimo ryšius.

Nūdien už apsipirkinėjimo įpročių slypi ištisas mokslas. Pasak bankrate.com, jūsų mėgstamiausi prekybos centrai dažniausiai samdo mažmeninės prekybos tyrėjus, tokius kaip Paco Underhill, knygos „Kodėl mes perkame: apsipirkinėjimo mokslas“ (Why We Buy: A Science of Shopping) autorius. P. Underhill stebėjo šimtų tūkstančių pirkėjų elgesį parduotuvėse ir padarė tam tikras išvadas.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Šiaurės Atlanto vandenyne mokslininkai aptiko giliai po nuosėdomis palaidotą vietovę su upių išgraužtomis vagomis ir viršukalnėmis.Geologai šį maždaug 56 mln. metų senumo pasaulį aptiko naudodami naftos kompanijoms rinktus duomenis, praneša LiveScience.com. „Tai atrodo kaip dalies teritorijos prie kranto žemėlapis. Tai kaip senovinis fosilijų kraštovaizdis, užkonservuotas 2 kilometrų gylyje po jūros dugnu“, – teigė vyresnysis tyrėjas Nicky White.

Austrijos mokslininkų sukurta neuronų signalų varoma bioninė ranka jaunuoliui leidžia daryti tai, ko jis anksčiau negalėjo.Jau dešimtmečius buvo kalbama apie galimybę patobulinti ar pakeisti žmogaus kūno dalis naudojant bioninius implantus. Ausies sraigės implantai ir širdies stimuliatoriai jau tapo įprastu dalyku.

Tyrimai atskleidė, jog naudojimasis mažesne šakute gali paskatinti suvalgyti gausesnę porciją, nei valgant didesniu įrankiu.Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog viskas turėtų būti priešingai – naudojantis mažesniu stalo įrankiu, suvalgoma mažiau, tačiau iš tikrųjų taip tik padidinamas suvartojamo maisto kiekis, rašoma msn.co.uk. Šiame naujame tyrime dėmesys buvo sutelktas į kąsnio dydį, maisto kiekį, įsidedamą į burną valgant, kuris kinta, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) įsitikinusi, kad pasikeitus socialinei ir ekonominei situacijai, o kartu su ja – ir aukštųjų mokyklų elgsenai, kuri vis dažniau atitinka paslaugas teikiančių įmonių ar bendrovių elgseną bei tolsta nuo istoriškai susiklosčiusios aukštosios mokyklos sąvokos, neišvengiamai atėjo laikas aukštųjų mokyklų autonomijos sąvokos peržiūrai.

Valstybės remiamas paskolas mokesčiui už mokslą pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius, kol jie baigs mokslus, mokės valstybė. Tokį sprendimą pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. Vyriausybė patvirtino palūkanų apmokėjimo mechanizmą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – dešimtasis iš keturiolikos valstybinių universitetų, suformavęs naują kolegialų valdymo – tarybą. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta LMTA tarybos sudėtis. Taryba sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai.

Klaipėdos universitetas į valstybės finansuojamas studijas įstojusiems II pakopos studentams neužtikrina teisės studijuoti nemokamai visą studijų laikotarpį. Universitetas kas semestrą šiems studentams organizuoja konkursą nemokamoms studijų vietoms užimti. Lietuvos studentų sąjunga tokius aukštosios mokyklos veiksmus vertina kaip studentų teisės į nemokamą mokslą pažeidimą ir prašo valstybės institucijų pagalbos.

Liepos 4 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Vilniuje viešinčia  Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komisare Máire Geoghegan-Quinn.

Šiemet Lietuvoje bus pradėta vykdyti pirmoji Baltijos regiono doktorantūros programa. Tarptautinius vadybos ir administravimo krypties daktarus ruoš keturi Baltijos regiono universitetai-partneriai – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Danijos Arhus universitetas, BI Norvegijos vadybos institutas ir Estijos Tartu universitetas. Studijas organizuos ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, o Doktorantūros komitetą, atsakingą už studijų kokybę, sudarys tarptautiniai mokslininkai.

