mokesčiai

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Kauno reklamos įmonės vadovas kaltinamas apgaulingai tvarkęs finansinę apskaitą ir nesumokėjęs beveik 100 tūkst. eurų mokesčių. Šį ikiteisminį tyrimą dėk galimų nusikaltimų organizavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad mokesčių reformoje numatomi pakeitimai, dėl kurių gali būti sutarta dar šiais metais, nebus aktualūs sudarant 2024 metų valstybės biudžetą. Toks pasirinkimas, anot jos, leis diskutuoti mokesčių pokyčius tol, kol bus rastas susitarimas. „Labai ramiai galiu pasakyti, kad ir kas bus sutarta, tai neįsigalios 2024 metais. Ta prasme, nuo kitų biudžetinių metų šie pakeitimai yra atskirti.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Etilo alkoholio įsigijimo schemą sugalvoję septyni asmenys sės į teisiamųjų suolą dėl galimo sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingos apskaitos, jie galėjo nesumokėti per 335 tūkst. eurų PVM mokesčio. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, septyni asmenys ir viena bendrovė kaltinami sukūrę fiktyvių sandorių grandinę ir apgaule galimai išvengę 335 tūkst. eurų privalomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Kaune jau veikia sistema, identifikuojanti automobilių numerius ir leidžianti nustatyti transporto priemonės taršumą. Ateityje ši sistema bus naudojama taršos mokesčiams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Martusevičiaus teigimu, šiuo metu sistema testuojama, renkami duomenys, kurie vėliau bus naudojami sprendžiant taršos mokesčių dydį. „Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus. Tarp jų – pasiūlymai grąžinti mokesčio lengvatą vaikus auginančioms šeimoms ir spartesnis pensijų didinimas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa. „Rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis stringančią mokesčių reformą vadina nepakankamai ambicinga, atsargia ir kosmetine, bet, anot jo, einama teisinga kryptimi. R. Kuodis kritikuoja ir siūlymus leisti žmonėms dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų pasiimti iš karto. Anot jo, tokiu atveju tai nebūtų pensijų sistema.  „Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Valdančiajai koalicijai nutarus neskubėti tvirtinti mokesčių reformą ir dėl jos diskutuoti etapais, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai yra vienintelis įmanomas kelias, kad mokesčių reforma nežlugtų.

Elektroninių cigarečių prekeiviai įtariami nesumokėję per 800 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Be to, per kratas vieno iš įtariamųjų namuose aptikta daugiau nei 900 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Kaip ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kauno mieste registruotos įmonės trys darbuotojai įtariami didelės vertės sukčiavimu ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL.

Valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje trečiadienį nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime patvirtinti šiais metais, premjerė dėl septynių įstatymų paketo draskymo „dramos“ nemato.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus kapitalas Lietuvoje būtų apmokestinamas brangiausiai Rytų Europoje.  Jo teigimu, tokį mokesčių reformos variantą, koks yra siūlomas, reikėtų atidėti.  „Mokesčių didinimas nuves mus prie to, kad nebus kam investuoti į Lietuvą, nes šiandien tai yra brangiausia šalis kapitalui.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į šalį“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos nebūtų subalansuotos.   „Pelno mokesčio pakeitimuose yra daugybė lengvatų, kurios mažina valstybės biudžeto pajamas.

Seimo teisininkams bei verslo atstovams kritikuojant Vyriausybės siūlymą neapmokestinti  tik artimiesiems dovanoto žemdirbių turto, Finansų ministerija ketina keisti dovanų apmokestinimo tvarką. Pakeitimai numatytų išimtis visiems užsiimantiems individualia veikla, o kai kuriais atvejais – ir dovanojant akcijas.

Trečiadienį Seime buvo svarstoma Vyriausybės inicijuojama mokesčių reforma – daugiausia permainų numatantys ir diskusijų keliantys Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo pakeitimai. Reaguodama į siūlomas pataisas opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos.

Trys Seimo komitetai trečiadienį svarstys Vyriausybės inicijuojamą mokesčių reformą – daugiausia permainų numatančio ir diskusijų keliančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus.  Biudžeto ir finansų komitetas su Finansų ministerijos ir verslo atstovais aptars Vyriausybės siūlomas palikti ar naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas, dovanų iš artimųjų apmokestinimą.

Gavę Lietuvos banko (LB) ekspertų išvadą dėl kelerius metus rengtos mokesčių pertvarkos valdantieji dėl jos likimo tarsis dar iki sesijos pradžios, galbūt jau kitą savaitę, sako valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos vadovas. Vytautas Mitalas  įsitikinęs, kad tokiam reformos variantui, koks yra pasiekęs Seimą, nebus pritarta, todėl jis siūlo koalicijos partneriams konservatoriams atsitraukti nuo dalies Vyriausybės inicijuojamų pakeitimų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį toliau svarstys Vyriausybės inicijuojamas mokesčių įstatymų pataisas.  „Buvome suplanavę klausymus tęsti. Pirmadienį dvi temas planuojame – verslo liudijimų ir aukštesnių pajamų apmokestinimą sumuojant pajamas aptarti, o trečiadienį – GPM lengvatų pokyčius“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. „Bus tik klausymai, interesų grupėms pristatys siūlymus, sprendimų dar nedarysime.

„Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į vidurinės klasės naikinimą ir smulkiojo verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose. Be to, tiek Pasaulio banko, tiek Tarptautinio valiutos fondo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalo – per mažas, taip pat ir skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų labai didelis“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonė „Orlen Lietuva“, o neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų – medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, ketvirtadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  „Orlen Lietuva“ per pirmus šešis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą sumokėjo 262,25 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jei Seime nebus pritarta Vyriausybės suplanuotam individualios veiklos apmokestinimui, tuomet ir išlaidų didinimas biudžete bus labai ribotas.  „Matysime Seime, bet reikia suprasti, kad negali nepalaikyti mokesčių kėlimo ir palaikyti visus mokesčių mažinimus ir išlaidų didinimus“, – ketvirtadienį Žinių radijuje sakė premjerė.

Seimo komitetai pradeda svarstyti mokesčių reformą. Verslo atstovai sako, kad reforma siūloma blogu laiku ir tik apsunkins žmonių gyvenimą, kuris ir taip nelengvas dėl recesijos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Artėjant kadencijos pabaigai, ši Vyriausybė pagaliau „išstenėjo“ seniai žadėtą mokesčių reformą. Šiomis dienomis ji pradedama svarstyti Seimo komitetuose.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas sako, kad Finansų ministerijos kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta mokesčių pertvarka gyventojų pajamų nelygybės apčiuopiamai neleis sumažinti.   Pasak jo, todėl mokesčių reformos tikslu nurodyti pajamų nelygybės mažinimą yra nesąžininga.   „Reforma pajamų nelygybės klausimo neišspręs“ – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) pareiškė V. Mitalas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) ketvirtadienį vyks pirmasis Finansų ministerijos kelerius metus rengtos ir šiemet mažiausiai du kartus tikslintos mokesčių pertvarkos pristatymas.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kiti ministerijos specialistai komiteto narius detaliau supažindins su siūlymais, ką ir kaip keisti mokesčių sistemoje, atsakys į parlamentarų klausimus. Jokių sprendimų komitetas nepriiminės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako galinti sutikti su dauguma verslo priekaištų Vyriausybės inicijuojamai mokesčių reformai.  Anot jos, viena silpniausių šios reformos dalių – bandymas prilyginti individualią veiklą darbo santykiams.  „Šioje mokesčių reformoje vienareikšmiškai yra kritikuotinų dalių, su didele dalimi tų priekaištų, kritikos, kurią išsakė verslas, galėčiau sutikti.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pirmasis imsis Vyriausybės inicijuojamos mokesčių reformos svarstymo. Parlamentarai analizuos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurių yra daugiausia. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Justas Džiugelis, pertvarkos svarstymai truks ne vieną posėdį.   „Kadangi svarstysime tikrai iš širdies, tikėtina, kad per vieną posėdį nebaigsime ir formalių sprendimų nepriimsime.

Seime pradedant svarstyti mokesčių reformą 54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos ragina nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Lietuvos komerciniams bankams iki rugpjūčio pabaigos teks sumokėti pirmąjį laikinojo solidarumo įnašo įmoką, tačiau jie vis dar tiksliai nežino, kaip ji bus apskaičiuota, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Finansų ministerija tikina, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo savivaldybėms tvarką – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonams kitąmet siūloma skirti joms faktiškai įplaukusias lėšas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, tokiu atveju trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje. Iniciatyvą kritikuoja ir parlamento teisininkai.  Vilniaus rajonas šiemet gauna 79,9 proc. jo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio, o 20,1 proc.

Deklaruoti ir susimokėti mokesčius reikia ne tik už gautas pajamas, bet ir dovanas. Vienu atveju gali būti, kad už 20 tūkst. eurų vertės dovaną papildomai susimokėti nereikės, kitu atveju galima sulaukti baudos už nedeklaruotą vos 2,6 tūkst. eurų vertės dovaną. Tad svarbu žinoti, kada dovanos yra apmokestinamos, o kada – ne. Skaitytojas Rimas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė esąs sutrikęs, mat nežino, ar gali savo sesei pervesti 20 tūkst.