Paskutiniąją Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dieną, antradienį, bus diskutuojama apie naujus iššūkius Lietuvai – tarpkultūrinį atvirumą ir tapatybių kaitą, kaip po pasaulį pasklidusiam jaunimui išlaikyti gyvą ryšį su Tėvyne, koks mokslo vaidmuo kuriant modernią kultūrinę lietuvių tapatybę.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas“ pasirašyta sutartis tarp didžiausios pasaulyje bendrovės, siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo Fisher Scientific“ ir Vilniaus universiteto dėl mobilios biologjos mokslų laboratorijos Lietuvos mokykloms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasveikino XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo dalyvius.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas“ dalyvauja Europos Komisijos (EK) narė, atsakinga už mokslinius tyrimus ir inovacijas, Maire Geoghegan-Quinn (Belgija). Savo pranešime „Inovacijų Sąjungos kūrimas – geresnės Europos kūrimas“ viešnia sakė: „Aš tikiuosi, kad Lietuva sugebės kuo daugiau investuoti į mokslą, nes tai yra būdas kurti patvarią ekonomiką“. Ji taip pat pažymėjo, kad „mes tur...

Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę. Valstybės kontrolei Lietuvos mokslo taryboje nustačius gausybę pažeidimų, švietimo ir mokslo ministras auditorius apkaltino kompetencijos trūkumu. Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę.

Rodos, kad norint išgarsėti, retkarčiais pakanka atkreipti dėmesį į kažką, kas dar niekaip nebuvo išmatuota, rasti būdą, kaip tą padaryti, suskirstyti duomenis į kategorijas ir galutiniam rezultatui suteikti savo vardą. Tiesa, ne visos skalės pavadintos jas išradusiųjų vardais, bet dauguma jų – taip. Listverse.com pateikia dešimt keistų, neregėtų ar primityvumu stulbinančių skalių.

Pirmąkart stojant į universitetą sapnavau, kad stoviu ant tilto ir dainuoju, bet įkritau į upelį ir toliau dainavau. Tais metais neįstojau. Vėl stojau į universitetą. Ir vėl sapnavau, kad dainuoju ant didelio kalno (bandžiau stoti į labai prestižinę specialybę). Tačiau sapne dangus virš manęs dainuojančios buvo rūškanas ir rausvas, lyg vakarėjant. Padainavusi, nulipau nuo kalno įsitvėrusi raumeningą vyruką. Vėl neįstojau. Dargi susilaukiau patyčių iš nedraugų, kurias didvyriškai atlaikiau.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, Baltijos jūros dugne buvo nuskandinta nemažai cheminių ginklų. Galima tikėti arba netikėti įvairiais šaltiniais, galima sutikti arba nesutikti, kad ekologai, skelbiantys, jog mūsų jūroje dabar teliūškuoja bent keli tūkstančiai tonų iprito, pernelyg gąsdina visuomenę, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki šiol tinklais iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu.

Daugiau nei 14 tūkst. vaikų 2010–2011 mokslo metais nė vieno karto neatėjo į mokyklą. Lietuvoje yra nelankančių mokyklos vaikų, vadinamų pradingusiais, nors Konstitucijoje įtvirtinta privalomo mokslo vaikams iki 16 metų nuostata, trečiadienį spaudos konferencijoje atsakingoms institucijoms priminė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Vytauto Didžiojo universitetas, plėsdamas bendradarbiavimo ryšius, suteiks galimybę savo studentams lygiagrečiai po studijų gauti du diplomus: vieną jų - iš Belgijos. Tai garantuoja dvigubo diplomo sutartis, kurią VDU pasirašė su Katalikiškojo Liuveno universiteto Verslo mokykla Belgijoje.

Vakar KTU Rektorato posėdžio metu penkiems aukštų akademinių rezultatų pasiekusiems studentams buvo įteikta AB „Volfas Engelman“ įsteigta 10 000 litų stipendija. Stipendijų skyrimo komisija kartu su bendrovės atstovais stipendijas skyrė studentams, kurie ne tik gerai mokėsi, bet visus mokslo metus buvo visuomeniškai aktyvūs, nestokojo iniciatyvos. Prioritetas buvo teikiamas socialiai remtiniems studentams.