Gegužę Lietuvoje įteisintas laikinasis bankų solidarumo įnašas galėjo ir turėjo būti didesnis, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Kai tos pataisos buvo svarstomos, buvo tokių pasiūlymų. (...) Mes buvome ir esame šalininkai griežtesnės pozicijos.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad dviejų šeimų nariai, kartu vykdę prekybą „Facebook“ platformoje, nedeklaravo daugiau nei pusės milijono eurų pajamų. „Veiklai internete VMI skiria išskirtinį dėmesį ir nuolat atlieka stebėseną socialiniuose tinkluose, platformose ir e. parduotuvėse.

Mokesčių vengęs metalo laužo supirkėjas iš Skuodo valstybei grąžino per 121 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių. Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Skuode metalo laužą supirkinėjęs individualios įmonės vadovas, patekęs į teisėsaugos akiratį ir sulaukęs įtarimų dėl mokesčių vengimo bei apgaulingai tvarkomos bendrovės apskaitos, pripažino savo kaltę ir valstybei grąžino visą nesumokėtą mokesčių sumą.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje penki Biržų krašto ūkininkai, dvi buhalterės ir vienos bendrovės akcininkas kaltinami finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė daugiau nei 339 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Panevėžyje registruotos odontologijos paslaugas teikiančios įmonės vadovė teisiama dėl galimai nesumokėtų mokesčių valstybei bei apgaulingai tvarkytos finansinės įmonės apskaitos. Skaičiuojama, kad per ketverius metus į biudžetą galėjo būti nesumokėta beveik 90 tūkst. eurų, praneša FNTT. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai.

Nesunku atspėti, kad sumokėti už maistą, prekes ar paslaugas keliaujant patogiau savo valiuta – eurais, nes būna aišku, kiek pinigų išleidžiame. Vis tik reikėtų neapsigauti – vietose, kuriose siūloma galimybė mokėti savo arba vietine valiuta, reikėtų rinktis vietinę. Mat už konvertavimą į eurus sumokėsite ženkliai daugiau, patys to nežinodami.

Įsibėgėjus vasarai poilsiautojų Palangoje kasdien vis daugiau. Tiesa, nakvoti kurorte žmonėms tampa vis brangiau. Palangos taryba priėmė sprendimą dvigubai branginti vadinamąją pagalvės rinkliavą. Nuo liepos dešimtos dienos kurorto apgyvendinimo įstaigose už naktį žmogus turės susimokėti papildomai nebe vieną eurą, o du eurus. Tad dviem suaugusiems atvykus savaitei, nuo pirmadienio iki sekmadienio, už 6 naktis, vien pagalvės rinkliavai teks palikti ne 12, o jau 24 eurus.

Nuo liepos mėnesio bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus mėnesinius mokesčius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 79 euro centais (be PVM), tuo metu butų ir individualių namų gyventojai mokės atitinkamai 1 ir 2 euro centais (be PVM) daugiau. Mėnesiniu mokesčiu yra vadinama geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina, skelbiama pranešime.

 Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nebijanti opozicijos siūlomo ekspertinio mokesčių reformos vertinimo, tačiau jis turėtų būti visiškai nepriklausomas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako besitikinti, kad mokesčių pertvarkos paketas išlaikys dabartines ribas, o diskusijos vyks tik dėl detalių.  „Jeigu paketas pasidarys toks, kad vien tik biudžeto pajamos mažėja, tuo pačiu metu augant pareikalavimams valstybės išlaidoms ir dėl švietimo, ir dėl krašto apsaugos susitarimo, infrastruktūros ir kitų objektyvių aplinkybių, akivaizdu, tada geriau jokio paketo negu toks, bet tikiuosi, kad kolegoms užteks išminties išlaikyti paketą ribose, kurios yra už...

Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtam projektui, kuriuo nustatomi nauji notarų atlyginimo įkainiai: pagal projektą į įkainius bus įtraukiamas mokestis už papildomus veiksmus.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.  „Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Antradienį į Seimo posėdžių salę pagaliau atkeliauja mokesčių reforma. Ruošta beveik dvejus metus, keletą kartų taisyta ir koreguota, girta, peikta ir daugybės ekspertų bei politikų aptarta. Nuomonės dėl palaikymo išsiskiria tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose. Kol liberalai ketina uždegti žalią šviesą ir vėliau siūlyti savo pasiūlymus, laisviečių vedlė Aušrinė Armonaitė pripažįsta, jos partijos balsavimas bus skirtingas.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta ilgai rengtiems mokesčių pasiūlymams. O įstatymų projektai bus perduoti svarstyti Seimui. Kaip tai palies kiekvieną gyventoją ir ar recesija yra tinkamiausias laikas daryti tokius didelius pakeitimus, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.