Lietuvos atstovai pirmą kartą tapo tarptautinio inovacijų konkurso nugalėtojais. Pagrindinį Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos EUREKA prizą mūsų šalies verslo ir mokslo atstovai Jeruzalėje (Izraelis) pelnė už aplinkosaugos projektą „Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti“. EUREKA inovacijų prizas „žaliojo pasaulio“ išsaugojimo nominacijoje jiems skirtas už sukurtą „žaliąją“ technologiją.

Atnaujinta ir iš pirmo žvilgsnio patikimai sutvarkyta Dariaus ir Girėno gatvėje esanti Mykolo Karkos pagrindinė mokykla neatlaikė pirmo išbandymo – chuligano spyrio į apdailos plokštę.Antradienio rytą policiją pasiekė pranešimas iš Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos. Jos direktorius Alfredas Paberžis, 8.45 val. atvykęs į mokyklą pamatė, jog sugadinta net 11 sienų apdailos plokščių. Sienos suspardytos vakarinėje mokyklos pusėje, pro kurią dažniausiai vaikšto aplink mokyklą gyvenantys žmonės.

Birželio 20–22 dienomis baigiamuosius darbus gynėsi Kauno kolegijos menininkai. Į gynimus susirinko ne tik meno srities atstovai ir darbų užsakovai, bet ir norintys su įvairiais meno projektais susipažinti miestiečiai. Baigiamųjų darbų kvalifikacinę komisiją ir miestiečius itin sužavėjo Šiaulių saldainių gaminimo įmonei UAB „Rūta“ rengti meniniai užsakymai.

Lietuvos kūno kultūros akademijai ( LKKA) suteikta teisė kartu su Tartu universitetu (Estija) rengti Biomedicinos mokslų srities mokslų daktarus. Tai patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija. Jau šį rugsėjį prasidės atranka į bendras doktorantūros studijas su Tartu universitetu, o pirmąsias disertacijas doktorantai gins po ketverių metų. Tokią galimybę suteikia naujieji pernai Vyriausybės patvirtinti Doktorantūros nuostatai, kurie taikomi tik nuo praėjusios vasaros priimamiems doktorantams.

Abiturientai bėga iš Lietuvos. Jie stoja į tolimojo ir artimojo užsienio universitetus, siekia karjeros aukštumų ir nebegrįžta į gimtą kraštą. Švietimo ir mokslo ministerija ramina: esą užsienyje studijuojančiųjų skaičius siekia viso labo 3,5 proc. besimokančiųjų Lietuvoje skaičiaus, todėl jaudintis nėra ko. Čia pat priduriama, kad Lietuvos vidurkis aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 2,6 proc., bet pirštu pabadoma į tokias šalis kaip Austrija, kurioje 4,1 proc.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šalies mokyklose pasibaigė ir abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Kaip ir buvo planuota, birželio 17 d. Nacionalinis egzaminų centras pradėjo skelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Jau paskelbti rusų ir anglų valstybinių brandos egzminų rezultatai. Šiemet anglų valstybinį brandos egzaminą laikė 20 947 kandidatai, o rusų kalbos – 2 996. Abu egzaminus sėkmingai išlaikė daugiau nei 99 proc. abiturientų.

Vyriškis, kuris metė mokslus prieš beveik 80 metų, pagaliau gaus aukštojo mokslo diplomą, praneša UPI.com.Leo Plassas iš Redmondo, kuriam netrukus sukaks šimtas metų, musprendė mesti mokslus 1932-aisiais būdamas 20-ies. Jam buvo telikęs vienas semestras, kad gautų mokytojo diplomą. Tuo metu vidutinė mokytojo alga buvo 80 dolerių per mėnesį – jam ji atrodė nepakankama. Tad kai draugas pasiūlė darbą miško ruošos kompanijoje, jis turėjo priimti sprendimą.

Pirmosiomis vasaros dienomis net penkių skirtingų miestų - Panevėžio, Pakruojo, Kupiškio, Joniškėlio ir Pasvalio – vyresniųjų klasių moksleiviai tradiciškai rinkosi į jaunųjų matematikų stovyklą „Rokunda“. Ne tik skaičiuoti, bet ir lavinti bendravimo kultūros, gebėjimo kelti sau tikslus, mokytis dirbti komandoje. Šių metų „Rokundos“ stovykla, anot jos rengėjų, įgavo naujų spalvų.